- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2YT-3268-876/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00317-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
- Kategorijos
suinteresuotiems asmenims R. S., jos atstovui advokatui S. B., K. P., I. G., jos atstovei pagal įstatymą motinai B. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims byloje esant R. S., K. P., I. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po jo mirusios motinos J. P. mirties.
Pareiškėjas savo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. prieš santuokos sudarymą buvo susilaukusi sūnaus V. M. (pareiškėjas), po santuokos sudarymo J. P. susilaukė dar trijų vaikų: R. S., K. P. ir A. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. J. P. sutuoktinis S. J. P. taip pat miręs. Nurodė, kad pareiškėjas sulaukęs 16 metų (duomenys neskelbtini) buvo išvarytas iš šeimos. Pareiškėjo, kaip sūnaus ir posūnio, buvo atsisakyta. Pareiškėją priglaudė svetima šeima, pas kurią jis gyvena iki šiol. Nuo to laiko, kai pareiškėjas buvo išvarytas, jis nei su motina, nei su broliais ir seserimi praktiškai nebendravo. Pareiškėjas bendravo ir palaikė artimus ryšius tik su savo dėde J. M. (motinos J. P. broliu). Pareiškėjo dėdė J. M. mirė (duomenys neskelbtini), dėl jo palikimo priėmimo, kaip vienas iš įstatyminių įpėdinių, kreipėsi ir pareiškėjas. Tvarkant su dėdės J. M. palikimo priėmimu susijusius klausimus, paaiškėjo, kad yra likęs nepaveldėtas pareiškėjo motinos J. P. palikimas, kurį pareiškėjo žiniomis sudaro 448/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
Kadangi J. P. nebuvo sudariusi testamento, jos turtas turėjo būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos trečiojo skyriaus numatyta tvarka. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirmąja eile paveldi vaikai. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl kilo būtinybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pažymėjo, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjo elgesio, bet dėl objektyvių (svarbių) priežasčių. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, nes nuo paauglystės, t. y. nuo 16 metų, su motina J. P. negyveno bei nepalaikė jokių ryšių, todėl apie jos turimą turtą (palikimą) nieko nežinojo. Minėto termino praleidimą lėmė ir tai, kad pareiškėjas buvo išvarytas iš šeimos, jo buvo atsisakyta, dėl ko pareiškėjas buvo klaidingai įsitikinęs, kad visą savo turtą J. P. paliko likusiems savo vaikams, o pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į jokią palikimo dalį. Tik 2017 metais, pradėjus tvarkyti dėdės palikimo priėmimo klausimus, pareiškėjas iš notarės sužinojo, kad jo motinos palikimas yra nepaveldėtas ir, kad jis turi teisę dalį jo priimti, tačiau yra praleidęs trijų mėnesių terminą.
Nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes sužinojęs apie motinos palikimą ir apie turimą galimybę jį paveldėti nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos ir į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme, todėl mano, kad yra pagrįstas pagrindas tenkinti pareikėjo prašymą. Pažymėjo, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Nors pagal Testamentų registro išrašą dėl J. P. palikimo buvo kreiptasi, tačiau dalis palikimo, dėl kurios ketina kreiptis pareiškėjas, nėra paveldėta. Nurodė, kad termino atnaujinimas pareiškėjui sukels svarbias teisines pasekmes – atnaujinus praleistą terminą jis galės pradėti paveldėjimo procedūrą, priimti palikimą ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo R. S. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad V. M. iš namų nebuvo išvytas, jis pabėgo pats, nes pavogė mamos pinigus. Pažymėjo, kad tuo metu V. M. jau buvo pilnametis, dirbo fermose ir stipriai vartojo alkoholį. Išėjęs iš namų V. M. apsigyveno pas sugyventinę. Kad jie gyveno šeimyninį gyvenimą paliudija netoliese gyvenantys žmonės. Patvirtino, kad V. M. nebendravo nei su ja, nei su broliais, nei su mama J. P.. Nurodė, kad pareiškėjas nelankė sergančios mamos, nesirūpino kai ji sirgo, nepadėjo jai nuvykti pas daktarus, neaprūpino vaistais, nei maistu. Pažymėjo, kad jų mama J. P. gyveno sunkiai, todėl daug kuo rūpintis teko jai, R. S. Nurodė, kad mirus mamai jai vienai teko rūpintis laidotuvėmis, metinėmis, paminklo statymu iš savo lėšų. Taip pat ji viena prižiūri mamos kapus. Nurodė, kad V. M. nedalyvavo mamos šermenyse, laidotuvėse, metinėse, taip pat neprisidėjo prie laidotuvių išlaidų, nesirūpino paminklo pastatymu, netvarkė kapų. Pažymėjo, kad tik po J. M. mirties V. M. pareiškė norą į turtą. Atsižvelgiant į tai, prašo atmesti nepagrįstą V. M. pareiškimą, nes pareiškėjas be pateisinamų priežasčių nesikreipė į notaro biurą ir nepriėmė valdyti palikimo faktiškai, per įstatymo numatytą trijų mėnesių laikotarpį.
Suinteresuotasis asmuo K. P. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. M. pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad jo brolis V. M. nesigiminiavo su mirusia mama, nei su broliais, nei su seserimi. Nelankė sergančios mamos, nesirūpino kai ji sirgo, nepadėjo jai nuvykti pas daktarus, neaprūpino vaistais, nei maistu. Pažymėjo, kad V. M. nedalyvavo mamos šermenyse, laidotuvėse, metinėse, neprisidėjo prie laidotuvių išlaidų, nesirūpino paminklo pastatymu, netvarkė kapų. Patvirtino, kad viskuo rūpinosi ir iš savo lėšų viską padengė sesuo R. S.. Mano, kad V. M. neteisingai reikalauja turto dalies.
Suinteresuotasis asmuo I. G., atstovaujama B. D., atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. M. pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas nebendravo nei su savo sese, nei su broliais. Patvirtino, kad senele J. P. rūpinosi jos dukra R. S.. Pažymėjo, kad su pareiškėju visai nebendravo ir net nėra su juo kalbėjusi. Mano, kad būtų neteisinga atnaujinti terminą pareiškėjui palikimo priėmimui po jo motinos mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuoja CPK V dalis, į kurią patenka ir XXXVIII skyriaus normos, nustatančios bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į šiame skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka ir pareiškimai dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). CPK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal bendrąją taisyklę ypatingoji teisena – ne ginčo teisena. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad šis ypatumas lemia ir teisinio reguliavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekilo ginčo dėl teisės. Tuo paaiškinama ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Esant situacijai, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškimo patenkinimui, aktualu nustatyti, ar tikrai yra kilęs ginčas dėl teisės. Tai yra viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai.
Šioje byloje pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai vieno asmens teisę įgyti palikimą ginčija kiti to paties palikėjo įpėdiniai, kyla ginčas dėl teisės paveldėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011). Atitinkamai nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl palikimo terminui priimti, teismas išnagrinėjęs bylą priima sprendimą, kurį galima skųsti apeliacine tvarka.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. P. turėjo keturis vaikus: V. M., R. S., K. P. ir A. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. D. turėjo dukrą I. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos duomenimis J. P. testamento sudariusi nebuvo.
Pareiškėjas V. M. savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis turėjo teisę paveldėti motinos palikimą po jos mirties. Kaip nustatyta, prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėjas grindžia tuo, kad nuo paauglystės su motina J. P. negyveno bei nepalaikė jokių ryšių, todėl apie jos turimą turtą nieko nežinojo bei pareiškėjas buvo klaidingai įsitikinęs, kad visą savo turtą J. P. paliko likusiems savo vaikams, o pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į jokią palikimo dalį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad nagrinėjamos bylos metu pareiškėjas patvirtino, jog žinojo, kada mirė jo motina bei žinojo įstatymo nustatytą terminą, per kurį reikia kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog žinojo, kad jo motina turėjo turto, tai yra, kad jai nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo, tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notaro biurą (2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 55 sek. – 15 min. 20 sek.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas per nustatytą trijų mėnesių terminą nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po savo motinos J. P., kuri mirė 2011 m. balandžio 22 d. mirties, taip pat nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teisme paduotas 2018 m. kovo 28 d., tai yra praėjus beveik septyniems metams po palikėjos mirties. Tokia praleisto termino trukmė, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, laikytina gana didele.
Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Palikimo priėmimo terminai įstatymų leidėjo nustatyti be kita ko siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir teisinių santykių stabilumą.
Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusios objektyvios kliūtys pareiškėjui per septynių metų laikotarpį išreikšti valią priimti palikimą ir atlikti aktyvius veiksmus. Priešingai, pareiškėjas pats nurodė, kad per visą laikotarpį nuo motinos mirties, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nors kaip pats teigė, žinojo, kad motina turėjo turto bei, kad reikia kreiptis į notaro biurą per tam tikrą nustatytą terminą. Taigi, teismas mano, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvi pareiškėjo pozicija.
Iš pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad jis pradėjo siekti teisės priimti palikimą tik tada, kai pradėjęs tvarkytis paveldėjimo dokumentus po dėdės mirties, iš notarės sužinojo, jog yra dar nepaveldėtas nekilnojamasis turtas mirusios motinos vardu. Teismas mano, kad vien žinia apie mirusiosios vardu esantį turtą, nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Argumentas, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog visą savo turtą motina paliko kitiems savo vaikams, neatėmė galimybės pačiam pareiškėjui išsiaiškinti šį faktą ir pasidomėti realia savo teise paveldėti. Šią aplinkybę teismas vertina kaip nepagrįstą ir nelaikytina kliūtimi nulėmusia tokį ilgą termino praleidimą palikimui priimti. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, jog reikia kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas į notaro biurą nesikreipė, nepasidomėjo teise paveldėti ir neišreiškė noro priimti palikimo po motinos mirties. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad per praleistą laikotarpį sirgo ir dėl ligos pobūdžio negalėjo kreiptis pas notarą ar į teismą. Palikimą priėmusių suinteresuotų asmenų nesąžiningų veiksmų ar tai, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jo motinos mirties, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Taigi, nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, pareiškėjas nepareiškė noro priimti palikimą.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pačio pareiškėjo neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Šiuo atveju būtent nerūpestingas pareiškėjo elgesys savo pareigų atžvilgiu, ilgalaikis nesirūpinimas motinos paliktu turtu, nesidomėjimas dėl jo realios teisės paveldėti, sukėlė jam neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą priimti motinos J. P. palikimą po jos mirties. Taigi nėra pagrindo pareiškėjo nurodytas priežastis laikyti svarbiomis ir galėjusiomis lemti, jog pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, todėl spręstina, kad terminą palikimui priimti atnaujinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.