Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, nedalyvaujant ieškovo UAB „Bobutės paskola“ atstovui, nedalyvaujant atsakovams A. B. bei I. B. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovams A. B. bei I. B., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis Paskolos sutarties bei Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. LR CK 6.256 str. 1 d. numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Atsakovas A. B., sudarydamas paskolos sutartį, remiantis sutarties 7.3 punktu patvirtino, jog susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Atsakovas akceptavo vartojimo paskolos sutarties 2013/05/09 sąlygas, pasirašydamas nurodytą sutartį.

Taip pat atsakovas, remiantis sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laiku grąžinti Paskolos davėjui suteiktą paskolą ir sutartyje numatytas palūkanas. VI Paskolos sutarties 2.2 punktas numato, jog už naudojimąsi Paskolos suma taikomos 12 (dvylikos) proc. metinės palūkanos apskaičiuojamos nuo likutinės paskolos sumos. Pagal paskolos sutarties 3.2. punktą atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas kas mėnesį iki sekančio mėnesio 10 (dešimtos) dienos. Atsakovai vykdydami sutarties sąlygas padengė tik dalį sutartyje numatytų palūkanų, todėl pagal Tarpusavio skolų suderinimo aktą datai 2013-11-30 nebuvo padengta 1178,73 Lt palūkanų.

Paskolos sutarties 4.1 punktas numato, jog negrąžinus Paskolos sutartyje nustatytu terminu, t.y. Paskolos davėjui pareikalavus, Paskolos gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos sumos. Atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti paskolą laiku, t.y. sumokėti paskolą ir 12 (dvylikos) procentų me palūkanas už naudojimąsi paskolos suma iki 2013-11-10, todėl nuo 2013-11-10 skaičiuojami delspinigiai nuo .negrąžintos paskolos sumos.

Atsakovams be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (b.l. 3).

Neatvykus atsakovams į parengiamąjį teismo posėdį be pateisinamų priežasčių bei nepateikus pateisinamų įrodymų dėl neatvykimo į posėdį, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių dėl atsakovų (CPK 230 str., 2d., 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013-05-09 tarp ieškovo - paskolos davėjo UAB „Bobutės paskola“ ir atsakovo - paskolos gavėjo A. B. sudaryta paskolos sutartis 2013/05/09, kuria atsakovui buvo suteikta 40000,00 Lt paskola, 6 (šešių) mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 12 (dvylikos) procentų metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma iki 2013-11-10 (b.l. 10,11). Atsakovas A. B., sudarydamas paskolos sutartį, patvirtino, jog susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Atsakovas akceptavo vartojimo paskolos sutarties 2013/05/09 sąlygas, pasirašydamas nurodytą sutartį. Taip pat atsakovas, remiantis sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laiku grąžinti Paskolos davėjui suteiktą paskolą ir sutartyje numatytas palūkanas. Paskolos sutarties 2.2 punktas numato, jog už naudojimąsi Paskolos suma taikomos 12 (dvylikos) proc. metinės palūkanos apskaičiuojamos nuo likutinės paskolos sumos. Pagal paskolos sutarties 3.2. punktą atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas kas mėnesį iki sekančio mėnesio 10 (dešimtos) dienos. Ieškovas 40000 Lt sumą pervedė į atsakovės I. B. asmeninę sąskaitą (b.l. 12,13). Atsakovai vykdydami sutarties sąlygas padengė tik dalį sutartyje numatytų palūkanų, todėl pagal Tarpusavio skolų suderinimo aktą datai 2013-11-30 nebuvo padengta 1178,73 Lt palūkanų.(b.l. 14).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, suvienodindamas teismų praktiką dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais, išaiškino, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, o nustatomas, vadovaujantis LR CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nors sutartį su ieškovu sudarė tik atsakovas A. B., tačiau pinigai buvo pervesti į jo sutuoktinės I. B. asmeninę sąskaitą, todėl laikytina, kad paskola yra gauta turint sutuoktinės I. B. sutikimą ir panaudota šeimos reikmėms tenkinti.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). atsakovai nepateikė įrodymų, kad skolą ieškovui sumokėjo, todėl negrąžinta 40000 Lt paskola bei sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi paskola – 1178,73 Lt priteistini solidariai iš atsakovų ieškovui.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Civilinio kodekso 6.37 str. 4 dalyje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Tai yra, draudžiama pagal sutartį už naudojimąsi vartojimo kreditu nustatytas 12 procentų dydžio palūkanas skaičiuoti už vėlavimą grąžinti kreditą su nustatytomis palūkanomis, kaip minimalių nuostolių atlyginimą už sutarties pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-562/2006 yra pabrėžęs, kad civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės,-tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis); galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 procentų metines palūkanas, kurios numatytos sutartyje nuo 2013-11-30 iki paskolos grąžinimo dienos dėl netinkamai įvykdytos piniginės prievolės.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo 2013-11-30 iki paskolos grąžinimo dienos. Ieškovui teismo nutartimi buvo pasiūlyta pateikti tikslų delspinigių paskaičiavimą, išreikštą pinigine išraiška, tačiau iki parengiamojo teismo posėdžio dienos ieškovas to nepadarė. Pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p., ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tuo tarpu ieškovo prašomi priteisti delspinigiai nėra tiksliai numatyti už kokį laikotarpį. Sprendžiant ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovas patyrė nuostolių, ieškovas savo reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga. Teismas taip pat atsižvelgia į sutarties sudarymo aplinkybes ir atsakovo galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Todėl iš atsakovų ieškovui priteistini 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo 2013-11-30 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. iki 2014-01-03, kas sudaro 169,86 Lt delspinigių.

Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas prašo priteisti 1235,00 Lt žyminį mokestį, 1210 Lt už UAB „Skolų valdymo biurui“ pervestas lėšas. CPK 79 str. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusias su bylos nagrinėjimu išvardintos CPK 88 str., šio straipsnio 1 d. 6 p. numato išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o 9 p. kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Lietuvoje teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris dar 2006 metais civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra nurodęs, jog procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr.2A-658-567/2013 yra pažymėjęs, jog juridinį asmenį byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys, kurių tarpe nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo patirtos 1210 Lt išlaidos už UAB „Skolų valdymo biuras“ suteiktas paslaugas nepriteistinos.

Vadovaujantis LR CPK 2340str. 2d., 246 str. 2d., 285str., 286str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovo UAB „Bobutės paskola“, į.k. 302447985, buveinė Ulonų g. 5, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas naudai, solidariai iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių . (duomenys neskelbtini), 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) skolos, 1178,73 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus ir 73 ct) palūkanų, 169,86 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus ir 86 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (41348,59 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1235,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Neatvykusi į teismo posėdį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2,3d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.