Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-80-620/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
2-80-620/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
L. P., V. P.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jonas Stankevičius
Civilinė byla Nr.2- 80-620/2012Teisminio proceso numeris 2-37-3-01597-2011-1Procesinio sprendimo kategorija (S)
113.1; 116.4 ;128.2; 128.18 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 10 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, suinteresuoto asmens atstovei R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, fakto patvirtinimo apie nuosavybės perleidimą naminiu testamentu, dėl termino atnaujinimo dokumentams įrodantiems nuosavybės teises į žemę pateikimui, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdyje L. P. (2011-12-08) bei jų atstovas paaiškino, kad 1991 m. spalio 17 d. pareiškėjų motina M. P. pateikė prašymą-anketą, kurioje nurodė, kad pretenduoja į savo tėvo V. Š. 18 ha žemės buvusios pagal tuometinį suskirstymą (duomenys neskelbtini). Š. V. turėjo 10,3791 ha žemės (duomenys neskelbtini) pagal 1930 m. gruodžio 2 d. Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašo 601 įrašą, o pagal 1948 m. vasario 25 d. tvarkymo ir sėjomainos valdybos žemės apskaitos žiniaraštį V. Š. (duomenys neskelbtini) turėjo 13,67 ha žemės.

Pareiškėjų motina M. P. mirė 2007 m. gruodžio 12 d. Po jos mirties tarp įvairių paliktų daiktų pareiškėjai rado 1936 m. vasario 8d. V. P. naminį testamentą, kur ji jai priklausantį 4,6043 ha žemės plotą su puse gyvenamojo namo ir visą kilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai mirties dienai ir į ką turės teises paliko sūnui V. Š. (K. Š.) sūnui.

Pareiškėjų motina pasakojo, kad 1934 metais V. Š. iš motinos V. Š. nusipirko 3,52 ha žemės. Žemę pirko dėl to, kad ji atsisakė nuomoti savo turimus 21,8498 ha žemės. V. Š. savo sūnų V. Š. buvo padavusi į teismą, nes jis laiku neatsiskaitydavo už nuomojamą žemę.1934 m. balandžio 14 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje buvo sudarytas taikus susitarimas dėl atsiskaitymo terminų ir po šio teisminio proceso V. Š. savo likusią 18,3289 ha žemės perdavė naudoti kitam sūnui J. Š. ir jo žmonai G. Š., kurie gyveno jos namuose. Mirus J. Š. ,V. Š. 1936 metų žiemą apsigyveno pas sūnų V., nes buvusi J. Š. žmona G. ištekėjo už A. K. 1934 m. pavasarį V. Š. 4,604 ha žemės perdavė naudotis V. Š. ir nuo tada jis dirbo 10,3791 ha žemės paveldėtos iš tėvo, 3,5209 ha pirktos iš V. Š. ir 4,6043 ha V. Š. suteiktos jam naudojimui, iš viso 18,5043 ha. Pokario laikais, vengdama ištrėmimo, V. Š. turimą 18,3289 ha išskaidė, nurodydama, kad ji naudoja 4,604 ha, o A. K.-13,67 ha.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktą piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai asmenims turtas buvo perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos (šiuo atveju naminiu testamentu).

Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius, pareiškėjų motinai M. P. buvo išsiuntęs pranešimus, t.y.1997 m. kovo 19 d., kad dėl nuosavybės atkūrimo trūksta giminystės dokumentų, V. Š. mirties, M. P. gimimo, santuokos liudijimų kopijų arba nuorašų ir 2003 metais buvo nurodyta, kad M. P. gali keisti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d. 1998 metais buvo gautas pranešimas, kad nuosavybės atkūrimo būdą galima pakeisti iki 1998 m. rugpjūčio 31 d.ir jog nėra pateikta V. Š. mirties liudijimas ir M. gimimo bei santuokos liudijimai. Po šio pranešimo pareiškėjai pateikė reikalingus dokumentus. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius pranešimuose neužsiminė, kad nepakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises į visą 18 ha V. Š. turėtos žemės sklypą. 2008 m. spalio 14 d. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad M. P. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į V. Š. valdytą 10,38 ha žemės plotą pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr.Ž-3392. 2011 m. spalio 26 d. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateiktas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo, jog V. Š. 1936 naminiu testamentu 4,6043 ha žemės paliko V. Š. ir kad nepateikti nuosavybės teisės įrodantys dokumentai dėl žemės ploto skirtumo, nurodyto 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštyje ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose (vienuose-10,3791 ha, kituose 13,90 ha).Mano, kad testamentu visą valdytą žemę, t.y.18,3289 ha paliko sūnui V. Š., nors ir testamente nurodytas mažesnis žemės sklypo plotas.

Pareiškėjų motina M. P. niekada neužsiminė, kad ji yra radusi V. Š. (tėvo motinos) surašytą testamentą. Motina buvo silpnos sveikatos, nes dėl didelių degeneracinių stuburo pakitimų turėjo judėjimo problemų, sirgo arterine hipertenzija, buvo garbaus amžiaus. Pareiškėjų nuomone šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis dėl kurių M. P. pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-2490 bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso-toliau CPK 444 straipsnio 5 dalies 5 punktu teismo prašo:

Pripažinti, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimui M. P. terminą iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą dokumentams pateikti.

Nuosavybės teisių į žemės sklypą atstatymo tikslu nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise faktą, kad jų senelis, M. P. tėvas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) be 10,3791 ha žemės nuosavybės teise valdė dar ir 3,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirktą 1934 metais pirkimo aktu iš V. Š.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės savininkė V. Š. 1936 m. vasario 8 d. naminiu testamentu visą valdytą 18,3289 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) perleido sūnui V. Š.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto, kad M. P. tėvas V. Š. be 10,38 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės atkurtos sprendimais dar valdė 3,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. Š. 1936-02-08 naminiu testamentu paliko V. Š. 4,6043 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nustatymo. Neprieštarauja, kad teismui nustačius svarbias aplinkybes, dėl kurių praleistas terminas dokumentams, įrodantiems nuosavybės teises į žemę, pateikti, praleistas terminas būtų atnaujintas. Pareiškėjų motina M. P.,1991 m. spalio 16 d. pateiktame prašyme tuometinei Rokiškio rajono O. apylinkės agrarinės reformos tarnybai nurodė, kad prašo grąžinti (atkurti nuosavybės teises) buvusio savininko V. Š. 18 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos centrinio archyvo gautais dokumentais (1930 m.Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos Rokiškio apskrities O. valsčiaus Š. seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąrašu bei Lietuvos gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniomis) Panevėžio apskrities viršininko 2008-10-27 sprendimu Nr.27-109203-22724 bei 2009-09-23 sprendimu Nr.27-110232-22927 M. P. yra atkurtos nuosavybės teisės į Š. V. 10,38 ha žemę, turėtą (duomenys neskelbtini), vietoj turėtų 10,38 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn 9,206 ha žemės ir miško sklypus (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į likusią žemę pagal M. P. 1991-10-16 prašymą neatkurtos, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. P. nepriimtas, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateiktas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad V. Š. 1936 metais naminiu testamentu 4,6043 ha žemės paliko V. Š. Taip pat iki minėto įstatymo nustatyto termino nepateikti nuosavybės teises įrodantys dokumentai dėl žemės ploto skirtumo, nurodyto 1948-02-25 Žemės apskaitos žiniaraštyje, kur nurodoma, kad V. Š. buvo 13,90 ha žemės naudotojas, ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998-10-07 pateiktame pažymėjime Nr.t-7793-Š išvardintuose dokumentuose, kur nurodoma, kad V. Š. 1930 metais ir iki 1940 metų nacionalizacijos buvo 10,3791 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad 1934 metais V. Š. iš motinos V. Š. nusipirko 3,52 ha žemės, tačiau pareiškėjai teismui nepateikia pirkimo faktą liudijančių žemės pirkimo dokumentų. Iš teismui pateikto testamento kopijos matyti, kad V. Š. sūnui V. Š. palieka 4,6043 ha, o ne 18,3289 ha, kaip prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai. Be to į 10,38 ha žemę, turėtą (duomenys neskelbtini) jau yra atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjų motinai M. P., todėl suinteresuoto asmens nuomone nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad naminiu testamentu V. Š. buvo perleista visa 18.3289 ha V. Š. valdyta žemė. M. P. 1991-10-16 prašė sugrąžinti V. Š. turėtą 18 ha žemės plotą ir į didesnį plotą pareiškėjai ar anksčiau jų motina negali pretenduoti, tuo pačiu būti atstatytos nuosavybės teisės. Suinteresuoto asmens atstovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas L. P. dėl nuosavybės teisių atstatymo į V. Š. ir V. Š. vardu turėtą 32,21 ha žemės pateikė prašymą 2008 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi į V. Š. turėtą 10,38 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė yra atstatyta ir žemė grąžinta M. P. paveldėtojams, todėl L. P. buvo pranešta, kad jis gali kreiptis dėl nuosavybės teisių atstatymo į 21,85 ha žemės, jeigu teismas pripažintų, kad priežastys dėl kurių praleido įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą, pilietybę patvirtinančius dokumentus bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus yra svarbios ir šiuo terminus teismas atnaujins. Be to pareiškėjai galėtų prašyti atstatyti nuosavybės teises tik į seneliui V. Š. priklausiusią žemę, bet ne į prosenelės V. (V.) Š. turėtą žemę.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008-08-12 pažymą Nr.(P1-7904)P2-7400 T. vyskupijos kurijos archyviniame fonde, A. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas K. ir V. iki santuokos P., Š. sūnus V., gimęs (duomenys neskelbtini). T. k. (b.l.37).V. Š. mirė 1970 m. gegužės 29 d., būdamas 84 metų amžiaus(b.l.34), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvais įrašyti V. Š. (taip dokumente) ir motina K. O. (b.l.33).Š. M., V. 1953 m. balandžio 21 d. buvo sudariusi santuoką su V. P. (b.l.35).M. P. mirė 2007 m. gruodžio 12 d. (b.l.29). Pagal Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro 2008 m. vasario 7 d. išduotą liudijimą apie palikimo priėmimą matyti, kad M. P., mirusios 2007 m. gruodžio 12 d. palikimą priėmė V. P. ir L. P. (b.l.28).

M. P. 1991 m. spalio 16 d. pateikė prašymą- anketą Rokiškio rajono O. apylinkei ir Lietuvos valstybiniam archyvui prašydama atstatyti nuosavybės teises į 18 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini), priklausiusį tėvui V. Š., nurodydama, kad jokių žemės dokumentų neturi (b.l.9-10,77).

Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1998 m. spalio 07 d. pažymėjime Nr.T-7793-Š nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Rokiškio aps., O. vls., Š. seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1930 12 02 sąraše įrašyti Nr.67 žemės savininkas Š. V. (duomenys neskelbtini) turėjęs 10,3791 ha žemės ir eil. Nr. 68 savininkė Š. V., (duomenys neskelbtini) turėjusi 21,8498 ha žemė. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio gyventojų surašymo 1942 05 27 žiniose, (duomenys neskelbtini) gyventojo Š. V. buto-ūkio lape įrašyti: Š. V. (taip dokumente),gim. (duomenys neskelbtini), šeimos galva, šeimininkas be samdinių, žmona Š. O.,g. (duomenys neskelbtini), duktė M.,g. (duomenys neskelbtini), dirbantys šeimos nariai: duktė V.,g. (duomenys neskelbtini), išlaikoma tėvų, motina Š. V., išlaikoma sūnaus (b.l.11-12).

Panevėžio apskrities viršininko 2008-10-27 sprendimu Nr.27-109203-22724 bei 2009-09-23 sprendimu Nr.27-110232-22927 M. P. yra atkurtos nuosavybės teisės į Š. V. 10,38 ha žemę, turėtą (duomenys neskelbtini), vietoj turėtų 10,38 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn 9,206 ha žemės ir miško sklypus (duomenys neskelbtini) (b.l.65-66).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyrius 2011-10-26 raštu Nr. 25 SS-555-(14.25.45) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31d.Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas bei pridedamas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, kurie turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31d.Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piliečiams, kurie praleido nustatytą terminą dokumentams pateikti dėl priežasčių kurias teismas pripažįsta svarbiomis praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš pateiktos byloje M. P. asmens sveikatos istorijos matyti, kad ji sirgo arterine hipertenzija, turėjo didelius degeneracinius stuburo pakitimus, dėl kurių kamavo skausmas, sunkiai paeidavo (b.l.38-45). Liudytoja B. K. nurodė, kad atkūrus nepriklausomybę M. P. kreipėsi į agrarinę tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet jai pasakė, kad reikalinga surinkti daugiau dokumentų. Ji turėjo stuburo negalią, problemų su širdies veikla, sunkiai vaikščiojo, todėl dėl sveikatos būklės nebegalėjo surinkti visų likusių reikalingų dokumentų, nors ir norėjo tai padaryti (b.l.87). Atsižvelgiant į M. P. sveikatos būklę, jos amžių, teismas laiko, kad ji terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių ir dėl to praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.117 str. 4d.).

Pagal CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas pareiškime teismui turi nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir įrodymus, patvirtinančius tą faktą. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialinės teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. P.; bylos Nr. 3K-47-2005). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nurodė, kad jų senelis, M. P. tėvas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) be 10,3791 ha žemės nuosavybės teise valdė dar ir 3,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirktą 1934 metais pirkimo aktu iš V. Š. Šį faktą pareiškėjas įrodinėjo liudytojų parodymais bei 1934 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio protokolu,1948 m. vasario 25 d. žemės apskaitos žiniaraščiu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodinėjimo ypatumai tokios rūšies juridiniams faktams nustatyti kasacinėje praktikoje ne kartą išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. D., E. S., A. S., G. A. B. v. Kauno apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-510/2006). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija, M. K., A. B.; bylos Nr. 3K-3-28/2007). Ad hoc teisės norma būtų Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 punktas, kuriame išvardyti dokumentai, kuriais galima patvirtinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą turėjimą. Šiame punkte išvardyti dokumentai: sudaryti iki nacionalizacijos, patys nacionalizacijos aktai. Tokie dokumentai, kuriuos 1948 metais išdavė Lietuvoje veikusios įstaigos, gali būti vertinami tik kaip papildomi įrodymai, be to, tai gali būti tik kaimų suskirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai. Byloje nepateikta jokių leistinų įrodymų žemės pirkimo faktui nustatyti. Pareiškėjų minimas 1934 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio protokolas (b.l.17-18) neįrodo 3,52 ha žemės pirkimo-pardavimo fakto. Protokole nurodyta, kad buvo išnagrinėta civilinė byla Š. V. su Š. V. dėl užlaikymo, šalys susitaikė ir atsakovas įsipareigojo V. Š. per savaitę siųsti ieškovei atitinkamus kiekius avižų, miežių, rugių, mėsos, šieno už 1934 metus. Nei viena iš apklaustų byloje liudininkių negalėjo pasakyti ar V. Š. pirko iš savo motinos V. Š. 3,52 ha žemės 1934 metais. Be to sandorio sudarymo aplinkybės konstatavimas remiantis tik liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų, neatitiktų nei ad hoc, nei sandorio sudarymo metu galiojusiųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Š., V. S., Kauno apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-171/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. D. D., L. S. B. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-193/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartyje, byloje Nr. 3K-3-120/1999, 2005 m. vasario 7 d. nutartyje, byloje Nr. 3K-47-2005, išaiškinta, kad jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, tokio sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų nurodomos 1934 m. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartims buvo nustatyta privaloma notarinė forma. Privaloma notarinė pirkimo-pardavimo sutarties forma reiškia ir tai, kad, kilus ginčui dėl jos sudarymo fakto, remtis liudytojų parodymais negalima.1948 m. vasario 25 d. žemės apskaitos žiniaraštyje nurodymas, kad V. Š. (duomenys neskelbtini) valdo 13,9 ha žemės plotą nepatvirtina to fakto, kad jis 3,52 ha žemės nusipirko ir būtent iš savo motinos V. Š., todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų senelis, M. P. tėvas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) be 10,3791 ha žemės nuosavybės teise valdė dar ir 3,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirktą 1934 metais pirkimo aktu iš V. Š., atmestinas.

Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad M. P. pateikdama prašymą atstatyti nuosavybės teises į tėvui V. Š. priklausiusią žemę ir nurodžiusi jo dydį-18 ha, gali tik į tokį plotą atkurti nuosavybės teises, bet ne į didesnį. Lietuvos Respublikos pilietis, siekdamas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi aktyviu veiksmu išreikšti savo valią atkurti nuosavybės teises – paduoti prašymą atkurti jas į konkrečius išlikusius objektus. Prašymas turi būti paduotas atitinkamai institucijai (1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis). Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte detalizuotos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnyje ir Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintoje prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo formoje buvo nustatyta, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo turėjo būti nurodyta prašymą padavusio piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, pageidavimas atgauti turtą natūra, ekvivalentine natūra arba gauti už jį kompensaciją (nurodant pageidaujamą kompensacijos būdą), pareiškėjo pilietybę patvirtinantis dokumentas. Pagal 1997 m. liepos 1 d. priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnį ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punktą prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas, būdas, pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra), vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, o tais atvejais, kai neatkuriamos nuosavybės teisės į visą anksčiau turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį (jei šis plotas yra laisvas ir grąžintinas natūra), – žemės, miško ar vandens telkinių plotai, į kuriuos pageidaujama atkurti nuosavybės teises. Taigi nurodytose teisės normose, tiek reglamentavusiose, tiek ir šiuo metu reglamentuojančiose prašymo atkurti nuosavybės teises turinį įtvirtinta piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiga nurodyti konkrečius duomenis apie save, kitus pretendentus, turto savininką, dabartinį jo valdytoją, turtą, kurį pageidaujama susigrąžinti, ir kt., tačiau aptartose teisės normose nėra įtvirtinto imperatyvo, kad tais atvejais, kai visi šie duomenys nenurodomi, prašymas atkurti nuosavybės teises laikomas nepaduotu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles, taigi nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-24/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl valstybės įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą institucijos priimtų sprendimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis) ir pasisakydamas nagrinėjamai bylai aktualiu prašymo atkurti nuosavybės teises turinio klausimu, yra konstatavęs (2003 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-709-2003), kad vien tai, jog prašyme nėra visų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų faktų, nepakankama sąlyga teigti, jog asmuo, pateikęs tokį prašymą, nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo atveju yra svarbus viešojo administravimo subjektų, įstatymu įpareigotų vykdyti žemės reformą, vaidmuo, kurių veiksmai apima ir priimto prašymo trūkumų šalinimo procedūras, nors tiesiogiai tuometiniuose įstatymuose neformalizuotas, tačiau būtinas tikslams, kuriems pasiekti agrarinės reformos tarnybos veikė, įgyvendinti. Tokiu atveju, t. y. kai prašyme atkurti nuosavybės teises nenurodyti visi teisės aktuose reglamentuoti duomenys, teismas turėtų vertinti tokį asmens prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą. Tai, kad sprendžiant, ar pilietis yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, lemiantis veiksnys – piliečio išreikšta valia atkurti nuosavybės teises, nepaisant į pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises esančių netikslių duomenų (turint omenyje tai, kad tiksli iki turto 1940 m. nacionalizacijos informacija objektyviai gali būti nežinoma, prarasta ir pan.), atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. L. B., bylos Nr. 3K-3-71/2003).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėja M. P. padavė Rokiškio rajono O. apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo V. Š. išlikusį nekilnojamąjį turtą – 18 ha žemės, turėtos (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10,77). Prašyme vėliau šis sklypo dydis nubrauktas ir įrašyta 10,3791 ha. Svarbiausias aspektas – tai pareiškėjos valios atkurti nuosavybės teises į išlikusį tėvo nekilnojamąjį turtą – žemę – išreiškimas. Pareiškėjų teigimu, jiems nebuvo žinoma apie močiutės V. Š. testamentą, kurį atrado tik po motinos M. P. mirties, kuri taip pat apie jį nėra užsiminusi, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo konkrečiai įvardyti šio žemės sklypo, kaip tai nustatyta nurodytuose teisės aktuose. Tačiau pačia bendriausia prasme jos valia atkurti nuosavybės teises į jos tėvo nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvo išreikšta valstybės įgaliotai institucijai nepraleidus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Tai, kad pareiškėja, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvardijo konkretų jai žinomą tėvo nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, nereiškia, kad ji tokiu būdu atsisakė nuosavybės teisių atkūrimo į kitą galbūt tėvui priklausiusią žemę, apie kurią jos paveldėtojams tapo žinoma tik po jos mirties, nes pačia bendriausia prasme jos valia atkurti nuosavybės teises į jos tėvo nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvo išreikšta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo valią atsisakyti nuosavybės teisių atkūrimo į kitą galbūt tėvui priklausiusią žemę, t. y. pareiškusi tokį atsisakymą nuosavybės teisių atkūrimo klausimus spręsti valstybės įgaliotai institucijai. Byloje nenustatyta, kad valstybės įgaliota institucija būtų nurodžiusi pareiškėjams, jog prašymas atkurti nuosavybės teises neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jį būtina tikslinti. Taigi turint omenyje svarbiausią aspektą, lemiantį sprendimą, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)– jos valios atkurti nuosavybės teises į galbūt tėvui V. Š. priklausiusią žemę išreiškimo faktą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises į visą tėvo nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvo pareikštas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (išskyrus, kad nebuvo pateikti nuosavybės teises bei giminystę patvirtinantys dokumentai). Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjų motina M. P. pakartotinai turėjo išreikšti valią atkurti nuosavybės teises ir papildomai kreiptis su kitu prašymu atkurti nuosavybės teises į tėvui priklausiusį ir iš motinos V. Š. paveldėtą turtą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo‚ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 3 punktas numato, kad mirus piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises atkuriamas mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Mirus M. P. nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos jos vardu ir perduodamos įpėdiniams, ir atskiro prašymo dėl nuosavybės teisių atstatymo jie neturėtų pateikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Šiais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK nustatyta tvarka. Taip pareiškėjai ir pasinaudojo. Iš pateikto byloje 1936 m. vasario 8d. testamento matyti, kad V. P., po vyru Š. būdama sveiko proto ir turėdama tvirtą atmintį, jai priklausantį žemės plotą 4,6043 ha su puse gyvenamojo namo ir visą kilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai mirties dieną ir į ką turės teises paliko sūnui V. Š., K. Š. sūnui, visiškon nuosavybėn. Testamentą už V. Š., kaip nemokančią rašyti, pasirašė S. M., o rašė J. K. (b.l.16). Liudytoja B. K. nurodė, kad pažinojo Š. šeimą ir gyveno tame pačiame valsčiuje, tik skirtinguose kaimuose. Pareiškėjų seneliai buvo V. Š. ir O. Š. V. Š. brolis buvo J., jo žmona G. ir kartu su jais gyveno V. ir J. motina V. Š.1936 m. J. Š. mirė. V. Š. buvo valdinga moteris, konfliktavo su marčia. Ji testamentu paliko sūnui V. Š. paveldėjimą ir perėjo pas jį gyventi ir gyveno maždaug iki 1947 metų, kol mirė. G. Š. ištekėjo antrą kartą už K. V. Š. turėjo apie 18 ha žemės. V. Š. dukra buvo M., 1953 m., kuri 1953 metais susituokė su V. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. P. Atsimena, kad V. Š. valdė apie 20 ha žemės ir V. Š. turėjo apie 20 ha žemės, ja naudojosi J., kai pas jį gyveno motina, vėliau V. Š. nors ir žemę paliko testamentui sūnui V. Š., tačiau dar ja leido naudotis buvusiai sūnaus J. žmonai ir jos vyrui. Liudytoja D. K. nurodė, kad Š. valdė apie 30 ha žemės. Tai patvirtina 1930 metų gruodžio 02 d. Rokiškio apskrities žemės rūšiavimo komisijos sąrašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savininkas Š. V. turėjo 10,3791 ha žemės, o žemės savininkė V. Š. turėjo 21,8498 ha žemės (b.l.11,19-20) ir 1948 m. vasario 25 d. žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos žemės apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad L. vienkiemyje Š. V. naudojosi 13,9 ha žemės plotu, Š. V. 4,6 ha, o K. A. 13,67 ha žeme (b.l.12-13).

Pagal CPK 176 straipsnį teismas gali pripažinti juridinį faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti, kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

V. Š. rašydama testamentą išreiškė savo valią, t.y. turtą kuris priklausys jai mirties dieną ir į ką turės teises palikti sūnui V. Š. Testamente nėra duomenų apie žemės sklypą, kurį jį buvo suteikusi naudotis buvusiai sūnaus žmonai ir jos vyrui A. K., tačiau iš 1948 m. vasario 25 d. žiniaraščio (b.l.12-13) matyti, kad Š. V. (taip dokumente) naudojosi 4,6 ha žemės sklypu, o A. K.-13,67 ha žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-30 raštą Nr.25SS-663-(14.25.45) (b.l.91) matyti, kad Rokiškio žemėtvarkos skyriui pateiktų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. A., J. nuosavybės teisėmis valdytą 13,67 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nėra ir nuosavybės teisių atkūrimo byla neužvesta. Liudytoja B. K. nurodė, kad susipykusi su marčia V. Š. gyvenimą baigė pas sūnų V. Buvusi sūnaus žmona G. naudojosi V. Š. priklausiusia žeme, bet V. parašė testamentą, kad po jos mirties visas turtas palieka sūnui V. (b.l.87).Atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus laikytina įrodytu, kad V. Š. naudojosi 18,27 ha žemės sklypu (4,6 ha+13,67ha) ir jį 1936 m. naminiu testamentu paliko vieninteliam savo sūnui V. Š., t.y. pareiškėjų seneliui, todėl šioje dalyje pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad žemės savininkė V. Š. 1936 m. vasario 8 d. naminiu testamentu valdytą 18,27 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) perleido sūnui V. Š.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265str., 443 str.5d.,444 str.2d.5,9p., 448str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjų L. P. ir V. P. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimui M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) terminą iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą dokumentams pateikti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės savininkė V. Š. 1936 m. vasario 8 d. naminiu testamentu valdytą 18,27 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) perleido sūnui V. Š.

Likusioje dalyje pareiškėjų pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė