Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-349-1034/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-03
Bylos Nr.
II-349-1034/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09025-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-349-1034/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09025-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2; (S) 2.14.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Živilei Osipovai,nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. M.,dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimu Nr. SAVAD-13N-63399582-16 M. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-05-18 20 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą M. M. skirta 57 Eur dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-07-05 gautas M. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą 2016-06-13 nutarimą, nes nesutinka, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus. Nurodo, jog toje vietoje nėra jokių atitvarų, yra padarytas specialus užvažiavimas. Vietomis apaugusi žolė negali, jo manymu, būti laikoma veja, nes tai nėra prižiūrima bei puoselėjama pievelė, turinti aiškias ribas, ji neatlieka jokios kultūrinės paskirties. Teigia, kad neturėjo galimybės žinoti, jog daro administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

2016-08-02 atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimą.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė V. B. paaiškino, jog mano, kad skundas nepagrįstas, nes automobilis buvo pastatytas ne tam skirtoje teritorijoje, pervažiavus šaligatvį. Kitos bylos nagrinėjimo metu liudytoja pateikė nuotraukas, kad norint pasistatyti toje vietoje automobilį, prieš tai dar reikia pervažiuoti dar vieną nuvažinėtą šaligatvį. Ten nėra vieta skirta statyti automobilius. Skundą padavusio asmens pozicija, kad ten nėra ženklų ar tai, kad ten stovi kiti automobiliai, nepašalina pažeidimo. Prašo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Skundą padavęs asmuo M. M. į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo išsiųstas pranešimas elektroniniu paštu jo nurodytu adresu. Laikytina, kad asmuo nesidomi bylos eiga, todėl teismas vertina, kad skunde nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųstas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra įteiktas tinkamai ir procesinių kliūčių bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas M. M. skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimu M. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2016-05-18 20 val. 18 min., Vilniuje, Gabijos g. 31, paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.

ATPK124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip jauna žolė, pievelė. Lietuvių kalbos žodynuose nurodomomis reikšmėmis yra: „žalia, tankia žole užžėlusi pieva, žolynas“, „lygi sužėlusi pieva“, „žema lygi žolė“, „viršutinis žemės sluoksnis su žole“. Tiek ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje, tiek Kelių eismo taisyklėse „vejos“ apibrėžimas nenurodomas. Minėtame ATPK straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl teismas ją supranta taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje. Teismo vertinimu, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (2012-12-18 (duomenys neskelbtini)72/2012; 2009-01-29 Nr. II-29-402/2009; LVAT 2007-05-04 Nr. N3-894-07).

Teismas, įvertinęs skundą padavusio asmens motyvus ir bylos medžiagą nustatė, jog transporto priemonė Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria naudojasi pareiškėjas, 2016-05-18 20 val. 18 min., buvo pastatyta gyvenamosios zonos teritorijoje, ant vejos ir toje vietoje, kuri neturi automobilių stovėjimo vietoms būdingų požymių. Šį faktą patvirtina objektyvūs duomenys, t. y. I. B. pranešimas, fotonuotraukos. Objektyvių pažeidimo aplinkybių, t. y. automobilio pastatymo nurodytoje vietoje nurodytu laiku, skunde neneigė ir pats pareiškėjas, nors nurodė, kad vietomis apaugusi žolė negali būti laikoma veja, nes tai nėra prižiūrima bei puoselėjama pievelė, turinti aiškias ribas, ji neatlieka jokios kultūrinės paskirties. Teismas pastebi, kad vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis, aiškiai nėra asfaltuota, nėra apibrėžta kontūrais, yra bendro aukščio ir lygio, apaugusi sukultūrinta žole. Tokie požymiai leidžia vienareikšmiškai pripažinti, kad vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, atitinka vejos požymius. Ši vieta nepažymėta kelio ženklais, kurie leistų joje stovėti transporto priemonėms. Tokiu būdu byloje akivaizdžiai konstatuotas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte įtvirtinto draudimo transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad M. M. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo automobilio pasirinkta stovėjimo vieta nėra ir nebuvo transporto priemonėms stovėti skirta vieta. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad toje vietoje nėra jokių atitvarų, yra padarytas specialus užvažiavimas, jis neturėjo galimybės žinoti, kad daro administracinį teisės pažeidimą, nešalina jo atsakomybės. M. M., būdamas vairuotoju, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimu, kad M. M. kaltė ir faktas dėl padaryto pažeidimo yra įrodyti, veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta vykdant įstatymo reikalavimus, nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir turinį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šios priežasties teismas netenkina pareiškėjo skundo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-13 nutarimą nepakeistą ir M. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas