Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, prie 30 parų arešto bausmės pridedant arešto bausmės 15 parų dalį, ir G. S. paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, įpareigojant G. S. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, priimtas nukentėjusiojo D. K. civilinio ieškinio atsisakymas ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylos medžiagoje esantis kompaktinis paliktas saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 00.10 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su D. K. metu kumščiu sudavė vieną smūgį jam į dešinę veido pusę, D. K. nuo suduoto smūgio nugriuvus ir vėl atsistojus kumščiu sudavė dar vieną smūgį jam į veido sritį, taip prakirto jo lūpą, taip D. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide.

2. Taip pat, G. S. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 14.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pareikalavo D. K. atsiimti policijai parašytą pareiškimą dėl 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio D. K. sumušimo, tačiau D. K. atsisakius tai padaryti, kumščiu vieną kartą sudavė jam už kairės ausies, po ko, D. K. nuo suduoto smūgio nugriuvus ant pilvo, sudavė dar vieną smūgį jam į nugaros-dubens sritį, D. K. atsistojus ir pradėjus bėgti, sugriebė jį už rūbų ir pradėjo tempti į automobilį, taip D. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaroje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Pasak apelianto, sprendžiant, ar asmuo pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinami paties kaltininko parodymai bei jo pozicija teisme, nuoseklumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-176- 303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153- 976/2018, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia atsakomybę, tuomet, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014). Nuteistojo įsitikinimu, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, akivaizdu, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, nes duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė visas esmines įvykių aplinkybes, dėl kurių jam buvo pareikšti kaltinimai. Tai, jog jis teismui negalėjo įvardinti, kelis smūgius ir kaip jis sudavė nukentėjusiajam, nesuteikia pagrindo daryti prielaidos, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Jis yra vidurinio išsilavinimo, nėra profesionalus teisininkas, po įvykio praėjo daug laiko, įvykis įvyko po vidurnakčio, visi buvo pervargę ir prisivaišinę, todėl, nenorėdamas klaidinti teismo, jis tam tikrų aplinkybių ir nepatvirtino, nurodydamas, kad abejoja, kokį skaičių smūgių jis sudavė ir į kurias nukentėjusiojo kūno vietas.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo G. S. gynėjas palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą ir prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį bei G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nes G. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, pripažino esmines faktines aplinkybes, su nukentėjusiuoju susitaikė ir nukentėjusysis daugiau jokių pretenzijų neturi. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nes G. S. prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas (pripažino esmines aplinkybes), susitaikė su nukentėjusiuoju ir, atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą (anksčiau neteistas, šiuo metu dirbantis, atsiprašė nukentėjusiojo, savo kaltę pripažino pilnai), yra pagrindo manyti, kad G. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat prokurorė prašė paskirti G. S. 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi nuteistojo gynėjo bei prokurorės poziciją aptariamu klausimu, konstatuoja, kad, priešingai nei sprendė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. S., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

14. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad G. S. padaryti nusikaltimai, tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkis tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 233 straipsnio 3 dalyje, patenka į BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, sąrašą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas svarstė galimybę atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau konstatavo, kad tam nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes visiškai savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

15. Kaip jau minėta, viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygų, numatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra tai, kad asmuo, padaręs atitinkamą veiką (veikas), prisipažintų padaręs šią veiką (veikas). Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas), kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu G. S. savo kaltės nepripažino, nurodė fizinio smurto prieš D. K. nenaudojęs. Tačiau, teisminio bylos nagrinėjimo metu G. S. savo poziciją pakeitė, prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą iš karto nurodė, kad prisipažįsta esąs kaltas. Kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 63–66), G. S., dar neapklausus nukentėjusiojo ir liudytojų bei neištyrus kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pripažino esmines abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, tai yra, kad tiek pirmo, tiek antro įvykio metu naudojo fizinį smurtą prieš D. K. (sudavė jam smūgius), antro įvykio metu smūgius sudavė D. K. atsisakius atsiimti policijai parašytą pareiškimą ir kad savo veiksmais tiek pirmo, tiek ir antro įvykio metu padarė D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad G. S. teismui negalėjo tiksliai įvardinti, kelis smūgius ir kaip jis sudavė nukentėjusiajam, nenurodė ar nepatvirtino kai kurių kitų neesminių vykusių konfliktų aplinkybių, nesuteikia pagrindo teigti, kad jis savo kaltės nepripažino. Pažymėtina, kad pats G. S. nurodė, jog tą vakarą buvo išgėręs ir visų aplinkybių, visų suduotų smūgių jis neatsimena, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu net kelis kartus teismui nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – G. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

16. Pirmosios instancijos teismui pateiktame 2024 m. rugpjūčio 29 d. susitaikymo protokole (2 t., b. l. 79) nurodoma, kad nukentėjusysis D. K. susitaiko su kaltinamuoju G. S., vienas kitam pretenzijų neturi, nukentėjusiajam D. K. turtinė ir neturtinė žala atlyginta. 2024 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 66–69) nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad jokių pretenzijų G. S. neturi, civilinio ieškinio atsisako. Tokios pačios pozicijos nukentėjusysis D. K. laikėsi ir baigiamųjų kalbų metu, o G. S. paskutinio žodžio metu nukentėjusiojo atsiprašė. Aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis G. S. atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas.

17. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog G. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. G. S. yra brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 13–15), administracine tvarka baustas seniai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 4, 11). Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo G. S. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Kaip matyti iš G. S. pirmosios instancijos teismui duotų parodymų ir paskutinio žodžio, taip pat iš apeliacinio skundo argumentų, savo atliktus nusikalstamus veiksmus jis vertina neigiamai, dėl jų labai gailisi. Be to, G. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis (darbo sutartį), patvirtinančius, kad nuo 2025 m. sausio 13 d. jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam G. S. inkriminuoti nusikalstami veiksmai labiau tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis. Teisėjų kolegija tiki, kad baudžiamasis procesas leido G. S. kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos G. S. kaip pamokomoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju D. K., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla G. S. atžvilgiu nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu (G. S. veiksmai susiję su smurto panaudojimu, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam), prokurorės išreikštą poziciją, taip pat įvertinusi tai, kad nukentėjusysis D. K. civilinio ieškinio atsisakė, G. S. šiuo metu dirba, išlaikomų asmenų neturi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga G. S. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės dydžiui – 20 MGL (1 000 Eur), šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (nuo šio nuosprendžio paskelbimo) dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, bus pati efektyviausia siekiant užtikrinti, kad G. S. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

20. Nukentėjusysis D. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 10 000 Eur fizinės ir moralinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48), tačiau nukentėjusysis pasinaudojo BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir teisiamojo posėdžio metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, susitaikymo protokolu patvirtino, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

21. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – bylos medžiagoje esantis kompaktinis diskas (laikomas voke prie 2 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Procesą dėl nukentėjusiojo D. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voke prie 2 t. bylos viršelio esantį kompaktinį diską, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.