Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
1A-234-312-2012
Teisminio proceso Nr.
1-88-2-00037-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audronė Kartanienė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
J. M., ir R
Nukentėjusysis
J. S., S. B.
Advokatai
Virginija Budrevičienė
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-234/2012

Teisėjas Evaldas Pašilis Teisminio proceso Nr. 1-88-2-00037-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Audronės Kartanienės, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,gynėjoms advokatėms Virginijai Budrevičienei, Julijai Asovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 215 str. 1 d. dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo 2010 m. gegužės 20 d. ir nubausta 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.

Taip pat pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausta 5 MGL dydžio, t. y. 650,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. l p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.

J. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl A. K. ir J. S. priklausančių daiktų įgijimo apgaule) išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. S. B. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir R. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad, ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. kad ji, teisėtai gavusi pasaugoti A. K. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai panaudojo vienai finansinei operacijai inicijuoti, tai yra 2010 m. gegužės 20 d., apie 16 val. 10 min., AB SEB banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, nuo mirusio A. K. sąskaitos nuėmė 1440,00 Lt, taip suklaidindama elektroninę sistemą ir banką, apgaule užvaldė svetimą A. K. turtą 1440,00 Lt sumai, padarydama mirusiojo A. K. turto paveldėtojams 1440,00 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį. Skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas vertinant ir analizuojant tik nuteistąją kaltinančius įrodymus, neištyrus ir neišanalizavus visų byloje esančių aplinkybių, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų. Apeliantė nurodo, kad 2010 m. gegužės 20 d., apie 16 val. 10 min., SEB banko bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, J. S. prašymu nuėmė 1440,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų), kuriuos jai atidavė. Nuteistosios teigimu, J. S. paskambino jai ir jos susitiko mieste. J. S. nuteistajai paaiškino, kad ji pati negali nuimti pinigų, kadangi blogai jaučiasi, bijo, kad neužblokuotų kortelės. Todėl nuteistoji J. M., nuimdama pinigus nežiūrėjo, kieno vardu išduota kortelė. Nuteistosios teigimu, šias aplinkybes patvirtina tai, kad ji 2010 m. gegužės 20 d., nuėmė pinigus tiktai trečią kartą įdėjusi kortelę, kadangi iš pradžių pažiūrėjo koks pinigų likutis, tuomet pasakė J. S. pinigų likutį ir pastarosios pasiteiravo kokią pinigų sumą reikia nuimti. Tai patvirtina byloje esantys duomenys. Nuteistosios teigimu pinigai buvo nuimti tiktai atlikus trečią operaciją, t. y. 2010 m. gegužės 20 d., 16:10:35 val.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepašalino prieštaravimų dėl prieštaringų J. S. parodymų. Neaišku dėl kokių priežasčių J. S. neprašė nuteistosios būti atsakinga dėl A. K., kai jis gulėjo ligoninėje pirmą kartą, t. y. nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. balandžio 14 d. Taip pat J. S. teigimu, A. K. buvo labai nepatenkintas nuteistąja, tačiau pačiai nuteistajai A. K. niekuomet to nėra sakęs, jeigu taip būtų buvę, J. S. galėjo nuteistąją informuoti, kad ji nebesilankytų pas A. K., be to, J. S. pati galėjo būti atsakinga už ligonį, kadangi lankė jį ligoninėje kiekvieną dieną, nepaisydama savo neva blogos sveikatos. Teismas netyrė ir neanalizavo, taigi ir nepašalino prieštaravimų, kad teismo posėdžio metu A. K. brolis V. K. nurodė, jog jam A. K. yra sakęs, kad kortelė ir dokumentai yra pas jo sugyventinę J. S., kad J. S. A. K. yra skolinga 3000,00 Lt. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirta ir išanalizuota, kas nuėmė pinigus iš NORD banko, Ukmergės mieste, pasinaudojus A. K. kortele 2010 m. balandžio 15, 16 ir 17 dienomis, t. y. A. K. grįžus iš ligoninės, prieš paguldant jį į ligoninę antrą kartą. Nuteistosios nuomone, pats A. K. to padaryti negalėjo, kadangi sirgo vėžiu, buvo silpnos sveikatos. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liko neištirtos šios aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi reikiamų priemonių aiškinantis, ar J. S. skambino jai 2010 m. gegužės 20 d., prašydama nuimti pinigus, nebuvo apklausta liudytoja nuteistosios dukra I. S., kuri buvo su nuteistąja, kai J. S. prašymu ji nuėmė pinigus iš bankomato. Nuteistoji nurodo, kad jos ir advokatės prašymas apklausti liudytoja dukrą I. S., išreikalauti J. S. 2010 m. gegužės mėnesio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines buvo atmestas. Apklausiant J. S., teisme dalyvavusi advokatė negalėjo pateikti pastarajai klausimų dėl A. K. kortelės panaudojimo 2010 m. balandžio 15, 16 ir 17 dienomis, kadangi šiuos duomenis nuteistoji sužinojo tiktai baigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliantės nuomone, neištyręs ir neįvertinęs minėtų aplinkybių, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. M. gynėja klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Skunde nuteistoji J. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Pagrįsdama šiuos teiginius, apeliantė skunde iš esmės kartoja savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nurodytą versiją, kad pinigus iš bankomato paėmė prašoma nukentėjusiosios J. S., ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti J. S. parodymus ir kitų byloje ištirtų duomenų įrodomąją vertę.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė J. M. iškeltą versiją, kad 2010 m. gegužės 20 d., apie 16 val. 10 min., SEB banko bankomate, J. S. prašymu ji nuėmė 1440,00 Lt, kuriuos jai atidavė. Tai, kad teismas atmetė apeliantės versiją, o patikimomis pripažino bylos aplinkybes, pagrindžiančias jos kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad J. M. A. K. elektronine mokėjimo kortele atliko finansinę operaciją, nesant jo sutikimo, t. y. neteisėtai, ir taip padarė Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, veika kvalifikuojama ne tik kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, bet ir kaip sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. Nagrinėjamoje byloje, tuo pačiu metu J. M. padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas – inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule įgijo svetimą turtą (Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad banko mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko kortelę išdavusiai institucijai, t. y. šiuo atveju SEB bankui, kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu, priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Iš pirminių J. M. parodymų matyti, kad ji iš viso neigė turėjusi ar ką nors žinojusi apie A. K. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos bagrinėjimo metu, J. M. laikėsi kitos versijos, kad J. S. prašymu ir jai dalyvaujant, atliko finansinę operaciją su J. S. paduota kortele (t. 1, b. l. 115-116). Pažymėtina, kad šią nuteistosios versiją paneigia ne tik nukentėjusiosios J. S., bet ir kitų liudytojų - L. K. bei B. H. K. parodymai, kuriuose teigiama, kad A. K. pasas bei AB SEB banko mokėjimo kortelė buvo saugoma pas J. M., PIN kodas jai nebuvo pasakytas (t. 1, b. l. 52-54, 71-73, t. 2 b. l. 203-210, 234-242). Šiais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, abejoti nėra jokio pagrindo. Todėl konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteista J. M., objektyvieji požymiai, pasireiškė neteisėtu finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal kaltininko elgesį bei pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes ir vertinat visų byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir įrodymus, surinktus dėl R. M. padarytų nusikalstamų veikų, teigtina, kad nuteistoji žinojo ir suvokė, jog 2010 m. gegužės 20 d. finansinę operaciją SEB banko bankomate atlieka būtent su A. K. priklausančia banko kortele, o tai leido pirmosios instancijos teismui nuteistosios atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog 2010 m. gegužės 20 d., apie 16 val. 10 min., SEB banko bankomate, J. S. prašymu nuėmė 1440,00 Lt, kuriuos jai atidavė. Kaip skunde teigia nuteistoji, J. S. paskambino nuteistajai ir paprašė susitikti mieste. Susitikus, J. S. nuteistajai paaiškino, kad ji pati negali nuimti pinigų, kadangi blogai jaučiasi, ir bijo, kad neužblokuotų kortelės. Todėl nuteistoji J. M. nuimdama pinigus, nežiūrėjo kieno vardu išduota kortelė. Nuteistosios teigimu, šias aplinkybes patvirtina tai, kad ji 2010 m. gegužės 20 d., nuėmė pinigus tiktai trečią kartą įdėjusi kortelę į bankomatą, nes iš pradžių pažiūrėjo koks pinigų likutis, tuomet pasakė J. S. pinigų likutį ir pasiteiravo kiek pinigų nuimti. Šią nuteistosios iškeltą versiją visiškai ir neginčijamai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 26) bei jo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 20-25), kuriuose aiškiai užfiksuota, kaip J. M. kartu su dukra laukia eilėje prie bankomato, tada išsiima iš savo piniginės kortelę ir atlieka pinigų išėmimo operaciją iš SEB banko bankomato, paima pinigus ir iš karto po to kažką įsideda į savo piniginę, kurią išsiima iš rankinės ir nueina Kauno gatvės link. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotą aplinkybę, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog šalia J. M. būtų buvusi nukentėjusioji J. S. ir davusi nurodymus dėl pinigų išėmimo iš bankomato. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistosios iškelta versija yra visiškai nepagrįsta ir laikytina bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vaizdinėje bylos medžiagoje esant užfiksuotam pinigų nuėmimo faktui, kuris visiškai paneigia J. M. versiją, nebuvo ir nėra jokio pagrindo išreikalauti J. S. 2010 m. gegužės mėnesio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines ar liudytoja apklausti J. M. nepilnametę dukrą I. S.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši liudytoja yra nuteistosios nepilnametė duktė, pilnai priklausoma nuo savo tėvų, todėl neatmestina tikimybė, jog ji gali duoti nuteistajai palankius parodymus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis ar jo gynėjas teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-115/2009, 2K-P-218/2009, 2K-251/2010, 2K-543/2010, Nr. 2K-94/2011 ir kt.). Būtina sąlyga teismui vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d. d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-375/2009, 2K-439/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad J. M. skunde nurodomi prašymai dėl dukros apklausos, J. S. 2010 m. gegužės mėnesio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių išreikalavimo bei prašymas nustatyti, kas nuėmė pinigus iš DNB NORD banko Ukmergės mieste, pasinaudojus A. K. kortele 2010 m. balandžio 15, 16 ir 17 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo išspręsti Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. gegužės 23 d. nutarimu, kurio nei nuteistoji, nei jos gynėja neskundė (t. 2, b. l. 151, 153). Pažymėtina ir tai, kad dėl 2010 m. balandžio 15, 16 ir 17 dienomis pinigų nuėmimo iš DNB NORD banko bankomato ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir kaltinimai J. M. dėl to nepareikšti, todėl minėti duomenys nėra laikytini reikšmingais, galinčiais patvirtinti ar paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma gauti minėtą informaciją, tačiau, kaip tai nurodyta DNB NORD banko 2010 m. rugsėjo 3 d. rašte, šių operacijų vaizdo įrašai nėra išlikę (t. 1, b. l. 27-28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas ir nuteistosios skunde nurodomas argumentas, neva apklausiant J. S., teisme dalyvavusi advokatė negalėjo pateikti J. S. klausimų dėl A. K. kortelės panaudojimo 2010 m. balandžio 15, 16 ir 17 dienomis. Kaip teisingai nurodo pati J. M. savo skunde, šiuos duomenis ji sužinojo baigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 152). Taigi akivaizdu, kad teisminio nagrinėjimo metu J. M. ir jos gynėja minėtą aplinkybę žinojo ir turėjo visas galimybes užduoti J. S. su tuo susijusius klausimus. Tai, kad nuteistoji šia savo teise nepasinaudojo, nėra laikytina ta aplinkybe, dėl kurios reikėtų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apeliacinės instancijos vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti J. S. duotais parodymais, kurie, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomi svarstymai kodėl J. S. pati neslaugė A. K., nėra laikytini turinčiais esminę reikšmę, sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo V. K. duotais parodymais, jog jam A. K. yra sakęs, kad kortelė ir dokumentai yra pas jo sugyventinę J. S., kad J. S. A. K. yra skolinga 3000,00 Lt, kadangi liudytojas yra nuteistosios J. M. tėvas ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Juo labiau, kad šiuos liudytojo duotus parodymus paneigia kitų liudytojų duoti parodymai, kuriais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų įvertino visumą išnagrinėtų įrodymų, pagrįstai pripažino J. M. kalta ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistosios kaltės, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagrįsta ištirtais įrodymais, ji atitinka ir faktinėms aplinkybėms, todėl laikytina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės įvykdytas neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas apgaule yra įrodytas tiek pačios nuteistosios, tiek liudytojų parodymais, vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegijos nuomone, J. M. buvo pagrįstai nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., naikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Audronė KartanienėVirginija Švedienė