- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2K-543/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. Z.
- Nukentėjusysis
- S. Z.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžio.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu V. Z. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 4 iki 5 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2, 4 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą artintis prie nukentėjusiojo asmens – S. Z. bei įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. Z. priteista 500 Lt nukentėjusiajai S. Z. neturtinei žalai atlyginti ir 12,40 Lt proceso išlaidų valstybei.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendis pakeistas: V. Z. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu, V. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą artintis prie nukentėjusio asmens – S. Z. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu V. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 8.40 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., Lepšių k., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu smogdamas S. Z. į kairįjį skruostą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. Z. priklausantį turtą – 150 Lt vertės dviratį.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu V. Z. nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 8.40 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., Lepšių k., panaudodamas fizinę prievartą, t. y. vieną kartą kumščiu smogdamas S. Z. į kairįjį skruostą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą tariamą savo teisę į nukentėjusiosios S. Z. valdytą dviratį ir taip padarė didelės žalos nukentėjusiosios teisėms.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė BPK normas. Kasatorius pažymi, kad jis visą laiką neigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. kumščiu smogęs jai į veidą. Nepaisant to, teismai padarė priešingą išvadą, remdamiesi vien nukentėjusios parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada. Tačiau, kasatoriaus manymu, vertinant jo parodymus, kad jis tik ranka atstūmė nukentėjusiąją, nes ši pirma ėmėsi fizinių veiksmų prieš jį, be to, atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusios parodymus apie sužalojimų atsiradimą, nėra, darytina išvada, jog nuo kasatoriaus veiksmų tokie sužalojimai nukentėjusiajai atsirasti negalėjo. V. Z. manymu, sužalojimų ant nukentėjusios veido atsiradimo aplinkybės byloje liko nenustatytos. Taigi kasatorius tvirtina, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nesilaikė rungtyniškumo principo ir nukentėjusios parodymus laikė svarbesniais nei kaltinamojo, jais be pagrindo rėmėsi ir išsamiai neištyrė bylos aplinkybių. Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 straipsnį, būtina, jog jis savo veiksmais padarytų didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kadangi byloje neįrodyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas, tai, pasak kasatoriaus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Nenustačius smurto panaudojimo fakto, kasatoriaus veiksmai galėtų atitikti Administracinio teisės pažeidimo kodekso 188 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Taigi byla prieš V. Z. turi būti nutraukta, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo V. Z. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino bylos įrodymus ir teisingai V. Z. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip savavaldžiavimą, nes jis savavaldžiaudamas panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. Z. Nuteistojo kasacinio skundo teiginius, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, o tik atstūmė ją ranka, paneigia bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. Z. nuosekliai parodė, kad, jai pasipriešinus V. Z. bandymui atimti dviratį, šis smogė vieną kartą kumščiu į kairįjį skruostą ir atėmė dviratį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nes jų teisingumą patvirtino ir kiti bylos įrodymai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai nustatytas kairiojo skruosto minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas nukentėjusiosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2008 m. rugpjūčio 3 d., suduodant smūgį kumščiu į kairįjį skruostą. Nukentėjusiosios parodymų teisingumą netiesiogiai patvirtino ir liudytojos E. K. nurodytos aplinkybės. Ši liudytoja parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d. V. Z. jai pasakojo, jog buvo sutikęs buvusią žmoną, kuriai vieną kartą sudavė ranka per veidą ir taip atsiėmė iš jos dviratį. Nors E. K. įvykio nematė, tačiau V. Z. prašė jos patvirtinti policijai, kad jis žmonos nemušė. Taigi prokuroras tvirtina, kad bylos įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog būtent V. Z. savavaldžiaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. Z. sveikatą, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, o ne administracinės teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Š. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Išanalizavusi kasacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad teismai neišsamiai nagrinėjo bylos duomenis ir todėl padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Pažymėtina, kad kasatoriaus V. Z. skundo argumentai iš esmės susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kasatoriaus teiginiai dėl atskirų bylos duomenų vertinimo išreiškia tik jo subjektyvią nuomonę, o ne pagrindžia esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistajam V. Z. tiesiog nepriimtinas jam nepalankus įrodymų vertinimo rezultatas, kurio pagrindu jis nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Skunde nuteistasis pateikia naują versiją, kurios anksčiau nenurodė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, būtent, – kad nukentėjusioji pirmoji pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš jį. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokių nuteistojo teiginių nepagrindžia jokie bylos įrodymai. Tuo tarpu tą faktinę aplinkybę, kad V. Z. neteisėtai užvaldant S. Z. dviratį prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina bylos duomenų visuma: pačios nukentėjusiosios S. Z. nuoseklūs ir detalūs parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, taip pat, kaip netiesioginiai įrodymai, liudytojų E. K. ir D. M. parodymai. Kartu pažymėtina, kad pats V. Z. neneigė šiurkščiai, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, užvaldęs nukentėjusiosios turėtą dviratį, tik bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu vienų apklausų metu nurodė netyčia sužalojęs nukentėjusiąją, kitų – kad sąmoningai tą padaręs.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Įrodymai gauti teisėtais būdais – baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.
Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kasaciniame skunde siejamas su netinkamu bylos aplinkybių vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, todėl, teisėjų kolegijai pripažinus, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, atmestini skundo teiginiai dėl neteisingo veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. Z. kasacinį skundą.