Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba pagal individualią veiklą - (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog tąkart ji vyko su pussesere į renginį. Po renginio nusprendė likti vakarieniauti, tam pasinaudojo pavėžėjo paslaugomis. Pusseserė iškvietė pavėžėją. Jos įsėdo, pusseserė įsėdo iš dešinės automobilio pusės, ji pati iš kairės. Pavėžėjo paslaugos pasirodė neįprastos, nes pavėžėjąs rūkė cigaretę, garsiai grojo muzika. Taksi automobilyje degė neįprastos lemputės, kas jai pasirodė neįprasta. Pavėžėjąs jas vežė iki jų pasirinktos vietos. Gavosi (duomenys neskelbtini) g. su (duomenys neskelbtini) g. Jis paklausė, ar gali jas čia išleisti, jos pasakė, jog taip. Vairuotojas sustojo, pradėjo ji lipimo manevrą, apsidairė, nematė jokių dviračių. Vasara, gatvėse žmonių būna nemažai. Atsargiai išlipinėjo ir jai atidarant dureles, ji sėdėjo ir įvyko tas, kas įvyko. Ji tada išsigando, dureles uždarė ir liko išsigandusi sėdėti automobilyje. Girdėjo tik žodžius: „kur jo pirštas“. Jos pusseserė išlipo, vairuotojas išlipo, ji pati kažkurį laiką liko sėdėti automobilyje. Po to apsiramino, išlipo, ir nuėjo prie savo pusseserės. Tada atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai jas apklausė. Jos taksi vairuotojui nieko nesakė, jis yra kitatautis, jis angliškai šneka. Jos su vairuotoju nebendravo visiškai. Programėlėje įveda, kur nori atvykti, jis sustojo prie sankryžos, ir paklausė, ar gerai. Pavėžėjęs pats pasirinko kur sustoti. Pasitikėjo pavėžėju kur sustojo. Ten viena eismo juosta, ten yra platesnė, bet kiti automobiliai ten negalėtų pravažiuoti. Ten vienpusis eismas buvo. Ji sėdėjo už vairuotojo kairėje pusėje. Matomumas nėra labai geras. Kai pradėjo domėtis įvykiu, kreipėsi į visas mokyklas, tai 100 proc. liko prie savo, kad ji nėra kalta. Žino, kad ten žmonių daug būna. Stengėsi atsargiai išlipti iš automobilio. Nemalonu kiekvienam toks įvykis. Jeigu važiuoja į susitikimus, tai ji renkasi pavėžėjo paslaugas. Ta vietą žinau dabar tai labai gerai. Pati domėjosi, kreipėsi į mokyklas kaip viskas turi vykti. dviračiu nelabai važiuoja, paspirtuku nesinaudoja. Dabar naudojasi pavėžėjo paslaugomis, dabar stengiasi lipti pro dešinę pusę. Turi pareigas visi kaip keleiviai. Jai išlipant, apsidairė, ir nematė nei dviračio lempučių, nei ryškių detalių. Ji atsidarė dureles ir dviratininkas pradėjo rėkti, kur jo pirštas, iki tol nematė ji dviračio jokio. Ji labai nustebo dėl civilinio ieškinio. Ji mano, kad dėl įvykio kaltas dviračio vairuotojas, nes jis važiavo sau neleistina kryptimi. Ji su visais ženklais kreipėsi į kelių mokyklas ir jie išaiškino. Yra ženklas, kuris rodo, kad galima priešinga kryptimi važiuoti. Saugiai bandė išlipti, po truputį atidarant dureles, apsidairant. Tuo metu buvo patogu lipti per tas dureles. Žiūrėjo į kairę pusę, į galinį stiklą. Važiuojant nežiūrėjo į gatvę, diskutavo su pusseserę kaip jas veža. Joms pasakė, ar gali čia išleisti, jos atsakė, jog gerai. Jis sustojo, pusseserė pradėjo lipti pirmiau, o po to ji pati norėjo lipti. Ji apsidairė ir lipo. Mano, kad jeigu būtų jis su lemputėmis ar liemene, tai labiau atkreiptų dėmesį. Buvo vakaras, lynojo, tai tikrai sunku buvo dviratininką pamatyti. Nematė dviratininko, kai pravažinėjo ta gatve. Ji buvo nedaug atsidariusi dureles.

2022-08-04, apklausta kaip įtariamoji R. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nori parodyti, kad 2022-06-28, ji su savo pussesere K. M., gim. (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val., nuvyko į renginį „(duomenys neskelbtini)“ kosmetikos pristatymas, adresu (duomenys neskelbtini). Renginio metu jos su K. išgėrė po dvi taures šampano. Po renginio K. iškvietė taksi (galimai per programėlę, tiksliai pasakyti negali, nes nežino), ruošėsi važiuoti vakarieniauti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus taksi automobiliui, šviesiai pilkos spalvos, TOYOTA PRIUS, valstybinių numerių neatsimena, jos atsisėdo į galines automobilio vietas, ji atsisėdo kairėje automobilio pusėje, už vairuotojo. Joms važiuojant (duomenys neskelbtini) g. taksi vairuotojas sustabdė automobilį netoli sankryžos, šalia dviračių tako (takas atskirtas balta linija) ir pasakė, kad jos gali išlipti. Ji atsisuko į galą, įsitikino, kad gali saugiai išlipti (gale tuo metu, nieko nebuvo), šiek tiek pravėrė automobilio duris ir į jas atsitrenkė dviračiu taku (dviračiu takas atskirtas balta ištisine linija, tačiau rodykle nurodo dviračių kryptį į priešingą jų judėjimo kryptį) dviračiu važiavęs vaikinas. Ji jo nepažįsta, niekada nėra mačiusi. Iš kur jis atsirado, ji negali pasakyti, nes nuo to momento, kai ji apsidairė, praėjo vos kelios sekundės, galimai dviračio vairuotojas važiavo dideliu greičiu, neįvertinęs kelio dangos ir prastų oro sąlygų (tą dieną buvo apsiniaukę, lijo lietus ir jau buvo sutemos). Ar vaikinas, kuris atsitrenkė į automobilio dureles nukrito nuo dviračio, ji nematė, ar jo dviratis nukrito, ji taip pat nematė, girdėjo, kad minėtas vaikinas visą laiką kartojo „kur jo pirštas“, ji labai išsigando, dėl patirto streso iš karto negalėjo išlipti iš automobilio. Prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie galimai buvo netoliese (nes įvykį įformino kitas policijos ekipažas), jie galimai iškvietė greitąją pagalbą. Po kurio laiko atvyko medikai ir policijos pareigūnai, medikai apžiūrėjo vaikiną. Ar medikai išvežė vaikiną iškarto, ar jis dar bendravo su policijos pareigūnais, ji neatsimena. Kadangi ji patyrė didelį stresą dėl įvykio, ji buvo labai išsigandusi, todėl su tuo vaikinu tą vakarą nebendravo. Savo kaltę ji pripažįsta iš dalies, ji apgailestauja dėl vaikino patirto sužalojimo, bet mano, kad dėl šio įvykio yra kaltas ir pats dviračiu važiavęs vaikinas, kuris dviračiu taku važiavo priešinga kryptimi, nei tai nurodo kelio ženklinimas. (b.l. 117-119).

2022-12-08 papildomai apklausta įtariamoji R. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Nori parodyti, kad šiandien parodymų neduos, turi dar viską apgalvoti ir savo poziciją dėl kaltės išreikš kitos apklausos metu. (b.l. 139, 140).

2022-12-16 papildomai apklausta įtariamoji R. S. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Nori parodyti, kad pasilieka prie parodymų duotų 2022-08-04, tik nori patikslinti, kad po įvykio ji buvo susijaudinusi, dėl minėto įvykio jautė kaltę, tačiau dabar praėjus laikui, ji supranta, kad minėtoje situacijoje ji yra nekalta, kadangi dviračiu važiavęs vaikinas judėjo priešinga kryptimi, nei nurodė kelio ženklai bei ženklinimas, o taip pat ir taksi vairuotojas sustojo neleistinoje vietoje, todėl kaip ir minėjo šioje situacijoje, ji savo kaltės nepripažįsta. (b.l. 151-154)

Nukentėjusysis K. Š., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, asmens neatvesdinus, asmeniui išvykus į užsienį ir nežinant jo gyvenamosios vietos, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-06-28 d., apie 22:00 val., vežė žmonėms užsakymą. Važiavo dviračių taku (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) g., kuris yra atskirtas skiriamąją plačia ir aiškiai matoma ištisine juosta ir eina prie kairės pusės kelio krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Dviračių takas yra paženklintas ant grindinio kelio žymėjimu „Dviračių eismas“. Lygiagrečiai prie jo, prie dešiniojo kelio krašto važiavo automobiliai, jų buvo ne vienas, todėl buvo susidariusi nedidelė automobilių grūstis, tačiau palengva jie judėjo ir jis važiuodamas truputį greičiau negu jie, juos lenkė. Jam važiuojant prie baro pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vienas automobilis sustojo, jeigu gerai atsimena tai buvo TOYOTA PRIUS, tamsios spalvos, kurio valstybinių numerių neatsimena. Priartėjus prie sustojusio automobilio, nesitikėjo, kad gali kažkas išlipti ir jį lenkiant. Kuomet jo priekinis dviračio ratas buvo jau prie galinių durų, net nespėjo sureaguoti, pradėjo atsidarinėti kairės pusės galinės durelės ir trenkėsi jam tiesiai į dešinę ranką, o tiksliau į plaštaką. Kadangi viskas įvyko labai greitai, o jis nesitikėjo, kad jos prasidarys, tai net nespėjo pristabdyti, ar pakeisti važiavimo krypties. Važiavo lėtai, kadangi ten grindinys yra grįstas akmenimis ir greitai važiuojant labai kratytų ir būtų nemalonu. Mano, kad jo važiavimo greitis buvo iki 15 km/h. Po smūgio jo dviratis nukrito, nes jis prarado pusiausvyrą, tačiau jis pats nenukrito, spėjo atsistoti ant kojų. Iškart pastebėjo, kad jo pirštas perlinko per pusę ir pradėjo iš jo tekėti labai daug kraujo, po ko prašė aplinkinių, kad iškviestų greitąją pagalbą. Tuo metu jautė labai didelį fizinį skausmą. Vėliau matė, kaip pro automobilio galines kairės pusės duris, kurios jį kliudė, išlipo moteriškos lyties asmuo šviesių, tiesių plaukų. Apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos suknele su baltais taškeliais. Liekno kūno sudėjimo. (b.l. 53-55).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis K. Š. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) veiklą, jis pristato (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dviračiu vežė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ maistą. Po įvykio dėl patirto sužalojimo, jis negalėjo dirbti, nuo įvykio dienos 2022-06-28 iki 2022-07-28 jis prarado savo mėnesio uždarbį – apie 1200 eurų, jis dirba pagal individualią veiklą pirmus metus, todėl jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jokių išmokų nemokėjo, gyveno iš savo santaupų. Po minėto įvykio, jis išvyko gyventi pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl sužalojimo negalėjo dirbti, neturėjo lėšų susimokėti už nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini). Po patirtos traumos jis gydėsi (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), o gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini), todėl jam važiavimo išlaidos kainavo apie 50 eurų (tai patvirtinančių dokumentų neturi). Taip pat jam reikėjo pirkti vaistus, bei bintus, kurie jam kainavo apie 70 eurų (tai patvirtinančių dokumentų neturi). (b.l 76-78).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. Š. nustatytas IV-o piršto galinio pirštakaulio atviras skeveldrinis lūžis. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku ar briauną turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2022-06-28. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl plaštakos pirštakaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 64, 65).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, jog tąkart jis gavo iškvietimą atvykti su automobiliu netoli (duomenys neskelbtini) g., tikslios vietos nepamena. Paėmė dvi merginas. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, vėlgi tikslios vietos nepamena, bet buvo netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Sustojo jis šalia ženklo Stop išleisti keleives, kadangi (duomenys neskelbtini) g. nėra vietos automobiliams sustoti, tai yra įprasta vairuotojų praktika, kad sustoja prie Stop ženklo, išleidžia keleivius ir važiuoja toliau. Kai sustojo, pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Pasižiūrėjo į dešinę, iš dešinės pusės viskas buvo gerai ir mergina išlipo, tada pažiūrėjo į kairės pusės veidrodėlį ir pamatė atvažiuojantį dviratį. Jis pasakė merginai – „stop, neatidarinėk durų“. Nėra tikras, bet jo toks pastebėjimas būtų, kad dviratininkas važiavo per greitai, bet čia tik jo pastebėjimas. Kodėl jis taip sako, todėl kad mergina kuri išlipinėjo iš automobilio, ji neatvėrė visiškai durų, jis, R. R., pasakė: „stop“, tuo metu, kai mergina atidarinėjo duris, bet visiškai tų durų taip ir neatidarė. Jo pastebėjimas dėl dviratininko yra todėl, kad jis vairuoja ilgą laiką, jis pasakė: „stop“, mergina nespėjo sureaguoti ir dviratininkas atlėkė iki jų, ir atsitrenkė į dureles, bet jis neįvažiavo į vidų tarp durelių ir automobilio, o paraleliai durelėms. Automobiliui jokios žalos nebuvo padaryta, bet dviratininkas nugriuvo. Kadangi jis, R. R. , stovėjo šalia stop ženklo, iš karto išlipo iš automobilio, pamatė, kad dviratininkas pargriuvęs, pamatė, kad bėga kraujas, iš karto grįžo į automobilį ir tiksliai nepamena, galbūt, merginai padavė savo telefoną, bet gal ir ne, tiksliai nepamena, tiesiog jis patraukė iš karto automobilį kokius 6 ar 8 metrus, kad atvažiavusi greitoji medicinos pagalba turėtų kur sustoti, nes ten yra tik vienos juostos eismas toje gatvėje. Jis, R. R. , tada priėjo prie dviratininko, jis dejavo iš skausmo. Jis, R. R. , užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę ir paėmė servetėlių todėl, kad lauke lynojo ir kai jis išėjo iš tos kavinės, pamatė, kad atvyko policijos automobilis. Jis, R. R. , pasakė policijos pareigūnams, jog nutiko toks įvykis ir jie iškvietė kitą ekipažą. Jis, R. R. , viską papasakojo policijos pareigūnams. Tada atvyko greitoji medicinos pagalba. Jis, R. R. , padavė dviratininkui lyg ir „(duomenys neskelbtini)“ krepšį, o gal kažkokį kitą krepšį ir tada jį greitoji medicinos pagalba išvežė, o jie liko su policijos pareigūnais ir rašė pareiškimus. Atsakydamas į klausimus parodė, jog dviratininkas atsitrenkė į automobilio užpakalinės dalies kairės pusės dureles. Automobilio gale sėdėjo keleivė. Šiuo metu salėje tos keleivės nėra. Kaltinamoji sėdėjo už jo, R. R. Kairėje automobilio pusėje už jo sėdėjo. Dviratininkas atsitrenkė į automobilio kairės pusės duris. Automobilio priekyje, keleivio pozicijoje niekas nesėdėjo. Dvi keleivės buvo. Kita keleivė sėdėjo dešinėje automobilio pusėje ir ji išlipo, nebuvo jokių problemų. Neprisimena, ar dešinėje pusėje sėdėjusi keleivė pirma šio įvykio išlipo, tik žino, kad automobilio dešinės pusės durelės buvo atidarytos pirmos. Antra keleivė irgi automobilio gale sėdėjo. Ten, kur jis sustojo su automobiliu, buvo iš kairės pusės dviračių takas, bet jo automobilis nestovėjo dviračių take. Automobilis stovėjo lygiagrečiai dviračių tako. Ta pačia kryptimi, kaip jis sustojo, važiavo dviratininkas, jis iš automobilio galo važiavo. Pirmą kartą, kokiu atstumu pamatė dviratininką, tiksliai negali pasakyti, gal 20-50 metrų. Dviratininkas, kuo trenkėsi į tas dureles, negali pasakyti, tiksliai neprisimena, kadangi nėra tikras, ar jis apskritai atsitrenkė į automobilį, todėl, kad automobiliui nebuvo padaryta visiškai jokios žalos. Pačio smūgio nematė, durys buvo atidarytos ir per veidrodėlį jis matyti negalėjo. Garsą išgirdo. Sunku atsakyti į šį klausimą, ar tai buvo smūgio, ar kritimo garsas, todėl, kad įvykis nutiko prieš metus, tai galėjo būti smūgis, tai galėjo būti kažkas kitas, juolab, kad lijo lietus. Neprisimena, kaip gulėjo dviratis lyginant su jo automobiliu. Dviratis buvo šalia automobilio, bet užpakalinėje automobilio dalyje. Dėl to, kiek buvo pravertos durelės prieš pat įvykį – ką jis prisimena, kai jis, R. R. , išlipo, durys tikrai nebuvo iki galo atvertos, bet negali tiksliai pasakyti, nes labai daug žmonių vežioja, čia senai įvyko. Bet vieną dalyką žino, kad durys nebuvo atvertos iki galo. Matė nukentėjusiojo sužalojimą - pirštai smarkiai kraujavo, bet dabar jau tiksliai neprisimena, tada po įvykio prisiminė daugiau. Kadangi ilgą laiką dirba vairuotoju, kai kurie dalykai tampa tarsi įpročiu pastebėti kai kokius dalykus, todėl kai į jo automobilį įsėda keleiviai yra du dalykai, kuriuos jis pastebi. Pirma, kaip jie atidaro dureles ir įsėda, antras dalykas yra kvapas, alkoholio kvapas. Kartais kaip jam atrodo, kad žmonės yra neblaivūs jie iš tikrųjų būna neblaivūs, bet jis gali ir apsirikti. Jis atkreipia dėmesį į keleivio blaivumą ar neblaivumą, todėl jeigu yra atsiskaitymas grynais pinigais, jam svarbu, kad jie atsiskaitytų. Kiekvieną mėnesį turi įvykių, kai keleivis nesumoka ir sako, jog kviestų policiją. Vieną kartą buvo parašęs skundą policijai dėl to. Toks jo pastebėjimas, kad, kai atveža keleivius į (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) g., dažniausiai būna neblaivūs. Neprisimena, kaip šios keleivės atsiskaitė ar grynais pinigais, ar kortele. Automobilyje jis, R. R. , klausėsi muzikos, tai nemano, kad kalbėjo su keleivėmis. Kai atvyko paimti keleivių, ar joms pasakė ką nors, kai įlipo į automobilį - gal paklausė, kaip laikosi, ar nori klausyti muzikos, galbūt. Maršrutą važiavo pagal programėlę. Anglų kalba pasakė: „Stop, don‘t open“, kas reiškia: „stop, neatidaryk“. Garsiai tai pasakė – suriko, tą prisimena labai gerai. Ar kaltinamoji mokėjo anglų k., jis nežino, bet stop visi supranta. Automobilyje stiklo, kad skirtų vairuotoją nuo keleivio, nėra. Mano, kad tai buvo paprastas dviratis, ne elektrinis. Tai nebuvo liūtis, bet lijo pakankamai smarkiai. Visai neprisimena, ar dviratis buvo apgadintas, bet jeigu dviratis buvo apgadintas, tai ne dėl jo automobilio. Kiek prisimena, mano, kad dviratininkas nugriuvo į kairę pusę. Įvykis buvo birželio mėn., dienos nepamena, praėjusiais metais. Buvo vakaras, 9-10 val. vakaro, bet nėra tikras. Po to, kai pasakė žodelį „stop“, kol dviratininkas atsitrenkė, buvo 1-2 sekundės laiko tarpas. Vėlgi, jo pastebėjimas, kad dviratininkas važiavo labai greitai, atsižvelgiant į tai kada jį pamatė veidrodėlyje ir kaip greitai jis atsitrenkė. Buvo įprastas vakaras, gatvių apšvietimas veikė, nes 9-10 val. vakaro atidaryti barai ir jie turi savo apšvietimą. Dėl dviratininko aprangos, prisimena tik, kad jis turėjo maisto pristatymo krepšį ir kai jis, R.R. , išlipo iš automobilio, nukentėjusysis buvo be šalmo. Nepamena, ar šviesiai, ar tamsiai dviratininkas buvo apsirengęs. Mano, kad jeigu automobilio durelės būtų atidarytos pilnai, jau būtų dviračių take, bet jeigu jos pravertos, ar ne visiškai atvertos, tai gal ir ne. Kai pasakė: „stop“, keleivė atidarinėjo dureles, jas pravėrė ir iš karto uždarė. Dureles ne visiškai uždarė, privėrė. Keleivė, už jo sėdėjusi, neapsidairė, todėl jis suriko. Jis, R. R., paklausė merginų, ar gerai, jeigu čia sustos, atsakė, jog gerai. Paklausė, ar gali ten išleisti, nes būna, kad negali nuvežti iki prašomos vietos, tai jis paklausė, ar tiks, jeigu čia sustos, jos atsakė - taip. Nori pabrėžti, kad jo praktikoje pirmas atvejis, kai keleivis atidarė kairės pusės dureles, nes visada visi lipa iš dešinės, net ir pagal Kelių eismo taisykles keleiviai turi įsėsti ir išlipti per transporto priemonės dešinę pusę. Per dešines duris išlipa, kadangi paprastai keliuose pavojus ar kliūtis visą laiką būna iš kairės pusės, todėl keleiviai turi naudoti dešinės pusės duris. Dėl to, kas sprendžia, kad toje vietoje keleiviams bus saugu išlipti - tai įprasta taksi vairuotojų praktika, kadangi yra stop ženklas visi vairuotojai prieš ženklą turi sustoti ir jeigu veža keleivius, sustoja, keleiviai išlipa ir važiuoja toliau. Privažiuodamas tą vietą, dviračių taką matė. Jis žino, kur yra dviračių takai, jis vairuoja (duomenys neskelbtini) metus. Dėl to, ar keleivės matė, kad ten yra dviračių takas - jos turėjo žinoti, visi, kas atvyksta į (duomenys neskelbtini) g. arba (duomenys neskelbtini) g. turi žinoti, kad iš kairės pusės yra dviračių takai ir yra ženklai, kad ten yra dviračių takas ir be to jis, R. R. , nesitikėjo, kad jos lips per kairę pusę. Jeigu būtų lipę per dešinę pusę, jos būtų tiesiog išlipusios į dešinę, šalia šaligatvio, kadangi ajis, R. R. , sustojo šalia šaligatvio. Turbūt, jų pirmas žingsnis būtų ant kelio, nes negali taip arti šaligatvio privažiuoti. Jis sustojo netoli šaligatvio, bet jeigu būtų privažiavęs arčiau, jos būtų durelėmis trenkusios į šaligatvį. Jis atsimena tik tiek, kad pirmoji keleivė atidarė duris, nebuvo jokių problemų. Jis yra tikras, kad keleivė neapsidairė. Jis, R. R. , visada žiūri, kas įvyksta už jo, jeigu žmonės pasisuka, kad pasižiūrėtų atgal, jis net jaučia, kad jie apsisuko apsižvalgyti. Žiūri į veidrodėlius ir jis mato, kas vyksta automobilio gale. Jeigu kažkas, kad sėdi automobilio gale apsisuka, žvalgosi aplink, tai jiems ilgiau užtrunka atidaryti dureles, praeina daugiau laiko. Jeigu keleivė būtų apsidairiusi, jeigu ji taip sako, kad ji apsidairė, jis nemano, kad įvykis būtų įvykęs. Kai jis žiūrėjo į veidrodėlį, galėjo matyti ir keleivę, ir dviratininką. Jis, R. R. , vairuoja labai senai, tai tiesiog yra įprotis, negali tai žodžiais paaiškinti. Kai vairuoja aštuonias valandas per dieną, labai daug dalykų tampa neatskiriama dalimi, kai ką nebūtinai turi žiūrėti, kad matytų, ar žinotų, kad tas vyksta. Įvykio dieną asmeniškai rašė paaiškinimą policijai, atvirai sakant, tuo metu buvo supanikavęs ir net kurį laiką negalėjo dirbti. To priežastys, nes per visą jo gyvenimą jam toks pirmas įvykis, kad į jo automobilį kažkas atsitrenkė.

Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis Lietuvoje gyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, nuo 2021 m. vasario mėnesio dirba pagal individualią veiklą „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Dirba su nuomojamu automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022-06-28 jis dirbo vairuotoju, apie 21.22 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu prie jo automobilio priėjo dvi merginos, kurių jis nepažįsta, niekada nėra jų matęs, kaip atrodė minėtos merginos neatsimena, todėl, kad buvo susikoncentravęs į vairavimą. Kadangi turi daug iškvietimų, kuriuo būtent adresu norėjo vykti merginos, neatsimena. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini) g., kadangi ten nėra nei vienos parkavimosi vietos, kur jis galėtų sustabdyti automobilį ir išleisti klientus, jis sustabdė automobilį kairėje kelio pusėje, šalia dviračių tako. Dviračių taką nuo važiuojamosios kelio dalies skiria balta stora ištisinė linija, jis nebuvo užvažiavęs ant dviračiu tako. Jam sustojus, jo keleivės jau ruošėsi išlipti, jis pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius, iš dešinės pusės nieko nebuvo, pasižiūrėjęs į kairės pusės veidrodėlį, pastebėjo atvažiuojanti dviratį. Vos pastebėjęs atvažiuojantį dviratį, iškart pasakė savo keleivei, kuri sėdėjo kairėje automobilio pusėje ant galinės sėdynės, kad ji sustotų, neliptų, tačiau kadangi jo klientė buvo išgėrusi (tai suprato iš sklindančio alkoholio kvapo, iš jos nekoordinuotų judesių) ji nespėjo sureaguoti ir pravėrė duris, tačiau sureagavusi, bandė jas uždaryti, tuo metu į jo automobilio galinės kairės puses automobilio duris atsitrenkė dviračiu važiavęs vaikinas. Jis išlipo iš automobilio, pamatė tą vaikiną, jo jis nepažįsta, niekada nėra matęs, kaip buvo apsirengęs irgi neatsimena, tačiau matė pas jį „(duomenys neskelbtini)“ maisto išvežiojimo kuprinę, todėl mano, kad vaikinas dirba maisto pristatymo įmonėje. Jis priėjo prie vaikino, pamatė sužalotą jo pirštą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ar jo keleivės kvietė medikus, jis neatsimena, tiksliai visų įvykio aplinkybių jis neatsimena, todėl, kad tuo metu buvo labai susijaudinęs. Kadangi jo automobilis trukdė kitiems eismo dalyviams, jis atsisėdo į automobilį ir šiek tiek (apie 10-15 metrų) pavažiavo į priekį. Pirmas policijos ekipažas atvyko labai greitai, kadangi jie buvo šalia, tačiau įvykio neįformino, iškvietė kitą policijos ekipažą. Maždaug po 5-10 min., atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė sužalotą vaikiną. Po kurio laiko atvyko kitas policijos ekipažas, kuris apklausė jį ir jo keleives. Dėl minėto įvykio jokios nuobaudos iš pareigūnų jis negavo, nebuvo nubaustas administracine tvarka. Jis neatsimena, kelio ženklinimo, ar kelio ženklų, kurie rodytų dviračių važiavimo kryptį, kadangi vairuodamas automobilį, kreipė dėmesį tik į jam skirtus kelio ženklus, todėl negali pasakyti, ar dviračiu važiavęs vaikinas važiavo pagal taisykles, ar ne, bet žino, kad dviračio vairuotojas važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis ir mano, kad dviračiu važiavęs vaikinas važiavo labai greitai. (b.l. 90-92).

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. M. parodė, jog R. S. jos pusseserė. Su R., tą vakarą nukeliavo į kosmetikos pristatymo renginį. Renginys vyko „(duomenys neskelbtini)“ terasoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) g., centre. Nusprendė važiuoti taksi automobiliu, nes centre visada sudėtinga pastatyti automobilį ir „parkingas“ kainuoja brangiai. Nuvyko su taksi. Po renginio, tiksliai negali pasakyti, kiek laiko renginyje užtruko, gal gerą valandą, nusprendė važiuoti pavalgyti. Kadangi buvo be automobilio, išsikvietė vėl taksi automobilį. Jis privažiavo prie (duomenys neskelbtini) g., reikėjo netoli joms paeiti. Įsėdusios į taksi automobilį pastebėjo, kad vairuotojas buvo ne lietuvis ir pas jį automobilyje buvo primontuotos disko lemputės. Vairuotojas pasirodė linksmai nusiteikęs, garsiai klausė muziką, tos lemputės švietė. Jie nuvažiavo, atstumas tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. nėra didelis, ten gal septynias minutes teko važiuoti. Kai privažiavo prie (duomenys neskelbtini) g., pradėjo lynoti, buvo vakaras, prietema, ne prietema, tiksliai neatsimena, bet tikrai buvo vakaras. Taksistas sustojo prieš „(duomenys neskelbtini)“ kavinę ir pasakė, jog jos gali išlipti. Visą laiką degė važiavimo metu tos lemputės, dar vaiuotojas buvo pradėjęs rūkyti, ne cigaretes, bet nežino, pati tokių nerūko, kaip kaljanas dūmą išleidžia didelį. Kai vairuotojas joms liepė išlipti, jos išlipo. Ji pati lipo iš dešinės pusės, R. lipo iš kairės. Kai ji, K. M., išlipo, nesuprato net kur ta R., pamatė nukentėjusįjį, kad jis pradėjo rėkti, kad tą pirštą skauda, toks kaip chaosas buvo, tada R. išlipo, taksistas išlipo ir laukė policijos. Atsakydama į klausimus parodė, jog taksistas sustojo ties “ (duomenys neskelbtini)”, pasakė joms, ar čia joms patogu išlipti. Jos atsakė, kad patogu. Taksistas pasakė, jog jos gali išlipti. Jis sustojo prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą. Ji dešinėje pusėje sėdėjo. Ji neatsimena, kas jai išlipus buvo po kojomis, gal važiavimo kelias, gal dviračių takas šalia buvo, ji neatsimena. Ten, kur pusseserė išlipo, buvo dviračių takas. Išlipant ji matė, kad lijo, taksistas pasakė, kad galima eiti, tiesiog išlipo ji ir tiek. Jos abi lipo į atskiras puses, kartu lipo. Ji, K. M., išlipo, tada, jai atrodo, pradėjo bėgti po stogu, nes lijo lietus, tada pamatė, kad žmogus rėkia, nesuprato, kas atsitiko, net nepagalvojo, kad pusseserė galėjo jį sužeisti. Negirdėjo, kad taksi vairuotojas sakytų „stop“. Ji vaizdo įrašu yra nufilmavusi tas lemputes, jos visą laiką degė, vairuotojas visą laiką rūkė, nesakė nei stop, pasakė, jog jos čia gali lipti. Ji pati visada už „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito kortele, jai nereikėjo mokėti grynais pinigais, ten buvo atsiskaityta. Vairuotojas pasakė, jog jos gali lipti ir jos išlipo. Nežinojo, kad ten yra dviračių takas. Nebuvo tų žmonių, nes lijo, visi buvo po stogu, niekas nevaikščiojo ir nestovinėjo. Vaikiną kai pamatė, jis rėkė, kad jam skauda, kad jam lūžo pirštas, buvo pasimetęs. Smūgio ji negirdėjo, pamatė iš karto rėkiantį žmogų, kaip ir minėjo, nepagalvojo, kad pusseserė galėjo jį sužeisti. Dėl to, kai tą vaikiną pamatė, ar pusseserė buvo išlipusi, ar ne, jai atrodo R. kai atidarė, ji vėl uždarė duris. Jai atrodo, prie pat dviračių tako automobilis sustojo. Nežino, kaip dviratis gulėjo. Prieš išlipant nematė, kad dviratininkas važiuoja. Matomumas per langus nelabai geras buvo, nes degė tos lemputės. Per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę kvietė ji taksi. Pro galines durele ten reikia lipti. Apmokėta kortele buvo, iš karto automatiškai. Angliškai vairuotojas kalbėjo. Nepamena, kaip dviratininkas buvo apsirengęs. Nepamena, koks buvo dviratis. Lemputės švietė į tas lubas ir jos keitėsi, mirgėjo. Mano, taksistui vairuoti nėra gerai. Kai atvažiavo policija, jis iš karto lemputes išjungė. Buvo vakaras, 8 val. ar pusę 9 val. Automobilių gal ir buvo, bet pačių žmonių nelabai buvo, nes lynojo. Renginyje, iš kurio važiavo, vartojo po taurę šampano, nebuvo renginys, kad vaišintų ir vaišintų, tik po taurę. Jos pusseserė ne per labiausiai supranta anglų k., kaip ir ji pati. Ji pati išlipo per dešinę pusę. Jos buvo su suknelėmis, būtų nepatogu lipti abiems per tą pačią pusę, todėl pusseserė nelipo per tą pačią pusę. Jos taip kaip įlipo, taip ir išlipo. Pasakė išlipti, jos vienu metus atidarinėjo duris, ji išlipo ir, jai atrodo, R. liko sėdėti, šito irgi neatsimena. Ji matė tik tą žmogų jau sužalotą. Pačio įvykio nematė. Ji išlipo, kai vairuotojas nurodė išlipti.

Liudytoja K. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), 2022-06-28 pakvietė savo pusseserę R. S. kartu nuvykti į kosmetikos pristatymo renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuris vyko adresu (duomenys neskelbtini). Renginys prasidėjo apie 19.00 val., renginio metu jos su R. išgėrė po dvi taures šampano. Po renginio, kadangi oro sąlygos buvo blogos, lijo lietus, ji per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę iškvietė TAKSI, nes norėjo nuvykti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) g. Atvykus taksi automobiliui (valstybinių numerių neatsimena), jos su R. atsisėdo į galines automobilio vietas, ji atsisėdo dešinėje automobilio pusėje, R. kairėje - už vairuotojo. Joms važiuojant (duomenys neskelbtini) g., TAKSI automobilio vairuotojas sustabdė automobilį netoli (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, šalia dviračių tako (takas nuo važiuojamosios dalies atskirtas stora ištisine linija), paklausė jų, ar joms tiks, jeigu jis jas čia išleis, jos atsakė, kad tiks. Kadangi (duomenys neskelbtini) programėlėje yra nusistačiusi, kad mokėjimus atliks banko kortele, todėl mokėjimas atliekamas automatiškai, jai nereikėjo trauktis piniginės. Ji išlipo pirma, iš automobilio dešinės pusės, kadangi lijo lietus, norėjo kuo greičiau pasislėpti po stogu ir iš karto negalėjo suprasti, kodėl jos pussesere nelipa, tik po kelių sekundžių pastebėjo netoli automobilio šaukiantį vaikiną, kuris šaukė „kur jo pirštas“. Vaikinas jai nepažįstamas, niekada prieš tai nėra jo mačiusi. Pačio įvykio, kaip minėtas dviračiu važiavęs vaikinas atsitrenkė į automobilio dureles ji nematė, viskas vyko labai greitai. Iš karto po įvykio, prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie galimai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bei kitą policijos pareigūnų ekipažą, nes įvykį įformino vėliau atvykę policijos pareigūnai. Bendraujant su policijos pareigūnais ir apžiūrint įvykio vietą, pastebėjo ant dviračio tako ženklinimą, kad dviračio kryptis nurodo į kitą pusę nei važiavo minėtas vaikinas, taip pat įvykį galėjo nulemti tas faktas, kad jas vežančio TAKSI automobilio salone buvo įrengta daug įvairių spalvų lempučių (kaip diskotekoje), lijo lietus ir jau buvo kažkiek sutemus. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. (b.l. 94, 95).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta kelio atkarpa, kuri yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis apžiūrimojoje atkarpoje 20 km/h. A. I. gatvė, ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža. Automobilių ir kitų objektų išdėstymas užfiksuoti nuotraukose, plane bei eismo įvykio matavimo lentelėje Nr. 1. Apžiūrint įvykio vietą naudojamos bazinės linijos matavimo metodas: bazinė linija nutiesta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies kairės pusės krašto palei dešinį (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies kraštą). Bazinės linijos X0 taškas yra 0,0 m. atstumu nuo kairio kelio važiuojamosios dalies krašto, XP taškas yra 21,0 m. atstumu nuo X0 taško. (Duomenys neskelbtini) gatvėje judėjimas yra vienpusis, ant (duomenys neskelbtini), pastato yra vaizdo stebėjimo kamera, ant pastato esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. (b.l. 25-32).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, už dviračio tako pažymėtos vietos, kairėje pusėje. Automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, automobilio galas nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Ant automobilio išorinių transporto priemonės apgadinimo požymių nėra, atidarius kairės pusės galines keleivių durelės, vidinėje durelių pusėje, apgadinimų taip pat nėra. Automobilis apžiūros metu šlapias. Vairo mechanizmo būklė, vairo rato judesys persiduoda į ratus. Paspaudus stabdžių pedalą jaučiasi pasipriešinimas, stiklas tvarkingas, valytuvai ir artimųjų žibintų šviesios veikia, avarinis signalas, posūkių kairės ir dešinės pusės lemputės veikia. Automobilio oro pagalvės neišsiskleidusios. Po automobilio apžiūros automobilis perduodamas saugojimui automobilio vairuotojui R. R. (b.l. 37-40).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimas geltonos spalvos dviratis Scott, kuris patrauktas iš įvykio vietos. Dviratis stovi prirakintas pakabinama spyna prie dviračio stovo esančio prie pasato pažymėto Nr. 1 (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ant dviračio ratų yra atšvaitais, dviračio rėmas priekinėje dalyje po vairu yra apibrozdintas. Dviračio stabdžių rankenėlės paspaudus blokuoja tiek priekinį, tiek galinį dviračio ratą. (b.l. 33-36)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti dešimt vaizdo įrašų, pagal reikalavimą, 2022-06-30 gautu el. paštu iš M. M. (duomenys neskelbtini) per „wetransfer“ programėlę.

Atidarius šeštą vaizdo įrašą pavadinimu „Camera9_252 4TB_20220628212627_20220628212721_-1968009283“, kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas 06-28-2022 21:26:27 (S), dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas „Camera9“. Įrašo pradžia 21:26:27. Įrašas yra spalvotas, be garso. Vaizdo įraše matosi, kad fiksuojamas įėjimas į pastatą, matome važiuojamąją kelio dalį, kuria juda transporto priemonės ir šaligatvį, kuriuo eina žmonės. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 00:52 min. vaizdo įrašo viršuje, matome atvažiuojanti „TOYOTA PRIUS“ automobilį, iš kurio, kaip nustatyta išlipo R. S., kuris sustoja įjungęs avarinį signalą. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius septintą vaizdo įrašą pavadinimu „Camera9_252 4TB_20220628212722_20220628212953_-1968007823“, kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas 06-28-2022 21:27:22 (S), dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas „Camera9“. Įrašo pradžia 21:27:22. Įrašas yra spalvotas, be garso. izdo įraše matosi, kad fiksuojamas įėjimas į pastatą, matome važiuojamąją kelio dalį, kuria juda transporto priemonės ir šaligatvį, kuriuo eina žmonės. Vaizdo įrašo viršuje, matome su įjungtu avariniu signalu stovintį „TOYOTA PRIUS“ automobilį, tuo metu nuo įkalnės, ta pačia kryptimi, leidžiasi dviratininkas, kaip nustatyta tai K. Š. Vaizdo įraše matosi, kaip dviratininkui judant, būnant jau prie pat automobilio, atsidaro automobilio „TOYOTA PRIUS“ galinės kairės pusės durelės, dviratininkas į jas atsitrenkia. Matome, kaip K. Š. po smūgio atšoka į šoną, dviratis nukrenta ant žemės. K. Š. šokinėja, trypia kojomis prie automobilio. Iš minėto automobilio išlipa automobilio vairuotojas, prieina prie K. Š., tada grįžta į automobilį ir patraukia jį nuo kelio, atlaisvindamas važiuojamąją dalį. Tuo metu K. Š. pribėga prie automobilio priekio. „TOYOTA PRIUS“ automobilio vairuotojas, patraukęs automobilį iš jo išlipo ir vėl atsisėdo. K. Š. vaikšto šaligatviu pirmyn ir atgal. 01.40 min. matome, kaip atvyko pareigūnai, prieina prie K. Š., jis vis vaikščioja pirmyn atgal. Vaizdo įrašas baigiasi. (b.l. 72, 73).

Tarnybiniai pranešimai. (b.l. 12, 14, 15, 66, 67, 98, 99); įvykio vietos planas. (b.l. 17); protokolas-pareiškimas (b.l. 46-48); nutarimai (b.l. 168, 174, 175, 184, 187).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Kaltinamoji R. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, t.y. pripažino patį faktą, jog jai išlipant iš pavėžėjo automobilio nukentėjusysis atsirenkė į atidarytas dureles, bet tame nematė savo kaltės. Kaltinamoji R. S. parodė, jog jos su pusesere atsisėdo pavėžėjo automobilio gale. Pavėžėjo automobilyje ji sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo, pavėžėjas jas su pusesere K. M. atvežė į vietą, turėjo kažkur išleisti išlipti ir ties (duomenys neskelbtini) g. su (duomenys neskelbtini) g. paklausė, ar gali jas čia išleisti, jos pasakė, jog taip. Vairuotojas sustabdė automobilį netoli sankryžos, šalia dviračių tako (takas atskirtas balta linija) ir pasakė, kad jos gali išlipti. Ji atsisuko į galą, įsitikino, kad gali saugiai išlipti (gale tuo metu, nieko nebuvo), šiek tiek pravėrė automobilio duris ir į jas atsitrenkė dviračiu taku (dviračiu takas atskirtas balta ištisine linija, tačiau rodykle nurodo dviračių kryptį į priešingą jų judėjimo kryptį) dviračiu važiavęs vaikinas. Pavėžėjas pats pasirinko, kur jas išleisti. Ji mano, kad dėl įvykio kaltas dviračio vairuotojas, nes jis važiavo sau neleistina kryptimi. Iš kur dviratininkas atsirado, ji negali pasakyti, nes nuo to momento, kai ji apsidairė, praėjo vos kelios sekundės, galimai dviračio vairuotojas važiavo dideliu greičiu, neįvertinęs kelio dangos ir prastų oro sąlygų (tą dieną buvo apsiniaukę, lijo lietus ir jau buvo sutemos). Ar vaikinas, kuris atsitrenkė į automobilio dureles, nukrito nuo dviračio, ji nematė, ar jo dviratis nukrito, ji taip pat nematė, girdėjo, kad minėtas vaikinas visą laiką kartojo „kur jo pirštas“. Minėtoje situacijoje ji yra nekalta, kadangi dviračiu važiavęs vaikinas judėjo priešinga kryptimi, nei nurodė kelio ženklai bei ženklinimas, o taip pat ir taksi vairuotojas sustojo neleistinoje vietoje, todėl kaip ir minėjo šioje situacijoje, ji savo kaltės nepripažįsta.

Nukentėjusysis K. Š. apklaustas tyrimo metu parodė, jog tąkart jis važiavo dviračių taku (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) g., kuris yra atskirtas skiriamąją plačia ir aiškiai matoma ištisine juosta ir eina prie kairės pusės kelio krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Dviračių takas yra paženklintas ant grindinio kelio žymėjimu „Dviračių eismas“. Lygiagrečiai prie jo, prie dešiniojo kelio krašto važiavo automobiliai, jų buvo ne vienas, todėl buvo susidariusi nedidelė automobilių grūstis, tačiau palengva jie judėjo ir jis važiuodamas truputį greičiau negu jie, juos lenkė. Jam važiuojant prie baro pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), TOYOTA PRIUS sustojo, Priartėjus prie sustojusio automobilio, nesitikėjo, kad gali kažkas išlipti. Kuomet jo priekinis dviračio ratas buvo jau prie galinių durų, net nespėjo sureaguoti, pradėjo atsidarinėti kairės pusės galinės durelės ir trenkėsi jam tiesiai į dešinę ranką, o tiksliau į plaštaką. Kadangi viskas įvyko labai greitai, o jis nesitikėjo, kad jos prasidarys, tai net nespėjo pristabdyti, ar pakeisti važiavimo krypties. Teigė, jog važiavo lėtai, kadangi ten grindinys yra grįstas akmenimis ir greitai važiuojant labai kratytų ir būtų nemalonu. Mano, kad jo važiavimo greitis buvo iki 15 km/h. Po smūgio jo dviratis nukrito, nes jis prarado pusiausvyrą, tačiau jis pats nenukrito, spėjo atsistoti ant kojų. Iškart pastebėjo, kad jo pirštas perlinko per pusę ir pradėjo iš jo tekėti labai daug kraujo, po ko prašė aplinkinių, kad iškviestų greitąją pagalbą.

Šiek tiek kitaip parodė pavėžėjas R. R., jis akcentavo, jog dviratininkas važiavo gana greitai. Šis liudytojas parodė, jog vežė ant galinės sėdynės sėdinčias dvi merginas pagal užsakymą. Buvo netoli (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Sustojo jis šalia ženklo Stop išleisti keleives, kadangi (duomenys neskelbtini) g. nėra vietos automobiliams sustoti, tai yra įprasta vairuotojų praktika, kad sustoja prie Stop ženklo, išleidžia keleivius ir važiuoja toliau. Kai sustojo, pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Pasižiūrėjo į dešinę, iš dešinės pusės viskas buvo gerai ir mergina išlipo, tada pažiūrėjo į kairės pusės veidrodėlį ir pamatė atvažiuojantį dviratį. Jis pasakė merginai – „stop, neatidarinėk durų“. Mergina kuri išlipinėjo iš automobilio, ji neatvėrė visiškai durų, jis, R. R. , pasakė: „stop“, tuo metu, kai mergina atidarinėjo duris, bet visiškai tų durų taip ir neatidarė. Mergina nespėjo sureaguoti ir dviratininkas atlėkė iki jų, ir atsitrenkė į dureles, bet jis neįvažiavo į vidų tarp durelių ir automobilio, o paraleliai durelėms. Dviratininkas atsitrenkė į automobilio kairės pusės duris. Automobilis stovėjo lygiagrečiai dviračių tako. Pirmą kartą, kokiu atstumu pamatė dviratininką, tiksliai negali pasakyti, gal 20-50 metrų. Po to, kai pasakė žodelį „stop“, kol dviratininkas atsitrenkė, buvo 1-2 sekundės laiko tarpas. Vėlgi, jo pastebėjimas, kad dviratininkas važiavo labai greitai, atsižvelgiant į tai kada jį pamatė veidrodėlyje ir kaip greitai jis atsitrenkė. Kai pasakė: „stop“, keleivė atidarinėjo dureles, jas pravėrė ir iš karto uždarė. Nori pabrėžti, kad jo praktikoje pirmas atvejis, kai keleivis atidarė kairės pusės dureles, nes visada visi lipa iš dešinės, net ir pagal Kelių eismo taisykles keleiviai turi įsėsti ir išlipti per transporto priemonės dešinę pusę.

Liudytoja K. M. parodė, jog tąkart taksistas sustojo prieš „(duomenys neskelbtini)“ kavinę ir pasakė, jog jos gali išlipti. Visą laiką degė važiavimo metu tos lemputės, dar vaiuotojas buvo pradėjęs rūkyti. Kai vairuotojas joms liepė išlipti, jos išlipo. Ji pati lipo iš dešinės pusės, R. lipo iš kairės. Kai ji, K. M., išlipo, nesuprato net kur ta R., pamatė nukentėjusįjį, kad jis pradėjo rėkti, kad tą pirštą skauda, toks kaip chaosas buvo, tada R. išlipo, taksistas išlipo ir laukė policijos. Ten, kur pusseserė išlipo, buvo dviračių takas. Išlipant ji matė, kad lijo, taksistas pasakė, kad galima eiti, tiesiog išlipo ji ir tiek. Jos abi lipo į atskiras puses, kartu lipo. Negirdėjo, kad taksi vairuotojas sakytų „stop“. Ji vaizdo įrašu yra nufilmavusi tas lemputes, jos visą laiką degė, vairuotojas visą laiką rūkė, nesakė nei stop, pasakė, jog jos čia gali lipti. Nežinojo, kad ten yra dviračių takas. Prieš išlipant nematė, kad dviratininkas važiuoja. Matomumas per langus nelabai geras buvo, nes degė tos lemputės. Bendraujant su policijos pareigūnais ir apžiūrint įvykio vietą, pastebėjo ant dviračio tako ženklinimą, kad dviračio kryptis nurodo į kitą pusę nei važiavo minėtas vaikinas, taip pat įvykį galėjo nulemti tas faktas, kad jas vežančio TAKSI automobilio salone buvo įrengta daug įvairių spalvų lempučių (kaip diskotekoje), lijo lietus ir jau buvo kažkiek sutemus.

Iš apžiūrų protokolų matyti, jog automobilis neapgadintas, o dviračio rėmas priekinėje dalyje po vairu yra apibrozdintas. Iš įvykio vietos apžiūros matyti, jog eismas vienpusis, pagal sužymėtus parametrus pavėžėjo automobilis sustojo prie dviračio tako. Vaizdo įraše matosi, atvažiuojanti „TOYOTA PRIUS“, iš kurio, išlipo R. S., kuris sustoja įjungęs avarinį signalą. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius septintą vaizdo įrašą matyti su įjungtu avariniu signalu stovintis „TOYOTA PRIUS“, tuo metu nuo įkalnės, ta pačia kryptimi, gana greitai leidžiasi dviratininkas K. Š. Vaizdo įraše matosi, kaip dviratininkui judant, būnant jau prie pat automobilio, atsidaro automobilio „TOYOTA PRIUS“ galinės kairės pusės durelės, dviratininkas į jas atsitrenkia. Matyti, kaip K. Š. po smūgio atšoka į šoną, dviratis nukrenta ant žemės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajam K. Š. nustatytas IV-o piršto galinio pirštakaulio atviras skeveldrinis lūžis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamoji R. S. Kaip minėta, ji neigė savo kaltę ir teigė, jog pats nukentėjusysis kaltas dėl minimo įvykio.

Asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir padarinių ryšys, taip pat kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, jog kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais.

Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma.

BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Nusikalstamas pasitikėjimas apibūdinamas šio straipsnio 2 dalyje yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.

BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti esminės reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs šešiolikos metų amžiaus fizinis asmuo (BK 13 straipsnio 1 dalis), kuris dėl neatsargumo savo veiksmais (neveikimu) sužalojo ar susargdino kitą žmogų (2023 m. sausio 31 d. Kasacinė nutartis Nr. 2K-8-648/2023).

Taip pat pažymėtytina, jog asmenys, važiuojantys dviračiu, kuris laikomas transporto priemone, privalo laikytis KET reikalavimų, o pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nagrinėjamu atveju keleivė išlipo per kairę pavėžėjo automobilio pusę, nors pagal KET taisykles privalėjo išlipti per dešinę. KET 52 p. nurodoma: iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taigi, ši taisyklė iš tiesų nėra kategoriška, sutiktina su kaltinamosios gynėjos pozicija.

Tiek liudijęs pavėžėjas R. E., tiek liudytoja K. M. paliudijo, jog viskas atsitiko labai greitai, dviratininkas važiavo gana greitai. Pati kaltinamoji teigė, jog ji prieš išlipdama apsidairė ir dviratininko nematė bei manė, jog išlipti saugu. Pagal kelių sužymėjimą nukentėjusysis K. Š. važiavo kita kryptimi, negu numato dviračių takas. Be to, įvertintina, jog taksi automobilyje degė mirgančios lemputės, ką paliudijo K. M., vairuotojas rūkė, buvo kitatautis. Pavėžėjas pats pasirinko vietą, kur jas išleisti prie ženklo „Stop“. Paneigti aplinkybės, apie kurią parodė kaltinamoji, jog ji apsidairė prieš išlipdama, ir įsitikino, jog išlipti saugu, dviratininko nematė, nėra galimybės, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių priešingai. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog dviratininkas juda gana greitai, jog atsitrenkia į atidaromas dureles, kaip matyti, durelės plačiai pravertos nebuvo. Dviračių takas ėjo priešinga kryptimi, manytina, jog R. S. negalėjo numatyti, kad dviračių taku gana nemažu greičiu važiuos priešinga kryptimi dviratininkas, nepaneigtina, jog prieš išlipant ji apsidairė ir dviratininko nematė. Sutiktina su advokatės pozicija, jog jeigu nukentėjusysis būtų važiavęs leistina dviračių eismo juostos kryptimi, vbūtų laikęsis saugaus atstumo nuo sustojusio taksi automobilio, jis nebūtų atsitrenkęs į automobilio durelių briauną.

Šiuo atveju, neįmanoma neginčijamai padaryti išvados, jog kaltinamoji R. S. veikė neatsargiai, nerūpestingai, nebandė įsitikinti, jog išlipti saugu. Be to, pats nukentėjusysis patvirtino, jog matė, kaip sustojo automobilis. Taigi, kaltinamosios veiksmuose nebuvo neatsargios kaltės formos. Kaltinamoji negalėjo ir neturėjo numatyti, jog nemažu greičiu priešinga kryptimi atvažiuos (išnirs) prieš mašiną dviratininkas, kuris atsitrenks į pravertas automobilio dureles. Lygiai tokia pati situacija galėjo nutikti kaltinamajai nesiekiant išlipti per kairę pusę, o vos pravėrus dureles, įleisti oro ir pan., ir išlipant pro dešinę pusę.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes kaltinamoji R. S. išteisintina, jai nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos BPK 155 straipsnyje numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. Š. pareiškė 3020.00 EUR civilinį ieškinį (b.l. 79, 80). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 115.70 EUR civilinį ieškinį (b.l. 85-87). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji R. S. ištrisintina, jai nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, civiliniai eškiniai atmestini.

Kaltinamajai R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

išteisinti R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo K. Š. civilinius ieškinius atmesti.

Kaltinamajai R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.