Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S –822– 227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Libra Vitalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4249-294/2017 pagal ieškovės UAB „Libra Vitalis“ ieškinį atsakovui S. V., trečiasis asmuo UAB „Reklamos sprendimai“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės UAB „Libra Vitalis“ ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. V. 30 520,01 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą grindė 2010-08-25 tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta įrenginių pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 20100825FB000 bei taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17736-566/2014. Nurodė, kad trečiasis asmuo pagal taikos sutartį nevykdė savo pareigos atsiskaityti su ieškovu, atsakovas 2016-09-30 atsakymu pripažinimo skolą, todėl pagal taikos sutartį ir įrenginių pirkimo pardavimo sutartį prašė pinigines sumas priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, kad reiškiamas ne tapatus reikalavimas ir šalys ne tos pačios kaip išnagrinėtoje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys kaip ir išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17736-566/2014.Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, priimta dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama.Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17736-566/2014, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje (šioje byloje UAB „Reklamos sprendimai“ nurodomas ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu), buvo reiškiamas ieškovės UAB „Libra Vitalis“ reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Reklamos sprendimai“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei nurodytą įrangą, kuri buvo atsakovei UAB „Reklamos sprendimai“ perleista 2010-08-25 įrenginių pirkimo-pardavimo sutartimi, laiduojant S. V.. Minėtoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą suformulavo įvertinusi CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad tuo atveju, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti atsiimti parduotą daiktą arba sumokėti visą kainą iš karto. Civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl atlyginimo už negrąžintą įrangą. Taikos sutartimi UAB „Libra Vitalis“ ir UAB „Reklamos sprendimai“ susitarė pakeisti sutartyje numatytą įrangos kainos mokėjimo grafiką ir pirkėjas įsipareigojo už įrangą likusią skolos dalį sumokėti numatyta tvarka, taip pat nutarties 7 ir 8 punktu šalys susitarė, kad bet koks vėlavimas tinkamai ir laiku mokėti įrangos kainą, taip pat kitus taikos sutartyje numatytus mokėjimus bus laikomas esminiu sutarties ir taikos sutarties pažeidimu, o pirkėjui 10 kalendorinių dienų pavėlavus sumokėti bent vieną numatytą įmoką už įrangą arba 3 mėnesius iš eilės nedengiant įsiskolinimo už prekes pardavėjas gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą įpareigojantį per 5 dienas nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos grąžinti pardavėjui įrangą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad taikos sutartimi yra susitarta, jog tinkamai nevykdant mokėjimų ieškovė turės teisę atgauti parduotą įrangą, ieškovei numatyta galimybė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ieškovė nėra kreipusis dėl vykdomojo rašto išdavimo.Nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovė UAB „Libra Vitalis“ prašė priteisti iš atsakovo S. V. (laiduotojo) 30 520,01 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą grindė ta pačia 2010-08-25 tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta įrenginių pirkimo pardavimo sutartimi bei taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17736-566/2014. Nurodė, kad trečiasis asmuo pagal taikos sutartį nevykdė savo pareigos atsiskaityti su ieškovu, atsakovas yra laiduotojas, todėl prašė iš jo priteisti pinigines sumas. Ieškinyje teigė, kad pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad tuo atveju, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti atsiimti parduotą daiktą arba sumokėti visą kainą iš karto, o trečiajam asmeniui nevykdant taikos sutarties ieškovė turi teisę reikalauti skolos priteisimo iš laiduotojo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejose bylose ginčo šalių teisinis santykis buvo susijęs su atsiskaitymu pagal 2010-08-25 tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą įrenginių pirkimo pardavimo sutartį. Ieškinių reikalavimus ieškovė suformulavo įvertinusi CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad tuo atveju, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti atsiimti parduotą daiktą arba sumokėti visą kainą iš karto. Abiejose bylose nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės ir juridiniai faktai, taip pat ieškovės reikalavimai šioje byloje grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su šalių teisėmis ir pareigomis pagal įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, reikšdama naują ieškinį šioje byloje, savo reikalavimus grindė ta pačia aplinkybe, kad trečiasis asmuo turėjo pareigą sumokėti už įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi perduotus daiktus, tačiau jos tinkamai nevykdė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pareikšti reikalavimai nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje civilinėse bylose nėra tapatūs. CK 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Šioje teisės normoje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra. CK 6.414 straipsnio 2 dalyje numatyti pardavėjo teisių gynimo būdai, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui. Šioje normoje numatyti du alternatyvūs pardavėjo teisių gynimo būdai: 1) teisė pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto, 2) teisė atsiimti parduotą daiktą. Pardavėjas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš dviejų įstatyme numatytų teisių gynimo būdų jam pasinaudoti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2009).Atsižvelgiant į pasirinktus teisės gynimo būdus, į tai, kad reikalavimai, kildinami iš CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad tuo atveju, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti atsiimti parduotą daiktą arba sumokėti visą kainą iš karto, jie vertintini kaip alternatyvūs reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės naujai pasirinktas teisminės gynybos būdas yra neprieštaraujantis įstatymams, ieškovė turi teisę pasirinkti prašomą teisminės gynybos būdą, dėl kurio taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas ir ieškinio dalyką (gynybos būdą) sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – ginču dėl sutarties (ne)vykdymo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis pripažintina, kad, nors išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių bei reikalavimai kildinami iš tos pačios sutarties, tačiau esant skirtingiems reikalavimams (ieškinio dalykui) apeliantės reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtam ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-17736-566/2014. Pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingą išvadą dėl šio ir kitoje byloje išnagrinėto ieškinių tapatumo ir dėl šios priežasties nutraukęs civilinę bylą, neužtikrino asmens teisės į teisminę gynybą bei laisvės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei procesinę formą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.