- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- II-36-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00005-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. lapkričio 5 d. L. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad L. S., būdama automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2029 m. gegužės 15 d. 8 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) vairavo ar valdė jai priklausančią transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais nevykdė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimų.
2020 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda dėl to, kad L. S., būdama automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2029 m. gegužės 15 d. 8 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) vairavo ar valdė jai priklausančią transporto priemonę ir tokiais savo veiksmais nevykdė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimų.
2021 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas L. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su paskirta bauda dėl informacijos nepateikimo, kadangi informaciją ji pateikė su ja susisiekusiai specialistei, nurodydama automobilį vairavusį asmenį. Skunde teigiama, kad automobilį vairavęs asmuo yra jos sūnus M. S., kuris buvo nuvykęs į policijos komisariatą prieš kelis mėnesius, tačiau su juo buvo atsisakyta bendrauti, nes jis ne automobilio savininkas. Taip pat nurodoma, kad šią informaciją papildomai ne kartą pateikė telefonu bei raštu. Be to, bauda buvo paskirta neinformavus apie nurodymus pateikti raštu ir tai, kad ji turi kažką pateikti, sužinojo tik iš VMI pranešimo apie paskirtą baudą. Skunde asmuo pažymi, kad yra garbaus amžiaus, turi negalią, nemato, todėl naudotis šiuolaikinėmis technologijomis negali. Tuo klausimu jai kelis kartus padėjo sūnus, jos vardu parašydamas laiškus. Asmuo teigia, kad ši bauda jai sukėlė pergyvenimus, nepasitikėjimą teisine sistema, nemigą. Prašo panaikinti nutarimą kaip priimtą be jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir nurodo, kad skundo reikalavimas - panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas. L. S., būdama automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį nenurodė asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2020 m. gegužės 15 d. 8 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) vairavo ar valdė jai priklausančią transporto priemonę, duomenų. Tokiais savo veiksmais nevykdė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimų. Institucija prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. S. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad nesutinka ir nepripažįsta tų kaltinimų, kad neva slėpė jos automobilį vairavusį asmenį. Sulaukusi skambučio iš specialistės, iš karto pasiaiškino su sūnumi, kadangi tuo metu automobilį vairavo sūnus, nes ji pati nebevairuoja. Išsiaiškinus situaciją ir iš karto perskambinus specialistei, nurodė telefoną, vardą ir pavardę, pripažino, kad vairavo sūnus. Galų gale paprašė sūnaus, ir jis pats nuvyko pasiaiškinti. Šiandien yra čia ir niekaip nesupranta, kokios informacijos nepateikė. Savo vardu turėjo transporto priemonę, bet dabar nebeturi. Tai buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Yra visiškai tikra, kad ta transporto priemone naudojosi jos sūnus, nes pati paskutiniu metu šito automobilio nevairuodavo. Gavo skambutį iš policijos komisariato maždaug lapkričio 5-9 dienomis. Jokio pranešimo, nei paštu, nei į pašto dėžutę, nes pašto dėžutę tikrai tikrina, negavo. Jokio paaiškinimo, dėl ko, kas ir kaip jai paskirta, nebuvo. Po kiek laiko, prašant sūnaus pagalbos, nes ji pati neturi elektroninio pašto, parašė ir vieną, ir antrą, ir trečią laišką. Rašė paaiškinimus, bet į juos negaudavo atsakymo. Kartais negalėdavo susiskambinti telefonu. Galiausiai buvo prašymas susisiekti su vadovu, nes su pareigūne susikalbėti buvo labai sunku ir neįmanoma, nes jai nieko konkrečiai nei atsiuntė, nei paaiškino. Tikrai negavo 2020 m. spalio 5 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuris buvo siųstas jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pirmas skambutis telefonu buvo lapkričio mėnesį. Visi susirašinėjimai prasidėjo kažkur lapkritį. Pareigūnė paprašė parašyti paaiškinimą, tą iš karto padarė ir paklausė, ar gavo. Paaiškinimą turėjo rašyti, kad nurodyti, kas vairavo automobilį. Pareigūnė pasakė konkrečią nusižengimo padarymo datą, laiką, dėl kurio turėjo rašyti pasiaiškinimą, nes tas įvykis buvo padarytas kažkur prieš metus. Susisiekė su sūnumi, ir jis iš karto prisistatė pas pareigūnę. Telefonu nurodė vardą, pavardę, telefono numerį. Jam nurodė, kad turi pateikti informaciją, kas vairuotojas. Vairuotojas buvo atėjęs su dokumentais, su viskuo, bet pareigūnė jo nepriėmė. Kokios informacijos dar reikėjo, jei ji telefonu įvardino vardą, pavardę, davė telefono numerį, parašė raštiškai visą paaiškinimą, atėjo sūnus ir prisistatė pareigūnei. Jai nurodė, kad turi pateikti informaciją, kas vairavo automobilį, to asmens vardą, pavardę, telefono numerį, teises, dokumento numerį. Ji pateikė pagrindinę informaciją, ir žmogus, atėjęs pas pareigūnę, su savimi turėjo visus dokumentus. Pas tą pačią pareigūnę buvo atėjęs vairuotojas, akis į akį su visais dokumentais. Ji jokio šaukimo ar elektroninio laiško negavo. Po kiek laiko jai sūnus pasakė, kad jai iš policijos yra paskirta bauda. Ji kartu su sūnumi, t. y. savininkė ir vairuotojas, iš karto dar kartą pateikė informaciją ir paprašė, kad paskirtų laiką susitikti su pareigūnės vadovu, nes pareigūnė per tokį ilgą laiko tarpą negeba išsiaiškinti tokio dalyko. Jiems buvo atsakyta, kad tai neįmanoma. Lapkričio 10 d. siųstame elektroniniame laiške sakinį, kad „su ja maždaug prieš mėnesį buvo susisiekusi pareigūnė E. Š., kuri pasiteiravo, kas vairavo jos automobilį“, gali paaiškinti taip, kad spalį prasidėjo jų pokalbiai su pareigūne. Iš karto po pokalbio sūnus ir buvo pas ją apsilankęs. Ji jokio pranešimo negavo. Amžius nebe tas, todėl tikrai nepasakys, ar jai pareigūnė skambino spalio ar lapkričio mėnesį. Telefoninį skambutį galėjo gauti spalio 10 d. Kaip ir sakė, išsiaiškinusi su sūnumi, pareigūnei sudiktavo visus sūnaus duomenis ir paprašė sūnaus, kad jis pats kreiptųsi į specialistę, nes jis yra paieškomas kaip automobilio vairuotojas, ką jis ir padarė. Ji buvo rami, nes ko jų prašė, tai tą ir įvykdė. Duomenys buvo pateikti iš karto po pirmo skambučio telefoninio pokalbio metu, ko jos klausė, tą viską ir atsakė. Pareigūnė jai neliepė atvykti į policijos komisariatą, nors ji labai norėjo. Ji laukė kvietimo, pranešimo, bet nieko negavo. Tikrai tiksliai neatsakys, kelių dienų bėgyje pateikė visus duomenis po skambučio spalio mėnesį, bet buvo atskambinta ir viskas susakyta. Tada sūnus nuvyko pas pareigūnę. Elektroninis paštas ,,(duomenys neskelbtini)“ yra jos darbinis, nes ji dirba pusę etato. Kadangi elektroninis paštas yra toks pažeidžiamas, kaip pareigūnams tai puikiai turi būti žinoma, tai daugelio laiškų net neatidaro, nereaguoja į juos, nes yra perspėti. Naudojasi šiuo elektroniniu paštu, tai yra jos darbinis elektroninis paštas. Kaip ir minėjo, atidaro tik žinomus elektroninius laiškus, nes yra perspėta. Negavo, nematė ir neatidarinėjo jokio elektroninio laiško. Jei jai niekas nepaskambino ir nepranešė, tai negavo. Ji pati į gautą protokolą su nurodymu, siųstą jai į tą patį elektroninį paštą, nesureagavo, bet sureagavo sūnus. Savo amžiuje tokių laiškų, kurių nežino, atidaryti negali. Laiškams atidaryti įgaliojimo nereikia arba jį atidarai arba ne. Šiuo elektroniniu paštu deklaracija ,,VMI“ yra padaryta labai seniai, kai turėjo visai kitus įpareigojimus, kitas pareigas. Viskas išaiškėjo, vairuotojas nuvyko, ką norėjo, tą pareigūnė gavo. Ko pareigūnė jos prašė, tą ir pateikė, duomenis pateikė telefonu, nurodė: vardą, pavardę, telefono numerį, adresą, pasakė, kas vairavo automobilį, kokį automobilį vairavo, gimimo metus. Yra laiškai, kad tuos duomenis pateikė raštu. Septynis kartus buvo susirašinėjimas. Šalia sėdi sūnus ir šalia sėdi ji, mama, prašo, kad sūnus M. S. spausdintų ir jie jiems surašo, tada pasirašo jis, M. S., ir pasirašo ji, L. S.. Ji elektroninio pašto neturi. Todėl paprašė, kad pas ją atvyktų M.. Raštu buvo rašytas laiškas ir buvo pasirašytas jos ir M. S., kuriame buvo parašyta, kad jos sūnus toks ir toks vairavo automobilį. Visi laiškai buvo rašomi iš M. S. elektroninio pašto. Konkrečiai dabar nenurodys datos, kurios dienos laiške buvo nuodyti visi duomenys apie vairuotoją, nes tų laiškų buvo ne vienas. Skundas buvo išsiųstas iš elektroninio pašto ,,(duomenys neskelbtini)“. Paprašė, kad sūnus iš jo išsiųstų. Ji priemonės pasirašyti elektroniniu būdu neturi, tai jai šioje situacijoje padėjo sūnus. Jei skundas buvo išsiųstas iš elektroninio pašto ,,(duomenys neskelbtini)“, tai kaip ji gali neigti. Ji, sulaukusi skambučio, į jį sureagavo iš karto. Jei ji negavo šaukimo, tai kaip ji galėjo atvykti. 2019 m., 2020 m. spalio mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gatvėje negyveno. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno seniau, bet butas yra parduotas. Dabar nepasakys, kada tą butą pardavė. Konkrečiai nepasakys datos, bet adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kokius 2-3 metus. Jei būtų gavusi kvietimą atvykti, tai tikrai būtų į jį sureagavusi. Tą transporto priemonę ji vairuodavo seniau, teises turi. Ji pati jokio laiško negavo. Jai apie tą laišką su pranešimu galėjo pasakyti sūnus. Pati nematė jokio pranešimo. Kaip jie gali nereaguoti į šaukimus, jei jie patys su sūnumi prašo, kad juos pareigūnė priimtų susitikimui, kuriame dalyvautų jos vadovas. Ji ne dėl laiško sureagavo, nes jokio laiško nematė, o dėl skambučio, nes jai paskambino pati pareigūnė. Nuo pat pirmojo pokalbio su E. Š. labai aiškiai ant dienų buvo praneštas vairuotojas, nes buvo to reikalauta, nors ji nesuprato, dėl ko buvo tas reikalavimas. Paprasčiausiai ji pasakė, kad vairavo sūnus, kadangi ji seniai nebevairuoja. Bet vairuoja nebūtinai sūnus, kartais, jai paprašius, tą automobilį vairuoja ir kitas asmuo.
Liudytoja E. Š. teisme parodė, kad tiriant minėto administracinio nusižengimo bylą, pradedant surašyti administracinio nusižengimo protokolą poniai L. S., vairuotojų registre buvo pastebėta, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Tuo tikslu jai buvo išsiųsta keletas šaukimų, jog nurodytų, kas valdė jai priklausantį automobilį. Į tuos šaukimus niekas neatsakė, jokios informacijos negavo. Todėl su ponia buvo susisiekta telefonu ir išaiškinta visa šaukimo esmė. Kiek pamena, ponia nesutiko pateikti visos informacijos, liepė jiems, kaip pareigūnams, tirti minėtą bylą ir išsiaiškinti visas aplinkybes, nes galimai tokio pažeidimo negali būti. Jai dar kartą buvo pakartotas šaukimas elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas oficialiai prie jos duomenų. To pasekoje jie vėl nesulaukė jokios informacijos. Kiek pamena, tuomet buvo keletas skambučių iš ponios pusės, nes ji norėjo pasitikslinti, kodėl jie ją kviečia pas juos atvykti. Jai buvo išaiškinta visa nusižengimo esmė: vieta, laikas, data, automobilis ir visos kitos byloje esančios detalės. Tų datų buvo keletas, kai jie L. S. bandė prisikviesti į policijos komisariatą. Kadangi pažeidimas 2019 m., o jie turi 2 metus atlikti minėtam tyrimui, dėl didelio medžiagų kiekio tos medžiagos vis būna peržiūrimos. Buvo siunčiami šaukimai mėnesio laiko tarpais ir daugiau, kad žmonėms nebūtų kliūčių su atvykimu. Žino, kad spalio 5 d. buvo surašytas nurodymas, tai iki to laiko maždaug prieš mėnesį buvo siųstas paskutinis šaukimas. Rugsėjo mėnesį šaukimą siuntė elektroniniu paštu. Šaukimą atvykti į policijos komisariatą siuntė elektroniniu paštu ,,(duomenys neskelbtini)“. Jiems ,,ANR“ registre rašo, kad yra išsiųsta elektroniniu paštu, data, laikas. Jei neteisingas elektroninis paštas, tai jiems paprasčiausiai neišsiunčia. Paskutinis šaukimas buvo siunčiamas su tikslu surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kadangi asmuo jiems neteikė jokios informacijos, tai bylos eiga turėjo pakrypti dėl duomenų nepateikimo. Ji per 30 kalendorinių dienų jiems turėjo pateikti informaciją, kas valdė jai priklausantį automobilį. Pranešimas siunčiamas kartu su šaukimu. Pranešimą siuntė spalio 5 d. tuo elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose, bet ne gyvenamosios vietos adresu. Į šitą laišką buvo sureaguota telefono skambučiu, tikrai nepasakys datos, bet tai buvo kelių dienų bėgyje. Pati ponia jai skambino keletą kartų. Nurodė, kokius duomenis asmuo turi pateikti. Telefoninio pokalbio metu šitų duomenų negavo. Tiesiog ponia vėl norėjo pasitikslinti, kokiu tikslu ją kviečia. Ji viską jai išaiškino. Ji paklausė, kaip jai pateikti duomenis, nes galbūt ji vairavo, tai jai buvo pasakyta, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Moteris neužsimindavo, nei kas vairavo, nesuteikdavo jokios informacijos, padėdavo ragelį ir jiems liepdavo tirti bei išsitirti, nes galimai viskas yra suklastota. Žmogus žinojo, apie kokį įvykį kalba, nes ji apie viską buvo informavusi. Registras taip formuoja, kad ant pranešimo nėra galimo įvykio laiko, datos, vietos, tačiau jie visada stengiasi žmogui suteikti kuo daugiau informacijos. Jie visada geranoriškai sutinka žmonėms pateikti daugiau informacijos, dėl kokio nusižengimo jis yra kviečiamas. Jie nelaukia skambučio, kad asmuo pats pasiskambintų ir pasitikslintų, dėl kokio nusižengimo yra pranešimas, nes patys stengiasi ieškoti minėtų asmenų. Protokole įsivėlusi šabloninė klaida, kadangi įvykis vyko ne 2029 m., o 2019 m. Pateikė informaciją, o L. S. nepateikė jokios informacijos. Vėlesniuose skambučiuose, kurių buvo daug, ir ji pati skambindavo, jai vėl būdavo pakartota, dėl ko ji šaukiama, būdavo paaiškinta, kad jei ji turi informacijos, kam buvo perdavusi valdyti savo automobilį, tai tą informaciją reikėtų pateikti elektroniniu paštu arba raštiška forma, nes minėtame pranešime yra šaknelė, kurią reikėtų užpildyti ir pristatyti jiems į komisariatą. Tas būdavo kartojama kiekvieno skambučio metu. Vėlesniuose skambučiuose ponia L. pasakė, kad tai galėtų būti jos sūnus. Paprašius įvardinti jo vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, kitus reikalingus bylai duomenis, tai ji atsakydavo, kad prikabintų jos skambutį telefonu, o jie dar kartą kartodavo, kad jiems reikalinga ta informacija, pateikta elektroniniu paštu arba raštiškai pristatyta jiems. Ji nebuvo atvykusi į policijos komisariatą raštu pateikti šios informacijos. Ji, kaip automobilio savininkė, turėjo pati atvykti ir pristatyti tuos duomenis, o ne galimai automobilį vairavęs asmuo. Tikrai nemaišo, kur buvo siųstas pranešimas, kadangi buvo oficialiai siųsta per ,,my“ sistemą. Dėl L. S. teisių neturėjimo, tai paties skambučio metu jie tai aptarė, nes ji prašė rašyti protokolą jai, o jie atsakė, kad, jei bus rašomas protokolas neturint teisių, bus kitokia atsakomybė. Nekalba apie informacijos slėpimą, o kalba apie informacijos nepateikimą ir tinkamą jos suteikimą. Ji turėjo būti pateikta raštiškai - elektroniniu paštu arba pristatyta raštu. Jos oficialaus prašymo, pasirašyto parašu, policijos įstaiga negavo. Turi elektroninį paštą, kuris yra oficialiai deklaruotas. Tai reiškia, kad ji gavo šaukimą, nes ji jai paskambino, ir jos kalbėjosi apie tą pažeidimą. Po laiško išsiuntimo pati ponia L. jiems skambino daugiau nei vieną kartą, nes ji pokalbio nebaigdavo ir kartais net padėdavo ragelį. Po to pranešimo išsiuntimo, kuriame prašė pateikti duomenis, patį pirmą kartą ji jiems skambino pati. Šiuo metu tikrai neprisimena tokios aplinkybės, kad pati būtų paskambinusi L. S.. Jie skambučių nefiksuoja, nes jų atlieka begales. Viso tyrimo metu pati L. S. pas juos atvykusi nebuvo. Pas juos nebuvo atvykęs jos sūnus – tas asmuo, kuris šiuo metu yra koridoriuje, nes tikrai nematytas. Pas ją asmeniškai jis tikrai nebuvo atvykęs. Tokio pobūdžio laiško, kuriame būtų nurodyti visi pagal įstatymą reikalaujami duomenys apie galimą transporto priemonės vairuotoją, jie negavo. Iki šios dienos jie neturi duomenų, kas padarė nusižengimą dėl stovėjimo. L. S. prašymus elektroniniu paštu yra gavę. Ta susitikimo proga buvo nurodyta šaukime. Jie papildomai tokių susitikimų nerengia, nes tai niekur nenurodyta. Šaukimą siuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Ji net neturi teisės abejoti, kas yra oficialiai nurodyta, tai tuo jie ir vadovaujasi. Tokius dalykus dėl elektroninio pašto naudojimosi ar nesinaudojimo jiems aiškintis nepriklauso. Ji negalėjo suabejoti dėl jos sūnaus, nes jo fiziškai nematė. Kameros jos kabinete nėra, o koridoriuose yra. Laiškų jai nesiuntė, o siuntė šaukimus. Visi šaukimai buvo siunčiami oficialiai nurodytu elektroniniu paštu. Nežino, kur jis buvo atėjęs, bet pas ją tokio asmens nebuvo. Kai gavo iš jos atsaką, tai suprato, kad šaukimą gavo ir viską jai paaiškino telefonu. Suinteresuotumo šioje byloje tikrai neturi. Tik buvo pasakyta, kad galimai vairavo jos sūnus, bet nei vardo, nei pavardės, nei asmens kodo, nei gimimo datos ji jiems nesakė. Juo labiau aiškino, kad telefonu pasakytos informacijos jie oficialiai prisegti prie nusižengimų bylos negali, prašė jos pateikti tai raštiškai. Tos informacijos iš jos negavo, laiškus gavo, bet jie buvo visai kitokio pobūdžio. Juose nebuvo nurodoma, kad jis vairavo jo mamai priklausantį automobilį. Buvo prašoma kitokios informacijos, kurios tam asmeniui teikti negalėjo. Nebandė atsiųsti šaukimo į jos darbovietę ,,(duomenys neskelbtini)“. Paskutinį šaukimą siuntė į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, kadangi atnaujinus duomenis, jį rodė sistemoje. Protokolą su nutarimu, pranešimą dėl duomenų pateikimo siuntė tuo pačiu elektroniniu paštu. Sureaguota buvo po paskutinio šaukimo. Minėti skambučiai buvo po šaukimo, o laiškų iš sūnaus, pasak ponios L., padaugėjo po protokolo išsiuntimo. Tiksliai negali pasakyti, ar po to, kai spalio 5 d. išsiuntė pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, ji skambino L. S. ar ji jai skambino. Jai tik užsifiksavę skambučiai, kad ponia L. jai skambino. Šito telefoninio pokalbio metu nurodė, kad elektroniniu paštu išsiuntė visą informaciją, kurią gali tiksliai paskaityti, buvo pagarsintas elektroninio pašto adresas. Buvo praėję maždaug porą dienų nuo išsiuntimo iki telefoninio pokalbio, o gal net ir diena. Tiksliai negali atkartoti, bet pasakė, kad tai yra nesąmonė, jie pasigilintų, tirtų ir išsitirtų, ką jiems reikia, ir padėjo ragelį. Ji suprato, kad žmogus nebuvo suinteresuotas. Ji neprivalo kartoti tokio pranešimo siuntimo, bet tiesiog tai padaro žmogaus naudai, jog žmogus suprastų. Kitaip nei elektroniniu paštu to pranešimo nesiuntė, nes buvo duotas mėnesis laiko. Iš kalbos suprato, kad apie šį pažeidimą pranešimas yra gautas ir žinomas. Tiesiog po 30 kalendorinių dienų surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jai yra žinomas įvykis, padarytas M. S. L. S. automobiliu. Tą informaciją, apie konkretų įvykį paaiškino telefonu. Jie raštu nesiunčia, apie kokį įvykį žmogus turi pateikti informaciją. Neaprašo visos situacijos, jei žmogui kyla kažkokie neaiškumai, tai viską paaiškina geranoriškai.
Liudytojas M. S. teisme parodė, kad žino, kuo jo mama yra kaltinama. Jam žinoma apie automobilio vairavimą, apie tą faktą, bet čia gal yra ir dar kažkokie kiti dalykai. Jis vairavo mamos automobilį, ir dėl to policija turėjo kažkokių klausimų. Jam mama pranešė, kad jai skambino, jis jos paprašė, kad paklaustų, dėl ko čia skambino. Kai pasitikslinusi pasakė, jis nuvyko į policijos komisariatą. Nuvyko su tuo pačiu automobiliu, dokumentais. Susirado nurodytą asmenį, bet dabar nepasakys, ar buvo šita ponia ar pradžioje buvo kita pavardė. Purienų nuovadoje trečiame ar ketvirtame aukšte po dešine puse buvo kabinetas. Susirado pagal pavardę, kas dėl to domėjosi. Nuvykęs sakė, kad dėl to automobilio, kurį jis vairavo, bet jį išvarė ir pasakė, kad pateiktų įgaliojimą. Bet čia viskas buvo seniai, gal praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Berods, lapkričio mėnesį vėl buvo paliesta ta tema, nes, berods, bauda buvo išrašyta dėl informacijos pateikimo. Dar mamai jis kažką padėjo atrašyti į tą informaciją. Paklausė, iš kur ta bauda, nes, kiek suprato, tą informaciją mama pateikė, ir pats vyko pas juos. Tada atrašius vėl viskas buvo ramu, niekas niekur nieko nereagavo. Po mėnesio vėl buvo išrašyta bauda dėl informacijos nepateikimo. Nesupranta, už ką mamai tos baudos išrašytos. Jis neneigia to, kad vairavo, atvažiavo išsiaiškinti, kas įvyko, bet niekas nesiaiškino. Jis nežino, koks pranešimas mamai buvo atsiųstas, tik sužinojo, kad jai paskirta bauda, tai buvo po protokolo surašymo, pagal ,,ROIK“ numerį, tas straipsnis buvo dėl informacijos nepateikimo. Tada buvo praėjęs nemažas laiko tarpas po to jo paskutinio nuvykimo į policijos komisariatą. Mama skambino ir daug kartų klausinėjo, kreipėsi į tą asmenį, kuris tyrė, aiškinosi visą šitą reikalą. Mama sakė, kad pateikė informaciją, kad sūnus vairavo, nurodė jo duomenis. Duomenis nurodė telefonu. Po to, kai rašė laišką, tai dar kartą raštu tuos duomenis nurodė papildomai. Buvo rašyta ne kartą. Mama sakė, kad reikia parašyti skundą ar prašymą, kad panaikintų tą baudą, kadangi ji nežinojo, jog turi atlikti kažkokius veiksmus. Į tą raštą irgi niekas neatrašė. Po to po kiek laiko paskyrė naują baudą. Kartu su mama rašė iš ,,M.S“ elektroninio pašto. Jam atrodo, kad su ja susisiekė telefonu. Jis būtent to mamos ir klausė, kai išrašė baudą dėl nepateikimo, o ji sakė, kad viską pateikė telefonu. Dar klausė, ar jai į paštą siuntė kažkokius raštus, ką ji turi padaryti, ar ji juos gavo, o ji pasakė, kad nieko nebuvo gavusi ir nieko nežino. Kai klausė mamos dėl tos baudos už informacijos nepateikimą, kas kaip, ji pasakė, kad viską pateikė telefonu. Tada pasakė, jog skambintų ir aiškintųsi, kas čia yra išrašyta. Tuomet paprašė pagalbos parašyti, gal su vadovu susitikti, kad išsiaiškintų tą situaciją, nes įvykusi kažkokia klaida. Į tuos prašymus, raštus niekas nereagavo. Kiek jam žinoma, į elektroninius laiškus nebuvo reaguota. Jis naudojasi elektroniniu paštu ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuos duomenis jie pateikė rašydami iš jo elektroninio pašto. Nežino, kokie duomenys yra byloje, bet į jų rašytą tekstą, turinį niekas nereagavo. Tų klausimų tema, kokiais buvo rašyta, sureaguota nebuvo. Buvo kažkokie prašymai dėl įgaliojimų. Rašė jo mama L., kad ji rašo pati, tai kokie įgaliojimai reikalingi asmeniui, neaišku. Raštu buvo nurodyta, kad rašo pati L. S. be jokių įgaliojimų. Nežino, kokių pasirašymų dar reikia, nes dokumentas yra. Laiške buvo aiškiai nurodyta, kokiu klausimu rašoma, dėl kokio pažeidimo, buvo rašoma su ,,ROIK“ numeriais, kas rašo, su telefono numeriais, rašyta iš karto po telefoninių pokalbių. Jis nebuvo nepasirašytas ar kažkokio anoniminio siuntėjo ir adresuotas niekam. Jo nuomone, jis buvo tinkamai suformuotas, siųstas tikslingai vienam asmeniui, dėl konkrečių dalykų. Kažkuriais klausimais jis yra įgaliotas asmuo L. S. atžvilgiu. Raštu turėjo kažkokį įgaliojimą dėl automobilio naudojimo. Jis asmeniškai neturi įgaliojimo L. S. atstovauti teisiniais klausimais teisme, policijoje. Mama rašė elektroninius laiškus iš jo naudojamo elektroninio pašto sėdėdama šalia jo. Jam yra žinomas elektroninis paštas ,,(duomenys neskelbtini)“. Tas elektroninis paštas yra įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“. Šito reikia klausti L., kiek ji naudojasi, kiek nesinaudoja šituo elektroniniu paštu. Jis padėjo L. S. pateikti skundą. Skundą rašė per ,,e-policija“. Skundą per ,,e-policija“ kvalifikuotu parašu pasirašė L. S.. Kadangi bauda buvo išrašyta L., tai buvo pasirašytas L. vardu ir jos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai bendras mamos darbovietės elektroninis paštas ,,(duomenys neskelbtini)“, tai nėra asmeninis paštas, ir jį pasiekia daug visokių laiškų. Juo naudojasi ir gali naudotis ne vienas asmuo. Mama konkrečiai savo elektroninio pašto neturi ir juo nesinaudoja. Skundas buvo rašytas ne iš elektroninio pašto, bet per portalą ,,e-policija“. Dėl savo amžiaus, sveikatos būklės mama pati gali pasisakyti, jis nekomentuos, bet ji turi tam tikrų problemų su regėjimu. Nemano, kad jų vietoje būtų galima tikėtis reagavimo iš garbaus amžiaus žmogaus. Kiek jam žinoma, mama pateikė informaciją ne vieną ir ne du kartus atsakingam asmeniui apie automobilio vairuotoją, t. y. jį, M. S., su kontaktiniais duomenimis. Kiek žino, informacija apie paskirtą baudą buvo gauta iš VMI. Ta informacija buvo matoma prisijungus prie VMI elektroninės erdvės. Dabar tiksliai nepasakys, kas pastebėjo tą informaciją, gautą iš VMI. Tas laiškas krenta į pačią sistemą, kad yra paskirta bauda. Greičiausiai, kad VMI duomenų bazėje yra nurodytas mamos darbinis elektroninis paštas ,,(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau, kai sveikata buvo geresnė, tai mama atliko daugiau pareigų ir darbų, tame tarpe teikė ataskaitas atsakingoms institucijoms. Su amžiumi tos funkcijos mažėjo, todėl viskas ir keitėsi. Tai ta informacija galėjo būti sena. Duomenys nebuvo atnaujinti greičiausiai dėl to, kad mama neturi asmeninio elektroninio pašto ir nesinaudoja tomis elektroninėmis priemonėmis. Ji tuo paštu gali naudotis, jis prieinamas, nes yra bendrame įmonės kompiuteryje. Tik reikia įsivaizduoti, koks kiekis ir kokio turinio elektroniniai laiškai ateina į tą pašto dėžutę. Kadangi ten yra daug virusų, rizikos nutekinti informaciją, tai, kiek žino, buvo toks nurodymas neatidarinėti elektroninių laiškų. Todėl negali komentuoti jų perskaitymo. Tiesiog yra laiškai iš konkrečių žinomų šaltinių, o kitų net negali atidaryti, nes vieną atidarius gali atsirasti problemų. Tas elektroninis paštas ,,(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis, toliau siunčiami laiškai. Bandė ieškoti, identifikuoti, rasti pagal raktinį žodį ,,policija“, galbūt kažkokį praleistą laišką, bet tokių nebuvo. Gal kažkokios antivirusinės filtruoja dėl kažkokių pridėtų dokumentų. Ištrinti galima, bet nėra trintas, tai yra šviežias dalykas. Jam yra nežinoma apie pranešimus atvykti, siųstus (duomenys neskelbtini), nes, kiek jis tuo adresu gyveno, tokių nebuvo radęs. Nežino ir nematė, ar tuo adresu policija buvo siuntusi kažką registruotą. Elektroniniame pašte ,,(duomenys neskelbtini)“ yra matęs laišką apie paskirtą nuobaudą. Dabar konkrečiai nepasakys, ar prieš mėnesį laiko buvo matęs pranešimą, siųstą iš policijos. Mama sakė, kad visą informaciją buvo pateikusi telefonu, aiškiai policijos atstovui, nes tie pokalbiai įrašomi. Jam asmeniškai nėra žinoma, bet yra girdėjęs, jog jei yra padarytas kažkoks nusižengimas tavo automobiliu, ir, jei nėra nustatomas vairuotojas, tai nuobauda yra skiriama savininkui. Tas asmuo, kuriam priklauso automobilis, turi nurodyti, kas vairavo. Kaip supranta, šiuo atveju tą mama ir padarė. Kiek jis žino, visa šita situacija yra dėl galimai 15 eurų dydžio administracinės atsakomybės. Mama seniai nevairuoja automobilio, o galimas nusižengimas padarytas, berods, 2019 metais. Vien pusantrų metų užtruko pasikreipimas. Kai jam mama paskambino, kad jai skambino iš policijos dėl kažkokio galimai padaryto nusižengimo, tai jie skambimo maždaug po metų laiko. Pareigūnė, paskambinusi mamai, klausė, kas vairavo automobilį, kadangi mama neturi galiojančio vairuotojo pažymėjo, nevairuoja. Mama minėjo, kad ji pasakė, jog automobilį vairavo jis. Pradžioje pats nesuprato dėl ko, bet, kai pareigūnė mamai paaiškino, po to paaiškėjo, kad čia viskas įvykę pieš daug laiko. Buvo praėję daug laiko, tai nesuprato, kur čia galėjo nusižengti, kai paaiškino, kažkas buvo aiškiau, tai jis su dokumentais vyko į policijos komisariatą. Kai tik buvo kažkas pradėjęs klausinėti, tai jis, nieko nelaukęs, nuvyko į policiją, bet su juo tada nekalbėjo. Po to, praėjus kažkiek laiko, atrodo, mama sakė, kad skambino telefonu, bet, praėjus kažkiek laiko, ji netikėtai sužinojo apie baudą. Iki baudos pokalbis vyko telefonu. Kiek jis žino, policijos atstovas skambino mamai, nes taip jam sakė mama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Formuluojant kaltinimą L. S., tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek 2020-12-11 nutarime, buvo nurodyta, kad L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti ANK nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu arba tik administracinio nusižengimo protokolas, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pripažįstamas negaliojančiu.
Aptartas teisinis reguliavimas aiškiai įvardija, kokių veiksmų turi imtis pareigūnas, kai ANK 611 straipsnio 1 dalyje įvardintas nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. T. y. tokiu atveju pareigūnas turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir jį išsiųsti transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat nurodyti, jog, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. administracinio nusižengimo protokolas dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo surašytas nebuvo. Kaip teismo posėdžio metu teigė liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. Š., tiriant minėto administracinio nusižengimo bylą, pradedant surašyti administracinio nusižengimo protokolą L. S., vairuotojų registre buvo pastebėta, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, tuo tikslu elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose, spalio 5 d. siuntė pranešimą, kad asmuo per 30 kalendorinių dienų jiems pateiktų informaciją, kas valdė jai priklausantį automobilį. Tokie liudytojos parodymai, bylos rašytinė medžiaga rodo, kad L. S. nebuvo surašytas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas, bet 2020-10-05 10.20 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Iš išsiųsto pranešimo turinio matyti, kad L. S. nurodyta pareiga per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė L. S. priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, jeigu nusižengimą padarė kitas asmuo, o ne L. S. (b. l. 20). Tokios aplinkybės, t. y. 2020-10-05 pranešimo turinys, rodo, kad L. S. nebuvo pateikti konkretūs ir aiškūs duomenys apie galimai užfiksuotą administracinį nusižengimą, dėl kurio jai buvo kildinama pareiga pateikti duomenis, įvertinant ir tai, kad L. S. nebuvo surašytas ir kartu su pranešimu išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta L. S. tvirtino, kad jokio paaiškinimo iš institucijos, dėl ko jai reikia pateikti duomenis, nebuvo, ji daug kartų skambino pareigūnei, kad išsiaiškinti situaciją, prašė leidimo susitikti su pareigūnės vadovu, nes su pačia pareigūne susikalbėti nepavyko, rašė laiškus, taip pat teigė, kad ji nesuprato, dėl ko buvo tas reikalavimas, paprasčiausiai ji pasakė, kad vairavo sūnus, kadangi ji seniai nebevairuoja, bet vairuoja nebūtinai sūnus, kartais, jai paprašius, tą automobilį vairuoja ir kitas asmuo. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja E. Š.. Pastaroji apklausos metu teisme teigė, kad L. S. buvo išsiųstas pranešimas, jog nurodytų, kas valdė jai priklausantį automobilį, kiek pamena, tuomet buvo keletas skambučių iš L. S. pusės, nes ji norėjo pasitikslinti, kodėl jie ją kviečia pas juos atvykti, tada jai buvo išaiškinta visa nusižengimo esmė: vieta, laikas, data, automobilis ir visos kitos byloje esančios detalės, vėlesniuose skambučiuose, kurių buvo daug, jai vėl būdavo pakartota, dėl ko ji šaukiama, būdavo paaiškinta, kad jei ji turi informacijos, kam buvo perdavusi valdyti savo automobilį, tai tą informaciją reikėtų pateikti elektroniniu paštu arba raštiška forma, nes minėtame pranešime yra šaknelė, kurią reikėtų užpildyti ir pristatyti jiems į komisariatą, tas būdavo kartojama kiekvieno skambučio metu. Liudytoja taip pat tvirtino, jog tą informaciją apie konkretų įvykį ji paaiškino telefonu, jie raštu nesiunčia, apie kokį įvykį žmogus turi pateikti informaciją, neaprašo visos situacijos, registras taip formuoja, kad ant pranešimo nėra galimo įvykio laiko, datos, vietos, tačiau jie visada stengiasi žmogui suteikti kuo daugiau informacijos, jei žmogui kyla kažkokie neaiškumai. Tokios aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. S. suformuluotas reikalavimas nebuvo konkretus ir aiškus, t. y. išsiųstame pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo nebuvo pateikta jokių duomenų apie administracinį nusižengimą (vieta, laikas, data, visos kitos byloje esančios detalės), tokie duomenys raštu L. S. nebuvo pateikti ir jokiu kitu dokumentu. O tai, kad pareigūnė L. S. telefonu pateikė tam tikrus duomenis apie jos transporto priemone galimai įvykdytą administracinį nusižengimą, neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad L. S. aiškiai suprato, dėl kokio galimo administracinio nusižengimo padarymo ji turi pateikti duomenis.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019, 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-954/2020).
Tuo tarpu nagrinėtinu atveju L. S., kaip transporto priemonės savininkei, raštu nebuvo nurodyta jokių duomenų apie galimo administracinio nusižengimo padarymą, kurie leistų asmeniui aiškiai suprasti, kas konkrečiu metu galėjo naudotis jai priklausančia transporto priemone, ir kokį asmenį ji gali nurodyti policijos įstaigai.
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuluojant kaltinimą L. S., tiek 2020-11-05 administracinio nusižengimo protokole, tiek 2020-12-11 nutarime, buvo nurodytas akivaizdžiai klaidingas galimo administracinio nusižengimo įvykdymo laikas – 2029 m. gegužės 15 d. Dar daugiau, institucijos atsiliepime jau nurodyta, kad administracinis nusižengimas su L. S. transporto priemone galimai įvykdytas 2020 m. gegužės 15 d. Tuo tarpu liudytoja teisme apklausta policijos pareigūnė E. Š. jau teigė, kad administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2019 m. gegužės 15 d., o protokole ir nutarime yra įsivėlusi klaida.
Įvertinus aukščiau aptartas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, tai, kad L. S. išsiųstas reikalavimas pateikti duomenis nebuvo aiškus ir konkretus, galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti L. S. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. S. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos L. S. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. S. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.