Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant A. M., Rasai Pladaitei, Rimtei Paketūraitei atsakomybėn traukiamai D. B., jos atstovui advokato padėjėjui J. K., nukentėjusiajam R. Č. išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2013 m. lapkričio 24 d. apie 19.30 val. Šaltkalvių g. 20, Vilniuje, vairuodama automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2dalyje.

Taip pat, D. B., būdama susijusi su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, D. B., paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. teismo posėdžio kaltė pripažino dėl to, kad paliko automobilį ant šaligatvio, nepripažino to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi jo nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu ir savo automobilį paliko tame pačiame kieme, netoli nukentėjusiojo automobilio, neturėdama jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi apie patį įvykį nieko nežinojo. Dėl įvykio kaltės taip pat nepripažino, nurodė, jog jeigu teismas nustatys, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti faktui, kad būtent D. B. automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį, tuomet D. B. pripažįsta šį faktą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, bei yra pasiryžusi atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Apklaustas liudytoju nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad lapkričio viduryje atvyko su automobiliu į Vilnių ir juo nesinaudojo. Planavo lapkričio 29 d. vykti į Klaipėdą, nešėsi daiktus į automobilį ir pastebėjo, kad automobilio bamperis yra nubrėžtas, buvo likę raudonų dažų pėdsakai. Kieme pastebėjo du raudonos spalvos automobilius VW Golf ir Mitsubishi. Pastebėjo, kad ant B. automobilio likę jo automobilio dažų ir įbrėžimas. Nukentėjusiojo automobilio buvo apgadintas kairės pusės galinio bamperio kampas, o ant kaltininkė automobilio buvo likę pėdsakai ant durelių ir galinio bamperio dešinės pusės. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo savaitę laiko. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Lapkričio 21-22 dieną automobiliu naudojosi. Kaltininkė automobilis nuo nukentėjusiojo automobilio stovėjo 3-5 metrai. Automobilis buvo draustas, remontas kainavo 364 Lt, reikėjo dažyti automobilio bamperį. Nukentėjusiojo automobilis yra tamsiai žalias. Ant kaltininkė automobilio liko žalių dažų pėdsakų, o ant savo automobilio bamperio rado raudonų dažų pėdsakų.

Liudytoju apklaustas E. P. paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad yra eismo įvykis, apgadintas automobilis. Atvykus į vietą rado automobilį, kažkur šalia stovėjo kitas įvykyje dalyvavęs automobilis, kuris apgadino minėtą automobilį. Surinko duomenis apie įvykį, kaltininko duomenis, porininkas buvo nuėjęs į butą, asmens, kuriam priklauso automobilis, bute kažkas buvo, bet buto durų neatidarė. Apgadinimo aukščiai buvo nustatyti naudojant ruletę, automobilių apgadinimai atitiko vienas kitą, jie buvo labai panašūs, buvo įbrėžimai, patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Apklaustas liudytoju T. U. nurodė, kad nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus dėl apgadinto automobilio, buvo nežymiai apgadintas galinis bamperis, pasakė, kad nežino, kas apgadino automobilį, bet nurodė šalia stovintį tame pačiame kieme kitą automobilį. Kartu jį apžiūrėjo, pagal apgadinimų pobūdį matėsi, kad jie atitiko, apgadinimus pamatavo.

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013 m. lapkričio 29 d., apie 14.28 val., patruliuojant su vyr. patruliu T. U. iš VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Šaltkalvių g. 20 kieme. Nuvykus į vietą, juos pasitiko automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Č., kuris paaiškino, kad atėjęs rado apgadintą savo automobilį ir įtarė, kad jo automobilį apgadino šalia stovintis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Apžiūrėjus abu automobilius, pareigūnai nustatė, kad abiejų automobilių aukščiai atitinka, taip pat atitinka jo pobūdis. Ant automobilio Mitsubishi likę automobilio Opel dažų pėdsakai, taip pat ir ant Opel yra Mitsubishi dažų. Su automobilio Mitsubishi savininke pareigūnams nepavyko susisiekti (b.l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –Šaltkalvių g. 20, kiemas Vilniuje, taip pat nurodyti automobiliams Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai. Automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis, o Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinis dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (b.l. 6,7).

Fotolentelėje užfiksuoti automobilių Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 9, 10, 11).

Nukentėjusio automobilio vairuotojo R. Č. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2013 m. lapkričio 29 apie 14.15 val. pastebėjo, jog kieme stovintis jo automobilis Opel Vectra, valst. Nt. (duomenys neskelbtini) ( priklausantis jo tėvui A. Č.) nubrozdintas tamsiai raudonos spalvos automobilio. Apžiūrėjus kieme stovinčius automobilius, pamatė, kad automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo nubrozdintą šoną su jo automobilio spalvos dažų pėdsakais ir panašiame aukštyje, kokiame buvo padaryti nubrozdintinai jo automobiliui. Pats eismo įvykio nematė, liudininkų neturi (b.l. 8).

Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. B. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 4 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-7176349-13 (b.l. 2), nukentėjusiojo paaiškinimais, Kelių policijos patrulių paaiškinimais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio E. P. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), fotonuotraukomis (b.l. 9,10,11) eismo įvykio vietos schema (b.l.6,7), R. Č. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 8) bei pranešimu (b.l. 18), transporto priemonės techninės apžiūros akru (b.l. 14), pačios pažeidėjos rašytiniais paaiškinimais (b.l. 14) ir teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimai ant abiejų automobilių yra tokiame pačiame aukštyje (50-60 cm. Aukštyje), jie atitinka vieni kitus pagal savo pobūdį, t. y. nubraukimai. Iš patrulių ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad tiek ant nukentėjusiojo automobilio liko D. B. automobilio raudonų dažų pėdsakų, tiek ant D. B. automobilio liko nukentėjusiojo automobilio tamsiai žalių dažų pėdsakų, automobilis buvo pastatytas tame pat kieme kaip ir nukentėjusiojo automobilis. Pagal Nukentėjusiojo pabraižytą schemą, kaip buvo paliktas jo automobilis ir kaip stovėjo D. B. automobilis, bei tai, kur yra pravažiavimas minėtoje aikštelėje, taip pat matyti, kad būtent D. B. automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį (b. l. 33a). Vertinant pažeidimus, matomus ant D. B. automobilio matyti, kad pažeidimai yra ant galinių dešinės pusės durelių, dešinio galinio sparno ir bamperio, pažeidimai yra gana dideli ir žymūs, todėl teismas daro išvadą, jog tokio kontakto, kuriuo padaryti minėti pažeidimai, būnant vidutiniškai atidžiu vairuotoju neįmanoma nepastebėti, todėl darytina išvada, jog D. B. suprato, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį. Teismas sutinka ir su tuo, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi ji apie įvykį niekam nepranešė, automobilį nors ir paliko tame pat kieme, toje pat aikštelėje, tačiau apie įvykį nebuvo informuota nei policija, nei imtasi priemonių apie tai pranešti automobilio savininkui. Nors nukentėjęs po keleto dienų rado šalia stovintį D. B. automobilį, tačiau jis nežinojo kam jis priklauso, ir neturėjo kam pareikšti pretenzijas dėl apgadinimu padarytos žalos, todėl teismas mano, jog tokie D. B. veiksmai, kai ji po įvykio paliko automobilį ant šaligatvį ir niekam nepranešus nuėjo į savo namus, pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

D. B. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad ji teisės pažeidimas padarytas neįgalaus asmens (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Sunkinanti jos atsakomybę aplinkybė - bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į D. B. asmenybę: 51 metų amžiaus, išsituokusi, dirbanti, turinti neįgalumą, turi pastovią gyvenamąją vietą, bausta administracine tvarka ( b.l. b.l. 5-6), duomenų apie teistumą byloje nėra. Teismo vertinimu, pažeidėjai už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 124¹ straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 32 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutarė:

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 100 Lt ( vieno šimto litų) baudą.

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 100 Lt ( vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.