- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1503-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18265-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- E. B., O. K.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. B. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-730-717/2014 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams O. K. ir E. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–10) prašydama priteisti jai iš atsakovų 5616,38 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės priteista AB „Kauno energija“ 4 587,23 Lt skola už gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, 500,28 Lt palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 087,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153 Lt žyminis mokestis, 8,80 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos, valstybės naudai priteista 22,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, tačiau joje be teisinio pagrindo, savavališkai užėmę patalpas gyvena atsakovai. 2002 m. balandžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovai buvo iškeldinti iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, tačiau atsakovai minėtoje gyvenamojoje patalpoje gyvena iki šiol. Atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo metu, t. y. jiems gyvenant savavališkai užimtoje gyvenamojoje patalpoje, susidarė skola už AB „Kauno energija“ tiektą šilumos energiją, kuri teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovės. Ieškovė, sumokėjusi teismo sprendimu priteistą skolą už gyvenamosioms patalpoms tiektą šilumos energiją, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 48–50) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad pateiktame ieškinyje skolos suma nedetalizuota, nėra nurodytos tikslios sumos, kurias ieškovei turėtų atlyginti atsakovai ir mirusio D. M., buvusio gyvenamosios patalpos nuomininko, įpėdiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18d. sprendimu (b.l. 108–109) ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei iš atsakovų 5616,38 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau jose be teisėto pagrindo gyvena atsakovai. 2002 m. balandžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovai buvo iškeldinti iš minėtų gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, tačiau ir toliau gyveno nurodytose patalpose. Šiuo metu gyvenamąją vietą nurodytu adresu yra deklaravusi atsakovė O. K.. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo AB „Kauno energija“ priteista iš ieškovės skola už gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, yra įvykdytas. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovai be teisėto pagrindo naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, sprendė, kad atsakovai naudojosi ir į gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tiekiama šilumos energija, ir konstatavo, kad ieškovė, atlyginusi skolą paslaugos teikėjui bei patyrusi žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į gyvenamosiomis patalpomis betarpiškai besinaudojusius asmenis. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kad faktiškai gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo naudojosi atsakovai ir nemokėjo mokesčių už šilumos energiją, nepagrįstais laikė atsakovo motyvus, jog skola atsirado ne dėl atsakovų, bet dėl kito, šiuo metu jau mirusio asmens kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 114–116)atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-730-717/2014 ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantai neginčija fakto, jog jie savavališkai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), ir į nurodytas patalpas tiekiama šilumos energija, tačiau teismo priteista skola susidarė butą valdant D. M..Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, nenurodė skolos susidarymo terminų ir fakto, o skolą iš apeliantų prašė priteisti tik regreso tvarka, apeliantę O. K. pripažindama mirusio D. M. sugyventine. Byloje nėra įrodytas skolos susidarymo laikotarpis. Apeliantė O. K. tinkamai mokėjo priskaičiuotus mokesčius, o apeliantas E. B. bute negyvena.Kauno miesto savivaldybė neūkiškai administruoja savo turtą, nežino skolinių įsipareigojimų atsiradimo terminų irkt., nes pateikti skolos paskaičiavimai yra netikslūs. Ieškovė remiasi AB „Kauno energija“ pateiktais netiksliais paskaičiavimais, kuriuose esantys duomenys koreguoti nesant tam pagrindo, kas leidžia teigti, kad prasidėjus teisminiam ginčui AB „Kauno energija“ pati koregavo netiksliai paskaičiuotus mokesčius.Tuo atveju, jei apeliantamsgyvenant ieškovei nuosavybėsteise priklausančiose patalpose ieškovė patirdavo nuostolius, ji turėjo imtispriemonių nuostoliams išieškoti, inicijuoti nuomos sutarties pasirašymą, netesybų nustatymą ir jų išieškojimą, tačiau ieškovė tokių veiksmų nesiėmė.Nesant sudarytai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai su apeliantais, nebuvo aiškiai nustatyta mokesčių mokėjimo tvarka ir terminai, o sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios teisėsnormos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Kadangi sutartis buvo sudaryta su D. M., tai sutartiniai įsipareigojimai ir jų nevykdymo teisinės pasekmės tenka jo įpėdiniams, o ne pašaliniams asmenims. Kadangi buto nuomos sutartis su apeliante sudaryta tik 2013 metais, tai remiantis CK 6.583 ir 6.584 straipsnių nuostatomis mokesčiai apeliantams gali būti skaičiuojami tik nuo 2013 metų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 123–128) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinėsteisės normų bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai ir visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus. Aplinkybės, kad apeliantai nuo 2002 metų be teisėto pagrindo gyveno gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir nemokėjo komunalinių mokesčių, kad skola už šilumos energiją, kuri AB „Kauno energija“ buvo priteista iš ieškovės, susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., yrapatvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl šių aplinkybių nereikia įrodinėti. Ieškovės reikalavimo teisė į apeliantuskildinama ne iš sutartinių, bet iš deliktinių teisinių santykių, kadangi ieškovė žalą patyrė dėl apeliantų neteisėtų veiksmų jiems be teisinio pagrindo naudojantis gyvenamosiomispatalpomis ir nemokantmokesčių už komunalines paslaugas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė nenurodė skolos susidarymolaikotarpio ar kad skola paskaičiuota netiksliai, kadangi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė apyvartos žiniaraščius, patvirtinančius, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., t. y. gyvenamosiose patalpose gyvenant apeliantams, o ne buvusiam patalpų nuomininkui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys apeliantams dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius įrodymus, kuriais grindžia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių šie įrodymai yra pateikiami tik apeliacinės instancijos teismui. Nesant duomenų, jog šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ar kad šių įrodymų apeliantai negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir jų nevertina.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13–17) AB „Kauno energija“ priteista iš Kauno miesto savivaldybės 4 587,23 Lt skola, 500,28 Lt palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5 087,51 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153 Lt žyminis mokestis ir 8,80 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat valstybės naudai minėtu sprendimu priteista iš Kauno miesto savivaldybės 22,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. AB „Kauno energija“ minėtoje byloje pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės skolą už gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją. Skola laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d.susidarė už patiektą šilumą patalpų šildymui ir laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. – už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti. Minėtame teismo sprendime nustatyta, kad nors gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau jose be teisėto pagrindo gyveno ir gyvena, taip pat ir skolos susidarymo metu gyveno apeliantai. Teismas sprendime konstatavo, kad skolos už šildymą ir karštą vandenį skaičiuotė bei buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina susidariusios skolos dydį. 2013 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b.l. 18–23) minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovė 2013 m. spalio 24 d. mokėjimais (b.l. 11–12) Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą įvykdė, juo priteistassumas sumokėjo AB „Kauno energija“ ir valstybei. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso teise nurodydama, kad ji dėl apeliantų neteisėtų veiksmų šiems faktiškai naudojant AB „Kauno energija“ tiektą šilumą ir nemokant mokesčių už ją patyrė nuostolių, kuriuos sudaro 2013 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistos sumos. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo apeliantai jį ginčija.
Civilinė atsakomybė yra civilinės teisės instituto – prievolių teisės – sudėtinė dalis. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti padarytus teisės pažeidimu nuostolius. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo esant visas civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai tenkino ieškovės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
CPK 182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį res judicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.).
Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad už šilumos energiją, tiektą gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), per konkretų laikotarpį susidarė konkretaus dydžio skola, kad apeliantai minėtose gyvenamosiose patalpose skolos susidarymo laikotarpiu gyveno be teisėto pagrindo ir nemokėjo mokesčių už patiektą šilumos energiją. Šioje byloje dalyvavo tie patys asmenys, todėl pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių iš naujo nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti ir tų aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 6 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis dėl apeliantų neteisėtų veiksmų savavališkai gyvenant ginčo patalpose, patirtos žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir apeliantų neteisėtų veiksmų šiems savavališkai gyvenant ginčo patalpose ir nemokant mokesčių už patiektą šilumos energiją.
Ginčo nagrinėjamoje byloje dėl to, kad apeliantai gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), gyveno savavališkai, be teisėto pagrindo, kad naudojosi į šias patalpas tiekiama šilumos energija nėra. Minėtosaplinkybės ne tik kad yra nustatytos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose: 2002 m. balandžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir pripažįstamos pačių apeliantų. Apeliantai pateiktame apeliaciniame skunde nurodė neginčijantys fakto, jog jie savavališkai naudojosi ginčo patalpomis ir į nurodytas patalpas tiekiama šilumos energija, todėl šios aplinkybės dėl neteisėtų apeliantų veiksmų nagrinėjamoje byloje iš naujo neturėjo būti įrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p., 6 p.).Apeliantams neginčijant aplinkybės, jog jie ginčo patalpose gyveno savavališkai, be teisėto pagrindo, nesant sudarytai nuomos ar kitai sutarčiai, remiantis kuria apeliantai būtų įgiję teises į nurodytas patalpas, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju teisės normos, reglamentuojančios sutartinius teisinius santykius, netaikytinos, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimą apeliantams kildina ne iš sutartinių, bet iš deliktinių teisinių santykių.
Tačiau ginčas byloje kilo dėl skolos susidarymo laikotarpio apeliantams teigiant, kad skola, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė iš jų ieškovei, susidarė minėtas patalpas valdant ankstesniam šių patalpų nuomininkui D. M., dėl ko apeliantams negali kilti pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius ne dėl jų kaltės. Apeliantų teigimu, byloje nėra įrodytas skolos už pateiktą šilumos energiją susidarymo laikotarpis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. 2013 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime, kuriuo AB „Kauno energija“ buvo priteista iš ieškovės skola už gyvenamosioms patalpoms tiektą šilumos energiją, ne tik kad konstatuotas skolos už patiektą šilumos energiją gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), susidarymo faktas, bet ir nustatytas konkretus skolos dydis bei skolos susidarymo laikotarpis. Minėtame teismo sprendime nustatyta, kad skola susidarė per laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad civilinėje byloje, kurioje iš ieškovės buvo priteista AB „Kauno energija“ skola už patiektą šilumos energiją gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), trečiaisiais asmenimis dalyvavo ir apeliantai, tačiau jie pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame buvo nustatytos nurodytos aplinkybės dėl skolos susidarymo termino ir skolos dydžio apeliacine tvarka neskundė. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl prejudicinių faktų, atsižvelgdama į tai, kad aplinkybės dėl skolos už patiektą šilumos energiją dydžio ir skolos susidarymo laikotarpio nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek ir apeliantai, kad minėtos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje civilinėje byloje, sprendžia, kad aplinkybės dėl skolos dydžio ir skolos susidarymo laikotarpio pripažintinos prejudiciniais faktais, kurių ieškovė šioje byloje iš naujo neturėjo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Dėl to neturinčiais reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pripažintini apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų, patvirtinančių skolos dydį bei jos susidarymo laikotarpį, netinkamumo. Byloje esant pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad ieškovė Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą įvykdė, juo priteistas sumas sumokėjo AB „Kauno energija“ ir valstybei, pripažintina, kad ieškovė įrodė jos patirtos žalos dėl apeliantų neteisėtų veiksmų faktą, dydį, įskaitant ir skolos susidarymo terminą.Kadangi skolos susidarymo laikotarpis yra nustatytas, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog iš apeliantų ieškovei priteista skola už šilumos energiją susidarė butą valdant D. M.. Kaip jau buvo nurodyta, nustatyta, kad skola susidarė per laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., kai ginčo patalpose D. M. jau nebegyveno, nes jis, kaip kad yra nurodyta apeliaciniame skunde, mirė dar 2001 m. gruodžio 27 d. Apeliantai įrodymų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes nepateikė, o vien jų nurodytos aplinkybės dėl mokesčių koregavimo bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtina, kad skola yra paskaičiuota neteisingai. Kadangi skola susidarė per laikotarpį, kai D. M. ginčo bute negyveno, apeliantai nepagrįstai teigia, kad skolą turėtų sumokėti buvusio buto nuomininko teisių perėmėjai, nei D. M., nei jo įpėdiniai neturi pareigos apmokėti susidariusią skolą, nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais D. M. gyveno ginčo patalpose.
Esant nustatytoms aplinkybėms dėl neteisėtų apeliantų veiksmų, t. y. jų savavališko gyvenimo ginčo patalpose ir tinkamo mokesčių už šilumos energiją nemokėjimo, dėl ko ieškovė, įvykdžiusi teismo sprendimą, kuriuo susidariusi skola už šilumos energiją buvo priteista iš jos, patyrė žalą (nuostolius), yra pagrindas pripažinti, kad tarp apeliantų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Skolininko kaltei esant preziumuojamai (CK 6.248 str. 1 d.), pripažintina, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos apeliantų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistina už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.