Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui I. M. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad K. M. ir I. M. santuoka įregistruota 2001-03-10 Šiaulių m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (6-7 b.l.). Santuokoje gimė du vaikai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su šeima nebegyvena apie metus laiko, ją ir vaikus paliko ir išėjo gyventi atskirai su kita moterimi. Šiuo metu yra susidaręs vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė bandė santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau atsakovas nieko nepaaiškindamas atsisako tai padaryti.

Ieškovė savo teiginių dėl atsakovo neištikimybės ir jo gyvenimo su kita moterimi niekuo (pvz. liudytojų parodymais, nuotraukomis ar kt.) apart savo paaiškinimų nepagrindė, todėl teismo vertinimu ieškovė šių savo teiginių neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.). Atsakovas taip pat savo teiginių dėl atsakovės nuolatinių priekaištų ar kitų tariamų jos dėl santuokos iširimo teiginių niekuo neįrodė, be to, net neatvyko į teismą duoti paaiškinimų, todėl teismas nenustatė, kad ieškovė būtų kažkuo kalta dėl jų santuokos iširimo (CPK 178, 185 str.). Priešingai atsakovas ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu pasielgė neatsakingai, šeimą daugiau kaip prieš metus palikdamas (ieškovės teigimu nuo 2013 m. gegužės mėn. pradžios), ko pats neginčija, jokių pareigų šeimai jis nebevykdo, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimu priteistą vaikams išlaikymą moka epizodiškai. Jokių pastangų išsaugoti šeimą atsakovas nebededa. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės tariamų konfliktų dėl jo mažo darbo užmokesčio, ilgų darbo valandų, nepateisina to, kad atsakovas yra daugiau nei metus palikęs šeimą, nesirūpina ieškove, neauklėja vaikų, neteikia vaikams nuolatinio ir pakankamo išlaikymo, t.y. neatlieka jokių sutuoktinio ir tėvo pareigų. Kaip matyti, atsakovas pats neginčija, kad yra palikęs ieškovę ir šeima tinkamai nesirūpina, o tai yra savarankiškas pagrindas dėl ko galima preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė jokiomis proceso leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais ar kt.).

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpino, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d., 3.69 str., CPK178, 185 str.).

Ieškovė neturtinės žalos iš atsakovo neprašo. Šalys išlaikymo viena iš kitos sau neprašo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, be to, sūnūs ir taip nuo pat gimimo gyvena su ja, ieškovė daugiau kaip metai laiko viena rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu. Kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir pats atsakovas bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri nurodė, kad ji neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl teismas A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jų motina K. M. (CK 3.169 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimai jau išspręsti įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6920-772/2013 (9-15 b.l.).

Dėl sutuoktinių turto dalijimo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos metu ieškovė K. M. ir atsakovas I. M. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini) (17-26 b.l.). Šalių santuokos metu taip pat įgyta transporto priemonė - Mercedes Benz Al60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 gamybos metų, kuri registruota ieškovės vardu (55 b.l.). Ieškovė teismo posėdžio metu, o atsakovas atsiliepime patvirtino, kad kito dalintino turto, taip pat kreditorinių įsipareigojimų sutuoktiniai neturi.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninę nuosavybe esatį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.).

Atsakovas savo teiginių dėl jo mamos jam duotų 8000 Lt bei jo investuotų lėšų į buto įsigijimą, pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, jo teiginių nepatvirtino jokie liudytojai (CPK 178 str.). Nėra duomenų, kad atsakovas iš esmės pagerino butą, darė kapitalinį remontą, įdėdamas savo lėšas ar prisidėdamas darbu. Atsakovas nereiškė nustatytu terminu ir tvarka priešieškinio reikalavimų, kad jam būtų priteista kompensacija, natūra buto dalies priteisti nepageidavo. Ieškovė, priešingai, pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad jai buvo padovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas už 89 000 Lt ir už šias asmenines lėšas nedelsiant, nusipirko kitą butą - (duomenys neskelbtini), kurio šiuo metu rinko vertė 87 400 Lt (27-36 b.l.). Reikia pastebėti, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalių santuokos metu, pirkimo sutartyje yra nurodyta viena pirkėja – ieškovė K. M., nes butas buvo perkamas iš jos asmeninių lėšų. Nenustatyta, kad atsakovas iš esmės daugiau uždirbdavo už ieškovę, kad buvo paveldėjęs ar gavo dovanų kokį turtą, kurį galėjo investuoti iš ieškovės asmeninių lėšų įgytą nekilnojamą turtą.

Pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovas į šio turto įsigijimą investavo jo mamos ir bendras šeimos lėšas, tenka atsakovui, ko atsakovas nepadarė (CPK 178 str.). Pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovui priklauso 5,74 dalis nekilnojamojo turto ir, kad jam iš ieškovės turėtų būti priteista 15 226 Lt kompensacija.

Ieškovė prašo teismo butą, (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotą K. M. ir I. M. vardu, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad šis butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, t.y. ieškovė šį butą pirko už lėšas gautas pardavus jai padovanotą butą. Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (27-34 b.l.), to neginčija ir atsakovas, nors teigia, kad į buto pirkimą investuota buvo šeimos ir jo mamos duotų lėšų, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, todėl teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir minėtą santuokos metu įgytą turtą – butą, įgytą už ieškovės asmenines lėšas, pripažįsta jos asmenine nuosavybe (CK 3.89 str., 3.127 str.).

Ieškovės vardu registruotą transporto priemonę - Mercedes Benz Al60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 gamybos metų, vidutinė rinkos vertė - 1000 Lt, ieškovė prašo priteisti jai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis atsisako kilnojamo turto (baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, kurių vertė atsakovo nuomone turėtų būti apie 10000 Lt – 12 000 Lt) dalybų, nes su ieškove lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai (48 b.l.). Kadangi atsakovas nei atsiliepime nei vėliau nenurodė, kad pretenduoja į automobilį ar kompensaciją už jį, priešieškinio nepareiškė, atsižvelgiant į atsakovo atsisakymą dėl kilnojamo turto dalybų, teismo vertinimu reiktų priskirti ir jo atsisakymą nuo minėtos transporto priemonės dalybų, kuris taip pat yra kilnojamas šalių turtas. Atsižvelgiant į tai, į ieškovės prašymą ir neprieštaraujant atsakovui, įvertinant tai, kad ieškovės siūlomas sutuoktinių turto padalijimo būdas nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, atitinka nepilnamečių vaikų, kurie lieka gyventi su motina, interesus, ieškovės prašymas dėl automobilio priteisimo jai tenkinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 str. nuostatomis, t.y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, 2014-05-06 teismo nutartimi iš dalies atleidus ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina dalis 2496,00 Lt už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, 12,97 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei ieškovei priteistina iš atsakovo 300,00 Lt jos sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str. 1 d., 4, 39 b.l.). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos atstovavimo išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 str., 178 str.). Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad žyminis mokestis už ieškinį buvo apskaičiuotas klaidingai (CPK 185 str., 49 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, CPK 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti K. M. (ikisantuokinė pavardė L.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2001 m. kovo 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo I. M. kaltės.

Palikti šalims santuokines pavardes – M., M.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. M..

Butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti K. M. asmenine nuosavybe.

Priteisti ieškovei K. M. - lengvąjį automobilį Mercedes Benz A160, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. M. ieškovei K. M. 300,00 (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2496,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 12,97 Lt (dvylika litų, 97 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.