- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-6920-772/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04689-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- I. M.
- Išvadą teikia
- Šiaulių
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei K. M. ir jos atstovei adv. A. Meškaitei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei J. Ž., nedalyvaujant atsakovui I. M., apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam praneštą tinkamai, tačiau atsakovas į šį posėdį neatvyko, kas nelaikytina svarbia priežastimi,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui I. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė iš pradžių su pareiškimu 2013-06-28, o vėliau 2013-08-09 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kaip ir buvo nurodyta pradiniame pareiškime teismui, atsakovas, būdamas dviejų nepilnamečių vaikų tėvų nebevykdo savo pareigos ir, neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl, ieškovė, gindama nepilnamečių vaikų interesus, priversta kreiptis į teismą su ieškiniu.
Šiuo metu atsakovas kartu su šeima nebegyvena, gaunamas pajamas išleidžia tik savo reikmėms, tuo iš esmės pažeidžia vaikų interesus, nes neprisideda prie būsto, kuriame vaikai gyvena išlaikymo, neužtikrina kitų būtinų vaikų poreikių ir sąlygų vystytis, kaip tai numatyta įstatyme.
Nors savo prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog sutinka skirti kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį, tačiau, ir šios sumos nėra davęs. Todėl ieškovė prašė teismo iki sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą tokio dydžio, dėl kurio šiandien ginčo nėra - po 300 Lt mokomomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Nesutikdamas su priimtu teismo įsakymu, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas vaikams išlaikymas po 500 Lt kiekvienam per mėnesį, atsakovas nurodė, jog, ieškovė, nepateikė teismui kvitų, pagrindžiančių vaikams skiriamas išlaidas. Ieškovė nurodė, jog įprastai gyvendami šeimoje su atsakovu jie nerinko ir nesaugojo parduotuvių kvitų, nes nebuvo tokio poreikio. Teismui pateikė savo padarytus paskaičiavimus, kokio dydžio išlaidos tenka dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį, o kol vyksta bylos nagrinėjimas, pasistengs rinkti/saugoti ir pateikti teismui, bei atsakovui kasdienes išlaidas įrodančius kvitus, o taip pat dokumentus apie komunalinių mokesčių sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip ir buvo nurodyta pradiniame pareiškime, vienas iš jų sūnų – A. - turi sveikatos problemų, todėl, reikalingos papildomos išlaidos vaistams, tenka prisižiūrėti maistą pagal specialius poreikius. Jeigu atsakovas teigs, kad to nežino, tai ieškovė pateiks medicininius dokumentus ir kitus įrodymus artimiausiu metu, t.y. vykstant pasirengimui bylos nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis prisideda prie vaikų išlaikymo, nes su vaikais bendrauja savaitgaliais ar per šventes (laisvalaikiu). Toks bendravimas (jeigu vaikai ir pavalgo, kol būna su tėvu), negali atstoti vaikų išlaikymo, nes vaikams lėšas reikia skirti kas dieną, o šiuo metu ieškovė tai daro viena. Atsakovas neteisingai nurodo, jog gauna tik 815 Lt darbo užmokesčio, nes teismui yra pateikti duomenys, kad atsakovo gaunamos pajamos yra apie 1 200 – 1 300 Lt per mėnesį, todėl, atsakovas gali skirti vaikams, daugiau, nei po 300 Lt kiekvienam vaikui, kaip jis siūlo.
Ieškovės su atsakovu gaunamos pajamos yra panašios ir ieškovė, kaip minėta, jas visas skiria būsto ir vaikų išlaikymui, dar (kiek galėdama) padeda ieškovei jos motina. Ieškovė nurodė, kad prašys teismo iš atsakovo priteisti po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes tokia suma, jos manymu atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį ir užtikrins būtinus vaikų poreikius.
Vadovaudamasi išdėstytu ir LR CK 3.192 str. 3.65 str., LR CPK 5 str., 375-380 str., 144-145 str., ieškovė teismo prašė:
1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą I. M. mokėti nepilnamečiams vaikams A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ai. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą - po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013 m. liepos 1 d. iki sprendimo priėmimo.
2. Priteisti iš atsakovo I. M. nepilnamečiams vaikams A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ai. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą - po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikai auga ir ateityje išlaidos jų išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, nors šiuo metu didelių sveikatos problemų jie neturi, bet ir ateityje, kad jie galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, jog jiems reikalinga ir atitinkama tėvo parama. Nurodė, jog dėl vaikų poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti jiems reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas dirba ir tėra gavusi iš valstybės tik nedideles išmokas mokinio reikmėms, todėl jai pastoviai trūksta lėšų vaikų išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas ir valstybės gautą paramą, ji išleidžia ne tik vaikų išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamųjų patalpų išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaikų buities poreikius, jiems dar reikia įsigyti ir namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikams augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas ją teikia netinkamo dydžio ir mažai bendrauja su vaikais. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaikų poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaikų egzistencijai. Neneigia, kad vaikai neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaikų motinos padėčiai, privalo teikti vaikams išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaikų tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikams tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimai vaikų tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos bei atsakovo gaunamas pajamas bei vaikų amžių, sveikatą, poreikius, nėra nei per dideli, nei neatitinkantys vaikų interesų.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas I. M. teismui į bylą pateiktuose prieštaravimuose teigė, kad LR CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. O to paties straipsnio 3 d., nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje vaiko išlaikymo dydis pirmiausia, siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai (gabaus vaiko, kuris papildomai mokosi muzikos, dailės ar kitų dalykų, poreikiai didesni, todėl išlaikymas turi būti didesnis, nei vaiko, kuris niekuo kitu papildomai neužsiima), sveikatos būklė (silpnos sveikatos, sergančio vaiko didesni išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.), amžius (augant vaiko poreikiai didėja ir pan). Išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis: jeigu tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorė teismui nepateikė rašytinių dokumentų (kvitų, sąskaitų ir pan.), patvirtinančių turėtas išlaidas nepilnamečių sūnų išlaikymui. Nėra net vidutinės pajamų - išlaidų suvestinės. Visiškai neaišku, kiek iš viso vaikų būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia lėšų, kas sudaro vaiko būtinuosius poreikius, kokią dalį lėšų vaikų išlaikymui gali skirti ir dabar skiria kreditorė.
Atsakovo nuomone kiekvieno sūnaus bendram išlaikymui per mėnesį reikia po 600 Lt: 200 Lt maistui, 150 Lt drabužiams, avalynei, 70 Lt vitaminams, gydymo priemonėms, higienos reikmėms, 180 Lt lavinimo priemonėms, laisvalaikiui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į 200 Lt sumą, mokamą už sūnaus Airono darželio lankymą, įeina vaiko priežiūra, lavinimas bei maitinimas 5 dienas per savaitę, todėl atskirai šios įmokos atsakovas nebeišskyrė bendroje 600 Lt išlaikymo sumoje. Sūnūs neserga sunkiomis ligomis, dėl ko jiems reikėtų specialios kitų asmenų priežiūros. Be to, atsakovas daug laiko praleidžia su vaikais savaitgaliais, atostogų bei švenčių metu. Būdamas kartu su vaikais patiria papildomų išlaidų: perka drabužius, avalynę, lavinimo priemones, maistą, laisvalaikio pramogas. Atsakovas mano, kad būtų neteisinga suteikti teisę tik vaikų motinai spręsti, kokias prekes ir paslaugas sūnums pirkti.
Atsakovo finansinė padėtis neleidžia vaikams skirti kas mėnesį kiekvienam po 500 Lt. Atsakovas dirba UAB ,,Maxima LT“ krovėju, kas mėnesį gauna po 815,88 Lt atlyginimo, iš kurių turi pats išgyventi, išlaikyti vaikus bei padėti motinai.
Šiuo metu atsakovas gyvena atskirai pas motiną E. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini) Pensinio amžiaus motina turi sveikatos sutrikimų (dešinės šlaunies tropinė opa, arterinė hipertenzija), dėl kurių jai sunku judėti, greitai pavargsta. Kaip sūnus jaučia pareigą padėti savo motinai, rūpintis ja, kas reikalauja ne tik dėmesio, bet ir truputį piniginių lėšų. Paskutinius keturis mėnesius nedirbo dėl patirtos traumos – 2013-01-31 lūžo dešinės plaštakos trečiasis pirštas. Nuo 2013-01-31 iki 2013-02-06 stacionariai gydėsi Šiaulių respublikinėje ligoninėje. Iki šiol pilnai nevaldo lūžusio piršto, o po didesnio fizinio krūvio jaučia maudimą piršte.
Kreditorės norą iš atsakovo prisiteisti kas mėnesį kiekvienam vaikui po 500 Lt vertina kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis. Mano, kad iš tokios sumos (viso 1 000 Lt per mėnesį) ieškovė ne tik vaikus išlaikytų, bet galėtų skirti ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Gyvendamas kartu su ieškove ir bendrai rūpindamiesi vaikais patirdavo gerokai mažesnių išlaidų nei dabar bandomą įteigti. Atsakovui pagrįstai kyla abejonė, kad tokia didelė išlaikymui skirta suma gali būti panaudota ne pagal paskirtį.
Ginčo dėl vaikų priežiūros nėra. K. M. leidžia matytis su vaikais, už ką atsakovas yra jai dėkingas. Tačiau būdamas su vaikais taip pat patiria papildomų išlaidų, tad dėka protingumo ir teisingumo išlaikymo suma, kurią turėtų vaikams mokėti atsakovas per kreditorę, mažintina.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).
Atsakovas kartu su prieštaravimais pateikė teismui ir įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės K. M., ieškiniu atsakovui I. M., dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir visais pridėtais dokumentais.
Išvadoje nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Skyrius iki 2013-09-25 neturėjo informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą K. M. šeimoje. K. M. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams.
Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, Skyrius pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo bei mano, kad yra tikslinga paskirti motiną K. M. uzufrukto teise tvarkyti vaikams priteistą išlaikymą.
Vadovaudamasis LR CPK 252 str. 1 d., išklausęs abiejų šalių nuomones ir paaiškinimus, dalyje dėl periodinių išmokų dydžio Skyrius patikslintą išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi vaikų tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti ieškovės prašymus ir kitus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. ir Ai. M. yra ieškovės K. M. ir atsakovo I. M. vaikai (4-5 b.l.). Vaikų tėvai šiuo metu gyvena skyrium, o santuokos jie nėra nutraukę (3 b.l.1). Ieškovė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį (7-11 b.l.). Atsakovas taip pat dirba ir jam irgi yra mokomas darbo užmokestis (12, 19 b.l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių ir gali dirbti pagalbinius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaikų interesų. Pirmiausia, vaikams tinkamą išlaikymą pagal išgalęs teikia vieną ieškovė, kuomet vienas šalių vaikas jau lanko mokyklą, o kitas darželį. Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikams tinkamo išlaikymo, todėl toks išlaikymas iš jo priteistinas pagal teismo sprendimą nuo 2013-07-01. Trečia, atsakovo vaikų išlaikymo naštos kol kas neturi prisiimti valstybė arba ieškovės artimieji, kurie jai padeda geranoriškai. Ketvirta, atsakovo motyvas, kad jis teikia išlaikymą ar paramą motinai, atmestinas, nes šiai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė teismui tinkamų įrodymų, o jo motinos sveikatos problemos nesuteikia atsakovui teisės neteikti paramos nepilnamečiams vaikams. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nurodyto dydžio išmokos priteistinos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu nebegyvena ir tinkamo išlaikymo jiems neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Nors atsakovas šiuo metu teikia tik iš dalies vaikams reikalingą išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau tokio dydžio išlaikymas nelaikytinas tinkamu. Toks atsakovo vengimas vykdyti tinkamai įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent svarbiausių jos ir atsakovo vaikų poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (b.l.9). Be to individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo atsakovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų tinkamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikai kuomet vienas iš jų jau lanko mokyklą, o kitas darželį, siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vyresnysis sūnus turi turėti galimybę, lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimus, taip pat abiems vaikams vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikų, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikams tinkamą išlaikymą dėl jiems reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikams ir jos šiandien neteikdamas iš dalies, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaikų poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet vienos motinos teikiama parama vaikams yra gerokai didesnė nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir jiems gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomiems, sąlygoja tai, jog šiandien yra spręstinas konkretaus vaikų išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikams reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaikų poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, jog kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po keturis šimtus litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikams, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia nepilnamečiams vaikams tinkamo išlaikymo, o siekia, kad jo vaikų išlaikymo našta atitektų vaikų motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymus vaikams, kurie būtini sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi. Šis šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaikų gyvenimu, bei jų išlaikymu, susijusius poreikius (28-31 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį. Be to pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.
Taip pat teismui nėra teisinio pagrindo remtis atsakovo motyvo, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio vaikų išlaikymui išskaičiuojant didesnę pinigų sumą ypač pablogės jo finansinė padėtis. Pirmiausia, darbo teisės nuostatos numato, kad darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau nei 50 procentų jam išmokėtino darbo užmokesčio, tačiau tai visiškai neįtakoja ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Antra, atsakovui nemokant visos ar dalies periodinių išmokų skirtų vaikų išlaikymui, susidarys jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, kuris turės būti sumokėtas, net ir jiems sulaukus pilnametystės. Trečia, teismas priteisdamas iš atsakovo vaikams reikalingą išlaikymą, įvertina ir tą aplinkybę, jog valstybė kol kas nėra įpareigota materialiai remti jo vaikus, pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas.
Ieškovė dar 2013-06-28 įteikė teismui pareiškimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš skolininko. Šiuo procesiniu dokumentu pareiškėja prašė teismo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui iš skolininko po 500 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo 2013-07-01 priimto įsakymo, teismas 2013-08-12 nutartimi priėmė ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašo iš atsakovo priteisti vaikų išlaikymui jau po 400 Lt, tai yra ieškovė atsižvelgdama į atsakovo su prieštaravimais pateiktus įrodymus geranoriškai sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis už minėtą minimalią mėnesinę algą. Be to teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo ir 2013-0812 nutartimi įpareigojo atsakovą iki teismo sprendimo priėmimo byloje, kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesi po 300 Lt.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jų įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.
Tačiau vaikų motina ieškovė K. M. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaikų: A. ir Ai. išlaikymui tėvo I. M. mokamas periodines išmokas iki jų pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.). Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovė yra atsakinga už vaikų išlaikymui skirtų išmokų tinkamą panaudojimą, o atsakovas gali esant pagrįstiems duomenims apie netinkamą jų panaudojimą pareikalauti iš ieškovės atskaitos dėl jų panaudojimo (CK 3.185 - 3.186 str., 3.190 str. 1d.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.
Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisinę pagalba, tačiau nepateikė teismui įrodymų dėl šių išlaidų atlyginimo, todėl šios išlaidos jai nepriteistinos. Tačiau iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminis mokestis už nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas periodines mėnesines išmokas (CPK 92 str., 93 str. 1d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto A. M. ir Ai. M. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina ir byloje 2013-08-12 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. K. M. ieškinį atsakovui I. M. tenkinti visiškai.
1. Priteisti iš atsakovo I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. M. (a/k (duomenys neskelbtini) po 400,00Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2013-07-01 iki vaiko pilnametystės.
2. Priteisti iš atsakovo I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ai. M. (a/k (duomenys neskelbtini) po 400,00Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2013-07-01 iki vaiko pilnametystės.
3. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus A. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ir sūnaus Ai. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas iki jų pilnametystės.
4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 288,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui skirtas lėšas, 10,50 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 298,50 Lt (du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 50 ct).
5. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
6. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2013-08-12 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.