Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-8670-647/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-15
Bylos Nr.
2-8670-647/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02568-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-8670-647/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02568-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Danutė Pleskūnaitė,dalyvaujant ieškovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui V. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1. Priteisti iš atsakovo V. Š. išlaikymą sūnui A. D. po 240,00 Eur kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą banke, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2. Nustatyti sūnaus A. D. gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą pateikti duomenis.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai su atsakovu (duomenys neskelbtini) ne santuokoje gimė sūnus A. D. Vaikas visą šį laiką gyvena su motina, ji juo rūpinasi, auklėja bei pagal savo išgales materialiai išlaiko. Atsakovas nuo 2018 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi atskirai, tada nutrūko sūnaus ir atsakovo bendravimas. Atsakovas su vaiku pradėjo bendrauti 2021 m. balandžio mėnesį ir bendravimas tęsėsi iki liepos 3 dienos, kuomet neblaivus sukėlė konfliktą su kaimynais. Sūnus bijo atsakovo, kadangi atsakovas dažnai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, alkoholinius gėrimus ir psichotropines medžiagas atsakovas vartodavo ir vaiko akivaizdoje. Nurodė, kad vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 480,00 Eur. Atsakovas nuo sūnaus A. D. gimimo visiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo, auklėjimo. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio iki 2021 m. liepos mėnesio atsakovas sūnui nupirko futbolo kamuolį, mobilųjį telefoną už 150,00 Eur ir statybines medžiagas 230,00 Eur vertės vaiko kambariui remontuoti. Ieškovė viena augina sūnų, registruota užimtumo tarnyboje, gaunamos pajamos 310,00 Eur bedarbio išmoka, santaupos. Atsakovas yra darbingas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 240,00 Eur (b. l. 1–2).

Atsakovas V. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo neteikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) 130 straipsnis, b. l. 18).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Nurodė, kad skyrius sutinka, kad nepilnamečio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. D.. Skyriaus nuomone, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis, negu 200,00 Eur kas mėnesį mokama periodinė išmoka (b. l. 7–11).

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas niekada neišreiškė noro auginti vaiką, išlaikymo neteikė ir su vaiku bendravo epizodiškai. Atsakovas 2021 m. liepos 20 d. tikėtina išvyko į užsienį, nuo to laiko nei su vaiku, nei su ieškove nebendrauja. Taip pat paaiškino, kad ieškovė su vaiku gyvena ieškovei priklausančiame name. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes turėjo sveikatos problemų, jos pajamos 310,00 Eur iš Užimtumo tarnybos. Vaikui kas mėnesį reikia 480,00 Eur. Vaikas neturi specialių poreikių, lanko ikimokyklinę įstaigą, būrelius. Didelę dalį išlaidų sudaro kuro išlaidos, kadangi mokykla yra už 11 km nuo gyvenamosios vietos, be to, lankys futbolo ir karatė būrelius. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas teistas už smurtą artimoje aplinkoje, vartoja alkoholį, vaikas jo bijo, todėl ieškovė prašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, t. y., kad atsakovas bendraus su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 15.00 val., informuojant ieškovę apie būsimą bendravimą prieš parą iki bendravimo.

Atsakovas V. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 23).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė J. D., o tėvas – atsakovas V. Š. (b. l. 3). Šalys santuokos sudariusios nebuvo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių sūnūs A. D. gyvena kartu su ieškove J. D., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu atsakovu V. Š. sūnus pasimatydavo ne nuolatos, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip mamos ir sūnaus. Iš ieškovės ieškinio (b. l. 1–2), ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė. Institucijos pateiktoje išvadoje (b. l. 7–11) taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog nepilnamečio A. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su motina J. D., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių sūnus šiuo metu yra 6 metų amžiaus. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 480,00 Eur suma, kurią sudaro: būstui – 80,00 Eur, maitinimas namuose – 120,00 Eur, maitinimas mokykloje – 60,00 Eur, rūbai – 45,00 Eur, higienos ir švaros priemonės – 10,00 Eur, laisvalaikis – 50,00 Eur, mokyklinės prekės – 30,00 Eur, būreliams – 65,00 Eur, sveikatai – 20,00 Eur (b. l. 5). Atsakovas nurodytų sumų neginčijo. Taip pat ieškovė turi nekilnojamojo turto, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, ieškovės pajamos yra 310,00 Eur išmoka, duomenų apie atsakovo įdarbinimus VSDFV nėra. Duomenų apie atsakovo išlaikytinius, jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę byloje nėra. Ieškovės teigimu atsakovas vartoja alkoholį, yra agresyvaus būdo, todėl ilgai neišdirba vienoje darbovietėje, todėl negarantuojamos pastovios pajamos, neužtikrinamas atsakovo socialinis draudimas ir pan.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė gauna, nors ir nedideles, bet nuolatines pajamas. Tačiau atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų dėl ko negalėtų susirasti nuolatinio darbo, pastovių pajamų neturi. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis ėmėsi aktyvių priemonių, kad gautų tinkamai apmokamą oficialų darbą, ar, kad yra objektyvios priežastys dėl kurių jis negali susirasti tinkamai apmokamo darbo. Atsakovas nepateikė duomenų apie išlaikytinius, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gera valia nuolat teikia išlaikymą sūnui ar jam perka reikalingus daiktus ir taip prisideda prie šalių sūnaus išlaikymo. Ieškovės nurodyti pirkiniai: futbolo kamuolys ir telefonas bei prisidėjimas prie vaiko kambario remonto, netraktuotini kaip išlaikymas. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus amžių, į tai, kad didžiąją dalį sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų sudaro kuro išlaidos vykimui į gimnaziją, būrelius, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 240,00 Eur nepilnamečiui sūnui kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas. Tokio dydžio išlaikymas, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių sūnaus amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 240,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, abiem tėvams teikiant po 240,00 Eur sūnaus išlaikymui šalių nepilnamečio sūnaus interesai bus užtikrinti, kad šalių sūnus galėtų augti ir vystytis.

Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus su atsakovu bendravimo tvarką : nustatyti, kad atsakovas bendraus su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 15.00 val. Atsakovas prieštaravimų ar siūlymų neteikė. Teismas, vertindamas ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgia į protingumo principą ir vaiko interesus (CK 1.5 straipsnis) ir daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus ir užtikrins vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis:100,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 86,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (240 Eur x 12 mėn. = 2 880 Eur x 3 procentai), iš viso 186,00 Eur, kuris priteisiamas iš atsakovo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį visiškai.

Nepilnamečio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 240,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teismui 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Atsakovas V. Š. su nepilnamečiu vaiku A. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 15.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val., informuojant ieškovę J. D. apie būsimą bendravimą prieš parą iki bendravimo.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 186,00 Eur žyminį mokestį, jį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo nurodyme nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Alfredas Juknevičius