Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės, nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus, nuteistosios A. V., nuteistojo V. V. ir nuteistojo D. R. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 9 dalimi, prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalis (3 metai) ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį.

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šakių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (6 mėnesiai) ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. ir bausmė, atlikta pagal Šakių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

A. K. skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti ir panaikinti tik pradėjus vykdyti bausmę.

D. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.

D. R. skirtas kardomąsias priemones – asmens tapatybės kortelės paėmimą ir namų areštą, nuspręsta palikti galioti ir panaikinti tik pradėjus vykdyti bausmę.

A. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti ir panaikinti tik pradėjus vykdyti bausmę.

M. L. iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

M. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti ir panaikinti tik nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista:

- V. B. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- D. G. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- R. J. naudai 150 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- A. K. naudai 200 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- A. K. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V. ir D. R.;

- R. M. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- I. P. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- R. P. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R.;

- B. S. naudai 100 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- N. T. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- R. Š. naudai 450 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- L. Ž. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K., D. R. ir A. V.;

- S. K. naudai 300 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. V., A. K. ir D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K., D. R., A. V. ir V. V. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, apgaule užvaldė svetimą nukentėjusiųjų turtą, o būtent: 2015 m. gegužės-liepos mėnesiais, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir už jų ribų V. V. ir kitiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmenims subūrus organizuotą grupę sukčiavimams vykdyti ir vadovaujant organizuotos grupės nariams, duodant jiems konkrečius nurodymus dėl tam tikrų užduočių ir vaidmenų, tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu metu ir nenustatytomis aplinkybėmis į (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją perdavus įrenginius, skirtus prisijungti prie interneto, V. V. ir kiti įrodymų tyrimo metu nenustatyti asmenys, atliekantys bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą priklausomai nuo aplinkybių įvykdyti keletą ar daugiau nusikaltimų, prisijungdami per internetinę prieigą prie UAB ,,D. L.“ internetinio tinklapio A. bei UAB ,,P.“ internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimus įvesdami duomenis, kad parduoda automobilius, nors jokių automobilių jie neturėjo. V. V. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam A. D. ir laisvėje esantiems organizuotos grupės nariams asmenims D. R. ir A. K. davė nurodymus surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus, ir koordinavo nusikalstamu būdu įgytų lėšų perdavimą A. V. ir kitiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Nukentėjusiesiems paskambinus skelbime nurodytu telefonu tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgavus nukentėjusiuosius, kad šie pervestų į nurodytą banko sąskaitą, gautą A. K. bei D. R., prašomą pinigų sumą, kaip perkamo automobilio avansą, V. V. koordinuojant nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų perdavimą A. V. ir kitiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei skiriant atlygį nusikalstamą veiką vykdžiusiems organizuotos grupės nariams D. R. ir A. K., V. V. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims betarpiškai parengus nusikalstamų veikų planą ir joms vadovavus, D. R. su A. K., V. V., A. V., veikdami organizuotoje grupėje su dar kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdė sukčiavimus ir apgaule iš nukentėjusiųjų gavo įvairias pinigų sumas.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. V., A. K., V. V., D. R., išteisintoji M. L. ir jų gynėjai prašė apeliacinius nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus, nuteistosios A. V., nuteistojo V. V. ir nuteistojo D. R. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės skundą atmesti. Prokurorė palaikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus, nuteistosios A. V., nuteistojo V. V. ir nuteistojo D. R. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus prašė atmesti.

10. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Pripažindamas A. V. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. V. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka nusikaltimo sudėtį. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės bei M. L. išteisinimo.

12. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

13. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

15. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte M. L. inkriminuoto sukčiavimo organizuotoje grupėje. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl M. L. išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokurorė, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog išteisintoji M. L. dalyvavo organizuotoje grupėje ir davė savo banko sąskaitos numerį, suprasdama apie daromą nusikalstamą veiką bei tam pritarė, laikytina, jog neįrodytas išteisintosios dalyvavimas, padarant nusikalstamą veiką.

16. M. L. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dalyvaujant organizuotoje grupėje dėl to, kad ji, veikdama organizuotoje grupėje su V. V., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, D. R., A. V., laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. bieželio 4 d., apgaule kartu su kitais organizuotos grupės nariais įgijo nukentėjusiojo D. G. 300 Eur, V. J. 300 Eur, A. K. 300 Eur, B. S. 280 Eur. Buvo kaltinama, jog ji banko sąskaitą perdavė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam nuteistajam A. D., kuris nežinojo apie vykdomą nusikaltimą, kuris M. L. banko sąskaitą perdavė V. V., kuris sąskaitą perdavė nenustatytiems kitiems veikos bendrininkams, po ko nukentėjusieji, patikėję apgaulingais skelbimais internetiniuose tinklalapiuose apie tariamai pervestus parduodamus automobilius, pervedė nurodytas pinigus į išteisintosios banko sąskaitą, o pastaroji, vykdydama A. D. nurodymus, pervestus pinigus pervedė jo nurodytiems asmenims.

17. Vis dėlto, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė ją išteisinti, neįrodžius jos žinojimo apie dalyvavimą, padarant nusikalstamą veiką. Priimdamas šį sprendimą, teismas motyvavo tuo, kad išteisintosios M. L. veiksmuose nebuvo būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Teismas tikėjo jos duotais parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jog ji A. D. tik davė savo banko sąskaitos numerį, nesuvokdama, kad sąskaita bus panaudota nusikaltimų darymui. Jokių sukčiavimų nevykdė, kitų kaltinamųjų nepažįsta, nėra su jais bendravusi. Visi kiti kaltinamieji parodė, kad M. L. taip pat nepažįsta. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, jog teisme nepavyko apklausti paties A. D., kuris išvykęs į užsienį, todėl nepavyko pašalinti nurodytų prieštaravimų tarp M. L. ir A. D. prodymų, todėl abejonės buvo vertinamos kaltinamosios M. L. naudai.

22. Įvertinus prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino M. L., neįrodžius jos kaltės, padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus apeliacinio skundo

25. Nagrinėjamu atveju A. K. veiksmai vertintini kaip kvalifikuotas sukčiavimas, kadangi įvykdytas organizuotoje grupėje. Apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau skunde nesutinkama su aplinkybe, jog nusikalstama veika įvykdyta dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nurodo, kad organizuotos grupės požymis yra neįrodytas, nuosprendyje nenurodyti jį pagrindžiantys argumentai. Kolegijos vertinimu, A. K. nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai, esant kvalifikuotai sukčiavimo sudėčiai, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir paneigtas bylos medžiaga.

26. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus).

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, konstatuodamas, jog A. K. veiką padarė organizuotoje grupėje savo sprendimą motyvavo, įvertino formalųjį organizuotos grupės sąlygų buvimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. V., D. R., A. K. ir A. V. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis. Pažymėjo, kad jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, tą patį nusikaltimo dalyką, veikos epizodų skaičių ir nenutolimą laiko požiūriu vienas nuo kito, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, tokia grupė, teismo vertinimu, atitiko baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl organizuotos grupės inkriminavimo nagrinėjamoje byloje.

28. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kurių neginčija ir apeliantas, jog V. V. laisvėje esantiems organizuotos grupės nariams asmenims D. R. ir A. K. davė nurodymus surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus ir nurodė, kur pervesti, nugabenti nusikalstamu būdu užvaldytus pinigus. D. R., A. K. ieškojo sąskaitų, į kurias būtų pervedami pinigai, nuiminėjo pinigus, veždavo pinigus nurodytiems asmenims – tame tarpe A. V., A. V. buvo vežami pinigai, kuriuos ji perduodavo kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims. A. K., D. R. atitekdavo 30 proc. apgaule įgytų pinigų sumos.

30. Pažymėtina ir tai, jog organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti paminėtus nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. palaikė nuolatinius ryšius su nuteistuoju D. R., V. V., kurie koordinavo apelianto nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė yra patvirtinta bylos medžiaga, aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais, o be to, jos neginčijo ir pats apeliantas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas neigė, jog V. V. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau tai vertintina kaip siekis padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, pakeičiant savo anksčiau duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad susitikus su R., šis pasakė, kad V. V. reikalinga banko sąskaita su elektroninės bankininkystės duomenimis, banko kortelė su PIN kodu, už tai bus atlyginta pinigais. V. V. nurodė, kad šiuos duomenis jis pateiktų jo žmonai A. V.. V. skambindavo R. ir pastarasis duodavo K. pasikalbėti su V. Be to, (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuota, kad iš pateiktų bankomato nuotraukų matyti, kad pinigų išgryninimą atliko A. K. ir D. R.. Nuteistųjų pastovų bendravimą tarpusavyje įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, raštai, skelbimų duomenys). Akcentuotina, kad A. K. nusikalstama veika su nuteistaisiais nebuvo atsitiktinė, laikina ir vienkartinio pobūdžio, t. y. jis įgyvendino konkrečias jam pavestas užduotis ne vieną kartą – gavo banko sąskaitų duomenis, nuvyko į bankomatus nuimti pinigų, vyko pas nuteistąją A. V. į namus ir perdavė pinigus. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. K. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog organizuotus grupės požymio nebuvimą patvirtina aplinkybė, jog teismas nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 2 dalyje. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas organizuotos grupės požymis įeina į pačios nusikalstamos veikos sudėtį (objektyviąją pusę), o BK 60 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, sunkinančios asmens atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, o šios veikos būtinasis požymis yra tai, jog nusikalstama veika padaroma organizuotoje grupėje. Tuo remiantis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai organizuotos grupės požymio nepripažino A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistosios A. V. apeliacinio skundo

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistosios A. V. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ji sukčiavo, priklausydama organizuotai grupei. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apeliantės kaltės.

34. Apeliantės manymu, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas privalėjo padaryti išvadą, kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji davė nuoseklius parodymus, kad jos vyras V. V. jai skambindavo ir sakydavo, kad atveš pinigus už telefonus, kuriais jis prekiavo. Nurodo, kad byloje nenustatyta, kad ji tarėsi su kitais asmenimis daryti nusikalstamą veiką, kad apie ją būtų žinojusi, jokios naudos iš nusikalstamos veikos ji neturėjo, kadangi visus pinigus atidavė D. R.. Šie nuteistosios A. V. parodymai laikytini gynybine jos pozicija, juos teismas vertina kritiškai, nesivadovauja, kadangi prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

35. A. V. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, iš dalies patvirtina liudytojos A. K. parodymai apie tai, kad iš savo brolio N. P. sužinojo, kad jis vežė D. R. ir A. K. iki „A.“ parduotuvės, kur kažkuris A. ar D. nusiėmė pinigų ir juos nuvežė į V. V. namus. O kad į V. V. namus nešė pinigus tai suprato tiek iš A., tiek ir iš N. kalbų ir dar buvo kalba apie tai, kad apie tai kažkas kažko negali žinoti. Liudytoja L. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgrynintus pinigus kartu su jos banko kortele pasiėmė D. ir nusinešė į automobilį, kur D. su A. kalbėjosi apie pinigų dalybas. Kiek ji suprato, jie pasidalino po 45 Eur, o kitus pinigus kalbėjosi, kad turi nuvežti A. V.. Ne kartą kartu su A. ir D. yra vykusi pas A. V.. Kiek žino, A. ir D. A. V. veždavo dalį į sąskaitas pervestų ir išgrynintų pinigų. Liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jam pažįstamas, yra su juo atlikęs bausmę. Jis „reguliuoja“ modemus ir telefonus, narkotikus zonoje, organizuoja sukčiavimus, t. y., tiek susijusius su elektronine bankininkyste, tiek (duomenys neskelbtini), tiek su skelbimais internete. Randa mašinas iš užsienietiškų portalų, ištraukia nuotraukas ir jas patalpina Lietuvoje į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavinėja mašinas, kurių neturi, gauna rankpinigius ir turi iš to naudos. Visi pinigai, kurie būdavo gauti už mašinas, kurių neturėdami jas pardavinėjo ir taip apgaudinėdavo žmones, keliaudavo pas V. V. žmoną. Ir nors, kaip teisingai pažymi apeliantė, šis liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme davė kitokius parodymus, tačiau tai vertintina kaip siekis padėti nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina bylos medžiaga. Liudytoja R. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. V. pati vežiojo D. ir A. automobiliu ten, kur jiems reikdavo. 2015 m., vasarą į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai ir apie tai žinojo A. V.. Ji žinojo, kiek jai reikia nuimti pinigų iš banko sąskaitos ir, kiek jai paduoti. Kad pas ją atvyks A. V., sužinodavo iš A.. Liudytojas N. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog nuteistasis D. R. paprašė nuvežti pas A. V. ir jis nuvežė. D. vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo į kiemą, kur užtruko tik keletą minučių, po to sugrįžo į automobilį ir vėl paprašė vežti iki parduotuvės „A.“, tačiau iki jos neprivažiavus paprašė apsisukti ir dar kartą vežti jį pas A. V.. Šį kartą pas A. V. užtruko dar trumpiau, po to atėjus jam į automobilį jis juos parvežė iki savo namų kiemo ir išleido. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. K. parodė, kad V. jam pasakė, kad banko sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės duomenis ir banko kortelę nuvežtų ir paduotų jo žmonai A. V.. Po šio pokalbio jis paėmė draugės banko kortelę bei kitus prašytus duomenis ir nuvežė A. V., o ji jam davė 30 Eur. R. išgrynintus pinigus nuveždavo A. V. ir V. mamai. Pervedus pinigus, jie su R. atvažiuodavo, ir važiuodavo tuos pinigus išgryninti. Išgrynintus pinigus pasidalindavo tarpusavyje ir veždavo A. V.. Ir nors apeliantė nesutinka su A. K. parodymais, nurodo, kad jie yra melagingi, tačiau su šiuo argumentu kolegija nesutinka ir pažymi, kad aukščiau išdėstyti liudytojų, nuteistojo parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir sudaro vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių, logiškų ir nuoseklių įrodymų grandinę. Be to, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę įrodo ir nukentėjusiųjų R. P. ir L. Ž., D. G., V. J., A. K., B. S., R. Š., R. J., V. B., N. T., D. G., E. L., S. K., R. M., A. K., M. V., R. J., R. M., I. P. ir B. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme duoti parodymai.

36. Teismas, pripažindamas nuteistąją A. V. kalta, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, A. K., A. B., L. J. ir M. L. banko sąskaitų išrašai bei nukentėjusiųjų mokėjimų nurodymai patvirtina, kad nukentėjusieji į šias banko sąskaitas pervesdavo avansinius mokėjimus už neva parduodamus automobilius. Banko sąskaitų išrašai taip pat patvirtina pervestų pinigų išgryninimą bankomatuose ir terminaluose. Byloje esantys UAB „D. L.“ duomenys, UAB „P.“ raštai, skelbimų duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštai, UAB „T.“ raštas įrodo telefono numerių ir melagingų skelbimų sąsają, telefono numerių veikimo vietas, kontaktavimą su nuketėjusiais asmenimis, kaltinamųjų tarpusavio susisiekimus. Apygardos teismo vertinimu, nuteistosios A. V. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

37. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistosios kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visetas, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. V. atžvilgiu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo

38. Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo bylą išnagrinėti iš naujo, apklausti šią bylą tyrusią tyrėją, nustatyti visus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, išteisinti A. V., grąžinti bylą iš naujo tirti prokurorui, kad būtų nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Atsakant į nuteistojo V. V. skundo argumentus, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, išklausiusi proceso dalyvių nuomonės, kolegija nutarė byloje neatlikti įrodymų tyrimo, apsiriboti byloje esančių įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymai bylą nagrinėti iš naujo, apklausti bylą tyrusią tyrėją atmestini ir kolegija pakartotinai dėl jų nepasisako.

39. Nuteistasis V. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo nevykdė, neorganizavo, su juo nėra niekaip susijęs, byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apelianto vertinimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nenuosekliais, melagingais A. D., J. V. parodymais, spėliojimais ar manymais. Nuteistasis teigia, jog A. D. davė melagingus parodymus, jis jam jokių telefonų nepardavęs, su juo bendravęs nėra, tai neįmanoma, kadangi bausmę jie atliko skirtinguose lokaliniuose sektoriuose. Atmesdamas šiuos apelianto nepagrįstus teiginius, apygardos teismas pažymi, jog, priešingai, nei teigia apeliantas, jo kaltė skundžiamu nuosprendžiu buvo grindžiama ne tik liudytojų A. D. ir J. V. parodymais, tačiau ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nors ir liudytojas A. D. nebuvo apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, jis neturėjo galimybės šiam užduoti klausimų, tačiau, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismui suteikta teisė pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jei liudytojo nėra galimybės iškviesti į posėdį. Nagrinėjamu atveju liudytojas neatvyko į teisiamąjį posėdį ir nėra galimybės jį apklausti, kadangi, bylos duomenimis, A. D. yra išvykęs į užsienį. Įstatymo leidėjas nedraudžia apkaltinamajame nuosprendyje remtis liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir tikrinti jų patikimumą, atsižvelgiant į tai, ar juos patvirtina bylos medžiaga. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o tiksliau jų dalimi ir pagrįstai pažymėjo, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp jo ir išteisintosios M. L. parodymų ir nėra galimybės juos pašalinti. Vis dėlto, šio liudytojo nurodytas aplinkybes apie V. V. patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tas pats pasisakytina ir apie liudytojo J. V. parodymus. Šis liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė nieko nežinantis apie šią bylą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie V. V. daromą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi teismas pagrįstai parodymų keitimą vertino kaip siekį kaltinamiesiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, J. V. parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

40. Nuteistojo V. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pagrindžia ne tik liudytojų A. D. ir J. V. parodymai, tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo V. V. kaltė pagrįstai grindžiama nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų V. K., L. J., N. P. parodymais, nukentėjusiųjų R. P. ir L. Ž. parodymais, nukentėjusiųjų D. G., V. J., A. K., B. S., R. Š., R. J., V. B., N. T., D. G., E. L., S. K., R. M., A. K., M. V., R. J., R. M., I. P. ir B. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei rašytiniais pareiškimais, A. K., A. B., L. J. ir M. L. banko sąskaitų išrašais bei nukentėjusiųjų mokėjimų nurodymais, UAB „D. L.“ duomenimis, UAB „P.“ raštais, skelbimų duomenimis, (duomenys neskelbtini) AVPK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) AVPK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštais, UAB „T.“ raštu bei kita bylos medžiaga.

41. Apelianto prašymas nustatyti visus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kolegija neįžvelgia jokių procesinių pažeidimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstos išvados byloje sprendžiamais klausimais yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Tokiu būdu vien ta aplinkybė, kad apkaltinamasis nuosprendis nebuvo palankus nuteistajam V. V. ir neatitiko jo subjektyvių lūkesčių, negali būti vertinama kaip baudžiamojo proceso pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių apylinkės teismo neva padarytų pažeidimų apie kuriuos apeliantas nurodo savo skunde.

42. V. V. prašymas išteisinti A. V. atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi dėl to jau yra pasisakyta, nagrinėjant pačios A. V. apeliacinį skundą, nurodyti motyvai, kodėl ji pagrįstai nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Prašymą grąžinti bylą prokurorui tikslu nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti ir patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir grindė nuteistųjų kaltę. Teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės yra išsamiai aprašytos, motyvuotos, nekeliančios abejonių. Byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyta nuteistųjų kaltė, kad būtent jie, o ne kas kitas įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl prašymas grąžinti bylą prokurorui laikytinas nepagrįstu.

Dėl nuteistojo D. R. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinio skundo

43. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. R. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baudžiamąją bylą nutraukti, esant pagrindams veiką perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 1 dalį.

44. Nors apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau gynėjas nenurodo, kokiu konkrečiu pagrindu byla galėtų būti nutraukiama ir skundžiamas nuosprendis naikinamas. BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą šio Kodekso 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. BPK 327 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje, 147² straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Vis dėlto, iš skundo argumentų darytina išvada, kad gynėjas ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu D. R. atžvilgiu.

45. Gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas tik deklaratyviai nurodė, kad D. R., V. V., A. V. ir A. K. veikė organizuotoje grupėje, neatskleidžiant susitarimo ir vaidmenų pasiskirstymo, D. R. ir kitų nuteistųjų suvokimo priklausant organizuotai grupei. Nuosprendyje nenurodyta kokie įrodymai patvirtina teismo daromą išvadą, jog šie asmenys suvokė veikiantys kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime. Byloje nėra nustatyta ir nurodyta kas iš nuteistųjų, su kuo ir kada susitarė daryti nusikalstamas veikas. Atsakydamas į šį argumentą, apygardos teismas pažymi, kad motyvai dėl organizuotos grupės buvimo yra aptarti aukščiau, jų teismas nesikartoja. Be to, organizuotos grupės nariai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje gali susitarti daryti nusikalstamą veiką.

46. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti pastovumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Kiekvienoje situacijoje, sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu ne tiek grupės narių skaičius, lyderis, pasiskirstymas vaidmenis (žinoma, šiuos požymius nustatyti taip pat svarbu), o išsiaiškinti, kas susibūrė į šią grupę ir kokiu tikslu. Būtent tikslas – kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (kriminaliniai įgūdžiai, kriminaliniai ryšiai, specializacija, grupės dalyvių profesionalumas) apibūdina grupės organizuotumą ir sudaro sąlygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-942/2017).

47. Papildomai pažymėtina, kad aukščiau aptartais nuteistojo A. K., išteisintosios M. L., liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais bei rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. gegužės-liepos mėnesiais V. V. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims subūrus organizuotą grupę sukčiavimams vykdyti ir vadovaujant organizuotos grupės nariams, duodant jiems konkrečius nurodymus dėl tam tikrų užduočių ir vaidmenų, tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu metu ir nenustatytomis aplinkybėmis į (duomenys neskelbtini) pataisos namų, teritoriją perdavus įrenginius, skirtus prisijungti prie interneto, asmenys, atliekantys bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prisijungdami per internetinę prieigą prie internetinių tinklapių „(duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimus, įvesdami duomenis, kad parduoda automobilius, nors jokių automobilių jie neturėjo. V. V. laisvėje esantiems organizuotos grupės nariams D. R. ir A. K. davė nurodymus surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus ir nurodė, kur pervesti, nugabenti nusikalstamu būdu užvaldytus pinigus. Nukentėjusiesiems paskambinus skelbime nurodytu telefonu tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, apgaunant nukentėjusiuosius, kad šie pervestų į M. L., L. J., A. K. ar A. B. banko sąskaitą, konkrečią pinigų sumą, kaip perkamo automobilio avansą. D. R., A. K. ieškojo sąskaitų, į kurias būtų pervedami pinigai, nuiminėjo pinigus, veždavo pinigus nurodytiems asmenims – tame tarpe A. V., A. V. buvo vežami pinigai, kuriuos ji perduodavo kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

48. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad D. R., veikdamas organizuota grupe kartu su A. K., V. V., A. V., atlikdami kaltinime nurodytus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, puikiai suvokė, kad, iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliodami pinigines lėšas pagal internete esančius skelbimus apie neva parduodamas transporto priemones, pinigus išgrynindami ir perduodami kitiems asmenims, apgaule užvaldo svetimą turtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų nukentėjusiesiems yra daroma žala, užvaldant svetimus pinigus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje organizuotos grupės požymiai yra atskleisti, jie plačiau aptarti ir šioje nutartyje, todėl pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas netinkamai pasisakė dėl D. R. inkriminuotos veikos, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios nusikalstamos veikos bendrininkai turėjo aiškų savo vaidmenį, ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai, bendrininkai buvo pasidaliję vaidmenimis. Skundžiamuose teismo nuosprendyje ir nutartyje motyvuota, kuo pasireiškė nustatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – požymiai, nurodant kiekvieno grupės nario vaidmenį bei atliktas užduotis, pagrindžiant susitarimo daryti sunkų nusikaltimą tarp šios grupės narių buvimą.

49. Šioje byloje D. R. kaip organizuotos grupės nario užduotis pasireiškė banko sąskaitų suradimu, į kurias būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus, nuimti pinigus iš banko sąskaitų ir perduoti juos nurodytiems asmenims, už tai gaunant 30 proc. atlygį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. R. suvokė, jog atlikdamas minėtus veiksmus veikia ne vienas. Pats nuteistasis D. R. neneigė aplinkybės, jog buvo pastoviai bendraujama su nuteistuoju V. V. dėl neva pinigų paėmimo už telefonus. Pripažino, kad K. veždavo ten, kur reikėdavo, o A. V. yra vežęs pinigus, bet neva tam, kad paduoti skolą. Šie D. R. parodymai vertintini kaip gynybinė versija, kuri paneigta byloje esančiais įrodymais. Vis dėlto, pastovių ryšių buvimo su V. V. ir A. K., jis neneigė. Iš bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad organizuotos grupės veikla buvo pakankamai intensyvi, buvo siekiama periodiškai iš nukentėjusiųjų apgaule išvilioti pinigus ir juos pasisavinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokie veiksmai buvo atliekami pakankamai dažnai, juos atlikdavo tie patys asmenys, todėl darytina pagrįsta išvada, kad juos siejo aukštesnis organizuotumo lygis nei bendrininkų grupė.

50. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien tai, kad byloje nustatyta, jog D. R. surado sąskaitas, į kurias buvo pervesti nukentėjusiųjų pinigai bei išgrynintus pinigus perdavė kitam asmeniui, dar nerodo jo tyčios dalyvauti sukčiavime ir organizuotoje grupėje. Nesutikdama su šiuo skundo argumentu, kolegija pažymi, jog dalyvaujant organizuotoje grupėje nėra svarbu kokį konkretų vaidmenį/užduotį atlieka nuteistasis. Svarbu, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį su kitais organizuotos grupės nariais vienytų vieningas tikslas daryti vieną ar kelias nusikalstamas veikas, pasiskirstant užduotimis, todėl nagrinėjamu atveju konkrečios užduoties atlikimas būtent ir rodo tiesioginę tyčią, dalyvaujant organizuotoje grupėje. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad D. R. su V. V. ar kuriuo nors kitu asmeniu susitarė vykdyti sukčiavimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti nei mobiliojo ryšio telefonai, nei išimti kokie nors pokalbiai ar trumposios žinutės, elektroniniai laiškai, kompiuterinės laikmenos, kurios patvirtintų D. R. susitarimą su kitais asmenimis. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esantys UAB „D. L.“ duomenys, UAB „P.“ raštai, skelbimų duomenys, (duomenys neskelbtini) AVPK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) AVPK, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštai, UAB „T.“ raštas bei kita bylos medžiaga įrodo pastovų nuteistųjų bendravimą tarpusavyje, darant nusikalstamą veiką. Be to, aplinkybę, jog nuteistieji V. V. ir D. R. pastoviai bendravo tarpusavyje patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. K., taip pat nuteistasis V. V., to neneigė ir pats nuteistasis D. R..

52. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. R. žinojo, kad V. V. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, kad jis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už sukčiavimą, todėl puikiai suvokė, kad ir tie pinigus, kuriuos jis paimdavo, gauti būtent dėl sukčiavimo. Šią aplinkybę jis pats nurodė A. K., sakydamas, jog kalėjime sėdintys asmenys sugalvojo naują sukčiavimo būdą, V. V. reikia banko sąskaitos duomenų. Nors ir D. R. galėjo tiksliai nežinoti, kas internete įdėjo melagingus skelbimus, bendravo su nukentėjusiaisiais, tačiau jis suvokė, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, šiuos veiksmus atliko, kad nusikaltimo užbaigimui – nukentėjusiųjų turto įgijimui jis ir dalyvauja organizuotoje grupėje, t. y. surasti banko sąskaitą nusikalstamu būdu gautiems pinigams pervesti, paimti pinigus, juos išgryninti ir paskirstyti juos pagal duotus nurodymus. Tuo remiantis, D. R. veikoje esant subjektyviajam požymiui – tiesioginei tyčiai – suvokimui, kad jis prisideda prie organizuotos grupės bei esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jo veiksmai buvo pagrįstai vertinti kaip BK 182 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. R. buvo organizuotos grupės narys ir atsako už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, t. y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

53. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. R. gynėjas taip pat prašo ginamajam sumažinti bausmę ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad paskirta bausmė neadekvati ir per griežta, teismas neatsižvelgė į visus bausmės skyrimo pagrindus ir tikslus. Pažymėjo, jog D. R. teistas vieną kartą, po šių inkriminuotų nusikaltimų radikaliai pakeitė gyvenimo būdą – susirado nuolatinį darbą, iki šiol dirba UAB „E.“ vairuotoju, augina tris mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą, jis atliko tik antraeilius veiksmus.

54. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju D. R. buvo nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

55. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. R., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į pačią padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, nuteistojo vaidmenį ir pagrįstai skyrė mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

56. Apeliantas, manydamas, kad ginamajam paskirta bausmė yra per griežta, nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog D. R. praeityje teistas tik vieną kartą, po nusikalstamos veikos padarymo pakeitė gyvenimo būdą teigiama linkme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino aplinkybę, jog nuteistasis D. R. praeityje yra vieną kartą teistas, o, kolegijos vertinimu, teigiamų nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu dar labiau švelninti bausmę. Kitų argumentų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu, apeliantas nenurodė, kolegija jų taip pat neįžvelgia. Kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad D. R. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

57. Remiantis veikos padarymo metu galiojusia BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

58. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.

59. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo D. R. atžvilgiu, nėra. Nors jis pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, kas formaliai atitinka BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

60. Aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam D. R., pagrindžia ir tai, jog teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir neskyrė realios bausmės ankstesniu nuosprendžiu, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl nuteistasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Tai, kad nuteistasis vienas augina tris vaikus, dirba, taip nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar sušvelninti bausmę, kadangi veikos padarymo metu nurodytos aplinkybės nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo.

61. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės, nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus, nuteistosios A. V., nuteistojo V. V. ir nuteistojo D. R. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.