Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, kuria V. R. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo 2015 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. (13.4.)-ATPN-3, kuriuo V. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 42 str. 1 d. numatytą pažeidimą nubausta 79 eurų (275,00 Lt) bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 15 d., nuo 11 val. iki 12 val., vykdant grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus lopšelyje – darželyje „R.“, esančiame (duomenys neskelbtini) (patikrinimo aktas 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 13(14.1)-PA-2552) nustatyta, kad direktorė V. R., pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 3 punktą, būdama atsakinga už švietimo įstaigos sveiką ir saugią aplinką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų – neužtikrino 9 punkto reikalavimo, nurodančio, kad vaikų nuo 3 iki 7 metų ugdymo grupėse būtų ne daugiau kaip 20 vaikų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus lopšelyje – darželyje „R.“ sukomplektuotos grupės, kuriose 3-4 metų vaikų grupėje „Žvirbliukai“ yra 21 vaikas; 3-4 metų vaikų grupėje „Kiškučiai“ yra 21 vaikas; 4-5 metų vaikų grupėje „Saulutės“ yra 22 vaikai; 4-5 metų vaikų grupėje „Gudručiai“ yra 23 vaikai; 6-7 metų vaikų grupėje „Vyturėliai“ yra 23 vaikai; 5-6 metų vaikų grupėje „Kūlverstukai“ yra 23 vaikai; 6-7 metų vaikų grupėje „Seklytėlė“ yra 22 vaikai, o 5-6 metų vaikų grupėje „Smalsučiai“ yra 22 vaikai. Už tai V. R. Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo 2015 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. (13.4.)-ATPN-3 nubausta pagal ATPK 42 str. 1 d. 79 eurų (275,00 Lt) bauda.

Dėl šio nutarimo V. R. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. liepos 20 d. nutartimi skundą atmetė, o nutarimą paliko galioti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galimai formaliai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagrindu paskirti V. R. baudą buvo 2014 m. gruodžio 16 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr.13(14.1)-PA-2552, kuriame buvo užfiksuota, kad „Patikrinimo metu lankančių vaikų skaičius grupėse neviršijo HN reglamentuoto skaičiaus“. Atsižvelgiant į tai, apeliantė mano, kad ji nėra padariusi administracinio teisės pažeidimo.

Apeliaciniame skunde cituojamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 1-2185 „Dėl vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nuostatos ir daroma išvada, kad grupių formavimą visiškai kontroliavo savivaldybės administracijos atitinkamas skyrius, vaikų darželio administracija vaikų skaičiui grupėse ir grupių formavimui negalėjo daryti įtakos. Vaiko priėmimą į grupę nulemia tėvų gautas pranešimas iš savivaldybės administracijos. Vaikų ugdymo įstaigos vadovui aprašas nesuteikia teisės atsisakyti priimti vaiko, jeigu grupės sąraše esantis vaikų skaičius viršija leistiną pagal teisės aktus. Darželių vadovai vaikų grupių neformuoja, taigi, ir jų skaičiaus jose neapsprendžia, dėl ko šių asmenų traukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumas nėra toks vienareikšmis.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir apeliantės veiksmus, kuriais buvo siekiama įgyvendinti higienos normos reikalavimus dėl vaikų skaičiaus: 2015 m. sausio 12 d. raštas Nr. SD-7 „Dėl vaikų skaičiaus mažinimo grupėse“, 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. SD-36 „Dėl vaikų skaičiaus grupėse mažinimo“, 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. SD-75 „Dėl klaidų elektroninėje sistemoje, sudarant vaikų sąrašus“.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad lopšelis – darželis „R.“ yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, o vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktu, viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų yra savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų. Savivaldybė lopšelį – darželį „R.“ įsteigė savivaldybės funkcijai – ikimokyklinio ugdymo organizavimas – įgyvendinti. Pastebima, kad įstaigos išlaikymas apima ne tik darbuotojų samdą ir atlyginimų mokėjimą, bet ir pastato eksploatacijos užtikrinimą, darbo ir ugdymo sąlygų gerinimą ir t. t. Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 punkte numatyta, kad ugdymo įstaigose vienoje grupėje, kai vaikų amžius yra nuo 3 iki 7 metų, gali būti ne daugiau kaip 20 vaikų. Kadangi vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse nustatomas pagal Lietuvos higienos normos HN 75:2010 reikalavimus, tuomet, kaip teigiama apeliaciniame skunde, už Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 punkto įgyvendinimą atsakinga Vilniaus miesto Savivaldybės administracija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl V. R. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios ir pažeidimą užfiksavusios institucijos atstovą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. R. kaltės, įvykdžius ATPK 42 str. 1 d. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 42 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Vykdant grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus lopšelyje – darželyje „R.“ (patikrinimo aktas 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 13(14.1)-PA-2552) nustatyta, kad direktorė V. R. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 punkto reikalavimų.

Apeliaciniame skunde daroma teisinga išvada, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus savivaldybės biudžetinės įstaigos yra išlaikomos savivaldybės. Vilniaus lopšelis – darželis „R.“ yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kuri yra priskiriama švietimo įstaigoms. Kaip nurodo ir apeliantė, ji yra įsteigta savivaldybės ikimokyklinio ugdymo organizavimo funkcijai įgyvendinti. Vilniaus lopšelio – darželio „R.“ direktorė V. R. yra laikoma švietimo įstaigos vadove. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad švietimo įstaigos vadovas atsako už sveiką ir saugią aplinką. Tai reiškia, kad tokios įstaigos vadovas, o ne jos steigėjas, privalo laikytis ir higienos normų reikalavimų, konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 punkto, kuriame numatyta, kad vaikų nuo 3 iki 7 metų ugdymo grupėse būtų ne daugiau kaip 20 vaikų. Kad šio punkto reikalavimų vykdymas priklauso švietimo įstaigos vadovo kompetencijai numatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2185 patvirtintame Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašas) 36 punkte, kuris numato, kad vaikai į grupes priimami įstaigos direktoriaus įsakymu. Tai reiškia, kad būtent švietimo įstaigos direktorius, o šiuo atveju – Vilniaus lopšelio – darželio „R.“ direktorė V. R., priima įsakymą dėl vaiko priėmimo į grupę. Matydama, kad toks sprendimas prieštarautų imperatyviems teisės aktų reikalavimams, įstaigos vadovė turėtų imtis aktyvių veiksmų, užtikrinant, kad jos vadovaujamoje įstaigoje nebūtų pažeidimų, o vaikų ugdymo aplinka būtų sveika ir saugi. Nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Vilniaus lopšelio – darželio „R.“ direktorė V. R. kėlė vaikų skaičiaus mažinimo grupėse klausimą ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių, tačiau, negavusi jokio atsakymo į siunčiamus raštus, ir toliau priimdavo į grupes vaikus, nors jų skaičius jose viršijo leistiną normą.

Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Aprašo 33 punkte numatyta, kad tėvai (globėjai), gavę pranešimą apie skirtą vietą Įstaigoje, privalo kreiptis į nurodytą Įstaigą iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., patvirtinti vaiko atvykimą raštu ir pateikti atitinkamus dokumentus. Taigi, tėvai gauna pranešimą tik apie skirtą vietą atitinkamoje švietimo įstaigoje, tačiau ne apie vietą konkrečioje grupėje. Tik patvirtinus vaiko atvykimą ir pateikus dokumentus, vaikas yra priimamas į konkrečią grupę, kas yra daroma švietimo įstaigos vadovo įsakymu.

Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte Nr. 13(14.1)-PA-2552 nurodyta, kad patikrinimo metu lankančių vaikų skaičius grupėse neviršijo HN reglamentuoto skaičiaus, tačiau tame pačiame akte numatyta, kad darželinio amžiaus grupėse vaikų skaičius pagal sąrašas viršijamas iki 23 vaikų, nepašalintas HN 9 punkto pažeidimas. Pagal vaikų lankomumą 2014 m. paskutinių trijų mėnesių bėgyje taip pat matyti, kad rugsėjo-lapkričio mėnesiais grupėse „Gudručiai“, „Vyturėliai“ ir „Smalsučiai“ lankančių vaikų skaičius viršijo 20 vaikų. Šie faktai paneigia apeliantės teiginį, kad iš patikrinimo akto turinio galima daryti išvadą, kad ji nėra padariusi administracinio teisės pažeidimo. Akivaizdu, kad tiek grupių sąrašuose esantis vaikų skaičius, tiek realiai lankančių vaikų skaičius viršija numatytąjį Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 punkte.

ATPK 30² str. yra nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, todėl V. R. pagrįstai paskirtas ATPK 42 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

ATPK 30¹ str. 1 d. reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje šis straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2015).

Apeliaciniame skunde V. R. nepateikia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Savo kaltės apeliantė nepripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai nesigailėjo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktą Nr. 13(14.1)-PA-2552 ir administracinio teisės pažeidimo protokolą kartu su jame esančiu administraciniu nurodymu pažeidėja pasirašyti atsisakė, į bylos nagrinėjimą nevyko, apie svarbias nedalyvavimo priežastis nepranešė, paaiškinimų nedavė. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(14.1)-PA-1381, surašytame po periodinės kontrolės, buvo užfiksuoti analogiški pažeidimai ir buvo nustatytas terminas jiems pašalinti. V. R. pažeidimų nepašalino ir 2014 m. gruodžio 15 d., vykdant grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, šie pažeidimai buvo užfiksuoti pakartotinai. Tai reiškia, kad švietimo įstaigos vadovė žinojo apie jos vadovaujamoje įstaigoje daromus teisės aktų pažeidimus, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių jiems pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant duomenų apie išskirtinių aplinkybių buvimą, laikytina, kad V. R. paskirtos administracinės nuobaudos rūšis ir dydis neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kitokiu būdu užtikrinti visuomenės intereso nėra galimybės.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.