Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-538-476/2016 pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „4finance“, UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, UAB „Minibank“, UAB „SIGIRĖ“, UAB „IPF Digital Lietuva“ (Credit 24), UAB „GELVORA“, BnP Finance, AB, UAB „J. I.“, Klausučių kredito unijai, BIGBANK AS filialui, AB „Swedbank”, AB DnB bankas, UAB „Creditreform Lietuva“, antstoliui A. L., antstolei V. Š., antstolei E. R., antstoliui T. U., antstoliui R. K., UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“, BAB „Ūkio bankas“, UAB „ARN GROUP“, UAB „Mokilizingas“, G. A., S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. A. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“, sustabdyti antstolio R. K. vykdomas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.Pareiškime nurodė, kad pablogėjus pareiškėjos finansinei būklei ir nebeišgalint tinkamai bei laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriui, o taip pat neturint pakankamai pajamų savo ir šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti, dėl nepakankamo finansinio išprusimo ir žinių trūkumo, pareiškėja pradėjo imti vartojimo kreditus. Kreditai buvo imami ankstesniems įskolinimams padengti ir tokiu būdu tik dar labiau pablogėjo pareiškėjos finansinė padėtis. Pareiškėja, siekdama užsidirbti papildomų pajamų, netgi ėmė domėtis investavimo galimybėmis, tačiau visos jos pastangos buvo bevaisės. Dar daugiau, pareiškėjai bandant užsidirbti pinigus investuojant, pastaroji buvo apgauta ir jos šiai veiklai skirti pinigai buvo pasisavinti. Dėl to pareiškėja kreipėsi ir į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą. Pareiškėjos žinių bei finansinių gebėjimų trūkumas lėmė tai, kad atsirado daug įsipareigojimų įvairiems kreditoriams, kurių pastaroji neturi galimybės padengti. Pareiškėjos įsiskolinimai siekia daugiau kaip 29 605,91 Eur dydžio sumą, pareiškėjos pajamos atskaičius mokesčius kas mėnesį siekia apie 800,00 Eur. Pareiškėjos įsiskolinimai yra dideli ir gaunamos pajamos yra per mažos, kad juos būtų įmanoma padengti per protingą terminą. Įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma viršija FABĮ 2 str. 2 d. nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA), todėl pareiškėja turi būti pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai L. A. fizinio asmens bankroto bylą, panaikino 2016-03-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl L. A. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto realizavimo bei išieškojimo sustabdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

6.1. Teismui pareiškėjos pateikta kreditorių suvestinė yra teisinga ir niekaip negali klaidinti nei teismo, nei suinteresuotų asmenų. Kaip ir teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas, kreditorių lentelė negali būti iki galo tiksli, nes iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio antstoliai vykdo priverstinį skolos išieškojimą.

6.2. Pareiškėjai vienai tenka didžiausia našta išlaikyti nepilnametį vaiką ir studijuojantį sūnų. Pastaroji, norėdama kuo greičiau atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi DnB bankas, priėmė sprendimą investuoti į finansų rinkas. Pažymėtina yra tai, kad pareiškėjai, priešingai nei nurodo teismas skundžiamojoje nutartyje, nekilo jokios pareigos apie prisiimtus naujus kreditorinius įsipareigojimus informuoti suinteresuoto asmens AB DnB banko. Tuo metu pareiškėja, nors ir sunkiai, tačiau vykdė kasmėnesinius mokėjimus minėtajam kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo padarė tinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatomis ir teismų praktika.

11. Pažymėtina, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus, ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

12. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad jos teismui pateikta kreditorių suvestinė yra teisinga ir negali klaidinti teismo bei kreditorių.

13. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad pareiškimo surašymo dienai pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams sudarė 29 605,91 Eur. Iš pareiškėjos įsiskolinimų suvestinės matyti, kad kreditorių sąrašas, kuriame nurodyti įsiskolinimų dydžiai, sudarytas 2015 m. lapkričio 25 dienos duomenimis, tuo tarpu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja kreipėsi 2016 m. kovo 16 d., todėl visiškai pagrįstai kreditoriai DnB bankas, UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, UAB „Sigirė“, BnP Finance, AB (buvusi Bobutės paskola), Bigbank As nurodė, kad pareiškėja pateikė klaidingus duomenis apie įsiskolinimą, nes per beveik 4 mėnesių laikotarpį iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėja sumažino įsiskolinimo sumą. Kreditoriaus UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“ įsiskolinimas 390,08 Eur, tuo tarpu įsiskolinimų suvestinėje nurodyta 494,38 Eur, kreditoriaus UAB „Minibank“ įsiskolinimas – 352,35 Eur, įsiskolinimų suvestinėje – 851,10 Eur, įsiskolinimas AB DnB bankui – 13 239 Eur ir 38,22 Eur, įsiskolinimų suvestinėje – 13607,15 Eur, įsiskolinimas Klausučių kredito unijai – 1205,55 Eur, įsiskolinimų suvestinėje – 3092,60 Eur. Be to, įsiskolinimų suvestinėje nenurodyta informacija, kad skola Klausučių kredito unijai yra priteista solidariai su S. M.. Taigi, aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad kreditorių argumentai yra pagrįsti, pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams gali būti gerokai mažesni.

14. Pastebėtina, kad įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų; 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis. Nenustačius, koks yra realiai skirtumas tarp pareiškėjo turimo turto vertės ir įsipareigojimų, nenustačius įsiskolinimų dydžio, negalima daryti išvados, kad pareiškėja negali vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos veiksmus pateikiant klaidingą informaciją apie įsiskolinimą kreditoriams laikė nesąžiningais. Sutiktina su kreditoriaus argumentu, kad pardavus pareiškėjos turtą galėtų būti padengta didžioji dalis skolinių įsipareigojimų, o likusi nepadengta įsipareigojimų dalis (jeigu tokia būtų) galėtų būti dengiama iš pareiškėjos gaunamų pajamų.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2008-04-24 su AB DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1400-2008-41206, pagal kurią pareiškėjai L. A. ir jos sutuoktiniui G. A. buvo suteiktas 20 852,64 Eur kreditas buto pirkimui ir jo remontui, grąžinimo terminas numatytas 2023-03-31. Pareiškėja jos nemokumą sukėlusiomis priežastimis įvardija finansinės būklės pablogėjimą ir negalėjimą tinkamai bei laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriui AB DnB bankas, o taip pat neturėjimą pakankamai pajamų savo ir šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti, teigia, jog dėl nepakankamo finansinio išprusimo ir žinių trūkumo, ji pradėjo imti vartojimo kreditus, kreditai buvo imami ankstesniems įsiskolinimams apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Iš VSDFV pažymų matyti, kad pareiškėjos L. A. vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį 2008 metais sudarė 2475,02 Lt, 2009 m. – 3116,88 Lt, 2010 m. – 2605,77 Lt, 2011 m. – 2697,65 Lt, 2012 m. – 2415,87 Lt, 2013 m. – 2417,87 Lt, 2014 m. – 2521,25 Lt, 2015 m. – 864,05 Eur (2983,39 Eur). Duomenų apie pareiškėjos sutuoktinio G. A. gaunamas pajamas byloje nepateikta. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjos gaunamas pajamas matyti, kad pareiškėjos pajamos ne mažėjo, bet didėjo. Be to, nuo 2014-09-04 pareiškėja įsidarbino (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nežiūrint to, pareiškėja kreipėsi į kredito įstaigas imdama greituosius kreditus, taip prisiimdama papildomus įsipareigojimus. Pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš kredito įstaigų gautos lėšos buvo naudojamos šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. pagal investavimo sutartį pinigai buvo pervesti į A. J. sąskaitą, ką patvirtina Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-07-03 nutarimas atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad vartojimo greituosius kreditus pareiškėja pradėjo imti ne siekdama patenkinti būtinuosius šeimos poreikius ar neišgalėdama vykdyti įsipareigojimų AB DnB bankui, o dėl to, kad siekdama užsidirbti šiuos pinigus pervedė A. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, prisiimdama vis naujus skolinius įsipareigojimus, prisiėmė nepamatuotą riziką, nors, įvertinusi savo finansines galimybes, privalėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams įvykdyti negalės. Todėl toks pareiškėjos sandorių sudarymas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys, atitinkantis protingo, rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standartus. Toks pareiškėjos elgesys pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas nesąžiningu jos kreditorių atžvilgiu.

16. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad jai nekilo jokios pareigos apie prisiimtus naujus kreditorinius įsipareigojimus informuoti suinteresuoto asmens AB DnB banko. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė 2008-04-24 kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų, tačiau manytina, kad kaip ir visose standartinėse kreditavimo sutarties sąlygose pareiškėja bankui įsipareigojo neprisiimti jokių kitų įsipareigojimų be raštiško kreditoriaus sutikimo.

17. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.