- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1698-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- B. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1752-887/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei B. S., trečiasis asmuo M. K., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 8996,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis ir M. K. sudarė Gyventojų turto draudimo liudijimą, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2007-04-03 iki 2047-04-02. Minėtas butas 2009-06-21 buvo aplietas. 2009-06-23 Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės aktu nustatyta, jog sulietos buto kambarių lubos ir sienos, tualeto ir vonios patalpos. Už įvykį atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė B. S., nes jai priklausančiame bute trūko WC patalpoje šalto vandens lanksčioji vamzdelio jungtis. Draudėjui M. K. ieškovas išmokėjo 8996,00 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ginčo taikaus sprendimo, tačiau atsakovė neatlygino ieškovui padarytos žalos. Kauno apylinkės teismas 2011 m. liepos 13 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė 2011-07-28 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovui jokios žalos nepadarė. Nustatant turto sugadinimo dydį ir atstatymo vertę ji nebuvo kviečiama ir nedalyvavo. Pateiktame 2009-06-23 Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės akte, dalyvaujant M. K., yra nurodyta, kad sulietos kambarių lubos ir sienos, tualeto ir vonios patalpos. Tačiau ieškovo tos pačios dienos turto sugadinimo akte jau nurodyti žymiai didesni sugadinimai ir atlikti remonto darbai žymiai viršijantys minėtame akte nurodytus sugadinimus. Atsakovė buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini) butą ir įsitikino, kad joks remontas bute nebuvo daromas ir nurodyti darbai nebuvo atlikti. Jeigu AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai išmokėjo draudėjui pinigus, atsakovė neprivalo jų ieškovei padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. galutiniu sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-13 preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės B. S. 7006,00 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-07-12 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 294,06 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ bei 43,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; grąžino atsakovei B. S. 500,00 Lt sumokėtus į Kauno apylinkės teismo specialiąją sąskaitą už ekspertizės atlikimą; priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 770,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. S. bei 12,64 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir M. K. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo liudijimas, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės butas (duomenys neskelbtini), yra aukštu aukščiau virš trečiajam asmeniui M. K. priklausančio buto. 2009-06-21 buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, užliejimo priežastis – trūkusi WC patalpoje šalto vandens lanksčioji vamzdelio jungtis atsakovės bute. Draudėjui M. K. ieškovas išmokėjo 8996,00 Lt. Teismas nurodė, kad tarp šalių civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokiu žalos apskaičiavimu teismas turėtų vadovautis ir koks yra ieškovui padarytos žalos dydis. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas 2011-12-08 nutartimi byloje paskyrė statybinę-techninę ekspertizę. Atsitiktinės atrankos būdu ekspertizę atlikti buvo pavesta teismo ekspertui V. G.. Tiek ieškovės turto žalų vertinimo vertintojas sudarė lokalinę sąmatą, tiek teismo paskirtas ekspertas atliko ekspertizę ir sudarė lokalinę sąmatą vadovaudamiesi tomis pačiomis „Sistel“ rekomendacijomis, tačiau žalos dydį paskaičiavo skirtingą. Ieškovės turto žalų vertinimo vertintojas sąmatoje yra nurodęs, kad reikalingi atlikti darbai – anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – 1538,14 Lt. Teismo paskirtas ekspertas lokalinėje sąmatoje nurodė – anksčiau dažytų lubinių paviršių dažymas emulsiniais dažais, dalinai paruošiant paviršių – 411,10 Lt. Teismas įvertinęs duotus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, vaizdinę medžiagą, sprendė, jog teismo ekspertas kvalifikuotai pagrindė kokius darbus būtina atlikti bei nurodytos darbų ir medžiagų sumos dydį, kurie teismui nesukėlė abejonių, tuo tarpu ieškovės atstovas nesutikdamas su teismo eksperto nurodyta suma, nenurodė jokių motyvų, nepateikė nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės paskaičiuotos sumos dydį bei ieškovės turto žalų vertinimo vertintojo nurodyti darbai, t.y. visų anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, yra pertekliniai. Todėl vertino, jog reikalingų atlikti darbų vertė, siekiant grąžinti luboms pradinę būklę sudaro 411,10 Lt. Ieškovės turto žalų vertinimo vertintojo lokalinės sąmatoje nurodyta, kad sienų tinko pertrynimo, nuvalant dažus arba tapetus, kai pertrynimo vietos plotas daugiau kaip 5 m² vertė 222,09 Lt; reikalingi atlikti darbai – anksčiau dažytų sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – 982,36 Lt. Teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje nurodė – anksčiau dažytų sieninių paviršių dažymas emulsiniais dažais, dalinai paruošiant paviršių – 319,21 Lt. Teismo ekspertas tais pačiais motyvais, ką paaiškino dėl lubų, grindė ir sienų grąžinimo į pradinę būklę darbų ir medžiagų kainą. Tuo tarpu ieškovo atstovas vėlgi nepateikė jokių įrodymų, sudarančių galimybę teismui vertinti, kad teismo eksperto nurodyta suma yra neteisinga ir teismas turėtų vadovautis ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo nurodyta suma. Todėl vertintino, jog reikalingų atlikti darbų vertė, siekiant grąžinti sienoms pradinę būklę sudaro 319,21 Lt, kaip yra nurodęs teismo ekspertas. Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas lokalinėje sąmatoje nurodęs – sienų vidinių paviršių paruošimas apmušalų (tapetų) klijavimui, kai paviršiai tinkuoti, betoniniai arba gipskartonio – 84,89 Lt, sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), kai apmušalai popieriaus pagrindu – 470,20 Lt, viso 555,09 Lt. Teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyta – geros kokybės apmušalų pakeitimas, nuplėšiant iki 100 procentų sienų apmušalų – 668,73 Lt. Dėl šių teismo eksperto nurodytų darbų kainos ieškovo atstovas neprieštaravo, todėl vadovaujantis nešališko eksperto nurodyta darbų ir medžiagų suma, teismas vertino, kad apmušalų keitimo kaina yra 668,73 Lt. Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo lokalinės sąmatoje nurodyta laminuotų grindų dangų ardymas – 621,70 Lt, laminuotų grindų dangų įrengimas – 2717,30 Lt, viso 3339,00 Lt. Tuo tarpu teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje nurodęs laminuotų grindų išardymas – 109,92 Lt, laminuotų grindų įrengimas – 1097,90 Lt, viso 1207,82 Lt. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiai dienai grindyse liekamųjų pažaidų yra likę, tačiau vertinant, kad nereikia keisti viso kiekio grindų, reikia keisti 10-15 procentų lentelių, sprendė, kad 40 procentų kainuotų atstatymas į buvusią būklę. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo negalėtų atkurti iki buto apliejimo buvusios padėties, pakeitus tiktai aplietos grindų dangos dalį, o kitą grindų dangos dalį palikus nekeistą, nes pakeistoji dangos dalis pagal savo savybes skirtųsi nuo nekeistos grindų dalies dangos, jau vien dėl to, kad remontas darytas prieš penkis - šešis metus, o atkurtoji bendra daikto vertė būtų akivaizdžiai mažesnė už prieš tai buvusią. Be to, dėl laminuotų grindų lentelių dėjimo bei fiksavimo technologijos, gali nebūti galimybės pakeisti dalies grindų dangos. Todėl reikalingų atlikti darbų ir medžiagų vertė, siekiant grąžinti grindims pradinę būklę sudaro 3339,00 Lt, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas. Ieškovo lokalinės sąmatos nurodyta langų ir durų staktų išėmimas iš mūro, išlaužiant užkaitus – 239,62 Lt, durų blokų įstatymas į mūro sienų angas, kai angos plotas iki 2 m², tvirtinant medsraigčiais - 1768,96 Lt, viso 2008,58 Lt. Teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyta durų staktų išėmimas iš pertvarų – 119,81 Lt, faneruotų durų blokų įstatymas į pertvarų angas, kai angos plotas iki 2 m² tvirtinant medsraigčiais – 811,38 Lt, viso 931,19 Lt. Ieškovo atstovas nurodė bei trečiasis asmuo paaiškino, kad buvo sugadintos keturios durys ir jos turi būti pakeistos, apie langus minima, kadangi yra tokia formuluotė, tačiau langai nebuvo pažeisti. Teismo paskirtas ekspertas paaiškino, kad reikia keisti dvejas duris įvertinus jų pažaidų dydį, kitos dvi durys pažeistos mažai, jų keisti nebūtina. Teismas, vertinant tai, kad draudėjas draudžiasi būstą tam, kad sugadinus turtą, jis galėtų atstatyti pradinę būklę, tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo neprivalo tenkintis net ir mažai apgadintomis durimis, o turi teisę jas pasikeisti, vertino, kad durų grąžinimo į pirminę būklę vertė yra 2008,58 Lt, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas. Ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodyta – plastikinės grindjuostės – 241,81 Lt, teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyta – plastikinių grindjuosčių įrengimas – 58,06 Lt. Teismas pasisakė, kad turi būti keičiamos visos grindys, dėl ko turi būti nuimamos grindjuostės ir, kaip nurodė teismo ekspertas posėdžio metu, senų grindjuosčių panaudoti negalima, nes jos sulūš. Įvertinus analogiškų grindjuosčių kainas, nurodytas viešoje, visuotinai prieinamoje informacijoje, teismas eksperto nurodytą plastikinių grindjuosčių įrengimo kainą - 58,06 Lt, vertino kaip pernelyg mažą todėl sprendė, kad plastikinių grindjuosčių įrengimas kainuoja 241,81 Lt, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas. Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas lokalinėje sąmatoje nurodė, kad grindų dangų apsauga padengiant polietileno plėvele – 109,72 Lt, teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje nurodė – grindų dangų apsauga padengiant polietileno plėvele – 17,41 Lt. Ieškovas nurodęs, kad vien medžiagos kaina yra 99,33 Lt, tuo tarpu teismo ekspertas nurodęs, kad medžiagos kaina yra 8,51 Lt. Teismo ekspertas posėdžio metu paaiškino, jog plėvelė yra grįžtamoji, ją galima panaudoti pakartotinai objektuose, kadangi skaičiuojama pagal metodiką, kurioje nurodyta, kuomet darbus dirba rangovas. Bus sunaudota 11 kvadratų plėvelės, skaičiuojant po 1,29 Lt. Iš viešos, visuotinai prieinamos informacijos akivaizdu, kad polietileno plėvelės dažytojams kaina yra apie 1,87 Lt. Tuo tarpu ieškovo atstovas nepateikė jokių įrodymų ir netgi nemotyvavo prašomos priteisti 99,33 Lt sumos dydžio už medžiagą, nenurodė kodėl polietileno plėvelės vertė turi būti didesnė negu paprastos plėvelės, skirtos dažytojams ar kokių išskirtinių savybių turėtų turėti plėvelė, dėl ko reikėtų pirkti brangesnę polietileno plėvelę. Todėl plėvelės, reikalingos padengti grindų dangą apsaugai, vertė yra 17,41 Lt. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių abejoti šios teismo paskirtos ekspertizės išvada. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo padaryta sąmata yra preliminari bei faktiškai atlikus darbus suma gali kisti. Todėl esant tam tikriems skirtumams ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo parengtoje lokalinėje sąmatoje bei teismo eksperto parengtoje lokalinėje sąmatoje, teismas išklausęs paaiškinimus, motyvus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais įvertino pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytų darbų bei medžiagų kainas ir sprendė, kad ieškovui turi būti atlyginta 7006,00 Lt žalos. Atsakovė sumokėjo 3000,00 Lt už ekspertizės atlikimą, 1000,00 Lt advokatui už teisinę pagalbą, dėl ko teismas vertino, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė negu ji nurodo. Įrodymai, pagrindžiantys geresnę nei patenkinamą atsakovės turtinę padėtį, nepatvirtina atsakovės negalėjimo atlyginti padarytą žalą ir ypatingai sunkių pasekmių sukėlimo, jei ši žala būtų atlyginta. Atsakovės atstovo nurodyti motyvai, kad dėl atsiradusios žalos kaltas pats trečiasis asmuo, nes elgėsi ne pagal įstatymus bei iki šiol neatlikęs remonto, atmesti kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė B. S. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 4-5) prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. galutinį sprendimą ir sumažinti iš atsakovės priteistą ieškovei žalą iki 3006,66 Lt; atsakovei priteistą sumą iš ieškovės už ekspertizės atlikimą padidinti iki 1500 Lt; priteisti atstovavimo išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nevertino aplinkybės, kad nustatant turto sugadinimo dydį ir atstatymo vertę ji nebuvo kviečiama ir nedalyvavo. Ieškovo sąmata aiškiai viršija padarytos žalos apimtį ir faktiškus sugadinimus, o šią aplinkybę patvirtino 2013-01-22 statybinės ekspertizės aktas Nr. 2-781-887/2012.
2. Teismas nevertino aplinkybės, kad gyvenamas namas eksploatuojamas jau 40 metų, o faneruotos durys ir grindys buvo sudėtos ankstesnio buto savininko J. K. daugiau kaip prieš 20 m., todėl jų lakavimas ir faneruotė yra pažeisti nuo ilgo dėvėjimosi. Šia aplinkybę patvirtina Kauno savivaldybės butų ūkio 2009 m. birželio 23 d. aktas, kur pats M. K. nenurodė, kad durys ir grindys yra dėl apliejimo sugadintos. Todėl teismas be jokio pagrindo eksperto nustatytą grindų ardymo ir jų įrengimo vertę - 1207,82 Lt laikė nepagrįsta ir priteisė pagal ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodytą vertę - 3339 Lt.
3. Nustačius, kad draudėjas nesiėmė priemonių žalai išvengti ar jai sumažinti, teismas vadovaudamasis CK 6.1013 str. 3 d. bei teisingumo ir protingumo principais užuot priteisęs visų grindų ir durų keitimo žalą turėjo jos iš viso nepriteisti, tačiau teismas šio klausimo nesvarstė. Trūkus tualeto vandens vamzdeliui apeliantė skubiai per pažįstamus asmenis telefonu pranešė M. K. apie jo buto apliejimą ir prašė grįžti į namus, kad būtų galima nusausinti jo aplietą butą. Tačiau M. K. pareiškė, kad jis plaukioja upe baidarėmis, todėl negrįš, o jo butas yra apdraustas ir visą žalą sumokės jam draudimas. Jis grįžo į namus po dviejų dienų. Laiku nusausinus grindis ir duris, jokios žalos galėjo nebūti.
4. Nepagrįsti teismo motyvai dėl keturių durų keitimo. Ekspertas nurodė, kad durų pažeidimai yra labai minimalūs, todėl jų visų keisti nebūtina. Durų pažeidimai yra nuo ilgo eksploatavimo. Durys yra vertikalioje padėtyje ir vanduo apliejimo metu jas galėjo paveikti trumpalaikiai. Analogiška padėtis yra ir su teismo sprendime nurodytomis grindjuostėmis, kurios yra plastikinės ir nuo drėgmės nesideformuoja, o atsargiai jas nuimant negali sulūžti.
5. Teismas, priteisdamas žalai atlyginti 7006 Lt, nenurodė iš ko ši suma susideda, sprendimo motyvai neatitinka rezoliucinei daliai, todėl reikia laikyti, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės turtinė padėtis gera, nes ji sumokėjo už ekspertizę bei samdė advokatą. Nurodytas sumas apeliantė skolinosi iš giminaičių, nes laikė, kad teismas vadovausis protingumo ir teisingumo principais ir jos turėtos išlaidos bus atlygintos. Apeliantė yra pensininkė ir gauna 930 Lt pensiją.
7. Teismas neteisingai paskirstė ir ekspertizės atlikimo išlaidas. Atlikus ekspertizę ekspertas nustatė, kad žalos dydis ieškovo aiškiai buvo nustatytas neteisingai ir jis reikalavo nepagrįstai padengti žalą. Apeliantė turėjo mokėti arba nepagrįstą žalą arba prašyti skirti ekspertizę. Todėl teismas spręsdamas išlaidų klausimą dėl ekspertizės atlikimo turėjo vadovaujantis CPK 93 str. 4d., turėjo nukrypti nuo bendros taisyklės ir iš ieškovo priteisti jai didesnę turėtų išlaidų sumą.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 8-9) prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas - 200 Lt už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Ieškovas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, nebuvo saistomas pareigos kviesti apeliantę dalyvauti apgadinto turto apžiūroje, kadangi B. S. nėra nekilnojamojo turto ekspertė ar vertintoja. Ieškovui remiantis Gyventojų turto draudimo liudijimu TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kyla tik pareiga atlyginti draudėjui dėl trečiųjų asmenų veiksmų (šiuo atveju apeliantės) padarytą žalą. Atlyginus padarytą žalą draudėjas pats sprendžia dėl apgadinto turto remonto darbų. Ieškovo vertinimu, visi sąmatoje nurodyti darbai buvo pagrįsti ir būtini, tačiau jis neginčijo 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo galutinio sprendimo, kuriuo buvo patenkinta tik dalis ieškovo reikalavimų. Apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu, vadovaujasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad žala nukentėjusiajam atlyginta nepagrįstai, tačiau savo samprotavimų nepagrindžia ir nedetalizuoja. Apeliaciniame skunde vėl keliami tie patys žalos dydžio klausimai, kurie jau buvo išsamiai aptarti teismo galutiniame sprendime, analizuojant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, bei statybinės teismo ekspertizės aktą. Į apeliantės abejones dėl žalos dydžio jau buvo atsižvelgta teismui patenkinus tik 78 procentus ieškinio reikalavimų. Kalbant apie durų keitimą ir senų grindjuosčių panaudojimą pažymėtina, kad teismas teisingai nurodė kad draudėjas draudžiasi būstą, tam, kad sugadinus turtą, jis galėtų atstatyti pradinę būklę, tai reiškia, kad nukentėjusysis neprivalo tenkintis net ir mažai apgadintomis durimis, o turi teisę jas pasikeisti. Iš teismo sprendimo visiškai aišku, iš kokių sumų susideda priteista 7006 Lt suma. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nesvarstė klausimo dėl draudėjo elgesio po užpylimo. Teismas teisingai nusprendė, kad apeliantės atstovo nurodyti motyvai, kad dėl atsiradusios žalos kaltas pats trečiasis asmuo, nes elgėsi ne pagal įstatymus, yra atmestini kaip nepagrįsti. Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos teisingai, vadovaujantis CPK 93 str., t.y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjusi reikalavimo teisė į atsakingą už nuostolių atsiradimą asmenį, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalis) (subrogacija).
Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo M. K. apdraudė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), būsto draudimu (b. l. 19-20). 2009-06-21 buvo aplietas butas, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui nukentėjo draudėjo turtas, kurio sugadinimo nuostolius ( 8996 Lt) paskaičiavo ieškovas (b. l. 10-14). Nuostolių išmokėjimą draudėjui patvirtina į bylą pateikti dokumentai (b.l. 15-18). Ieškovas reikalauja išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens (delikto pagrindu). Bylos duomenys patvirtina, kad užliejimo priežastis – trūkusi WC patalpoje šalto vandens lanksčioji vamzdelio jungtis atsakovės bute. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už žalą yra atsakinga atsakovė, tačiau ji nesutinka su priteistu žalos dydžiu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė nebuvo kviesta ir nedalyvavo nustatant turto sugadinimo dydį ir atstatymo vertę, o buto savininkas nesiėmė priemonių žalai sumažinti, todėl visų grindų ir durų keitimo žalos turėjo nepriteisti.
Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi byloje esantys įrodymai tikėtinai pagrindžia įvykio metu nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, kas leidžia spręsti, kad teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies.
Ieškovui tenka pareiga įrodyti žalos dydį (CK 6.1015 str. 2 d., 6.249 str., CPK 179 str.). Sprendime kruopščiai ištirti bei išanalizuoti visi šiuo klausimu byloje esantys įrodymai, tiek ieškovo (turto sugadinimo aktas, draudimo išmokos paskaičiavimas, lokalinė sąmata ir kt.), tiek teismo eksperto V. G. surašyto 2013-01-22 ekspertizės akto Nr. 2-781-887/2012 duomenys bei išvada, atsakovės argumentai, kuriais buvo ginamasi nuo pareikšto ieškinio. Taigi teismas, atlikęs šiuos veiksmus ir remdamasis tuo, kad atsakovė turto užpylimo fakto neginčijo, iš esmės vadovavosi ekspertizės akte žalos dydžio nustatymo metodika, CK 6. 251 str. 1 d. įtvirtintu nuostolių atlyginimo principu, sprendė, jog buto užpylimu padarytos žalos dydis sudaro 7006 Lt. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio be žodinių paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog žalos dydis kitoks, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185, 250 str.). Teismas yra nustatęs faktines trečiojo asmens M. K. turto sugadinimo aplinkybes (užpylimas vandeniu iš viršaus), kurios nėra paneigtos, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad trečiasis asmuo M. K. būtų pažeidęs įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo grįžo namo sekančią dieną, nesuteikia pagrindo spręsti, kad būtent didelis paties jo neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad draudėjas draudžiasi būstą tam, kad sugadinus turtą, jis galėtų atstatyti pradinę būklę, todėl teismas pagrįstomis pripažino buto grindų atstatymo išlaidas 3339 Lt, o ne eksperto apskaičiuotas - 1207,82 Lt (už 22 kv. m., t. y. 40 proc. grindų). Atlyginus padarytą žalą, nukentėjęs asmuo pats sprendžia dėl apgadinto turto remonto darbų. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priteisdamas žalai atlyginti 7006 Lt, nenurodė iš ko ši suma susideda. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas ieškinyje konkrečiai nurodė nukentėjusiam išmokėtos žalos dydį, kurį teismas sumažino, įvertinęs visumą įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiam asmeniui buvo sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti skolininko (apeliantės) sąskaita, kadangi iš apeliantės nėra priteista daugiau, nei kad yra būtina.
Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis visais byloje esančiais įrodymais ir byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles, nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (CPK 176–179, 185, 189 straipsniai). Teismas priimdamas galutinį sprendimą patenkino 78 procentus ieškinio reikalavimų, todėl spręsdamas išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė laikydamasis CPK 93 str. 2 d. nuostatų teisingai, pagrindo CPK 93 str. 4 d. taikymui ir iš ieškovo priteisti atsakovei didesnę turėtų išlaidų sumą nėra.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo prašymu iš apeliantės priteistinos 200 Lt išlaidos už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 8-11) (CPK 93 str., 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas” (j. a. kodas – 110051834, buveinės adresas – Vilnius, Basanavičiaus gt. 12).