Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2095-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2S-2095-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
D. V.
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2095-260/2013,Proceso Nr. 2-69-3-0986-2013-1,Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4; 129.1; 129.3; 129.19.2; 129.19.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13615-429/2013 pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, V. M., I. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas skolininkas V. R. kreipėsi į antstolį su skundu (b. l. 3-6), kuriuo prašė panaikinti 2013 m. gegužės 22 d. antstolio padėjėjo E. S. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomosiose bylose Nr. 0137/12/00944 ir 0137/12/00765 bei paskirti pakartotinę ½ dalies buto/patalpos – buto su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skunde pareiškėjas nurodė, kad turtas yra įkainotas netinkamai, nurodant mažesnę nei tikroji vertę.

Antstolis 2013 m. birželio 17 d. patvarkymu (b. l. 13-16) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą teismui su solidariomis vykdomosiomis bylomis Nr. 0137/12/00944 ir 0137/12/00765. Antstolis patvarkyme nurodė, kad vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1175-54/2010 dėl priverstinio solidarios skolos išieškojimo iš I. D. ir V. R. išieškotojo V. M. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu išieškotojo ir solidarių skolininkų nuomonės apie turto vertę visiškai skyrėsi, bei į tai, kad antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės, 2012 m. gruodžio 7 d. patvarkymu buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „OBER-HAUS“. Pareiškėjas, nesutikdamas su įkainoto turto įvertinimu, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti UAB „OBER-HAUS“ objektyvumu ir parengta turto vertės nustatymo pažyma.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo išieškotojas V. M. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 17-19) ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0137/12/00944 ir 0137/12/00765 iki bus išnagrinėtas skundas. Prašyme nurodė, kad skolininkas teismui su 2013 m. birželio 18 d. skundu dėl antstolio veiksmų pateikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas skundą atsisakė priimti, dėl to netaikė ir laikinųjų apsaugos priemonių (civ. b. Nr. 2-13888-947/2013). Dėl to 2013 m. liepos 11 d. pasibaigusiose varytynėse buvo parduotas skolininko turtas pirkėjai D. V.. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojo naudai išieškoma skola ir varžytynėse parduoto skolininkų turto kaina yra sąlyginai didelė, o skolininko skundas dėl turto įkainojimo, kaip varžytynių teisėtumo sąlygos, nagrinėjimas numatytas tik 2013 m. rugsėjo 9 d., turto pardavimo akto surašymas ir nuosavybės teisių į varžytynėse parduotą turtą perėjimas pirkėjui galimai pažeis esmines išieškotojo ir kitų suinteresuotų asmenų teises, jei skolininko skundas būtų patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (b. l. 23-24) suinteresuoto asmens V. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose byloje Nr. 0137/12/00944 ir Nr. 0137/12/00765. Teismas sprendė, kad tarp vykdymo veiksmų sustabdymo ir skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimo yra priežastinis ryšys, todėl laikė esant tikslinga ir reikalinga vykdymo veiksmus stabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo D. V. atskiruoju skundu (b. l. 27-29) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens V. M. prašymą atmesti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

Išieškotojas antstolio veiksmų neskundžia bei nenurodo jokių argumentų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu antstolio veiksmai nebūtų stabdomi, bei kokios jo kaip išieškotojo teisės šiuo atveju būtų pažeistos. Jis taip pat nenurodė jokių motyvų, dėl ko vykdymo veiksmus būtina stabdyti.Nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismas nutartyje nedėstė jokių motyvų, dėl kurių yra būtinas antstolio veiksmų sustabdymas. Vienintelis motyvas yra tas, kad tarp skundo ir vykdymo veiksmų sustabdymo yra priežastinis ryšys.Taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštu reikalavimu, kadangi turtas jau parduotas iš varžytynių, o varžytynių teisėtumas byloje ginčijamas nėra. Tokiu būdu yra pažeidžiamos laimėtojos interesas, nes antstolis negali tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto. Išieškotojas antstolio veiksmų neskundžia, o skolininko skundas grindžiamas bendro pobūdžio pasvarstymais bei deklaratyviais teiginiais apie antstolio pareigą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą rinkos verte. Jokių argumentų, kuo pasireiškia antstolio veiksmų neteisėtumas nustatant rinkos kainą, skolininkas nenurodo, t. y. skundo tikėtinai nepagrindžia, nes turto vertės ekspertizės akto neginčija bei nenurodo nei vieno jį paneigiančio argumento. Teismas taip pat nevertino, ar egzistuoja galimybė priimti skolininkui palankų procesinį sprendimą, nors nurodė, kad tai privalo daryti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo skolininkė I. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui ir tai neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas garantuotų proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes būtų sudarytos sąlygos pasiekti didžiausios ekonominės naudos.

Suinteresuotas asmuo skolininkas V. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo iš esmės atkartoja skolininkės I. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdymo procese taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose byloje Nr. 0137/12/00944 ir Nr. 0137/12/00765.

Nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo Kauno apylinkės teismo 2011 liepos 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1175-54/2010 dėl priverstinio solidarios skolos išieškojimo iš skolininkų I. D. ir V. R. išieškotojo V. M. naudai. Pagal vykdomųjų bylų medžiagą, vykdymo proceso metu antstolio padėjėjas nustatė, jog skolininkai priėmė palikimą, likusį po V. A. mirties – ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Siekiant apginti šalių interesus bei nustatyti realią vidutinę areštuoto turto vertę, 2012 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu vykdomosiose bylose paskirta ekspertizė, ją pavedant atlikti UAB „Krivita“, tačiau 2012 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo atšauktas. Ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, paskirta 2012 m. gruodžio 7 d. patvarkymu. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atmetė skolininko pareiškimą dėl eksperto nušalinimo (civ. b. Nr. 2-21414-748/2012). Skolininkas 2012 m. gruodžio 31 d. skundu dėl antstolio veiksmų, o būtent dėl ekspertizės paskyrimo 2012 m. gruodžio 7 d. patvarkymu, prašė šį patvarkymą panaikinti, nes paskirtas juridinis asmuo neturi teisės atklikti ekspertizę. Antstolis 2013 m. sausio 8 d. patvarkymu su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi skundą atmetė nurodęs, kad antstolio paskirtas juridinis asmuo atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje turto vertintojui keliamus reikalavimus. Pagal vykdomojoje byloje esantį 2013 m. kovo 26 d. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ½ dalies buto su garažu (boksu), esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą, ½ dalies buto vertė yra 50 000 Lt. Antstolio padėjėjas 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu ginčo buto kainą nustatė pagal šį aktą, o 2013 m. birželio 3 d. patvarkymu paskelbė skolininkams priklausančių turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą pirmąsias varžytynes, nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą 40 000 Lt. 2013 m. birželio 4 d. skundu dėl antstolio veiksmų skolininkas prašė panaikinti 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo bei paskirti pakartotinę ½ dalies buto/patalpos – buto su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2013 m. birželio 17 d. patvarkymu skolininko skundas netenkintas ir perduotas nagrinėti teismui. Suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytais duomenimis, 2013 m. liepos 11 d. varžytynės paskelbtos pasibaigusiomis, laimėtoja – apeliantė D. V..

Kauno apylinkės teismas skundžiama 2013 m. liepos 19 d. nutartimi išieškotojo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0137/12/00944 ir Nr. 0137/12/00765. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi 1) išieškotojas antstolio veiksmų neskundžia ir nenurodo argumentų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, 2) nutartis nemotyvuota, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, ir 3) taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštu reikalavimu, kadangi turtas jau parduotas iš varžytynių, o varžytynių teisėtumas nėra ginčijamas.

Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Bendriausia prasme laikinosios apsaugos priemonės yra teismo taikomos priemonės, kuriomis vienai šaliai teismo proceso metu ar prieš jam prasidedant garantuojama laikinoji apsauga. Asmuo, prašantis laikinosios apsaugos, turi pagrįsti jos būtinumą.

CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-13615-429/2013 yra nagrinėjamas skolininko skundas dėl antstolio padėjėjo 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatytos skolininkui priklausančios turto dalies kainos, kuriuo taip pat prašoma paskirti pakartotinę ½ dalies ginčo buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Šio skundo nagrinėjimo metu išieškotojas pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki bus išnagrinėtas minėtas skolininko skundas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Išieškotojas šį prašymą grindžia aplinkybe, kad patenkinus minėtą skolininko skundą dėl turto įkainojimo, kaip varžytynių teisėtumo sąlygos, ir įpareigojus antstolį atlikti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, turto pardavimo akto surašymas ir nuosavybės teisių į varžytynėse parduotą turtą perėjimas pirkėjui galimai pažeis esmines išieškotojo ir kitų suinteresuotų asmenų teises. T. y. išieškotojo nuomone, norint parduoti turtą iš varžytynių, o varžytynėms jau įvykus – perduoti turtą laimėtojui ir išvengti su tuo susijusių naujų teisminių ginčų, būtina pirmiausia išspręsti klausimą dėl iš varžytynių parduoto turto vertės pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojas yra suinteresuotas bylos išnagrinėjimu asmuo, jo prašymas yra motyvuotas, todėl laikomas nepagrįstu priešingas apeliantės atskirojo skundo argumentas. Tai, kad išieškotojas neskundžia antstolio veiksmų, neturi jokios reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui ir teisėtumui.

Pasisakydamas dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-31/2008 ir kt.). Turto įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Atsižvelgiant į paminėtą teisminę praktiką ir į šioje byloje jau nustatytą aplinkybę, kad nėra išspręstas skolininko skundas dėl iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo, pirmosios instancijos teismas turėjo svarų pagrindą išieškotojo prašymą tenkinti ir stabdyti vykdymo veiksmus, taip užtikrinant tiek išieškotojo, tiek skolininko teises, tiek civilinių teisinių santykių stabilumą. Nagrinėjamu atveju nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau priėmus skolininkui palankų teismo sprendimą, turto pardavimas iš varžytynių ir iš to sekės turto perdavimas laimėtojai, galėtų būti traktuojamas kaip žalos skolininkui (skolininkams) padarymas. Siekiant šią žalą atitaisyti, reikėtų inicijuoti naujus teisinius procesus (CPK 760 str. 3 d.), o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumo ir teisės į ekonomišką ir teisingą bylos išnagrinėjimą principus. Net ir esant duomenims, kad varžytynės buvo baigtos, nenustatyta, jog turtas laimėtojai buvo perduotas, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.). Ši apsaugos priemonė, priešingai nei teigia apeliantė, yra tiesiogiai susijusi su skolininko pareikštu reikalavimu ir skundo patenkinimo atveju, padėtų užtikrinti tokio teismo procesinio sprendimo įvykdymą.

Apeliantė taip pat nurodo egzistuojant absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl skundžiamos nutarties motyvacijos trūkumų. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų neišdėstė. Kita vertus, atmetamas apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota ir naikintina dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje, nors ir lakoniškai, pasisakė dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priežastinio ryšio tarp vykdymo veiksmų sustabdymo ir skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimo buvimo, – dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo veiksmų sustabdymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis