- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2-43137-294/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Atsakovas
- UAB „Finansų patarėjai“
- Trečiasis asmuo
- Mokslo
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovui UAB „Finansų patarėjai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 633,92 EUR skolą, 134,84 EUR delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau - Administruojančioji institucija) ir UAB „Finansų patarėjai“ (toliau - Projekto vykdytojas) 2014-09-01 pasirašė projekto „Efektyvios investavimo ir verslo projektavimo sistemos kūrimo ir plėtros tyrimas“, Projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-05-K-03-180, finansavimo ir administravimo sutartį. Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja iš projekto lėšų įsigyti tik Projekto vykdytojo paraiškoje nurodytas paslaugas. Savo paraiškoje Projekto vykdytojas nurodė, kad paslaugas teiks mokslo ir studijų institucija - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultetas ir Finansų inžinerijos katedra. Projekto vykdytojas, projekto įgyvendinimui, 2014-09-15 sudarė sutartį Nr. 11636 su VGTU, pagal kurią VGTU įsipareigojo parengti mokslo darbą „Efektyvios investavimo iš verslo projektavimo sistemos kūrimas ir plėtra“. Projekto vykdytojas ir VGTU 2015-02-27 pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad VGTU atliko darbus, įvertintus 4 633,92 Eur dydžio piniginių lėšų suma be PVM, pagal 2015-02-27 pasirašytą sutartį. Administruojančioji institucija 2016-05-06 raštu Nr. 5V-209 paprašė Projekto vykdytojo iki 2016-05-12 pateikti dokumentus patvirtinančius, kad Projekto vykdytojas pervedė VGTU 2015-02-27 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą galutinę piniginių lėšų sumą ir taip apmokėjo VGTU už atliktus darbus. Tačiau Projekto vykdytojas neteikė informacijos, neleido ar nesudarė sąlygų tikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto įgyvendinimu ir apskaita. Administruojančioji institucija atliko tyrimą ir nustatė vykdytame projekte „Efektyvios investavimo ir verslo projektavimo sistemos kūrimo ir plėtros tyrimas“ yra trūkumai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius 2016-05-30 įsakymu Nr. 2V-91 dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP2-1.3-ŪM-05-K-03-180, Sutartį nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bei į LR CPK 142 str. 4 d., teismo sprendimas priimtinas už akių. Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovui tinkamai (siųstas įmonės registracijos adresu kelis kartus). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Pagal CPK 285 str. 2 d. nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau - Administruojančioji institucija) ir UAB „Finansų patarėjai“ (toliau - Projekto vykdytojas) 2014-09-01 pasirašė projekto „Efektyvios investavimo ir verslo projektavimo sistemos kūrimo ir plėtros tyrimas“, Projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-05-K-03-180, finansavimo ir administravimo sutartį. Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja iš projekto lėšų įsigyti tik Projekto vykdytojo paraiškoje nurodytas paslaugas. Savo paraiškoje Projekto vykdytojas nurodė, kad paslaugas teiks mokslo ir studijų institucija - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultetas ir Finansų inžinerijos katedra. Projekto vykdytojas, projekto įgyvendinimui, 2014-09-15 sudarė sutartį Nr. 11636 su VGTU, pagal kurią VGTU įsipareigojo parengti mokslo darbą „Efektyvios investavimo iš verslo projektavimo sistemos kūrimas ir plėtra“. Projekto vykdytojas ir VGTU 2015-02-27 pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad VGTU atliko darbus, įvertintus 4 633,92 Eur dydžio piniginių lėšų suma be PVM, pagal 2015-02-27 pasirašytą sutartį. Administruojančioji institucija 2016-05-06 raštu Nr. 5V-209 paprašė Projekto vykdytojo iki 2016-05-12 pateikti dokumentus patvirtinančius, kad Projekto vykdytojas pervedė VGTU 2015-02-27 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą galutinę piniginių lėšų sumą ir taip apmokėjo VGTU už atliktus darbus. Tačiau Projekto vykdytojas neteikė informacijos, neleido ar nesudarė sąlygų tikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto įgyvendinimu ir apskaita. Administruojančioji institucija atliko tyrimą ir nustatė vykdytame projekte „Efektyvios investavimo ir verslo projektavimo sistemos kūrimo ir plėtros tyrimas“ yra trūkumai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius 2016-05-30 įsakymu Nr. 2V-91 dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP2-1.3-ŪM-05-K-03-180, Sutartį nutraukė.
Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsiskolinimo reikalavimo iš atsakovo teisė perėjo iš pradinio kreditoriaus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškovui VĮ „Turto bankas“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Sutartyje numatyta, kad jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį, ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį (sprendimus dėl lėšų grąžinimo priima Įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas) pagal Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas (sprendimus dėl lėšų grąžinimo priima Įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka
Atsakovas reikalaujamų pinigų negrąžino, prieštaravimų dėl skolos dydžio nepateikė. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė sutartį ir ji buvo nutraukta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ieškovui grąžinęs projekto finansavimo lėšas (CPK 178 straipsnis), susidariusi piniginė skola 4 633,92 EUR sumai ieškovo naudai yra priteistina (LR CK 6.38 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 134,84 Eur delspinigių. Atsakovas pažeidė prievolę laiku grąžinti Europos Sąjungos finansinę paramą, todėl vadovaujantis išdėstytu bei sutartimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistini paskaičiuoti delspinigiai.
Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas normas bei tai, kad atsakovas sutartyje nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str.) išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 107 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo VĮ „Turto bankas“, kodas 112021042, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Finansų patarėjai“, juridinio asmens kodas 300035538, 4 768,76 EUR (keturi tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 76 ct) skolą kartu su delspinigiais bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 768,76 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Finansų patarėjai“, juridinio asmens kodas 300035538, valstybei 107 EUR (vienas šimtas septyni eurai) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, kvitą ar mokėjimo nurodymą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.