Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Karolinai Vilutienei ir Kornelijai Jomantienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) ieškinį atsakovei D. Š. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, išlaikymo priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos D. Š. valdžią jos nepilnametės dukros K. Š. atžvilgiu, priteisti iš atsakovės motinos D. Š. po 350 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją (rūpintoją) M. J., nustatyti nepilnametės K. Š. gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) M. J. gyvenamojoje vietoje, priteisti teismo patirtas išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametės K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše įrašyta motina D. Š. Tėvystė vaikui nenustatyta. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametį vaiką K. Š. iš jos motinos D. Š. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovės šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaikų nepriežiūros. Atsakovės D. Š. šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl nepilnametės K. Š. teisių ir/ar geriausių interesų užtikrinimo Skyriui tapo žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nuo 2025 m. sausio 8 d. atsakovės šeimai inicijuota atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. 2018 m. rugpjūčio 29 d. vertinta vaiko padėtis remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašu, nepilnamečio vaiko atžvilgiu nustatytas pirmasis grėsmės lygis. 2024 m. gruodžio 13 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, apie tai, kad „K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d., buvo gydoma ir tiriama (duomenys neskelbtini). Norime informuoti, kad pacientės močiutė neužtikrina gydymo rekomendacijų vykdymo. Prašome ištirti atvejį. Dėkojame už bendradarbiavimą“. Skyriaus specialistai operatyviai reaguodami į gautą pranešimą, 2024 m. gruodžio 19 d. išklausė nepilnametės K. Š. nuomonės. Mergaitė buvo apsirengusi tvarkingai, jos amžių atitinkančiais rūbais. Pokalbio metu mergaitė kalbėjo tyliai, buvo nedrąsi. Pokalbyje nedalyvavo jos močiutė. Mergaitė pasakojo, kad visą laiką gyvena su močiute, kurią vadina mama ir seneliu. Su jais sutaria, nori ir toliau likti gyventi. Draugų kaime neturi. Mokslai sekasi vidutiniškai, tačiau neigiamų pažymių neturi. Su biologine motina matosi retai, paskutinį kartą matėsi vasarą. Mama kartais nuperka kvepalų, rūbų, vedasi į kavinę. Su mama glaudesnio ryšio nepalaiko. Taip pat siekiant objektyviai išnagrinėti situaciją, specialistai išklausė ir nepilnametės motinos D. Š. nuomonės. Moteris paaiškino, kad dukra K. gyvena su jos mama, M. J., nuo pat gimimo. Močiutė rūpinasi ir augina anūkę. Ji prie dukters išlaikymo prisideda pagal galimybes, kartais duoda 200 ar 300 eurų. Su dukra, esant galimybei susitinka maždaug kartą per mėnesį. Kartais dukra su močiute atvažiuoja pas ją į svečius. Jai žinoma, jog dukra gulėjo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Pakartotinai su vaiko mama bendrauta Skyriuje 2025 m. sausio 6 d. D. Š. teigė, jog nuo gimimo iki metų, dukra gyveno kartu su ja. Vėliau jai reikėjo dirbti, todėl K. nuo vienerių metų gyveno pas močiutę. Dukros tėčio nėra, ryšio niekada nepalaikė. Su dukra ji bendrauja kiekvieną dieną, „kitaip negalėtų būti“. Pinigų kiekvieną mėnesį neduoda, nes neturi galimybės, sumos, kurias skiria vaikui nėra didelės. Dukra su močiute dažnai atvažiuoja į Gargždus, į Klaipėdą. Kartą į mėnesį tikrai susitinka ir „veikia tai, ką nori dukra“. K. patinka dažytis, todėl ją nusiveda nusipirkti kosmetikos. Dukrai problemos su sveikata prasidėjo neseniai, nes mokykloje kažkas pasakė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). K. labai išgyveno, verkė. Kai dukra buvo ligoninėje, ją aplankė vieną kartą. Savo būsto neturi, nuomojasi. Pastovaus darbo neturi, dukrai gyventi pas ją galimybių nėra, sąlygos yra visiškai netinkamos. Darbe šiuo metu yra bandomasis laikotarpis, todėl nėra galimybių nuomotis kito būsto. Jeigu praeis bandomąjį laikotarpį, gaus gerą algą, galės ieškoti geresnio būsto ir pasiimtų dukrą pas save. Mokslai dukrai nelabai gerai sekasi, bet ji nelabai nori mokytis, tačiau kai močiutė griežčiau pasako, dukra mokosi. Sutinka, kad dukra ir toliau gyventų su močiute. Taip pat specialistai išklausė ir nepilnametės senelės M. J. nuomonės dėl šeimoje susidariusios situacijos. Moteris pasakojo, kad K. augina nuo gimimo. Taip susitarė su biologine motina, teigia, kad jei ji būtų neauginus, neaišku kur dabar K. būtų. Vaiko močiutė teigia, kad šių metų pradžioje K. mokykloje patyrė patyčias, pasidarė uždaresnė, pradėjo mažiau valgyti. Ji kreipėsi į mokyklą, mokykloje močiutei pasakė, kad ,,nieko čia tokio“. Kai visai suprastėjo mergaitės sveikata, nusilpo, sulyso (duomenys neskelbtini) mergaitei diagnozavo (duomenys neskelbtini). Paskutinio gydymosi ligoninėje metu, anot M., mergaite rūpinosi nepakankamai, anot moters mergaitė (duomenys neskelbtini), įvertinusi visas aplinkybes, moteris pasiėmė anūkę namo nesilaikydama medikų rekomendacijų, nes jos nuomone ten nepakankama priežiūra. Dabar namuose ji ,,seka“, kad mergaitė tinkamai maitintųsi, pavalgo ir mokykloje, namuose tai pat gamina maistą. Pokalbio metu moteriai išaiškinta vaiko biologinės motinos pareiga rūpinti ir išlaikyti savo dukra. M. patvirtino, kad vaiko motina menkai prisideda prie dukros išlaikymo. Mergaitę išlaiko ji su savo vyru. Ryšys jos ir anūkės tvirtas, K. ją vadina mama. Moteris teigia, kad po naujų metų planuoja kreiptis į kitus medikus dėl K. sveikatos. Moteris teigia, kad ir toliau rūpinsis anūke, išaiškinus dėl laikinosios priežiūros nustatymo, kol Skyrius išsiaiškins motinos nuomonę ir spręs dėl motinos galėjimo ir norėjimo pačiai auginti dukrą, moteris sutiko su siūloma pagalba. Skyriaus specialistai, surinkę reikalingą informaciją, priėmė sprendimą ir nepilnametę K. Š. laikinai apgyvendino pas giminystės ryšiais susijusį asmenį, vaiko močiutę M. J. ((duomenys neskelbtini)). 2025 m. sausio 7 d. Skyrius, vadovaudamasis vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (patvirtinta suvestinė redakcija nuo 2023 m. birželio 30 d.) „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), įvertino nepilnametės situaciją. Vertinimo metu, specialistai nustatė šiuo rizikos veiksnius, įtvirtintus Aprašo 26 punkte: 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2024 m. gruodžio 13 d. Skyrius gavo informaciją iš ligoninės, kad vaiko močiutė neužtikrina vaiko sveikatos priežiūros. Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, nustačius vaiko apsaugos poreikį vaikui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją dėl mobiliosios komandos (toliau – MK) sudarymo bei į Klaipėdos rajono Paramos šeimai centrą ir BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą dėl atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugų šeimai inicijavimo. 2025 m. sausio 14 d. vaiko motina D. Š. pateikė raštišką nesutikimą priimti mobiliosios komandos specialistų rekomenduojamos pagalbos ir paslaugų ((duomenys neskelbtini)). 2025 m. gegužės 15 d. Skyriuje gautas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro „Motyvuotas raštas dėl D. Š.“, kuriame nurodoma, kad „BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau – Centras) žinioje yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris turi nepilnametę dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo gimimo gyvena su močiute M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Informacijos apie K. Š. biologinį tėvą nėra turima, D. Š. nurodo, kad neturi jokių duomenų. Nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. vasario 4 d. (pratęsta iki 2025 m. kovo 6 d.) Skyriaus sprendimu M. J. paskirta K. Š. laikinąją prižiūrėtoja. 2025 m. sausio 9 d. Skyrius inicijavo mobiliosios komandos darbą su D. Š. ir K. Š. Moteris atsisakė priimti paslaugas. K. Š. nebuvo teikiamos paslaugos siekiant paslaugų nedubliavimo, nes laikina prižiūrėtoja M. J. užtikrino psichologo konsultacijų lankymą paauglei. 2025 m. sausio 8 d. Centras gavo pranešimą iš Skyriaus dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo D. Š. šeimai. Dokumentuose nurodoma, kad K. Š. gyvena su močiute M. J., motina nusišalinusi nuo vaiko auginimo. Nuo 2025 m. sausio 8 d. D. Š. šeimai Centre pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Per minėtą laikotarpį D. Š. šeimai organizuotas vienas atvejo vadybos posėdis 2025 m. vasario 6 d. Inicijavus atvejo vadybos procesą, D. Š. šeimai, įžvelgiamos pagrindinės problemos: nusišalinimas nuo vaiko auginimo (nuo gimimo vaikas auga su močiute M. J., kurią ji vadina mama. Močiutė rūpinasi vaiko sveikata, ugdymosi procesu ir užtikrina jos visapusišką gerovę, suteikdama jai stabilią ir saugią aplinką augimui bei vystymuisi), finansiniai sunkumai (šiuo metu nedirba ir negauna jokių pajamų, kas apsunkina kasdienį gyvenimą ir riboja galimybes užtikrinti tiek savo, tiek vaiko poreikius), gyvenimo sąlygų neturėjimas (gyvena nuomojamame kambaryje bendrabučio tipo būste, kuriame gyventojai dalijasi bendra virtuve, vonia ir tualetu, kas riboja asmeninį privatumo ir komforto jausmą, taip pat sukelia papildomų gyvenimo sąlygų sunkumų). 2025 m. vasario 6 d. Pagalbos plane, pagalbos priemonės D. Š. šeimai buvo parengtos atsižvelgiant į šeimoje vyraujančią problematiką, siekiant spręsti krizinę situaciją ir užtikrinti, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Paslaugų gavėjai rekomenduota įsitraukti į darbo rinką, teikti išlaikymą M. J. už dukrą K. Š., užsiregistruoti psichologo konsultacijoms ir sistemingai jas lankyti. Taip pat rekomenduojama savarankiškai domėtis K. Š. kasdiene veikla, ugdymosi procesu bei sveikatos priežiūros užtikrinimu, o taip pat atvykti į dukros gyvenamąją vietą ir kontaktiniu būdu bendrauti su dukra, stiprinant šeimos ryšius. D. Š. atvejo vadybos proceso metu geranoriškai bendrauja su Centro specialistais. Moteris pripažįsta, kad yra krizinėje situacijoje, negali savarankiškai pasirūpinti dukra, išsako norą ir neprieštarauja, kad K. Š. liktų gyventi su močiute M. J., o jai būtų ribotos motinos teisės į vaiką“. Papildomai 2025 m. gegužės 15 d. Skyriuje gautas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro „Motyvuotas raštas dėl D. Š.“, kuriame nurodoma, kad „Centras 2025 vasario 10 d. Skyriui pateikė motyvuotą raštą, kuriame išdėstė išsamią informaciją apie D. Š. situaciją, taikomo atvejo vadybos procesą bei socialinių paslaugų teikimą. Nuo 2025 m. vasario 10 d. D. Š. organizuoti du atvejo vadybos posėdžiai: 2025 m. kovo 21 d. ir 2025m. gegužės 14 d. Pagrindinės fiksuotos problemos: stabilus asmeninių pajamų nebuvimas bei atsiradusi finansinė priklausomybė nuo kito asmens (nedirba, yra išlaikoma motinos M. J.), D. Š. vengimas - dalyvauti dukros K. Š. ugdymosi procese, sveikatos priežiūroje, domėtis ir dalyvauti vaiko kasdienėje bei laisvalaikio veikloje. 2025 m. kovo 21 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje D. Š. nedalyvavo, o apie nedalyvavimo priežastis neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėja nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tad pagalbos plane naujos pagalbos priemonės moteriai nebuvo numatomos, o tęsiamos iš 2025 m. vasario 6 d. sudaryto pagalbos plano: įsitraukti į darbo rinką (įgyvendinta iš dalies, moteris dirbo mėnesį laiko, šiuo metu yra bedarbė). Teikti išlaikymą M. J. už dukrą K. Š. (neįgyvendinta, išlaikymo neteikia). Užsiregistruoti psichologo konsultacijoms ir sistemingai jas lankyti (neįgyvendinta, atsisako priimti psichologo pagalbą). Savarankiškai domėtis K. Š. kasdiene veikla, ugdymosi procesu, sveikatos priežiūros užtikrinimo klausimais. Atvykti į dukros gyvenamąją vietą ir kontaktiniu būdu bendrauti su dukra (įgyvendinta iš dalies, moteris nedalyvauja dukros gyvenime, nesidomi ugdymosi procesu, neužtikrina sveikatos priežiūros. Bendrauja su vaiku telefonu, pastaruoju metu dažnai atvyksta svečiuotis į M. J. namus). 2025 m. gegužės 14 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje D. Š. nedalyvavo, o apie nedalyvavimo priežastis neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėja nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tad pagalbos plane naujos pagalbos priemonės moteriai nebuvo numatomos, o tęsiamos iš 2025 m. kovo 21 d. sudaryto pagalbos plano: įsitraukti į darbo rinką, teikti išlaikymą M. J. už dukrą K. Š., užsiregistruoti psichologo konsultacijoms ir sistemingai jas lankyti, savarankiškai domėtis D. Š. kasdiene veikla, ugdymosi procesu, sveikatos priežiūros užtikrinimo klausimais. Atvykti į dukros gyvenamąją vietą ir kontaktiniu būdu bendrauti su dukra. 2025 m. gegužės 14 d. atvejo vadybos posėdžio metu, posėdžio dalyviams pateikus informaciją ir nuomones apie šeimos situaciją, galima daryti išvadą, kad buvusios problemos neišsisprendė, krizės neįveiktos. K. Š. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) su M. J. M. J. sudaro sąlygas D. Š. betarpiškai bendrauti su dukra K. Š. Motina ir dukra savarankiškai bendrauja ir palaiko ryšį nuotolinėmis ryšio priemonėmis. D. Š. dažnai atvyksta svečiuotis pas M. J. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atvejo vadybos posėdžio metu nėra sudaromas bendravimo tvarkos vykdymas bei numatomi veiksmai ir priemonės, kurie padėtų palaikyti ryšį tarp vaiko ir motinos. D. Š. bendraudama su specialistais nurodė, kad nepakeitė pozicijos dėl dukros auginimo, išsakė norą, kad K. Š. būtų nustatyta nuolatinė globa su močiute, o moteriai būtų ribotos teisės į vaiką, atsisako keisti savo elgesį ir dėti pastangas susigrąžinti dukra į šeimą. D. Š. buvo įsidarbinusi, tačiau nutraukė darbo santykius, finansinė padėtis išlieka sunki. M. J. padeda finansiškai moteriai išsilaikyti. Atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugą D. Š. Tęsti K. Š. laikinąją globą (rūpybą) su M. J. Taip pat atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas atsižvelgiant į susidariusią situaciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl D. Š. neterminuoto tėvų valdžios ribojimo“. Socialinės darbuotojos darbui su šeimomis ir jų vaikais D. P. pateiktoje informacijoje teigiama, kad „nuo pirminio susitikimo 2025 m. sausio 14 d. D. Š. išsakė norą, kad dukrai K. Š. būtų nustatyta nuolatinė globa, sutinka pasirašyti visus reikiamus dokumentus, kad procesas būtų greitesnis. D. Š. su dukra ryšį palaiko daugiausiai telefonu, stebimas tik formalus domėjimasis dukros poreikiais. Moteris nežino pas kokį šeimos gydytoją gydosi dukra, taip pat negalėjo įvardinti kur mergaitė mokosi. Dirbant socialinį darbą, bendradarbiavimas su D. Š. yra apsunkintas. Apsilankymų šeimoje metu, bei nesusitarus vizito iš anksto, konsultacijos nėra įmanomos. Su paslaugų gavėja ne visada pavyksta susisiekti telefonu, moteris neatsako į tekstines žinutes. Apsilankant namuose niekas nedaro durų. Susitikimų metu moteris bendrauja, tačiau pagalbos nepriima, nesupranta dėl ko yra inicijuotas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Per paslaugų teikimo periodą D. Š. namuose socialinės paslaugos teiktos tik tris kartus. Kitus kartus, lankantis paslaugų gavėjos namuose, moteris durų nedarė. Dirbant socialinį darbą, bei teikiant konsultacijas, moteris motyvuota įsilieti į darbo rinką, gerinti savo finansinę situaciją, bei teikti išlaikymą dukrai K. Š. Moteris raginta bendrauti su dukra, domėtis ir dalyvauti dukros gyvenime, stiprinti savo kaip mamos autoritetą, emocinį ryšį su dukra. Pastebima, kad mama nuosekliai nesidomi dukros situacija, taip pat galimai atsainiai žiūri į dukros sveikatos priežiūrą, dukros emocinę bei psichologinę savijautą, nesidomi ugdymo procesu. Kiekvieno susitikimo ar telefoninio pokalbio metu moteris motyvuota priimti psichologo pagalbą, tačiau D. Š. atsisako priimti pagalbą. D. Š. siųsta informacija elektroniniu paštu apie savitarpio pagalbos grupes, taip pat apie galimybę gauti nemokamas psichologo konsultacijas, apie pozityvios tėvystės mokymus ir kt. Mama šiuo metu nėra motyvuota keisti susidariusios situacijos. Per pastarąjį laikotarpį, kai K. Š. buvo nustatyta laikinoji globa, mama D. Š. nesiekė aktyviai keisti situacijos ar atkurti tinkamos vaiko auginimo aplinkos. Vaiko interesai reikalauja stabilumo, ko mama negeba suteikti. D. Š. atsisako siūlomos kompleksinės pagalbos. Moteris neprisiima atsakomybės už susidariusią situaciją, nori, kad dukra augtų su močiute M. J. Atsižvelgiant į D. Š. šeimos situaciją, bei neįžvelgiant mamos pastangų, reikalingų, vaiko grįžimui į šeimą, tikslinga inicijuoti vaiko nuolatinės globos nustatymo procesą“. Atsižvelgiant aukščiau pateiktą informaciją, kad D. Š. elgesys nesikeičia siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, tikslinga kreiptis į teismą dėl nuolatinės neterminuotos globos nustatymo K. Š. ir neterminuoto tėvų valdžios ribojimo D. Š. Surinkus atsakovę D. Š. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad iš Įtariamųjų, nuteistųjų, kaltinamųjų registro duomenų bazės moteris neteista. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad per penkerių metų laikotarpį atsakovė bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 str. 4 d. ir 488 str. 1 d. straipsnius. Sodros duomenų bazės išrašo 2025 m. birželio 13 d. duomenimis, atsakovė dirbanti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) duomenimis D. Š. nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas, duomenų bazės išrašo duomenimis ji neturi sveikatos problemų, ar kitų priežasčių, kurios įtakotų atsakovės darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui.

3. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Karolina Vilutienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad nuo pateikto ieškinio niekas nepasikeitė. Nuo to laiko kai atsakovės dukrai buvo nustatyta laikinoji globa vyko trys atvejo vadybos posėdžiai, kuriuose atsakovė nedalyvavo, neįsitraukė, pagalbos nepriėmė, kuri buvo siūlyta ne vieną kartą. Atsakovė laikosi tokios pačios pozicijos, kad vaikas toliau gyventų su močiute, o ne su ja ir neprisiima atsakomybės auginti dukros. Atsakovė pastovaus darbo neturi, pajamos nestabilios, atsakovė su vaiku bendrauja tiek, kiek vaikas su močiute nuvyksta į svečius. Vaikas močiutę vadina mama, nuo pat gimimo gyvena su močiute.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės D. Š. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, sutinka, kad vaikas gyventų su močiute. Prašomos išlaikymo sumos atsakovė galimybių mokėti neturi, mano, kad jai būtų sunkoka. Mano, kad du šimtus eurų galėtų mokėti. Nurodė, kad nėra duomenų apie jos pastovias, nuolatines pajamas.

6. Trečiasis asmuo M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitė nori su jais gyventi. Mergaitė su mama bendrauja ne kaip mama ir dukra, o kaip draugės. Nurodė, kad atsakovė dabar dirba kažkur, tačiau darbai būna neilgam. Atsakovė su dukra susirašinėja. Atsakovė išlaikymo iš ko mokėti neturėtų. Atsakovė niekada nebuvo išreiškusi noro, kad vaikas gyventų su ja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvystė vaikui nenustatyta.

8. SPIS duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovės šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaikų nepriežiūros. Atsakovė D. Š. šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl nepilnametės K. Š. teisių ir/ar geriausių interesų užtikrinimo Skyriui tapo žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nuo 2025 m. sausio 8 d. atsakovės šeimai inicijuota atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos.

9. 2018 m. rugpjūčio 29 d. vertinta vaiko padėtis remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio tvarkos aprašo patvirtinimo“. Remiantis Aprašu, nepilnamečio vaiko atžvilgiu nustatytas pirmasis grėsmės lygis.

10. 2024 m. gruodžio 13 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, apie tai, kad „K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d., buvo gydoma ir tiriama (duomenys neskelbtini). Norime informuoti, kad pacientės močiutė neužtikrina gydymo rekomendacijų vykdymo. Prašome ištirti atvejį. Dėkojame už bendradarbiavimą“.

11. Skyriaus specialistai operatyviai reaguodami į gautą pranešimą, 2024 m. gruodžio 19 d. išklausė nepilnametės K. Š. nuomonės. Mergaitė buvo apsirengusi tvarkingai, jos amžių atitinkančiais rūbais. Pokalbio metu mergaitė kalbėjo tyliai, buvo nedrąsi. Pokalbyje nedalyvavo jos močiutė. Mergaitė pasakojo, kad visą laiką gyvena su močiute, kurią vadina mama ir seneliu. Su jais sutaria, nori ir toliau likti gyventi. Draugų kaime neturi. Mokslai sekasi vidutiniškai, tačiau neigiamų pažymių neturi. Su biologine motina matosi retai, paskutinį kartą matėsi vasarą. Mama kartais nuperka kvepalų, rūbų, vedasi į kavinę. Su mama glaudesnio ryšio nepalaiko. Taip pat siekiant objektyviai išnagrinėti situaciją, specialistai išklausė ir nepilnametės motinos D. Š. nuomonės. Moteris paaiškino, kad dukra K. gyvena su jos mama, M. J., nuo pat gimimo. Močiutė rūpinasi ir augina anūkę. Ji prie dukters išlaikymo prisideda pagal galimybes, kartais duoda 200 ar 300 eurų. Su dukra, esant galimybei susitinka maždaug kartą per mėnesį. Kartais dukra su močiute atvažiuoja pas ją į svečius. Jai žinoma, jog dukra gulėjo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Pakartotinai su vaiko mama bendrauta Skyriuje 2025 m. sausio 6 d. D. Š. teigė, jog nuo gimimo iki metų, dukra gyveno kartu su ja. Vėliau jai reikėjo dirbti, todėl K. nuo vienerių metų gyveno pas močiutę. Dukros tėčio nėra, ryšio niekada nepalaikė. Su dukra ji bendrauja kiekvieną dieną, „kitaip negalėtų būti“. Pinigų kiekvieną mėnesį neduoda, nes neturi galimybės, sumos, kurias skiria vaikui nėra didelės. Dukra su močiute dažnai atvažiuoja į Gargždus, į Klaipėdą. Kartą į mėnesį tikrai susitinka ir „veikia tai, ką nori dukra“. K. patinka dažytis, todėl ją nusiveda nusipirkti kosmetikos. Dukrai problemos su sveikata prasidėjo neseniai, nes mokykloje kažkas pasakė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). K. labai išgyveno, verkė. Kai dukra buvo ligoninėje, ją aplankė vieną kartą. Savo būsto neturi, nuomojasi. Pastovaus darbo neturi, dukrai gyventi pas ją, galimybių nėra, sąlygos yra visiškai netinkamos. Darbe šiuo metu yra bandomasis laikotarpis, todėl nėra galimybių nuomotis kito būsto. Jeigu praeis bandomąjį laikotarpį, gaus gerą algą, galės ieškoti geresnio būsto ir pasiimtų dukrą pas save. Mokslai dukrai nelabai gerai sekasi, bet ji nelabai nori mokytis, tačiau kai močiutė griežčiau pasako, dukra mokosi. Sutinka, kad dukra ir toliau gyventų su močiute. Taip pat specialistai išklausė ir nepilnametės senelės M. J. nuomonės dėl šeimoje susidariusios situacijos. Moteris pasakojo, kad K. augina nuo gimimo. Taip susitarė su biologine motina, teigia, kad jei ji būtų neauginus, neaišku kur dabar K. būtų. Vaiko močiutė teigia, kad šių metų pradžioje K. mokykloje patyrė patyčias, pasidarė uždaresnė, pradėjo mažiau valgyti. Ji kreipėsi į mokyklą, mokykloje močiutei pasakė, kad ,,nieko čia tokio“. Kai visai suprastėjo mergaitės sveikata, nusilpo, sulyso 2024 m. spalio 26 d. mergaitei diagnozavo (duomenys neskelbtini). Paskutinio gydymosi ligoninėje metu, anot M. J., mergaite rūpinosi nepakankamai, mergaitė (duomenys neskelbtini), įvertinusi visas aplinkybes, moteris pasiėmė anūkę namo nesilaikydama medikų rekomendacijų, nes jos nuomone ten nepakankama priežiūra. Dabar namuose ji ,,seka“, kad mergaitė tinkamai maitintųsi, pavalgo ir mokykloje, namuose tai pat gamina maistą. Pokalbio metu moteriai išaiškinta vaiko biologinės motinos pareiga rūpinti ir išlaikyti savo dukra. M. J. patvirtino, kad vaiko motina menkai prisideda prie dukros išlaikymo. Mergaitę išlaiko ji su savo vyru. Ryšys jos ir anūkės tvirtas, K. ją vadina mama. Moteris teigia, kad po naujų metų planuoja kreiptis į kitus medikus dėl K. sveikatos. Moteris teigia, kad ir toliau rūpinsis anūke, išaiškinus dėl laikinosios priežiūros nustatymo, kol Skyrius išsiaiškins motinos nuomonę ir spręs dėl motinos galėjimo ir norėjimo pačiai auginti dukrą, moteris sutiko su siūloma pagalba.

12. Skyriaus specialistai, surinkę reikalingą informaciją, priėmė sprendimą ir nepilnametę K. Š. laikinai apgyvendino pas giminystės ryšiais susijusį asmenį, vaiko močiutę M. J. ((duomenys neskelbtini)).

13. 2025 m. sausio 7 d. Skyrius, vadovaudamasis vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), įvertino nepilnametės situaciją. Vertinimo metu, specialistai nustatė šiuo rizikos veiksnius, įtvirtintus Aprašo 26 punkte: 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

14. Baigus vertinti nepilnametės K. Š. situaciją, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, nustačius vaiko apsaugos poreikį vaikui K. Š. gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją dėl mobiliosios komandos (toliau – MK) sudarymo bei į Klaipėdos rajono Paramos šeimai centrą ir BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą dėl atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugų šeimai inicijavimo. 2025 m. sausio 14 d. vaiko motina D. Š. pateikė raštišką nesutikimą priimti mobiliosios komandos specialistų rekomenduojamos pagalbos ir paslaugų (duomenys neskelbtini).

15. Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos D. Š. valdžią jos nepilnametės dukros K. Š. atžvilgiu, priteisti iš atsakovės motinos D. Š. po 350 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją (rūpintoją) M. J., nustatyti nepilnametės K. Š. gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) M. J. gyvenamojoje vietoje.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

16. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnis). Tėvų valdžia baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnis).

17. Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

18. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

19. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią D. Š. jos dukros K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi atsakovė D. Š. nebuvo ir nėra motyvuota keisti savo požiūrį, savo pareigą auginti ir rūpintis dukra yra perkėlusi artimiems giminaičiams, t. y. savo motinai. Atsakovė D. Š. visiškai nedalyvauja kasdieniame vaiko gyvenime, neužtikrina dukrai saugių pagal jos amžių atitinkančių gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros, neteikia reguliaraus išlaikymo, visiškai nebendradarbiauja ir nepriima specialistų pagalbos. Dėl šeimoje esamų nesprendžiamų ir dominuojančių rizikos veiksnių, tokių kaip tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, fiziškai ir emociškai saugios aplinkos vaikui nesudarymo, atsakovės nebendradarbiavimo su specialistais, motinos nusišalinimo ir nesidomėjimo dukra, išlaikymo neteikimo vaikui. Vaiko interesai pažeidžiami dėl išimtinai dėl motinos D. Š. aplaidaus bei atsainaus požiūrio į vaiko teises ir geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Tėvai turi vaikus auginti patys, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Šiuo atveju, atsakovė neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, yra nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, ugdymu ir šią pareigą yra perkėlusi trečiajam asmeniui. Atsakovė net nesiekia susigrąžinti dukros į šeimą, anaiptol nurodo, kad sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia, o dukra K. ir toliau gyventų su jos motina. Atsakovė nedėjo ir šiai dienai nededa maksimalių pastangų, kad dukra galėtų augti kartu su ja.

21. Ieškovė 2024 m. gruodžio 19 d. išklausė nepilnametės K. Š. nuomonės. Mergaitė buvo apsirengusi tvarkingai, jos amžių atitinkančiais rūbais. Pokalbio metu mergaitė kalbėjo tyliai, buvo nedrąsi. Pokalbyje nedalyvavo jos močiutė. Mergaitė pasakojo, kad visą laiką gyvena su močiute, kurią vadina mama ir seneliu. Su jais sutaria, nori ir toliau likti gyventi. Draugų kaime neturi. Mokslai sekasi vidutiniškai, tačiau neigiamų pažymių neturi. Su biologine motina matosi retai, paskutinį kartą matėsi vasarą. Mama kartais nuperka kvepalų, rūbų, vedasi į kavinę. Su mama glaudesnio ryšio nepalaiko. Specialistai išklausė ir nepilnametės motinos D. Š. nuomonės. Moteris paaiškino, kad dukra K. gyvena su jos mama, M. J., nuo pat gimimo. Močiutė rūpinasi ir augina anūkę. Ji prie dukters išlaikymo prisideda pagal galimybes, kartais duoda 200 ar 300 eurų. Su dukra, esant galimybei susitinka maždaug kartą per mėnesį. Kartais dukra su močiute atvažiuoja pas ją į svečius. Jai žinoma, jog dukra gulėjo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Pakartotinai su vaiko mama bendrauta Skyriuje 2025 m. sausio 6 d. D. Š. teigė, jog nuo gimimo iki metų, dukra gyveno kartu su ja. Vėliau jai reikėjo dirbti, todėl K. nuo vienerių metų gyveno pas močiutę. Dukros tėčio nėra, ryšio niekada nepalaikė. Su dukra ji bendrauja kiekvieną dieną, „kitaip negalėtų būti“. Pinigų kiekvieną mėnesį neduoda, nes neturi galimybės, sumos, kurias skiria vaikui nėra didelės. Dukra su močiute dažnai atvažiuoja į Gargždus, į Klaipėdą. Kartą į mėnesį tikrai susitinka ir „veikia tai, ką nori dukra“. K. patinka dažytis, todėl ją nusiveda nusipirkti kosmetikos. Dukrai problemos su sveikata prasidėjo neseniai, nes mokykloje kažkas pasakė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). K. labai išgyveno, verkė. Kai dukra buvo ligoninėje, ją aplankė vieną kartą. Savo būsto neturi, nuomojasi. Pastovaus darbo neturi, dukrai gyventi pas ją galimybių nėra, sąlygos yra visiškai netinkamos. Darbe šiuo metu yra bandomasis laikotarpis, todėl nėra galimybių nuomotis kito būsto. Jeigu praeis bandomąjį laikotarpį, gaus gerą algą, galės ieškoti geresnio būsto ir pasiimtų dukrą pas save. Mokslai dukrai nelabai gerai sekasi, bet ji nelabai nori mokytis, tačiau kai močiutė griežčiau pasako, dukra mokosi. Sutinka, kad dukra ir toliau gyventų su močiute. Taip pat specialistai išklausė ir nepilnametės senelės M. J. nuomonės dėl šeimoje susidariusios situacijos. Moteris pasakojo, kad K. augina nuo gimimo. Taip susitarė su biologine motina, teigia, kad jei ji būtų neauginus, neaišku kur dabar K. būtų. Vaiko močiutė teigia, kad šių metų pradžioje K. mokykloje patyrė patyčias, pasidarė uždaresnė, pradėjo mažiau valgyti. Ji kreipėsi į mokyklą, mokykloje močiutei pasakė, kad ,,nieko čia tokio“. Kai visai suprastėjo mergaitės sveikata , nusilpo, sulyso 2024 m. spalio 26 d. mergaitei diagnozavo (duomenys neskelbtini). Paskutinio gydymosi ligoninėje metu, anot M. J., mergaite rūpinosi nepakankamai, anot moters mergaitė (duomenys neskelbtini), įvertinusi visas aplinkybes, moteris pasiėmė anūkę namo nesilaikydama medikų rekomendacijų, nes jos nuomone ten nepakankama priežiūra. Dabar namuose ji ,,seka“, kad mergaitė tinkamai maitintųsi, pavalgo ir mokykloje, namuose tai pat gamina maistą. Pokalbio metu moteriai išaiškinta vaiko biologinės motinos pareiga rūpinti ir išlaikyti savo dukra. M. J. patvirtino, kad vaiko motina menkai prisideda prie dukros išlaikymo. Mergaitę išlaiko ji su savo vyru. Ryšys jos ir anūkės tvirtas, K. ją vadina mama. Moteris teigia, kad po naujų metų planuoja kreiptis į kitus medikus dėl K. sveikatos. Moteris teigia, kad ir toliau rūpinsis anūke, išaiškinus dėl laikinosios priežiūros nustatymo, kol Skyrius išsiaiškins motino nuomonę ir spręs dėl motinos galėjimo ir norėjimo pačiai auginti dukrą, moteris sutiko su siūloma pagalba. Skyriaus specialistai, surinkę reikalingą informaciją, priėmė sprendimą ir nepilnametę K. Š. laikinai apgyvendino pas giminystės ryšiais susijusį asmenį, vaiko močiutę M. J. ((duomenys neskelbtini)).

22. 2025 m. sausio 7 d. Skyrius, vadovaudamasis vaiko situacijos vertinimo tvarkos Aprašu, įvertino nepilnametės situaciją. Vertinimo metu, specialistai nustatė šiuo rizikos veiksnius, įtvirtintus Aprašo 26 punkte: 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

23. Byloje pateiktas 2025 m. gegužės 15 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro „Motyvuotas raštas dėl D. Š.“, kuriame nurodyta, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris turi nepilnametę dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo gimimo gyvena su močiute M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Informacijos apie K. Š. biologinį tėvą nėra turima, D. Š. nurodo, kad neturi jokių duomenų. Centras 2025 m. vasario 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė motyvuotą raštą, kuriame išdėstė išsamią informaciją apie D. Š. situaciją, taikomo atvejo vadybos procesą bei socialinių paslaugų teikimą. Nuo 2025 m. vasario 10 d. D. Š. organizuoti du atvejo vadybos posėdžiai: 2025 m. kovo 21 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. Pagrindinės fiksuotos problemos: stabilus asmeninių pajamų nebuvimas bei atsiradusi finansinė priklausomybė nuo kito asmens (nedirba, yra išlaikoma motinos M. J.), D. Š. vengimas – dalyvauti dukros K. Š. ugdymosi procese, sveikatos priežiūroje, domėtis ir dalyvauti vaiko kasdienėje bei laisvalaikio veikloje. 2025 m. kovo 21 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje D. Š. nedalyvavo, o apie nedalyvavimo priežastis neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėja nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tad pagalbos plane naujos pagalbos priemonės moteriai nebuvo numatomos, o tęsiamos iš 2025 m. vasario 6 d. sudaryto pagalbos plano: įsitraukti į darbo rinką (įgyvendinta iš dalies, moteris dirbo mėnesį laiko, šiuo metu yra bedarbė). Teikti išlaikymą M. J. už dukrą K. Š. (neįgyvendinta, išlaikymo neteikia). Užsiregistruoti psichologo konsultacijoms ir sistemingai jas lankyti (neįgyvendinta, atsisako priimti psichologo pagalbą). Savarankiškai domėtis K. Š. kasdiene veikla, ugdymosi procesu, sveikatos priežiūros užtikrinimo klausimais. Atvykti į dukros gyvenamąją vietą ir kontaktiniu būdu bendrauti su dukra (įgyvendinta iš dalies, moteris nedalyvauja dukros gyvenime, nesidomi ugdymosi procesu, neužtikrina sveikatos priežiūros. Bendrauja su vaiku telefonu, pastaruoju metu dažnai atvyksta svečiuotis į M. J. namus). 2025 m. gegužės 14 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje D. Š. nedalyvavo, o apie nedalyvavimo priežastis neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėja nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tad pagalbos plane naujos pagalbos priemonės moteriai nebuvo numatomos, o tęsiamos iš 2025 m. kovo 21 d. sudaryto pagalbos plano: įsitraukti į darbo rinką, teikti išlaikymą M. J. už dukrą K. Š., užsiregistruoti psichologo konsultacijoms ir sistemingai jas lankyti, savarankiškai domėtis D. Š. kasdiene veikla, ugdymosi procesu, sveikatos priežiūros užtikrinimo klausimais. Atvykti į dukros gyvenamąją vietą ir kontaktiniu būdu bendrauti su dukra. 2025 m. gegužės 14 d. atvejo vadybos posėdžio metu, posėdžio dalyviams pateikus informaciją ir nuomones apie šeimos situaciją, galima daryti išvadą, kad buvusios problemos neišsisprendė, krizės neįveiktos. K. Š. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) su M. J. M. J. sudaro sąlygas D. Š. betarpiškai bendrauti su dukra K. Š. Motina ir dukra savarankiškai bendrauja ir palaiko ryšį nuotolinėmis ryšio priemonėmis. D. Š. dažnai atvyksta svečiuotis pas M. J. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atvejo vadybos posėdžio metu nėra sudaromas bendravimo tvarkos vykdymas bei numatomi veiksmai ir priemonės, kurie padėtų palaikyti ryšį tarp vaiko ir motinos. D. Š. bendraudama su specialistais nurodė, kad nepakeitė pozicijos dėl dukros auginimo, išsakė norą, kad K. Š. būtų nustatyta nuolatinė globa su močiute, o moteriai būtų ribotos teisės į vaiką, atsisako keisti savo elgesį ir dėti pastangas susigrąžinti dukra į šeimą. D. Š. buvo įsidarbinusi, tačiau nutraukė darbo santykius, finansinė padėtis išlieka sunki. M. J. padeda finansiškai moteriai išsilaikyti. Atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugą D. Š. Tęsti K. Š. laikinąją globą (rūpybą) su M. J. Taip pat atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas atsižvelgiant į susidariusią situaciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl D. Š. neterminuoto tėvų valdžios ribojimo.

24. Socialinės darbuotojos darbui su šeimomis ir jų vaikais D. P. pateiktoje informacijoje teigiama, kad nuo pirminio susitikimo 2025 m. sausio 14 d. D. Š. išsakė norą, kad dukrai K. Š. būtų nustatyta nuolatinė globa, sutinka pasirašyti visus reikiamus dokumentus, kad procesas būtų greitesnis. D. Š. su dukra ryšį palaiko daugiausiai telefonu, stebimas tik formalus domėjimasis dukros poreikiais. Moteris nežino pas kokį šeimos gydytoją gydosi dukra, taip pat negalėjo įvardinti kur mergaitė mokosi. Dirbant socialinį darbą, bendradarbiavimas su D. Š. yra apsunkintas. Apsilankymų šeimoje metu, bei nesusitarus vizito iš anksto, konsultacijos nėra įmanomos. Su paslaugų gavėja ne visada pavyksta susisiekti telefonu, moteris neatsako į tekstines žinutes. Apsilankant namuose niekas nedaro durų. Susitikimų, metu moteris bendrauja, tačiau pagalbos nepriima, nesupranta dėl ko yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, bei teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Per paslaugų teikimo periodą, D. Š. namuose socialinės paslaugos teiktos tik tris kartus. Kitus kartus, lankantis paslaugų gavėjos namuose, moteris durų nedarė. Dirbant socialinį darbą, bei teikiant konsultacijas, moteris motyvuota įsilieti į darbo rinką, gerinti savo finansinę situaciją, bei teikti išlaikymą dukrai K. Š. Moteris raginta bendrauti su dukra, domėtis ir dalyvauti dukros gyvenime, stiprinti savo kaip mamos autoritetą, emocinį ryšį su dukra. Pastebima, kad mama nuosekliai nesidomi dukros situacija, taip pat galimai atsainiai žiūri į dukros sveikatos priežiūrą, dukros emocinę bei psichologinę savijautą, nesidomi ugdymo procesu. Kiekvieno susitikimo ar telefoninio pokalbio metu moteris motyvuota priimti psichologo pagalbą, tačiau D. Š. atsisako priimti pagalbą. D. Š. siųsta informacija elektroniniu paštu apie savitarpio pagalbos grupes, taip pat apie galimybę gauti nemokamas psichologo konsultacijas, apie pozityvios tėvystės mokymus ir kt. Mama šiuo metu nėra motyvuota keisti susidariusios situacijos. Per pastarąjį laikotarpį, kai K. Š. buvo nustatyta laikinoji globa, mama D. Š. nesiekė aktyviai keisti situacijos ar atkurti tinkamos vaiko auginimo aplinkos. Vaiko interesai reikalauja stabilumo, ko mama negeba suteikti. D. Š. atsisako siūlomos kompleksinės pagalbos. Moteris neprisiima atsakomybės už susidariusią situaciją, nori, kad dukra augtų su močiute M. J.

25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametį vaiką K. Š. iš jos motinos D. Š.

26. 2025 m. kovo 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu K. Š. nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju paskirta M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta K. Š. gyvenamoji vieta su M. J. adresu (duomenys neskelbtini).

27. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

28. Teismo posėdžio metu atsakovės D. Š. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, taip pat sutinka, kad vaikas gyventų su močiute.

29. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis atsakovė neteista. Atsakovė bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį ir 488 straipsnio 1 dalį.

30. Byloje ieškovės paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė D. Š. visiškai nedalyvauja kasdieniame vaiko K. Š. gyvenime, neužtikrina dukrai saugių pagal jos amžių atitinkančių gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros, neteikia reguliaraus išlaikymo, visiškai nebendradarbiauja ir nepriima specialistų pagalbos. Dėl šeimoje esamų nesprendžiamų ir dominuojančių rizikos veiksnių, tokių kaip tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, fiziškai ir emociškai saugios aplinkos vaikui nesudarymo, atsakovės nebendradarbiavimo su specialistais, motinos nusišalinimo ir nesidomėjimo dukra, išlaikymo neteikimo vaikui. Įvertinus visus duomenis ir esančias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad vaiko interesai nagrinėjamu atveju pažeidžiami dėl išimtinai dėl motinos D. Š. aplaidaus bei atsainaus požiūrio į vaiko teises ir geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Atsakovė neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, yra nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, ugdymu ir šią pareigą yra perkėlusi trečiajam asmeniui. Atsakovė net nesiekia susigrąžinti dukros į šeimą, nurodo, kad sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia, o dukra K. ir toliau gyventų su jos motina. Atsakovė nedėjo ir šiai dienai nededa maksimalių pastangų, kad dukra galėtų augti kartu su ja. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė D. Š. yra nusišalinusi nuo motinos pareigų ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

31. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

32. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

33. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

34. 2025 m. kovo 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu K. Š. nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju paskirta M. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta K. Š. gyvenamoji vieta su M. J., adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2025 m. gegužės 27 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodyta, kad įvykusio pokalbio metu K. buvo paaiškinta, kad šiuo metu renkami dokumentai ir vaiko teisių apsaugos tarnyba ketina kreiptis į teismą. Pokalbio metu K. sakė, kad ir toliau nori likti gyventi kartu su močiute, o pas D. (biologinę mamą) gyventi nenori. Močiutė tinkamai ja rūpinasi, myli, kartu leidžia laiką, eina pasivaikščioti. Su D. ji bendrauja telefonu, kartais susitinka, tačiau artimo ryšio nepalaiko. K. teigimu, šiuo metu jai sekasi gerai, jokių sunkumų, problemų, mergaitė neišsakė. Teismas nenustatė duomenų, kad globa laikinos globėjos šeimoje prieštarautų vaiko interesams, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina vaiko dabartinėje gyvenamojoje vietoje – laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis).

35. CPK 496 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui K. Š. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis).

37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. Š. priteisti išlaikymą nepilnametei K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas nurodė, kad iš esamų duomenų matyti, kad atsakovė D. Š. gauna oficialias pajamas susijusių su darbine veikla, jai nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas, sveikatos problemų, kurios įtakotų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Skyriaus turimais duomenimis, motina D. Š. yra sveika ir darbinga moteris, kuri turi dėti maksimalias pastangas, kad jos vaikas gautų išlaikymą, kuris galėtų tenkinti bent kasdienius vaiko poreikius.

38. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie atsakovės įdarbinimus šiuo metu nėra, paskutiniai duomenys apie atsakovės darbovietę yra už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovei nėra nustatyti specialieji poreikiai ir (ar) nėra nustatytas neįgalumas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis atsakovė neteista. Atsakovė bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį ir 488 straipsnio 1 dalį.

39. Gyventojų registro duomenimis atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

40. Iš byloje pateikto 2024 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad mergaitė į (duomenys neskelbtini) klasę atvyko iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Šiuo metu mokinė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Nuo atėjimo mokytis į gimnaziją mokine rūpinasi močiutė M. J., kiek žinoma, mama mokine nesirūpina, nebuvo nei karto atvykusi į mokyklą. K. Š. 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) tarnyboje nustatyta pritaikyta mokymosi programa, realiai pradėta taikyti vėliau, nes mama nenuvažiavo pasiimti iš tarnybos dokumentų. Gimnazija rašė prašymą, kad dokumentus galėtų pasiimti močiutė M. J. K. pradžioje buvo sunku bendrauti su bendraklasiais, ji geriau rinkdavosi būti tyliai viena, nei užsiimti bendra veikla su klasiokais. Vėliau situacija pagerėjo, mokinė ėmė sveikintis su bendraamžiais, pastebėjo dažniau su jais bendraujančią. Šiuo metu turi vieną draugę iš klasės, su kuria praleidžia daugiausiai laiko. Mokinės apranga švari, tvarkinga. Mokymosi priemones turi. Mergaitės mokymosi vidurkis siekia 6,28 balo. Lankomumas pamokų prastas - praleido 94 pamokas, iš jų 53 pamokos dėl ligos, kitos dėl vykimo pas gydytojus (taip informavo močiutė), išrašų iš e-sveikatos niekada nepateikinėjo, nes sakė, kad jai tai yra per sunku, todėl visada su auklėtoja bendravo skambučiais arba SMS žinutėmis. Šiais mokslo metais, rugsėjo mėnesį, mokinė į mokyklą sugrįžo akivaizdžiai pakitusiomis kūno formomis (netekusi daug svorio), todėl klasės auklėtoja jau pirmą rugsėjo savaitę turėjo pokalbį su K. močiute dėl jos sveikatos. Pokalbio metu močiutė teigė matanti problemą ir žadėjo kreiptis į gydytojus. Auklėtoja bandė kalbėti su K. apie mitybą ir jos nepilnavertį maisto racioną, prašė, kad eitų valgyti valgykloje arba atsineštų maisto dėžutę į mokyklą. Siūlė pietauti kartu. Po pakalbio matyta valgant obuolius. K. teigė, kad atsineša sumuštinių. Vėliau mokinė kalbėjosi su psichologe bei socialine pedagoge, jai buvo pasiūlyta pagalba. Po pokalbių sulaukė skambučio iš močiutės, kad K. yra puolama dėl maisto, kad jai nurodinėjama ką valgyti ir ko ne. Todėl sutarė su močiute, kad jie vyks pas gydytojus ieškoti problemos, kad ieškos psichologo, o kol ras kitą vaikščios pas mokyklos psichologę, tačiau į susitikimus su mokyklos psichologe mokinė nėjo. Taip pat močiutė labai nenorėjo, kad su K. būtų kalbamasi svorio tema, visiškai atsisakė bendradarbiavimo, bet pažadėjo, kad su gydytojais bendradarbiaus ir prisiėmė visišką atsakomybę dėl mokinės sveikatos. Auklėtoja stebėjo praleistų pamokų pateisinimus ar mokinė lankosi pas gydytojus. Lapkričio 8 dieną močiutė informavo, kad K. guli ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Močiutė labai norėjo ir prašė, kad niekas nesužinotų, kad vėliau nekiltų patyčių. Močiutės prašymu sutiko ir mokytojus informavo lapkričio 25 d. dėl mokinės nedalyvavimo ugdyme priežasties. Kol mokinė gulėjo ligoninėje su močiute bendravo ne vieną kartą. Pastebėjus, kad močiutei per sunku susitvarkyti su K. liga, kreipėsi į mokyklos psichologę, kad pasiūlytų savo pagalbą, tačiau į psichologės skambučius neatsiliepė. Po išvykimo į ligoninę, klasės auklėtoja kalbėjo su geriausia K. drauge. Mokinė teigė, kad šiais metais K. į mokyklą grįžo labai pasikeitusi, nenori bendrauti, nenori užsiimti bendromis veiklomis. 2024 m. gruodžio 16 d. mokinė iš ligoninės grįžo mokytis į gimnaziją, nors močiutė buvo sakiusi, kad ligoninėje galimai bus 3 mėnesius, ugdymas bus tęsiamas ligoninėje. Išrašus iš ligoninės apie ugdymosi pasiekimus gydymo laikotarpiu mokinė pristatė klasės vadovei gruodžio 18 d.

41. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nuolatinio, pastovaus darbo neturi. Tai patvirtina ir ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės. 2025 m. vasario 6 d. pagalbos plane, pagalbos priemonės D. Š. šeimai buvo parengtos atsižvelgiant į šeimoje vyraujančią problematiką, siekiant spręsti krizinę situaciją ir užtikrinti, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą – paslaugų gavėjai rekomenduota įsitraukti į darbo rinką. Taip pat tai patvirtina ir trečiasis asmuo M. J., kuri teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė dabar dirba kažkur, tačiau darbai būna neilgam, atsakovė išlaikymo iš ko mokėti neturėtų. Teismo posėdžio metu atsakovės D. Š. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas nurodė, kad prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovė galimybių mokėti neturi, mano, kad jai būtų sunkoka, mano, kad du šimtus eurų galėtų mokėti. Nurodė, kad nėra duomenų apie jos pastovias, nuolatines pajamas.

42. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tikslias šiuo metu gaunamas pajamas, taip pat įvertinus vaiko amžių ir poreikius, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkintina iš dalies, nepilnamečio vaiko K. Š. išlaikymui iš atsakovės priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko laikinąją globėją M. J.

43. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžią, jos nepilnametės dukros K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. birželio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko laikiną globėją M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui K. Š. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.