Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Not perfect“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-431/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Not perfect“ ieškinį atsakovei Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adell reklama“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Not perfect“ 2016-01-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-06-07 patikslinusi prašė: 1) įpareigoti atsakovę Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją pripažinti ieškovę UAB „Not perfect“ 2015 m. festivalio „Adrenalinas“ kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ laimėtoja, kaip surinkusia didžiausią bendrą festivalio komisijos skirtų balų skaičių (119); 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją viešai, oficialiame festivalio „Adrenalinas“ internetiniame puslapyje paskelbti, kad ieškovė UAB „Not perfect“ pripažįstama 2015 m. festivalio „Adrenalinas“ kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ nugalėtoja; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo tryliktame Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (toliau – ir KOMAA) organizuojamame reklamos festivalyje ,,Adrenalinas“. Festivaliui pasibaigus bei jo nugalėtoja kategorijoje ,,Metų kūrybinė agentūra“ paskelbus reklamos agentūrą UAB ,,Adell reklama“, o ieškovę šioje kategorijoje pripažinus antrosios vietos laimėtoja, ieškovė pastebėjo, kad skaičiuojant rezultatus buvo padaryta aritmetinė klaida. Atsižvelgdama į tai, kad rezultatai buvo apskaičiuoti netinkamai, ieškovė 2015-10-27 bei 2015-10-28 pateikė atsakovei pretenzijas, kuriose reikalavo iš naujo perskaičiuoti festivalio rezultatus bei ištaisyti aritmetinę klaidą, nurodant, kad ieškovė surinko 119 balų, o reklamos agentūra UAB ,,Adell reklama“ – 117 balų skaičių; viešai paskelbti apie klaidą ir pripažinti ieškovą Metų kūrybine agentūra, už laimėjimą įteikti prizus. Atsakovė, nepateikusi ieškovei jokio oficialaus atsakymo į pretenzijas, savo poziciją, kad ieškovė surinko mažiau balų už UAB ,,Adell reklama“ , nes į skaičiavimus nebuvo įtraukti balai už „Pro bono“ kategorijos darbus, išsakė viešuose direktoriaus interviu spaudoje bei elektroniniuose laiškuose KOMAA nariams. Todėl ieškovė 2015-12-01 dar kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti konkretų ir argumentuotą atsakymą bei įgyvendinti pretenzijose išdėstytus reikalavimus.Atsakovė, viešai pateikusi savo paaiškinimus portaluose www.15min.lt ir www.vz.lt dėl festivalio rezultatų skaičiavimo tvarkos, rėmėsi festivalio darbo grupės pasitarime priimtu sprendimu pakeisti festivalio taisykles ir neįtraukti už ,,Pro bono“ kategorijos darbus gautų balų į bendrą rezultatų sumą. Tačiau apie tokius pakeitimus ir atitinkamų balų neįtraukimą, nustatant nugalėtoją Metų kūrybinės agentūros kategorijoje, viešai nebuvo informuota ar pranešta festivalio dalyviams, todėl bet kokie festivalio, kaip viešo renginio, viešai nepaskelbti pakeitimai negalioja. Oficialų atsakovės atsakymą į pareikštas pretenzijas ieškovė gavo tik 2015-12-05, o kartu su juo ir 2015-12-03 Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos susirinkimo protokolą, kuriame buvo nuspręsta festivalio dalyviui UAB ,,Not perfect“ pridėti 7 balus už ,,Pro bono“ kategorijos darbus, bet atimti festivalio komisijos skirtus 5 balus už pateiktus darbus ,,Karklė plakatai“. Vadinasi, iš pradžių teigusi, kad ieškovė nesurinko reikiamo balų skaičiaus dėl to, kad buvo neskaičiuojami ,,Pro bono“ kategorijos balai, vėliau atsakovė pakeitė nuomonę ir ėmė tvirtinti, kad ieškovė UAB „Not perfect“ negali būti pripažinta Metų kūrybine agentūra dėl kitos priežasties, t. y. vienas iš jos darbų tariamai turėjo būti diskvalifikuotas kaip neatitinkantis reikalavimų. Ieškovė pažymėjo, kad darbus vertina ir balus skiria festivalio komisija, o festivalio organizatorė (ar jos valdyba) nėra kompetentinga nei festivalio metu, nei jam pasibaigus pervertinti balų, pridėti naujus ar atimti festivalio komisijos skirtus balus arba diskvalifikuoti ieškovės darbą, kurį priėmė ir teisėtai įvertino komisija, to nenumato nei festivalio taisyklės, nei teisės aktai. Atsakovė aplaidžiai, pažeisdama taisykles ir jo dalyvių interesus organizavo ir vykdė festivalį, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė festivalio laimėtoją kategorijoje ,,Metų kūrybinė agentūra“ ir nepagrįstai nesutiko patenkinti ieškovės reikalavimų. Toks atsakovės sprendimas pažeidžia vieninteles galiojančias festivalio internetiniame puslapyje paskelbtas taisykles, teisės aktų reikalavimus, bendruosius teisės principus (teisingumą, sąžiningumą, teisėtus lūkesčius).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai iš ieškovės UAB „Not perfect“ 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Adell Reklama“ iš ieškovės UAB „Not perfect“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos organizuoto kasmetinio festivalio „Adrenalinas“ reikalavimai dalyviams, darbų pateikimo formatas ir terminai, vertinimo procedūra, skiriamų balų skaičiavimo tvarka, techniniai reikalavimai, apdovanojimų kategorijos ir apdovanojimų ceremonijos laikas bei vieta buvo nustatyti skelbime apie jį ir skelbiamose taisyklėse. Pranešimo skiltyje „Vertinimo eiga“ buvo nurodyta, kad pateiktus darbus pagal kūrybinės idėjos originalumo ir idėjos įgyvendinimo kokybės kriterijus pagal savo kompetenciją ir įsivaizdavimą vertins iš dešimties narių sudaryta komisija, kurią, vertinant atitinkamas darbų kategorijas, papildys dar po tris tos srities ekspertus. Taigi, tokio pobūdžio asociacijos organizuotas renginys vyko pagal organizatoriaus nustatytas taisykles ir laimėtojų išrinkimas buvo priskirtas išimtinai sudarytos komisijos kompetencijai ir jos vertinimui.Paskelbtos festivalio taisyklės nereglamentuoja komisijos sudarymo ir jos teisių, komisijos priimtų sprendimų dėl laimėtojų išrinkimo apskundimo ar pretenzijų pateikimo tvarkos. Komisija yra laikinas organas, kuris veikia tik festivalio laikotarpiu, iki nugalėtojų paskelbimo, po to jos įgaliojimai pasibaigia, nes komisijos nebelieka. Šio festivalio laimėtoju kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Adell Reklama“, o ieškovė liko antrosios vietos laimėtoja. Teismo nuomone, festivalio taisyklės nenustato darbų peržiūrėjimo tvarkos, todėl turi būti vadovaujamasi bendruoju teisės principu „leidžiama tai, kas nedraudžiama“. Atsakovė gera valia ėmėsi atitinkamų veiksmų išnagrinėti ieškovės pretenzijose pareikštus reikalavimus, o jos atliktas tyrimas ir tuo pagrindu padarytas vertinimas leido atsakovei padaryti išvadas, kad ieškovė, nepaisant galimai netikslių komisijos vertinimų, nesurinko daugiau balų už pirmosios vietos laimėtoją. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra tinkamas subjektas, kuriam yra suteikiama teisė vertinti darbus ar teisė nagrinėti skundus bei pretenzijas dėl komisijos priimtų sprendimų. Todėl ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę, kuri sprendimo dėl konkurso laimėtojų nepriėmė ir negalėjo priimti, pripažinti ieškovę laimėtoja negalėtų būti tenkinamas.Teismas pripažino, kad atliktų reklamos darbų vertinimas suorganizuoto festivalio metu neatitinka CK 6.947–6.952 straipsniuose reglamentuojamo viešo konkurso teisinio santykio, nes nebuvo skelbiamas konkursas tam tikro darbo ar rezultato pagal nustatytus kriterijus sukūrimui, nebuvo žadėtas atlyginimas ar specialios teisės suteikimas konkurso nugalėtojui, o buvo vertinami skirtingi savo paskirtimi lietuviškos reklamos kūrėjų jau atlikti ir priduoti darbai, kurie privalėjo turėti komercinius klientus, išskyrus kategorijas „Geriausias Savireklamos/Probono darbas“ ir „Socialinė reklama“. Kadangi konkurso dalyviai nepatyrė jokių sąnaudų konkursui skirtų darbų sukūrimui, jie neįgijo teisės ir į galimų nuostolių atlyginimą pagal CK 6.952 straipsnį netgi tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas konkursą paskelbusio asmens darbų įvertinimo tvarkos nesilaikymas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės teisės CK 6.947–6.952 straipsniuose nustatytais pagrindais negali būti ginamos. Atsižvelgdamas į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teismas pripažino, kad atsakovei, pateikusiai įrodymus apie turėtas 2 178 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turėtų būti kompensuota 1 700 Eur už procesinių dokumentų ruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, o trečiajam asmeniui, pateikusiam įrodymus apie turėtas 1 089 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kompensuotina 200 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, priteisiant šias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Not perfect“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, spręsdamas ginčą, konstatavo faktą, kad ginčo santykiai neatitinka viešojo konkurso sampratos, tačiau neargumentavo ir iš viso nekvalifikavo šalių susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. neįvykdė savo pareigos išspręsti šalių ginčą. Todėl teismo argumentas dėl viešojo konkurso normų netaikymo negali būti pagrindas ieškiniui atmesti.Visus komisijos skirtus už darbus balus suskaičiuoja festivalio organizatorius, o ne pati komisija, kuri savo pareigas šiuo atveju atliko ir darbus įvertino tinkamai. Atsakovė, kaip festivalio organizatorė, neturėjo teisės iš naujo vertinti (pervertinti) festivalio komisijos paskirtų balų. Sutikdamas su tuo ir pasisakydamas, kad atsakovė neturėjo teisės iš naujo vertinti darbų ir juo labiau keisti komisijos jau paskirtų balų, teismas visgi tai laikė vienu iš ieškinio atmetimo pagrindų. Už komisijos paskirtų balų suskaičiavimą ir nugalėtojų paskelbimą buvo atsakinga atsakovė, kuri neteisingai matematiškai juos suskaičiavo, o ieškovė reikalavo skaičiavimus ištaisyti. Taigi ieškovė su konkrečiu reikalavimu, nesusijusiu nei su komisija, nei su jos kompetencija ar pareigomis, kreipėsi būtent į atsakovę, ginčydama jos, kaip festivalio organizatorės, atliktus veiksmus.„Metų kūrybinės agentūros“ titulas nėra materialaus pobūdžio, jo ieškovė siekia dėl garbės, žinomumo reklamos verslo srityje, todėl, priešingai ne nurodyta teismo sprendime, ne tik negauta piniginė nauda ar patirti nuostoliai gali lemti kreipimąsi į teismą dėl pažeistų konkurso dalyvio teisių gynimo. Teismas formaliai ir netinkamai vertino ieškovės pateiktus į bylą įrodymus bei argumentus, nenurodydamas jokios pagrįstos sprendimo atmesti ieškinį argumentacijos, neatsižvelgdamas į akivaizdžią aplinkybę, kad atsakovė specialiai nesutiko perskaičiuoti festivalio kategorijos rezultatų, siekdama išvengti atsakomybės ir festivalio bei savo pačios diskreditavimo. Teismas kilusio tarp šalių ginčo iš esmės ir neišsprendė, vien konstatavęs tam tikrų proceso šalių nurodomų faktinių aplinkybių buvimą arba nebuvimą. Atsakovė Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:Ieškinio nepagrįstumą (galimai pažeistų materialinių santykių nebuvimą) pripažino pati ieškovė, kuri apeliaciniame skunde aiškiai nurodo, kad tuo atveju, jei būtų tenkinamas ieškinio dalykas, ieškovė įgytų pripažinimą, žinomumą, garbę reklamos srityje. Tai suponuoja išvadą, kad net teoriškai ir patenkinus ieškinį ieškovės teisės ir interesai nebūtų apginti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad viešo konkurso teisinius santykius reglamentuojančios normos susiklosčiusioje situacijoje negali būti taikomos, o ieškovės skundo teiginiai, kad teismas privalėjo taikyti CK XLIX skyriaus nuostatas pagal analogiją, atmestini. Festivaliui pasibaigus, dalyvių pretenzijas nagrinėja atsakovė, kurios kolegialus valdymo organas yra valdyba. Pati ieškovė pripažįsta, kad nei vertinimo komisija, nei valdyba negali atlikti pakartotinio darbų vertinimo, tačiau reiškia reikalavimus atsakovei. Pateiktą darbą atsakovės valdybą turėjo teisę diskvalifikuoti pagal festivalio taisyklių 20 punktą. Jeigu po darbų pateikimo terminio pabaigos nustatoma, kad pateikti darbai neatitinka keliamų reikalavimų, jie gali būti diskvalifikuojami, kitaip tariant, už neatitinkančius darbus balai nėra skiriami, o jei buvo skirti, jie anuliuojami. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė siekia išvengti atsakomybės. Ieškovė civilinės atsakomybės sąlygų pareikštu ieškiniu neįrodinėjo, taigi apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad atsakovė vengia atsakomybės, yra tik subjektyvūs atsakovės samprotavimai, nesusiję su nagrinėjama byla. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nekvalifikavo šalis siejusių teisinių santykių. Bylą nagrinėjantis teismas privalo atlikti ginčo teisinę kvalifikaciją ir tik ją atlikęs spręsti, ar yra pažeistos asmens, inicijavusio teisminį procesą, kurios nors teisės ar įstatymo saugomi interesai, ar jie gali būti ginami tuo būdu, kurį yra pasirinkęs bylą inicijavęs asmuo, prieš tai įvertinęs dar ir tokią aplinkybę, ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas ginti subjektines teises, jeigu antroji tų teisinių santykių šalis ginasi nuo jai pareikšto ieškinio ir praleistos ieškinio senaties argumentais. Pažymėtina, kad šios bylos atveju teismas, atsisakęs šalių santykius vertinti kaip viešo konkurso teisinius santykius pagal CK 6.947–6.952 straipsnių nuostatas, nepagrįstai savo sprendime neaptarė atsakovės keliamo ieškinio senaties instituto galimo taikymo klausimo. Tačiau šiuo aspektu, kai galutinis ginčo išnagrinėjimo rezultatas yra palankus atsakovei, dėl ieškinio senaties klausimų neaptarimo teismo sprendime apeliacinis skundas neteikiamas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos paskirtį, į CPK 320 straipsnio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų bei vengdama siurprizinio teismo sprendimo priėmimo, klausimų, susijusių su ieškinio senaties taikymo nagrinėjamu atveju galimybe, išsamiau neanalizuoja ir neaptarinėja. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra išimtinė ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Teisinio pagrindo (konkrečių įstatymo normų) nurodymas nėra privalomas ieškinio elementas, juolab kad teisę taiko pats teismas, kita vertus, galimybė ieškovui ir pačiam įvardinti tas įstatymo normas, kurių pagrindu jis siekia savo interesų gynimo (užtikrinimo), įstatymų leidėjo nėra paneigiama. Nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje yra nurodyta, kad ginčo festivalis „Adrenalinas“ yra vienintelis tokio pobūdžio konkursas Lietuvoje, kurio rezultatai iš esmės nustato agentūrų reitingus Lietuvoje. Pagrindinis šio festivalio tikslas yra suteikti jo dalyviams specialią teisę vadintis geriausia reklamos agentūra tam tikroje kategorijoje bei kelti reklamos kokybę Lietuvoje, todėl festivalis atitinka viešo konkurso sampratą ir požymius, o jo vykdymui turi būti taikomas CK 6.952 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas reglamentavimas. Apeliantės teigimu, atsakovė, kaip paskelbęs konkursą asmuo, pažeidė savo pareigą laikytis paskelbtos darbų įvertinimo tvarkos – tinkamai suskaičiuoti rezultatus (CK 6.951 str. 1 d.), taip pat pažeidė pareigą suteikti konkurso nugalėtojai, t. y. ieškovei, specialią teisę vadintis Metų kūrybine agentūra bei gauti atitinkamus prizus (CK 6.951 str. 2 d.).Taigi apeliantė savo procesiniuose dokumentuose – ieškinyje, patikslintame ieškinyje, dublike – nurodė faktines aplinkybes, susijusias su jos dalyvavimu atsakovės surengtame reklamos festivalyje „Adrenalinas“, ir pati šiuos santykius bei iš jų kildinamus reikalavimu kvalifikavo kaip santykius, atitinkančius viešą konkursą (CK 6 knygos XLIX skyrius). Aktualu ir tai, kad su tokiu kilusio šalių ginčo teisiniu kvalifikavimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiškai sutiko ir atsakovė (atsiliepimo į ieškinį 37–39 punktai), pakeistos atsikirtimų į apeliacinį skundą pozicijos dėl taikytinos teisės nepagrindusi jokiais svariais argumentais ar motyvais. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali nei pats suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko arba faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis). Tačiau teismas turi išspręsti ginčo teisinio kvalifikavimo klausimą, ko pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Todėl šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. CK 6.947 straipsnio 1 dalyje viešas konkursas apibrėžiamas kaip viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas bus pripažintas konkurso nugalėtoju. Be to, konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Teismų praktikoje apibrėžta konkurso sąvoka ir nurodyta, kad žodis „konkursas“ kildinamas iš lotyniško žodžio „concurrere“, reiškiančio „rungtis“, „varžytis“, „konkuruoti“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2013). Byloje nustatyta ir ginčų dėl to nekilo, kad atsakovė KOMAA organizavo reklamos festivalį „Adrenalinas“, kuris vyko pagal atsakovės skelbime apie jį ir viešai paskelbtose taisyklėse nustatytus reikalavimus jo dalyviams, darbams, jų pateikimui. Iš festivalio procedūrų vykdymo dokumentų akivaizdu, kad atsakovės KOMAA organizuoto renginio tikslas – jos dalyvių, kūrybines ar žiniasklaidos paslaugas teikiančių agentūrų varžymasis (rungimasis, konkuravimas) dėl prizų ir nugalėtojų vardo (titulų) atskirose reklamos darbų kategorijose, nustatytose festivalio skelbime bei taisyklėse. Pateikti darbai turėjo būti įvertinti specialiai festivaliui sudarytos komisijos pagal konkurso dokumentuose nurodytas vertinimo procedūras ir kriterijus, t. y. kūrybinės idėjos originalumą bei įgyvendinimo kokybę, kartu atsižvelgiant į drąsą, meistriškumą, naujų technologinių galimybių išnaudojimą bei netikėtą požiūrį, o balų skaičiavimo tvarka nustatyta taisyklių 23-26 punktuose, taip pat perkelta ir į skelbimą apie festivalį.Ir nors šis reklamos festivaliu įvardijamas renginys pagal savo esmę nėra visiškai identiškas CK 6.947 straipsnyje apibrėžtai viešo konkurso sąvokai, vis tik jo sąlygos bei siekiami tikslai (dalyvių varžymasis, prizo mokėjimas ar specialaus nugalėtojo vardo suteikimas už geriausią pasiektą rezultatą) labiausiai artimi būtent konkurso civiliniams teisiniams santykiams, nes viešas konkursas gali būti skelbiamas norint pasiekti ne tik tam tikrą viešą, bet ir privatų tikslą, neprieštaraujantį gerai moralei ar viešajai tvarkai (CK 6.947 str. 3 d.). Pripažintina, kad apeliantė ginče su atsakove remiasi tinkamomis teisės nuostatomis.

Dėl ginčo esmės ir jo (ne)išnagrinėjimo

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino (nevertino) apeliantės teikiamus įrodymus dėl atsakovės neteisingai atliktos komisijos paskirtų balsų suskaičiavimo procedūros ir iš esmės ginčo net neišsprendė, o sprendime esančios išvados yra prieštaringos ir neargumentuotos. Su tokiais skundo argumentais iš esmės taip pat sutiktina. Kaip matyti iš ieškinio argumentų bei juos detalizuojančių apeliantės atstovo paaiškinimų teisme (2016-09-17 teismo posėdžio garso įrašas, patalpintas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), taip pat iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (balų skyrimo lentelių, pretenzijų ir šalių susirašinėjimo turinio), apeliantė, kreipdamasi į teismą, nesiekė kitokio jos konkursui pateiktų darbų įvertinimo balais, nei šie buvo įvertinti pačios komisijos. Jos ieškinio tikslas yra ištaisyti aritmetines komisijos skirtų balų suskaičiavimo klaidas, kurias, jos teigimu, atliko festivalio organizatorė, atsakovė KOMAA. Pirmosios instancijos teismas, kaip leidžia įsitikinti protokolo garso įrašas, tokį apeliantės siekį identifikavo, tačiau skundžiamame teismo sprendime jokios argumentacijos ar motyvų dėl būtent tokio apeliantės reikalavimo pagrįstumo – teisingai ar neteisingai buvo suskaičiuoti komisijos jai skirti balai, koks turėtų būti galutinis balų skaičius – nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytos tik išvados apie galimai netikslius festivalio komisijos vertinimus, apie atsakovės (konkurso organizatorės) subjektinės teisės išnagrinėti dalyvio skundus bei pretenzijas dėl šių vertinimų nebuvimą, apie atsakovės negalėjimą vertinti konkursui pateiktų darbų, peržiūrėti ar pakeisti komisijos sprendimus, nors, kaip nurodyta, apeliantė to net neprašė. Kitaip nei yra nurodyta teismo sprendime, paskelbtoje festivalio organizavimo tvarkoje (skelbime bei taisyklėse) yra reglamentuoti ir komisijos sudarymo, ir jos teisių esminiai principai, priimant ir vertinant konkursui pateiktus darbus; iš dalies yra aptartas ir pretenzijų dėl komisijos sprendimų pateikimo klausimas. Skelbime apie šį festivalį nurodyta, kad komisiją sudaro 10 komisijos narių: 5 nariai iš užsienio ir 5 nariai iš praėjusių metų festivalio TOP5 agentūrų KOMAA narių. Vertinant Dizaino kategorijas komisiją papildys trys Lietuvos Grafinio dizaino asociacijos deleguoti ekspertai. Vertinant Interaktyvios reklamos sprendimų kategoriją komisiją papildys trys skaitmeninės komunikacijos ekspertai. Vertinant Viešųjų ryšių kūrybiškiausius sprendimus komisiją papildys trys PR ekspertai. Vertinant Metų marketingo vadovo bei kampanijų kategorijas komisiją papildys trys LiMa ekspertai (analogiškos nuostatos yra ir taisyklių 11-15 punktuose). Po darbų pridavimo termino pabaigos komisijos nariai iš Lietuvos peržiūri visus darbus ir keliančius abejonių darbus, ar, jų nuomone, įkeltus į netinkamą kategoriją darbus perkelia į kategoriją „Geriausias savireklamos/probono darbas“ (į kitą tinkamą kategoriją). Apie perkėlimą informuojami darbų pateikėjai, kurie, norėdami užginčyti šį sprendimą, privalo pateikti reikiamus dokumentus, liudijančius priešingai (skelbimo apie festivalį informacija; taisyklių 10 ir 18 punktai). Taigi, paskelbtose konkurso sąlygose nėra paneigta ginčų tarp darbų pateikėjų ir komisijos dėl šių darbų atitikties techniniams reikalavimams arba pateikimo kategorijos atsiradimo galimybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, komisijos abejones pašalinantys papildomi duomenys, šiai tokių pareikalavus per festivalio organizatorių (taisyklių 19 p.), turėjo būti teikiami pačiai komisijai per aiškiai apibrėžtą laikotarpį, t. y. iki darbų įvertinimo balais. Nors festivalio organizavimo taisyklėse nurodyta, kad pateikiami darbai turi atitikti visus techninius reikalavimus (21 p.), o jų neatitinkantys darbai gali būti diskvalifikuoti ir po darbų pateikimo termino pabaigos, negrąžinant už diskvalifikuotą darbą sumokėtų pinigų (20 p.), šis terminas pagal tryliktojo festivalio „Adrenalinas“ sąlygas reiškia laikotarpį po 2015-09-11 (darbų registracijos pabaiga) iki 2015-09-25 (geriausiųjų paskelbimas). Tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar konkurso organizatorei (t. y. atsakovei) taip pat yra suteikta teisė pagal taisyklių 20 punktą pačiai pašalinti iš konkurso pirmiau komisijos priimtą kaip tinkamą ir balais jau įvertintą darbą. Viena vertus, šioje taisyklių nuostatoje nepaminėtas tą galintis atlikti subjektas. Kita vertus, taisyklių bei skelbimo apie festivalį visų šio festivalio vykdymo procedūras reguliuojančių nuostatų sisteminė analizė netekia pagrindo sutikti su atsakove, kad ir jai tokia teisė yra suteikta. Tiesiogiai festivalio organizatorei yra suteikiama galimybė pakeisti darbo pateikėjo pasirinktą kategoriją (18 p.) arba kreiptis dėl patikslinimų į darbo pateikėją ar darbo užsakovą komisijos prašymu (19 p.), bet ne savo pačios iniciatyva. Dar daugiau, viešame skelbime apie festivalį yra aiškiai pasisakyta, kad būtent komisijos nariai turi teisę diskvalifikuoti užregistruotą darbą, jei šis neatitinka festivalio taisyklių ir techninių reikalavimų, o apie panašią konkurso organizatorės teisę neužsimenama. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria apeliantės pateiktam taisyklių 20 punkto aiškinimui, kad iš naujo vertinti jos sudarytos komisijos jau įvertinto balais darbo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams konkurso organizatorė negali, negali jo dėl šios priežasties ir diskvalifikuoti (pašalinti iš konkurso), panaikindama komisijos skirtus balus, nes to nenumato konkurso sąlygos. Kitokią išvadą suponuojančių ar kitokią egzistavusią praktiką patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui, ankstesniuose ar šiame konkurse buvusių analogiškų atvejų, kuomet jau po konkurso nugalėtojų paskelbimo buvo šalinami darbai dėl jų neatitikimo techniniams reikalavimams ar panaikinami komisijos skirti balai iš bendros balų skaičiuotės, į nagrinėjamą bylą nepateikta, nors taisyklių 20 punkto aiškinimo problematika buvo viena iš byloje nagrinėto ginčo sudėtinių dalių. Teismų praktikoje dėl viešojo konkurso organizavimo ir vykdymo ne kartą buvo pasisakyta, kad būtina sąlyga yra tokio proceso ir jo procedūrų skaidrumas, o viešąjį konkursą organizuojantis subjektas privalo užtikrinti, kad tiek atliekant konkurso procedūras, tiek ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų ir tuo būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Todėl, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčo santykių turinį ir nepasisakė dėl esminio ginčo aspekto – ar šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista konkurso nugalėtojo kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ nustatymo procedūra, o jeigu pažeidimai būtų nustatyti, ar jie turėjo esminę įtaką apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams, ar, nesant pažeidimų, apeliantei galėjo būti suteikta speciali teisė (nugalėtojos titulas), t. y. neatskleidė šio konkretaus ginčo esmės. Pažymėtina ir tai, kad kilus tokio pobūdžio ginčui neužtektų konstatuoti vien festivalio vykdymo ir laimėtojo atitinkamoje kategorijoje procedūros pažeidimo fakto. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo analizuojama konkurso procedūrų pažeidimų įtaka ginčijamiems konkurso rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2013), pasisakyta, kad konkurso teisiniai santykiai yra kompleksinio pobūdžio ir susideda iš kelių juridinių faktų, turinčių procedūrinį bei materialinį teisinį pobūdį. Procedūrinių teisės normų nedidelis pažeidimas, neturintis įtakos galutiniams konkurso rezultatams ir iš esmės nepažeidžiantis konkurso dalyvių teisių ir teisėtų jų interesų, neteiktų pagrindo abejoti paskelbto konkurso laimėtojo tinkamumu. Atkreiptinas taip pat dėmesys ir į tokį cituotoje kasacinio teismo nutartyje pakartotą ankstesnį išaiškinimą, kad nors konkurso nugalėtojas yra nustatomas pagal konkurso sąlygose nustatytus įvertinimo kriterijus, tačiau konkurso nugalėtojo klausimo išsprendimas yra ne teismo, bet konkursą organizuojančios komisijos diskrecija. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teismas galėtų konstatuoti tik konkrečių pažeidimų buvimo faktą ir jų įtaką skundžiančio konkurso rezultatus asmens teisėms bei teisėtiems interesams, arba taikyti viešą konkursą reglamentuojančiose teisės normose tiesiogiai įvardintus gynybos būdus – įpareigoti atlyginti išlaidas ar nuostolius (CK 6.948 str. 3 d., 6.952 str.). Susiklosčius būtent tokiems teisiniams santykiams, įstatymų leidėjas nenumato tokio gynybos būdo, kaip specialios teisės (nugalėtojo titulo) suteikimas teismo sprendimo pagrindu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisminis ginčas pagal apeliantės pasirinktą teisių gynybos būdą (CPK 13 str.), nesutinkant su atsakovės, kaip konkurso organizatorės, atliktais balų matematiniais apskaičiavimais, galimai lėmusiais neteisingą laimėtojo konkurso kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ nustatymą (taisyklių 23–27 punktai), nekvestionuojant komisijos paskirtų balų ar jos atliktų vertinimų, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas iš naujo, atsižvelgiant į šios nutarties išaiškinimus (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d). Kadangi nagrinėjant ginčą iš naujo visų pirma kils poreikis pasisakyti ir dar dėl vieno pirmosios instancijos teismo neaptarto klausimo – ieškinio senaties (šios nutarties 18 p.), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, kad, reiškiant iš konkurso rezultatų atsirandančius reikalavimus, pavyzdžiui, kai reikalavimus reiškia geriausią konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą pateikęs subjektas, kuriam viešo konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 str. 1d.), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys, taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.