Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria nutarta išdėstyti sprendimo įvykdymą ir pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, civilinėje byloje Nr. 2-339-267/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Iskera“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Įvertinęs aplinkybes, susijusias su krizine situacija valstybėje ir atsakovo pateiktus įrodymus dėl UAB „Iskera“ ūkinės komercinės veiklos, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, siekiant socialiai reikšmingo tikslo – įmonės veiklos išsaugojimo, tikslinga sprendimo įvykdymą išdėstyti trejų metų laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas kiekvieną mėnesį sumoka ieškovui po 2 000 Lt (CPK 284 str. 1 d.). Pasak teismo, 2009 m. liepos 15 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 114 632,09 Lt turto areštas, sprendimui įsiteisėjus, neatitinka CPK 145 str. 2 d. nuostatų ir pažeidžia atsakovo teises.

1. Ieškovas bylą vedė per atstovą, kuris teismo paskirtą posėdžio dieną, t.y. 2010 m. gegužės 19 d. 9 val., dalyvavo kitos bylos nagrinėjime tame pačiame teisme, kur posėdis buvo suderintas iš anksto. Teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, o atsakovo prašymą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), ieškovo procesines teises. Kadangi bylą buvo nutarta nagrinėti žodinio proceso tvarka, proceso šalių žodiniai pasisakymai turinčiais reikšmės bylai klausimais yra itin svarbūs. Teismas nepasiūlė ieškovui ir net nenurodė jį turint teisę pateikti atsikirtimus į UAB „Iskera“ prašymą, ieškovas pagrįstai tikėjosi savo poziciją teismui išdėstyti žodžiu bylos nagrinėjimo metu. Dėl procesinių pažeidimų teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

2. Teismas nepagrįstai įsiteisėjusio sprendimo vykdymą išdėstė labai ilgam terminui, kas iš esmės pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus lūkesčius. Būtina įvertinti, ar atsakovas būtų pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus per tokį ilgą laikotarpį ir ar toks prievolės išdėstymas nepadarys kreditoriui žalos. Vertinant atsakovo pateiktą įmonės balansą, iš jame nurodytos ilgalaikio turto vertės reikia minusuoti lizinguojamo turto vertę, t.y. 3 999 139 Lt. Atsakovas faktiškai yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Prastą savo ekonominę-finansinę padėtį pripažįsta ir pats atsakovas. Atsakovo turimo turto nepakaktų visiems jo kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti. UAB „Saurida“ turimą reikalavimą išdėsčius dalimis, lyginant su kitais atsakovo kreditoriais, kurių reikalavimai neišdėstyti, ieškovas dėl to neišvengiamai patirs didelių nuostolių.

3. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti visą šią sumą iš karto, nes jos mokėjimo terminai pagal sutartį jau seniai yra suėję. Kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis (CPK 6.40 str. 1 d.). Vienos iš sutarties šalių inicijuotas prievolės pagal sutartį išdėstymas dalimis bei jos įvykdymo atidėjimas papildomam terminui, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarauja šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2 str., 6.156 str.). Atsakovo prašymo tenkinimas reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą.

4. Teismas savo iniciatyva išėjo už ginčo ribų ir sprendimo vykdymą išdėstė ilgesniam terminui, nei atsakovas prašė. Mokėdamas po 2 000 litų dydžio įmokas per mėnesį, atsakovas sumokės 640,32 Lt teismo priteistų palūkanų ir 1 359,68 Lt skolos. Tad 70 060,53 Lt sumą atsakovas išmokės per 52 mėnesius, t.y. daugiau nei per 4 metus. Tokia teismo nutartis prieštarauja ieškovo, kaip kreditoriaus, interesams bei pažeidžia jo teises.

5. Ieškovas nėra kredito įstaiga ir neprivalo kredituoti atsakovo verslo. Apyvartinės lėšos ieškovui pačiam reikalingos kasdienėje veikloje, todėl pagrindinis jo siekis yra kuo greičiau atgauti iš atsakovo visą teismo priteistą sumą. Teismas privalėjo numatyti ne tik atsakovo pareigą atsiskaityti per trumpesnį laiką, bet ir jo teisę, esant galimybei, priteistą sumą sumokėti dar greičiau.

6. Teismas neužtikrino ieškovo galimos rizikos dėl galimo prievolės išdėstymo nevykdymo. Teismas turėjo nustatyti ieškovui teisę reikalauti viso teismo sprendimo įvykdymo iš karto, jeigu atsakovas nustatytu laiku nesumokės eilinės periodinės įmokos ir pažeis teismo nustatytą sprendimo vykdymo tvarką.

7. Teigia, kad teismo sprendimo vykdymas pakeičiamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar, pakeitus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

8. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.). Teismo nustatyta suma neužtikrina visų atsakovo prievolių pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdymą. Ieškovo nepatenkintas reikalavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą sudaro 70 060,53 Lt, o teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko tik 60 502,62 Lt sumai, tad 9 557,91 Lt sumos įvykdymas liko neužtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kas pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Ieškovui iš atsakovo priteista suma yra didelė, o tai yra pakankamas pagrindas palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas skolos nesumažino nei bylos nagrinėjimo eigoje, nei teismo sprendimui įsiteisėjus. Atsakovo ekonominė-finansinė padėtis yra sunki, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas maksimaliai sumažina ieškovo riziką dėl jo naudai priimto ir jau įsiteisėjusio teismo sprendimo galimo neįvykdymo. Atsakovas nepasirinko jam palankiausio prievolės užtikrinimo būdo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas UAB „Saurida“ atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai, esant prašymui, neatidėjo bylos nagrinėjimo, atsakovo prašymą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, taip pažeisdamas rungimosi principą, nes ieškovas pagrįstai tikėjosi savo poziciją teismui išdėstyti žodžiu bylos nagrinėjimo metu.

Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį, kuriame sprendžiamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 str. 2 d.). Šalies atstovo užimtumas kitoje byloje paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 156 str. 1 d.), dėl kurios teismas teismo posėdį turėtų atidėti. Dėl atsakovo UAB ,,Iskera“ prašymo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ieškovo atstovas 2010 m. gegužės 25 d. pateikė atsiliepimą (t. 2, b.l. 100-102), kuriame išdėstė savo poziciją dėl atsakovo prašymo pagrįstumo ir aplinkybes, dėl kurių jis nesutiko su atsakovo prašymu. Tad teismui buvo žinoma ieškovo pozicija nagrinėjamu klausimu ir nėra pagrindo sutikti su ieškovo atskirojo skundo teiginiu, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą ieškovui nedalyvaujant, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), ieškovo procesines teises.

Pagal CPK 284 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, gali būti vykdomas priverstinai. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Aiškinant CPK 284 straipsnio pirmosios dalies normą, turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis. Dėl to sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.

Atsakovas UAB „Iskera“ dėl sunkios finansinės padėties (apyvartinių lėšų trūkumo) prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 3 metų laikotarpiui.

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo UAB „Iskera“ prašymą, skundžiamoje nutartyje netyrė ir nenustatė aplinkybių, patvirtinančių prašymo pagrįstumą ir reikalingumą išdėstyti teismo sprendimą, apsiribojęs vien tik konstatavimu, jog jis įvertino aplinkybes, susijusias su krizine situacija valstybėje ir atsakovo pateiktus įrodymus dėl UAB „Iskera“ ūkinės komercinės veiklos.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas yra faktiškai nemokus, nes jo turto nepakaks visiems kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, kad teismas išėjo už ginčo ribų, nes sprendimo įvykdymą išdėstė daugiau nei 4 metams, kad ieškovui apyvartinės lėšos reikalingos kasdienėje veikloje, taip pat kad teismas turėjo atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus ir įsitikinti, ar, pakeitus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas.

Į bylą pateikta atsakovo UAB „Iskera“ 2010 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad per tris 2010 metų mėnesius bendrovė patyrė 131 875 Lt nuostolį, kai tuo tarpu 2009 m. bendrovės nuostolis sudarė 33 991 Lt (t. 2, b.l. 4). Pagal UAB „Iskera“ 2010 m. kovo 31 d. balanso duomenis, bendrovės turtas sudarė 5 831 579 Lt, iš kurio didžiąją dalį sudarė kitas ilgalaikis materialusis turtas (3 999 139 Lt), kurį, kaip patvirtina atsakovo pateiktos sutartys, sudaro lizinguojamas turtas ir per vienerius metus gautinos sumos (882 977 Lt), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 981 165 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 4 672 289 Lt (t. 2, b.l. 5-6).

Atsakovas savo prašyme (t. 2, b.l. 1-3) nurodė, kad per vieną mėnesį lizingo bendrovėms jis privalo sumokėti 99 406,43 Lt įmokas ir 33 987,64 Lt sumą bankams, o jo įsipareigojimai tiekėjams sudaro 750 365 Lt, per vieną mėnesį prekių nuperkama už 362 919 Lt, o sumokama tik 290 298, tad didėja įsipareigojimai tiekėjams, per vieną mėnesį paslaugų suteikiama už 494 018 Lt sumą, o apmokama tik 416 278 Lt. Atsakovas taip pat teigė, kad jis yra kreipęsis į tiekėjus dėl mokėjimo terminų atidėjimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovo išlaidas ir pajamas taip pat patvirtina jo 2010 m. kovo mėnesio periodinės pirkėjų ir tiekėjų/pirkėjų suvestinės (t. 2, b.l. 58, 59). Šių dokumentų ir atsakovo nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis iš tiesų yra komplikuota. Tačiau į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, jog ateityje atsakovo finansinė padėtis gali pagerėti. Nors atsakovas prašė tiekėjų (UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, UAB „Ivetra ir ko“, Timex S.A. filialas) atidėti mokėjimo terminus (t. 2, b.l. 60, 61, 62), tačiau duomenų, patvirtinančių, jog minėtos bendrovės sutiko, kad atsakovas skolas mokės kitokiais, nei numatyta, terminais ir kad buvo pasirašyti atitinkami susitarimai, jis nepateikė. Be to, nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad jis su kitais verslo subjektais pasirašo sutartis, kurios užtikrina nuolatines pajamas per atitinkamus laikotarpius, šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų taip pat nėra. Į bylą pateiktos sutarties su Fluckinger Transport AB nėra pasirašęs pats atsakovas (t. 2, b.l. 87-89). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikti nepareikalavo.

Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad skolą ieškovui atsakovas sumažino (t. 2, b.l. 96-97), tačiau tai patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė, o teismas tokių įrodymų nepareikalavo. Tad nesant įrodymų apie skolos dalies sumokėjimą, t.y. gebėjimo grąžinti skolą dalimis per tam tikrą laikotarpį patvirtinimo, negalima spręsti apie atsakovo prašymo pagrįstumą.

Nors pirmosios instancijos teismas išdėstė teismo sprendimo vykdymą, tačiau jis nenurodė argumentų, kodėl ir kokių aplinkybių pagrindu jis išėjo už prašymo ribų ir nustatė atsakovui pareigą mokėti ieškovui 2 000 Lt mėnesinę įmoką, kas iš esmės reiškia, kad teismo sprendimas buvo išdėstytas ne trims metams, kaip to prašė atsakovas, o ilgesniam laikotarpiui.

Be to, ieškovas atsiliepime taip pat teigė, kad jei UAB „Saurida“ turimas reikalavimas būtų išdėstytas dalimis, jis patirtų didelių nuostolių. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde teigia, kad apyvartinės lėšos jam pačiam yra reikalingos kasdienėje veikloje. Taigi, teismas nesiaiškino, ar ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesukeltų neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgautų laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir tinkamai neįvertino visų sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimui išspręsti svarbių faktinių bylos aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, byloje esančių duomenų pagrindu nesant galimybės apie atsakovo prašymo pagrįstumą spręsti iš esmės, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas nepagrįstai taikė tik 60 502,62 Lt sumai, o 9 557,91 Lt sumos įvykdymas liko neužtikrintas, kas pažeidžia ieškovo interesus.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties (t. 1, b.l. 32-33), ja buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui 114 632,09 Lt sumai, kurią sudarė 110 424,09 Lt ieškinio suma ir 4 208 Lt bylinėjimosi išlaidos. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 60 502,62 Lt, 1 764,40 Lt žyminio mokesčio ir 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 63 017,02 Lt.

Šioje byloje ieškinys buvo iš dalies patenkintas, tad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.). Ieškinį patenkinus tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl būtinumo sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tačiau nepagrįstai, neatsižvelgęs į visas sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas sumas, bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio - 1 764,40 Lt, kitų bylinėjimosi išlaidų - 750 Lt) suma ir priteistų procesinių palūkanų, kurios skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo iki teismo nutarties pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, suma sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak atsakovo atstovo, atsakovas skolą ieškovui sumažino, byloje nesant duomenų apie tokios skolos sumokėjimą, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, kuris tinkamai užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių, taigi netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo perduoti teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir sprendimo įvykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo klausimus perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.