- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-8541-251/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03897-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
- Advokatai
- Laura Timinskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo tėvo B. Š. bei motinos M. Š. mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pareiškėjas B. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai buvo B. Š. bei M. Š. (B.). Pareiškėjo tėvai daugiau vaikų neturėjo.
Pareiškėjo tėvai nuo 1940 metų nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre B. Š. (pareiškėjo tėvo) vardu. Taip pat Pareiškėjo tėvams buvo suteiktas žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šiai dienai jis nėra įregistruotas juridinių asmenų registre bei nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai. Šias aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centras“ išrašas, 1948 m. namų valdos techninės apskaitos byla, žemės mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.
Pareiškėjo tėvų santuoką patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, kadangi jie nėra išlikę (tai patvirtina pridedamos archyvų pažymos), tačiau faktiškai santuoka buvo sudaryta ir tai patvirtina kiti pateikiami dokumentai, jos pareiškėjo motinos pavardė buvo Š., ji nurodyta ir 1940 m. namų knygoje.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. Š.. Po jo mirties visą turtą paveldėjo pareiškėjo motina M. Š. faktiškai pradėdama turtą valdyti (1964 m. redakcijos CK 587 str. 2 d.). Be to 1970-04-22 Šiaulių miesto Vykdomasis komitetas išdavė pažymėjimą, jog po savo vyro B. Š. mirties turtą paveldėjo žmona M. Š..
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. Š.. Po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi tėvų name, jį išlaikė ir prižiūrėjo, taigi priėmė palikimą po tėvų mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tai patvirtina ir 1983-02-22 Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto išduotas pažymėjimas, jog B. Š. paveldėjo turtą po mirties.
Pareiškėjas iki tėvų mirties gyveno kartu su jais, o po jų mirties jis vienintelis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tiek nekilnojamąjį turtą, tiek ir visą likusį tėvų kilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus. Tėvo mirties dieną pareiškėjui buvo 12 metų, o motinos mirties dieną buvo 32 metai. Tuo metu pareiškėjas neišmanė teisinių dalykų, jam niekas nepaaiškino, kad jis, kaip vienintelis iš įpėdinių, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą, turi kreiptis į notarą. Pareiškėjo išsilavinimas – aštuonios klasės vidutinėje mokykloje ir 3 klasės vakarinėje mokykloje. jis stokojo teisinių žinių, nežinojo palikimo priėmimo procedūros, neturėjo pakankamai piniginių lėšų, be to manė, jog pakanka turėti Šiaulių vykdomojo komiteto pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis paveldėjo turtą po tėvų mirties.
Nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą yra būtina, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, ir tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu bei galėtų tinkamai suformuoti ir įgytų nuosavybės teises į žemės sklypą, ant kurio stovi paveldėtas gyvenamasis namas.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė prašė jį tenkinti visiškai pareiškime nurodytais motyvais. B. Š. paaiškino, kad kai tėvas mirė mama nieko nedarė su dokumentais, jų netvarkė. Tėvai buvo nusipirkę žemės sklypą ir statėsi namą. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno tame name. Po tėvo mirties jis liko gyventi su mama tame name. Po motinos mirties jis liko gyventi tame name iki šiol. Yra vienintelis vaikas šeimoje, rūpinosi namu , mokėjo mokesčius .
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime (el. b. 41-43 l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjęs jokių paveldėjimo procedūrų. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).
Liudytoja D. Š. teismui paaiškino, kad B. Š. yra jos kaimynas. Ji pažinojo B. Š. mamą, dabar B. Š. name gyvena vienas , prižiūri namą, nežinojo, kad jis nesusitvarkė namo dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo B. Š. tėvas buvo B. Š. bei motina M. Š. (Briedytė) ( b.l 12 .) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. Š., ( 14 b.l ). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. Š.,(13, b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)., kuris buvo įregistruotas B. Š. (tėvo) vardu. (10- 11 b. l.), Įregistravimo pagrindas 1949-12-23 DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 49 . Iš 2017-10-31 Šiaulių miesto VI-jo notaro biuro notarės pažymos matyti , kad mirusių B. Š. ir M. Š. paveldėjimo byla nėra užvesta, (16 b. l.). Pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo tai, kad pareiškėjas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (15 b. l.). Iš pateiktų kvitų ir apmokėtų sąskaitų kopijų matyti, kad buvo apmokamos paslaugos, teikiamos namui, esančiam (duomenys neskelbtini). (26, -34 b. l.).
Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pažymėjimai, pateikta 1940 m. namų knyga taip pat patvirtina, jog pareiškėjo šeima ir pats pareiškėjas visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Pridedami dokumentai taip pat patvirtina, jog pareiškėjas gyvenamąjį namą išlaikė, mokėjo visus komunalinius bei eksploatacinius mokesčius (elektra, ryšys, ir kt.). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y., liko toliau gyventi name, tvarkėsi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius patvirtino ir liudytoja D. Š..
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. B. Š. testamento nepaliko, jo sutuoktinė M. Š. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. M. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 str. 2 d.).Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo tėvo B. Š., visą turtą paveldėjo pareiškėjo motina M. Š. faktiškai pradėdama turtą valdyti (1964 m. redakcijos CK 587 str. 2 d.). Be to 1970-04-22 Šiaulių miesto Vykdomasis komitetas išdavė pažymėjimą, jog po savo vyro B. Š. mirties turtą paveldėjo žmona M. Š.. ( b.l 25). Po palikėjos M. Š. mirties atsirado palikimas. M. Š. turi pirmos eilės įpėdinį – pareiškėją B. Š.
Pareiškėjas B. Š., mirus motinai, pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė namą , mokėjo privalomus mokėti mokesčius už namui teikiamas paslaugas, naudojosi žemės sklypu. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri namą,
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, reikia paminėti, kad „pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).<...> Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme.“ (2007-12-21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjos M. Š. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos M. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog (duomenys neskelbtini) mirus B. Š. jo sutuoktinė M. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) po savo vyro B. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą;
2.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas B. Š., a.k (duomenys neskelbtini) po motinos M. Š. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą;
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti pateiktus namų knygos orinalus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.