- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2-586-223/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Silvija Streikutė
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. R., duodančiai išvadą institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo nustatyti nepilnamečio J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio vaiko J. R., gim. (duomenys neskelbtini) , naudai po 200 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametytės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2173 Eur už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-26 ( ieškinio pareiškimo teisme dienos); nustatyti bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovas A. R. dalyvaus sūnaus J. R. , gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime bendraus su juo antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnaus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaikas gimė jiems nesant santuokoje. Po vaiko gimimo jie kartu su atsakovu pragyveno maždaug 3-is mėnesius ir po to išsiskyrė, nes atsakovas girtavo ir ėmė smurtauti. Atsakovas iki 2017 m. gruodžio mėnesio dar lankė sūnų, padėjo jį išlaikyti, o po to vaiku nesidomėjo, jo neišlaikė. Vaikas gyvena su ja nuo gimimo, labai prisirišęs, ji turi visas sąlygas auginti ir prižiūrėti sūnų. Gyvena motinos name su visais patogumais, kuriame naudojasi vienu kambariu, yra virtuvė. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia: maistui-150 Eur, avalynei ir drabužiams- 50 Eur, žaislams ir lavinimo priemonėms- 30 Eur, būsto ir komunalinėms išlaidoms, elektrai - 40 Eur, sauskelnėms, servetėlėms, higienos priemonėms- 60 Eur, vitaminams, vaistams- 20 Eur. Ji šiuo metu nedirba, yra registruota Darbo biržoje. Gaunamas pajamas sudaro: vaikų pinigai- 140 Eur, socialinė pašalpa- 249 Eur, bedarbio pašalpa- 154 Eur. Gaunamų pinigų pragyvenimui neužtenka, todėl materialiai remia artimieji. Jokio vertingo turto neturi. Apie atsakovą beveik nieko nežino, tik žino, kad jis yra Lietuvoje. Kai dar su atsakovu gyveno kartu, jis dirbo nelegaliai ir uždirbdavo kas savaitę maždaug po 150-200 Eur.
Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui J. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir sūnaus J. yra artimas ryšys, vaikas prisirušęs ir prie vyresniojo brolio U.. Atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi J., jo nelanko, tačiau ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri nėra labai plati, bet jos pakanka bent pradžiai - ryšiui tarp tėvo ir vaiko užmegzti ir tai atitinka vaiko interesus. Atsakovė yra nedirbanti, gauna išmokas, ieško darbo. Vaiko išlaikymui reikia apie 370 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingas, anksčiau dirbdavo miške ir gaudavo apie 600-800 Eur per mėnesį. Tikėtina, kad atsakovas ir dabar turi neoficialias pajamas. Priteistina ir išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo metu, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų ir atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr.27 matyti, kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė dar augina nepilnametį sūnų U. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Pažymų apie transporto priemones matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad nekilnojamojo turto ieškovė ir atsakovas neturi. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą Lietuvoje nėra, pašalpų ir kitų išmokų jis negauna
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.
Nepilnametis J. R. yra 2-jų metų amžiaus, todėl savo norų išreikšti negali. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis J. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikomas, prižiūrimas ir auklėjamas, vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie jos gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena. Atsakovas iniciatyvos imtis auklėti ir išlaikyti savo vaiką nerodo, juo praktiškai nesidomi, nelanko. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo vaiku ir netinkamai jį auklėja byloje nėra. Dėl šių aplinkybių nepilnamečio J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi atsakovas nora dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo neišreiškė. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 370 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, vaiko amžių, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui 370 Eur per mėnesį yra pagrįsta suma tokio amžiaus vaikui, ši suma yra orientuota ne tik į vaiko poreikius, bet į ieškovės finansines galimybes. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikius visais atvejais pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis.
Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.
Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą nėra . Ieškovės teigimu atsakovas jų bendro gyvenimo metu dirbdavo neoficialiai ir gaudavo per mėnesį 600-800 Eur pajamų. Duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi tokių sveikatos problemų, kurios trukdytų jam užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas ne tik savo, bet ir nepilnamečio sūnaus J. R. išlaikymui, byloje nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką , privalo dirbti ir gauti pajamas. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas gyvena Lietuvoje, todėl remiantis įrodymų tikėtinumo principu, jis dirba ir gauna tam tikras pajamas, iš kurių pragyvena pats ir kurių dalį galėtų skirti savo sūnaus J. išlaikymui.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo proporcingai didesnę vaiko išlaikymui dalį, kadangi jos pajamos yra žymiai maženės nei atsakovo, jai, auginant mažametį vaiką, yra sunkiau įsidarbinti. Su tokiu ieškovės teiginiu sutiktina, nes ieškovė, viena augindama du nepilnamečius vaikus, gali dirbti tik tokį darbą, kad galėtų vaiką nuvesti ir pasiimti iš darželio. Įvertines visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės veiksmuose nėra nustatyta, kad ji piktybiškai vengia darbo, jos veiksmuose kaltės nėra. Turint omeny ieškovės gaunamas išmokas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė , visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, įvertinus vaiko prioritetinius interesus, manytina, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga, proporcinga ieškovės ir atsakovo pajamoms, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo 2018-11-27 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.
Byloje yra įrodyta, kad atsakovas išlaikymo sūnui J. neteikia, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, todėl ši aplinkybė byloje laikytina įrodyta ( CPK 178-179 straipsnis). Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas 2173 Eur už laikotarpį nuo 2018 -01-01 iki 2018-11-26 ( CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su jų sūnumi J. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Be to, pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, turint omeny vaiko amžių ir tai, kad atsakovas jau ilgą laiką visiškai nebendrauja su vaiku, sprendžia, kad šiuo metu vaiko interesus atitinka ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Teismas nenustatė, kad patvirtinus prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus.
Taigi ieškinys tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai ir už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo ( CPK 88, 92-93 , 96-99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Nustatyti nepilnamečio J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina L. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dalyvaus nepilnamečio vaiko J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjime ir bendraus su juo antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR ( du šimtus eurų ) nuo 2018 metų lapkričio 27 d. iki vaiko pilnametystės , išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 2173 Eur ( du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26d. , išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai L. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 204 Eur ( du šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio ir 11,40 Eur ( vienuolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 208 Eur ( du šimtus aštuonis eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.