Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-05 · Administracinė byla Nr. A-146-2230-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-05
Bylos Nr.
A-146-2230-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė, Romanas Kli
Atsakovas
Klaipedos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Klaipedos apskrities
Kategorijos
  • 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A146-2230/2008Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3; 14.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsejo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus, Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,dalyvaujant pareiškeju atstovei G. L.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju A. A., J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. apeliacinius skundus del Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju A. A., J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. skundus atsakovui Klaipedos miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys Klaipedos apskrities viršininko administracija, u˛daroji akcine bendrove ,,Prekybos namai Vidar“, R. A. individuali imone) del sprendimo ir statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija n ustate:

I.

Pareiškejai A. A., J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. kreipesi i teisma (1 t. b.l. 2-5, 47-50, 104-106) prašydami panaikinti:

1) Klaipedos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 1 d. isakyma Nr. AD1-712 „Del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“;

2) Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento 2005 m. baland˛io 11 d. išduota u˛darajai akcinei bendrovei „Prekybos namai Vidar“ statybos leidima daugiabuciam gyvenamajam namui statyti Nr. 20-GN/05.

Pareiškejai paaiškino ir iš bylos dokumentu nustatyta, kad jie yra šio nekilnojamojo turto savininkai: 1) J. K. –130/825 ˛emes sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 2) A. M. ir E. M. gyvenamojo namo su kiemo statiniais bei 695/825 ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini); 3) V. L. – ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 4) E. ˇ. - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipedoje. A. A. gyvena Klaipedos miesto savivaldybei priklausanciame dvieju kambariu bute (duomenys neskelbtini).

Pareiškejai A. M. ir E. M. paaiškino, kad skund˛iami administraciniai aktai pa˛eid˛ia ju teisetus interesus ir statybos normu reikalavimus, kadangi:

1. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu taisykliu (toliau – ir Detaliuju planu taisykles) 34.6 punkta planavimo organizatorius plano rengejui privalo pateikti planuojamos teritorijos topografini – in˛inerini plana. Šiuo atveju atsakovas plano rengejui R. A. individualiai imonei pateike negaliojanti topografini plana. Del netinkamo topografinio plano buvo parengtas netikslus ˛emes sklypo detalusis planas, pa˛eisti atstumai iki gretimu statiniu ir ˛emes sklypu ribu, taip pat ju - gretimu ˛emes sklypu savininku interesai.

2. ˇemes sklypo detaliajame plane nurodytas pastatu u˛imamo ˛emes ploto dydis viršija Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruod˛io 15 d. isakymu Nr. 243 patvirtintu respublikiniu statybos normu RSN 151-92 ,,Miestu ir gyvenvieciu sodybos“ (redakcija, isigaliojusi 1997 m. bir˛elio 28 d.) (toliau – RSN 151-92) 2.1 punkte nustatytus maksimalius pastatu u˛imamo ˛emes ploto dyd˛ius sklype (pagal reikalavimus leistinas u˛statymo plotas 711 kv. m dyd˛io ˛emes sklype yra 235 kv. m, o faktiškai patvirtintame detaliajame plane u˛statymo plotas – 335 kv. m; tai sudaro 47,32 % u˛statymo, nors atsakovo patvirtintame detaliajame plane nurodyta 40 %).

3. Pa˛eisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 ,,Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos“ (toliau-Reglamentas STR 2.06.01:1999) VI skyriaus 3.5 punkto reikalavimai, pagal kuriuos atstumai nuo po˛eminiu ir pusiau po˛eminiu gara˛u sienu nereglamentuojami, taciau turi buti išlaikyti atstumai nuo iva˛iavimo ir išva˛iavimo vartu bei ventiliacijos šachtu iki gyvenamuju ir visuomeniniu pastatu langu – ne ma˛iau kaip 15 m. Pagal parengta detaluji plana atstumas nuo pareiškeju A. ir E. M. namo iki iva˛iavimo – 12,5 m, iki gretimo namo (duomenys neskelbtini) – dar ma˛esnis, o planuojamajame sklype atstumas nuo pastato – tik 2 m.

4. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas STR 2.02.01:2004) XIII skirsnio 243 punkta numatyta vaiku ˛aidimo aikštele turi buti tokioje sklypo vietoje, kuri matoma bent iš vieno buto kambario ar iš bendro naudojimo patalpu, ir ne arciau kaip 10 m nuo iva˛iavimo iš gatves, buitiniu atlieku aikšteles, gara˛o ir gyvenamojo pastato, taciau detaliajame plane šie reikalavimai neišlaikyti.

5. Pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 V skirsnio 173 punkta planuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, juos naudojant ir pri˛iurint, treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygu nepablogintu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios. Isigydami gyvenamuosius namus nuosavu gyvenamuju namu teritorijoje, pareiškejai buvo isitikine, jog greta nebus pastatytas daugiabutis namas, kuris savo aukštingumu, triukšmingumu ir dyd˛iu pablogins ju turetas salygas. 1995 m. teritorijos detaliajame plane buvo numatyta ma˛aaukšte – 1 ar 2 aukštu gyvenamuju namu statyba su 35 procentu u˛statymu. Pareiškeju manymu, daugiabucio statinio suprojektavimas gretimame sklype pa˛eid˛ia insoliacijos reikalavimus, nes pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punkta busto visumos projekto sprendiniai, tarp ju gyvenamojo namo, priklausiniu ir ˛eldiniu lokalizavimas, neturi suma˛inti treciuju asmenu sklypu ir butu insoliacijos, nustatytos Reglamente. Šio teises akto 175.2 punktas ipareigoja projekta parengti taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau pabloginti tu statiniu technine bukle. Šiuo atveju, treciajam suinteresuotam asmeniui u˛darajai akcinei bendrovei „Prekybos namai Vidar“ (toliau – UAB „Prekybos namai Vidar“) pradejus ˛emes sklypo ruošimo darbus, iškilo gresme pareiškeju A. ir E. M. namo tvorai, nes ji suskilinejo. Rengiant detaluji plana buvo neivertinta, jog daugiabucio pastato gyventojai parkuos dideli skaiciu automobiliu, parengtos tik penkios po˛emines parkavimo vietos, nors name bus irengti šeši butai, todel did˛ioji dalis automobiliu bus statomi gatveje, o priva˛iavimo galimybes i gretimus sklypus suma˛es, bus apsunkintos.

6. Pagal Teritoriju planavimo istatymo 31 straipsnio 1 dali detaliojo planavimo organizatorius apie ˛emes sklypu teritorijos planavimo dokumentu rengimo prad˛ia bei planavimo tikslus privalejo raštu informuoti greta planuojamos teritorijos esanciu nekilnojamuju daiktu savininkus, taciau tai nebuvo padaryta. Viešas paskelbimas spaudoje, pareiškeju manymu, neu˛tikrino treciuju asmenu interesu apsaugos, nes tik treciajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai Vidar“ pradejus statybos darbus, jie su˛inojo, jog pakeistas ˛emes sklypo tikslines paskirties pobudis, suprato, koks statinys bus statomas.

7. Detalusis planas prieštarauja Klaipedos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29 patvirtinto Miesto bendrojo plano ir Klaipedos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 235 patvirtinto Gyvenamojo kvartalo Melnrages gyvenvieteje detaliojo plano sprendiniams, kadangi pa˛eid˛iami u˛statymo aukšcio (iki 2 aukštu ) ir ploto (iki 35 procentu) reikalavimai. Be to, gincijama statybos leidima daugiabuciam gyvenamajam namui statyti išdave asmuo (Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento direktorius), neturintis savivaldybes administracijos direktoriaus igaliojimo.

Pareiškejai J. K., V. L., E. ˇ., A. A., paaiškino, kad leidus statyti daugiabuti nama gyvenamuju namu kvartale buvo pa˛eisti ju interesai, nors pagal Reglamenta STR 2.02.01:2004 planuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, juos naudojant ir pri˛iurint, nepablogintu treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo miki statybos prad˛ios. Pareiškeju J. K., V. L., E. ˇ. teigimu, isigydami gyvenamuosius namus bei ˛emes sklypus nuosavu gyvenamuju namu teritorijoje jie buvo isitikine, jog greta nebus pastatytas daugiabutis namas, kuris aukštingumu, triukšmingumu ir dyd˛iu pablogins ju turetas gyvenimo salygas, kadangi 1995 metais teritorijos detaliajame plane buvo numatyta ma˛aaukšte (1 ar 2 aukštu) gyvenamuju namu statyba su 35% u˛statymu. Mineto daugiabucio gyvenamojo namo suprojektavimas pa˛eid˛ia insoliacijos reikalavimus (Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punktas), nes i ju ˛emes sklypus nebepateks tiek saules šviesos, kiek buvo iki statinio statybos. Del daugiabucio namo gyventoju naudojamu automobiliu padidetu triukšmingumas, del gatveje laikomu automobiliu pasunketu eismo Otu gatve salygos. Nebuvo atsi˛velgta i tai, kad Melnrage yra miesto poilsio zona. Pa˛ymejo, kad pagal galiojancio Teritoriju planavimo istatymo 31 straipsnio 1 dali detaliojo plano organizatorius apie ˛emes sklypu teritorijos planavimo dokumentu rengimo prad˛ia bei planavimo tikslus raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esanciu nekilnojamuju daiktu savininkus. Nors atsakovas detaliojo plano rengimo procedura pradejo pagal anksciau galiojusi Teritoriju planavimo istatyma (tik paskelbiant apie vieša svarstyma spaudoje), taciau baige galiojant naujajam Teritoriju planavimo istatymui. Todel, pareiškeju nuomone, šio istatymo nuostata, ginanti treciuju asmenu interesus (šiuo atveju – pareiškeju, kurie yra gretimu sklypu savininkai) turi buti taikoma sprend˛iant ju skunda. Pasak pareiškeju, viešas paskelbimas spaudoje treciuju asmenu interesu apsaugos neu˛tikrina.

Atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu atstovai praše byla nutraukti arba skundus atmesti kaip nepagristus. Nurode, kad pareiškejai praleido istatymu nustatyta vieno menesio termina skundui paduoti, kadangi apie skund˛iamus administracinius aktus turejo su˛inoti dar 2003 metu pabaigoje, kai 2003 m. spalio 16 d. Klaipedos dienraštyje „Vakaru ekspresas“ buvo paskelbta informacija apie pradedama rengti privataus 711 kv. m ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), detaluji plana ir vieša jo svarstyma su visuomene. Todel pareiškejai galejo Teritoriju planavimo istatymo numatytais terminais susipa˛inti su ruošiamu detaliuoju planu, pareikšti pastabas ar prieštaravimus. Be to, nei vienas iš pareiškeju neirode, kokios ju teises ar istatymu ginami interesai yra pa˛eisti, tvirtinant detaluji plana. Detalusis planas, atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu teigimu, buvo paruoštas laikantis teritoriju planavima reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu, suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, jo sprendiniai nei miesto bendrajam, nei Melnrages gyvenvietes detaliajam planams neprieštarauja, numatytas statyti daugiabutis ir aukštingumu, ir u˛statymo plotu atitinka teises aktu reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimu pareiškeju skundus atmete.

Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalimi kreiptis gynybos i teisma gali ne bet kas, o tik suinteresuotas asmuo, kurio teises ar teiseti interesai, jo manymu, yra pa˛eisti. Teismas nustate, kad pareiškejai yra gretimu su ginco sklypu (duomenys neskelbtini), kuriam skund˛iamu sprendimu patvirtintas detalusis planas ir išduotas statybos leidimas, namu gyventojai. Ju reikalavimai panaikinti skund˛iamus sprendimus grind˛iami teises aktu, reglamentuojanciu teritoriju planavimo re˛ima, reikalavimu pa˛eidimu, savo subjektine teise reikalauti skund˛iamu sprendimu panaikinimo jie argumentuoja teise i sveika ir harmoninga gyvenamaja, darbo ir poilsio aplinka. Teismas pabre˛e, kad pareiškeju nurodomos aplinkybes susije ne tik su ju siekiamomis apginti subjektinemis teisemis, bet ir viešuoju interesu, kuriam apginti Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta speciali tvarka. Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas imasi nagrineti administracine byla ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta jo teise arba istatymu saugomas interesas, skunda ar prašyma, bet pagal kitu subjektu kreipimasi. Teismo konstatavimu, pareiškejai nepriklauso turinciu teise ginti viešaji interesa subjektu kategorijai (Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis), todel šiai bylai išspresti yra aktualu nustatyti, kiek ju pareikšti reikalavimai ir argumentai priklauso viešojo intereso gynimo institutui ir kiek jie tiesiogiai susije su konkreciomis pareiškeju istatymo nustatytomis teisemis ir ginamais interesais. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A11-792/2006, padare išvada, kad pareiškeju nurodytos aplinkybes yra daugiau viešosios, o ne privatines teises pa˛eidimo objektas ir gali buti vertinamos kaip viešojo, o ne asmeninio intereso gynimas. Todel pareiškeju reikalavimai pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme laikytini nepagristais ir negali buti tenkinami.

III.

Pareiškejai A. M. ir E. M. apeliaciniu skundu praše panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima –skunda patenkinti. Apeliacini skunda grinde šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamu reikalavimu, nurodytu Administraciniu bylu teisenos istatymo 87 straipsnio 4 dalyje, nes teismas nepasisake del skundo argumentu, o tik pakartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (adm. byla Nr. A11-792/2006) motyvus, nors faktines aplinkybes nera identiškos nagrinejamai bylai, o nutartis nepaskelbta teismo biuletenyje.

2. Pateiktu skundu jie siekia apginti savo konkrecias subjektines teises, nes rengiant gretimos teritorijos detaluji plana tiesiogiai palieciami ju interesai (Taisykliu 10 p., Teritoriju planavimo istatymo 31 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. rugsejo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. baland˛io 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintu Visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatu 27, 28 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. bir˛elio 26 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-720/2004). Todel savo pa˛eistas teises jie gali ginti vadovaudamiesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Konkrecius argumentus del savo subjektiniu teisiu pa˛eidimo jie išdeste savo skunde, taciau teismas ju neišnagrinejo.

3. Pareiškejai nurode, kad ju subjektines teises pa˛eid˛iamos tuo, kad pabloges ju gyvenimo ir veiklos salygos (Reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimu pa˛eidimas):

3.1. Planuojamam pastatui sklypo plotas turetu buti ne ma˛esnis nei 828,4 m², skirto statybai sklypo plotas 711 m²; planuojamo u˛statymo tankis 48%, pagal Bendraji plana turetu buti 35%. Pastatas netures savo kiemo, vaiku ˛aidimu aikšteles, namo gyventoju automobiliai bus paliekami gatveje trukdant pareiškejams i savo kiema, pabloges mikroklimatas, padides triukšmingumas, aplinkos tarša. Pagal Reglamenta STR 2.06.01:1999 nustatyta, kad vienam butui skaiciuojama 0,8 automobilio.

3.2. Pagal detaluji plana neišlaikomas atstumas nuo iva˛iavimo i gara˛a iki kaimyniniu pastatu langu. Pagal Reglamenta STR 2.06.01:1999 šis atstumas turi buti ne ma˛esnis kaip 15 metru.

3.3. Pa˛eid˛iamos gretimu sklypu gyventoju saugumo ir patogumo salygos, nes Otu gatves norminis plotis turi buti ne ma˛esnis nei 5,5 metro, o igyvendinus detaluji plana liktu tik 4,47 m.

3.4. Pastato atstumas iki sklypo ribos 1-2 aukštu pastatams pagal Reglamento STR 2.02.01: 2004 192.1 punkta turi buti nema˛iau kaip 3 metrai. Šis reikalavimas detaliajame plane išlaikytas tik del pirmojo aukšto, o antrojo ir treciojo aukštu atsikišusiu konstrukciju atstumas iki sklypo ribos yra tik 2,70 m. Statomas namas yra triju aukštu, todel šis atstumas turi buti atitinkamai didesnis.

3.5. Projekte numatyti langai šiauriniame fasade ir aikštele ant stogo, o tai pa˛eis ju – gretimu sklypu savininku privatuma.

4. Pareiškejai pa˛ymejo, kad mineti ju subjektiniu teisiu pa˛eidimai sietini su papildomais argumentais del skund˛iamu administraciniu aktu neteisetumo.

4.1.Skund˛iamas detalusis planas prieštarauja Klaipedos miesto bendrojo plano (1997 m. kovo 20 d. Klaipedos miesto tarybos sprendimas Nr.29) ir gyvenamojo kvartalo Melnrages gyvenvieteje detaliojo plano (Klaipedos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkis Nr.235) sprendiniams, iš esmes keicia minetu planu sprendinius, todel negalejo buti patvirtintas savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu (2000 m. spalio 12 d. Teritoriju planavimo istatymo Nr.VIII-204 20 straipsnio 3, 8 dalys).

4.2. Statybos leidima išdave igaliojimu neturintis asmuo.

Pareiškejai J. K., V. L., A. A. ir E. ˇ. apeliaciniu skundu praše panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – skunda patenkinti.

Apeliacini skunda grinde šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas neatitinka Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio 3 dalies, 87 straipsnio 4 dalies reikalavimu, nes teismas nepasisake del skundo argumentu, tik pakartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. bir˛elio 26 d. nutarties administracineje byloje Nr. A11-792/2006 motyvus.

2. Pareiškejai praše teismo apginti savo subjektines teises, o ne viešaji interesa. Tai, kad prašomos apginti teises siejasi su viešuoju interesu, nera prie˛astis atmesti skunda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. bir˛elio 26 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-720/2004).

Pareiškejai J. K., V. L., A. A. E. ˇ. iš esmes nurode tuos pacius argumentus kaip ir pareiškejai A. M. ir E. M., t.y. nurode, kad ju subjektines teises pa˛eid˛iamos tuo, jog del suplanuoto statinio (duomenys neskelbtini) statybos pabloges ju gyvenimo ir veiklos salygos (Reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimu pa˛eidimas),

3. Teismas, konstataves, kad jie neturi teises pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dali ginti savo pa˛eistu ar gincijamu teisiu ir istatymo saugomu interesu, suvar˛e ju subjektines teises.

Atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prekybos namai „Vidar“ praše pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, nurodydami, kad pareiškejai nepateike pakankamai irodymu savo reikalavimams pagristi, nenurode, kokios procesines ar materialines teises normos buvo pa˛eistos. Taip pat nurode, kad nera pagrindo panaikinti teismo sprendimo nei pagal Administraciniu bylu teisenos 142 straipsni, nes apeliantai nenurode nei vieno iš šio straipsnio punktu, nei pagal 143 straipsni, nes nenurode ne vieno materialines teises normos pa˛eidimo.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima paliko nepakeista, o pareiškeju apeliacinius skundus atmete.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, kad ginco ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) yra kaimyninis (neturintis bendru ribu) su sklypu (duomenys neskelbtini) (kuriame stovi pareiškejui J. K. priklausantis gyvenamasis namas), per (Otu) gatve ribojasi su ˛emes sklypais (duomenys neskelbtini) ( kuriuose gyvena pareiškejai V. L. bei E. ˇ.) ir tiesiogiai ribojasi su ˛emes sklypais (duomenys neskelbtini) (jame esanciame name yra pareiškejo A. A. nuomojamas butas) bei (duomenys neskelbtini) (jame stovi pareiškeju A. ir E. M. gyvenamasis namas). Pareiškejai skund˛ia (prašo panaikinti) atsakovo 2004 m. bir˛elio 1 d. isakymu patvirtinta ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaluji plana ir šio detaliojo plano pagrindu 2005 m. baland˛io 11 d. treciajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai“ Vidar“ išduota statybos leidima daugiabuciam (3 aukštu ir 6 butu) gyvenamajam namui statyti. Pa˛ymeta, kad reikalavima panaikinti mineta statybos leidima pareiškejai grind˛ia aplinkybemis, kurios ju nurodytos kaip pagrindas tenkinti pirmaji reikalavima (del detaliojo plano panaikinimo), ir nurodo ji kaip išvestini iš pirmojo. Konstatuota, kad pareiškeju reikalavimas panaikinti nurodyta statybos leidima yra (ir šiuo atveju turi buti nagrinejamas kaip) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti detaluji plana (mineta isakyma del jo patvirtinimo), todel nagrinejant ši administracini ginca, pirmiausia yra butina pasisakyti del pareiškeju teises (ABTI taikymo prasme) gincyti nurodytus individualius teises aktus.

Teismas pa˛ymejo, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrineti administracine byla pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta jo teise arba istatymu saugomas interesas, skunda ar prašyma. Pagal to paties istatymo 22 straipsnio 1 dali, asmuo turi teise paduoti skunda del viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Taigi asmens teise paduoti skunda administraciniam teismui suponuoja aplinkybes, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) butent savo (o ne kitu asmenu ar viešaji interesa) asmenines teises ar istatymu saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog šie (tariamai pa˛eisti) jo teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Pa˛ymeta, kad besikreipiancio i teisma asmens nurodyti kaip (tariamai) pa˛eisti teises ar istatymu saugomi interesai tam tikrais atvejais gali visiškai arba iš dalies sutapti su viešuoju interesu, kuri pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkta ir 56 straipsnio 1 dali gali ginti (istatymu nustatytais atvejais) tik kiti šiose normose nurodyti subjektai. Taciau toks interesu sutapimas negali paneigti asmens teises paciam kreiptis i teisma del savo (tariamai) pa˛eistu teisiu gynimo, nes priešingai nera nustatyta istatymu. Kolegija pa˛ymejo, kad nurodyta taisykle (procesiniu teises normu aiškinimas) yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines penkiu teiseju kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartyje (administracineje byloje Nr. A3-64-07) ir pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 13 straipsnio 2 dali ja butina vadovautis. Pa˛ymeta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimas (administracineje byloje Nr. A11-792-06), kuriuo remesi pirmosios instancijos teismas, yra panaikintas siekiant nustatyti vienoda administraciniu teismu praktika taikant minetas procesines teises normas, todel šiuo metu juo negalima vadovautis.

Iš pareiškeju skundu argumentu teismas nustate, kad nagrinejamoje byloje jie siekia apginti butent savo (tariamai) pa˛eistas teises ir istatymu saugomus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 3 dalis (skund˛iamo isakymo priemimo metu galiojusi 2004-01-15 istatymo Nr. IX-1962 redakcija) nustato, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti istatymais, Vyriausybes nutarimais nustatytu specialiuju ˛emes naudojimo salygu reikalavimams, galiojantiems savivaldybes teritorijos ir jos daliu bendruju, taip pat specialiuju planu sprendiniams, kitiems teises aktams. Pagal pareiškeju nurodyto Reglamento STR 2.02.01:2004 173 punkta, projektuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, ja naudojant ir pri˛iurint, treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygu nepablogintu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios. Šio Reglamento 175.2 punkte nustatyta, kad projektas turi buti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba (tiesimas) nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau (juos naudojant) pabloginti tu statiniu technine bukle. To paties Reglamento 175.5 punkte nurodyta, kad busto visumos projekto sprendiniu, tarp ju gyvenamojo namo, priklausiniu ir ˛eldiniu lokalizavimas, neturi suma˛inti treciuju asmenu sklypu ir butu insoliacijos dyd˛iu, nustatytu šiame Reglamente.

Kolegija pa˛ymejo, kad nurodytos Reglamento nuostatos yra taikytinos minetos Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes šios istatymo normos taikymo po˛iuriu atitinka joje nurodytu teises aktu samprata. Kolegija nustate, kad nuorodos Reglamente i treciuosius asmenis (kuriu interesus apsaugoti šios nuostatos yra skirtos) leid˛ia daryti išvada, kad tokiu asmenu kategorijai šiuo atveju priklauso pareiškejai, nes (kaip pa˛ymeta pirmiau) ju gyvenamoji vieta tampriai yra susijusi su skund˛iamo detaliojo plano iteisinta gyvenamojo namo statyba. Konstatuota, kad pareiškeju nurodyti (tariamai padaryti) detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo pa˛eidimai gali buti pripa˛inti pagrindu panaikinti skund˛iama detaluji plana, taciau tik tuo atveju, jei bus nustatyti konkretus Reglamente nustatytu reikalavimu pa˛eidimai ir kai tai gali buti siejama butent su pareiškeju gyvenimo salygu pakeitimu. Tai reiškia, kad pareiškeju subjektyvus suvokimas apie ju interesu pa˛eidima be atitinkamo patvirtinimo, kad buvo pa˛eisti atitinkami teises aktu (Reglamentu) imperatyviai nustatyti ir skund˛iamo isakymo metu galioje reikalavimai, negali buti pripa˛intas pakankamu pagrindu tenkinti ju reikalavimus.

Kolegija, atsi˛velgusi i tai, kad apeliantai neprašo byla gra˛inti naujam nagrinejimui pirmosios instancijos teisme, ivertinusi bylos nagrinejimo trukme, konstatavusi, jog byloje yra surinkta pakankamai irodymu, leid˛ianciu padaryti vienokia arba kitokia išvada skundu pagristumo klausimu, nutare pati ivertinti byloje esancius irodymus.

Taikydama pirmiau nurodytus kriterijus, kolegija pa˛ymejo, kad pareiškeju A. ir E. M. nuoroda skunde i Detaliuju planu taisykliu 34.6 punkto pa˛eidima negali buti pripa˛inta pagrindu konstatuoti tokio pa˛eidimo fakta, nes (kaip matyti iš šiu Taisykliu 34 punkto bei šio punkto aiškinimo) planuojamos teritorijos topografinio-in˛inerinio plano pateikimo laikas yra atitinkamo susitarimo tarp planavimo organizatoriaus ir plano rengejo dalykas, t. y. šio plano nepateikimas sudarant tokia sutarti negali buti traktuojamas kaip imperatyvios nuostatos pa˛eidimas.

Kolegija pareiškeju A. ir E. M. nuoroda skunde i RSN 151-92 2.1 punkto pa˛eidima pripa˛ino nepagrista, nes skund˛iamo isakymo priemimo metu (2004-06-01) RSN 151-92 nebegaliojo (jo galiojimas pasibaige 2004 m. gegu˛es 5 d. (Aplinkos ministro 2004-02-17 isakymas Nr. D1-72). Pa˛ymejo, kad skund˛iamo detaliojo plano bei statinio atitikima reikalavimams del leistinos u˛statyti sklypo dalies patvirtina byloje esantys irodymai: eksperto kvalifikacija šioje srityje turincio J. B. išvada (T 3, b. l. 6-9), u˛statytos sklypo dalies apskaiciavimai (T 3, b. l. 165) bei Klaipedos miesto savivaldybes administracijos 2006 m. kovo 20 d. raštas apie skund˛iamo detaliojo plano atitikima miesto bendrajam planui, kuris buvo patvirtintas Klaipedos miesto savivaldybes tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu (T 3, b. l. 137-162, 164). Pa˛ymeta, kad nurodyto bendrojo plano sprendiniai iš dalies pakeite šiu pareiškeju nurodyto Klaipedos miesto valdybos 1995 m. gruod˛io 7 d. patvirtintus sprendinius del Melnrages ˛emes sklypu paskirties pobud˛io, todel pareiškeju ir ju pateiktos specialisto A. Višniuno nuorodos i pastaraji detaluji plana negali buti pripa˛intos pagristomis.

Kolegija nustate, kad pareiškeju nuoroda i Reglamento STR 2.06.01 : 1999 3.5 punkto pa˛eidima tuo aspektu, kad detaliajame plane neišlaikytas reikalavimo del atstumo nuo iva˛iavimo i po˛emini gara˛a iki gretimu gyvenamuju namu langu, byloje yra paneigiama Klaipedos visuomenes sveikatos centro Projektavimo dokumentu higienines ekspertizes 2005 m. kovo 29 d. protokolu (T 1, b. l. 121-122), pastato projektavimo salygu savadu (T 1, b. l. 128-140). Pa˛ymejo, kad irodymu, patvirtinanciu šio argumento pagristuma bei paneigianciu išvardintus irodymus, pareiškejai nepateike.

Kolegija pa˛ymejo, kad pagal pirmiau nurodyta Reglamento STR 2.02.01:2004 175.2 punkta, projektas turi buti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba (tiesimas) nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau (juos naudojant) pabloginti tu statiniu technine bukle. Pareiškejai A. ir E. M. ir J. K. skunduose nurode, kad šis Reglamento reikalavimas yra pa˛eistas, nes vykdant statybos darbus ˛emes sklype (duomenys neskelbtini) atsirado gresme ju namu tvoroms, kurios pradejo skilineti. Iš byloje esanciu tvoros tarp namu ir (duomenys neskelbtini) teritoriju (kolegija pa˛ymejo, kad name gyvena pareiškejas A. A., o ne nurodyti pareiškejai) tyrinejimu teismas nustate, kad juose nurodytos tiriamos tvoros deformacijos ir rekomendacijos, kaip tas deformacijas reikia pašalinti (T 2, b. l. 33). Nurodyti tvoros pa˛eidimai, kolegijos manymu, neirodo, kad jie atsirado del (detaliojo) projektavimo, o ne del statybos darbu netinkamo vykdymo (iš tyrinejimu aprašymo galima daryti išvada apie netinkama pamatu duobes iškasima). Todel šiuo atveju nera pakankamo pagrindo konstatuoti Reglamento STR 2.02.01:2004 175.2 punkto pa˛eidimo fakta.

Kolegija nustate, kad pareiškeju A. ir E. M. skundo argumentai del Reglamento STR 2.02.01:2004 243 punkto pa˛eidimo negali buti pripa˛inti pagrindu ginti kieno nors iš pareiškeju interesus, nes šis punktas reglamentuoja reikalavimus del vaiku ˛aidimo aikšteles buvimo vietos statomo namo, o ne gretimu namu at˛vilgiu. Kolegija pa˛ymejo, kad šioje byloje turi buti ginami paciu pareiškeju teiseti interesai.

Kolegija konstatavo, kad Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punktas nustato, jog busto visumos projekto sprendiniu, tarp ju gyvenamojo namo, priklausiniu ir ˛eldiniu lokalizavimas, neturi suma˛inti treciuju asmenu sklypu ir butu insoliacijos dyd˛iu, nustatytu šiame Reglamente. Aiškindama šios nuostatos taikyma, kolegija pa˛ymejo, kad pagal ja tam tikras insoliacijos suma˛ejimas (nepa˛eid˛iant Reglamento nustatytu dyd˛iu) yra leistinas. Pareiškejai nenurode konkreciu insoliacijos suma˛ejimo dyd˛iu ir ju atitikmens Reglamento nustatytiems dyd˛iams. Byloje esantys irodymai (minetas Klaipedos visuomenes sveikatos centro Projektavimo dokumentu higienines ekspertizes 2005 m. kovo 29 d. protokolas) patvirtina, kad šis Reglamento punktas detaliuoju planu nera pa˛eistas. Todel ir šis pareiškeju argumentas negali buti pripa˛intas pagristu.

Kolegija taip pat pa˛ymejo, kad pareiškejai skunduose nenurode kokiu nors konkreciu skund˛iamo detaliojo plano rengimo tvarkos pa˛eidimu. Ju nuoroda del Teritoriju planavimo istatymo 31 straipsnio 1 dalies (2004-01-15 istatymo Nr. IX-1962 redakcija) taikymo negali buti pripa˛inta pagrista, nes ši istatymo nuostata atsirado tik nuo 2004 m. gegu˛es 1 d., t. y. po to, kai apie numatoma detaluji planavima buvo informuojama tuo metu galiojusius Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 1 dalies (1995-12-12 istatymo Nr.I-1120 redakcija) reikalavimus, o, kaip pa˛ymeta, pareiškejai nenurode, kad šiuo atveju buvo pa˛eisti minetos teises normos reikalavimai.

Remdamasi išdestytais argumentais kolegija priejo išvada, kad tenkinti pareiškeju skundus juose nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo. Todel kolegija pripa˛ino, kad teismo priimtas sprendimas atmesti pareiškeju skundus iš esmes yra pagristas.

V.

Pareiškejai 2007 m. gegu˛es 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma atnaujinti byloje procesa del netinkamo materialines teises normu aiškinimo ir taikymo, nulemusio neteiseta ir nepagrista teismo sprendima (Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Prašymas del proceso atnaujinimo grind˛iamas šiais argumentais:

1) Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo motyvu del pareiškeju keliamo ginco esmes apeliacines instancijos teismas turejo ji panaikinti ir gra˛inti byla nagrineti iš naujo. Gincas nebuvo išnagrinetas, pa˛eisti instancines teismu sistemos ir teismu sprendimu teisetumo ir pagristumo kontroles principai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas del teises i teisinga teisma.

2) Teismas netinkamai aiškino ir taike Detaliuju planu rengimo taisykliu 34.6 punkta, nepagristai netaike šiu Taisykliu 38 ir 40 punktu nuostatu, o tai reiškia ir 1995 m. gruod˛io 12 d. Teritoriju planavimo istatymo (2004-02-07 redakcija) 26 straipsnio 1 dalies pa˛eidima. Pagal nurodytas teises aktu nuostatas detaliojo plano bre˛iniai rengiami ant ne senesnio kaip vieneriu metu topografinio in˛inerinio plano, grafine arba skaitmenine forma. Teismo išvada, kad topografinio in˛inerinio plano pateikimo laikas yra susitarimo tarp planavimo organizatoriu ir plano rengejo dalykas, padaryta vadovaujantis Taisykliu 34 punktu, neatitinka Teritoriju planavimo istatymo bei Detaliuju planu rengimo taisykliu nuostatu, nedera su istatymu leidejo tikslais ir ketinimais ir tai salygojo neteisinga ginco išsprendima.

3) Teismas netinkamai aiškino Teritoriju planavimo istatymo pakeitimo istatymo (isigaliojo nuo 2004 m. gegu˛es 1 d.) 4 straipsnio 2 dali ir nepagristai netaike 1992 m. gruod˛io 15 d. statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintu Respublikiniu statybos normu RSN 151-92 ,,Miestu ir gyvenvieciu sodybos“ (1997-06-28 redakcija) 2.1 punkto.

4) Teismas netinkamai aiškino Statybos istatymo (2005-04-02) 23 straipsnio 5 dalies 2 punkta ir Aplinkos ministro 2002 m. baland˛io 30 d. isakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 6.4 punkta. Teismas neivertino argumento, kad pareiškeju gincijama statybos leidima išdave nekompetentingas asmuo.

VI.

2008 m. gegu˛es 8 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas procesa byloje atnaujino Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, perduodamas byla apeliacine tvarka išnagrineti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Ivertinusi pareiškeju prašymo del proceso atnaujinimo argumentus, kolegija nutare atnaujinti procesa del šiu prie˛asciu:

1. Pareiškejai skunde teige, kad detaliojo plano rengejui buvo pateiktas negaliojantis topografinis planas. Rengiant ginco teritorijos planavimo dokumentus galiojusio Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 1 dalis nustate, kad detaliuju planu (išskyrus valstybes sienos, krašto apsaugos ir strategines reikšmes objektu projektus, taip pat miško valdos miškotvarkos projektus) rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarka nustato Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos detaliuju planu taisykles. Pagal 1996 m. lapkricio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 34.6 punkta planavimo organizatorius plano rengejui privalejo pateikti planuojamos teritorijos topografini in˛inerini plana. Vadovaujantis šiu Taisykliu 40 punktu, detaliojo plano bre˛iniai rengiami ne ant senesnio kaip vieneri metai topografinio in˛inerinio plano. Atnaujindama procesa kolegija vertino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties teiginys, jog pagal Taisykliu 34 punkta planuojamos teritorijos topografinio in˛inerinio plano pateikimo laikas yra atitinkamo susitarimo tarp planavimo organizatoriaus ir plano rengejo dalykas, neatitinka Detaliuju planu rengimo taisykliu 40 punkto nuostatos. Kolegija padare išvada, kad šiuo atveju apeliacines instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike teises normas, numatancias reikalavimus detaliojo planavimo dokumentams.

2. Kolegija nustate, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, jog reikalavima panaikinti 2005 m. baland˛io 11 d. statybos leidima Nr. 20-GN/05 pareiškejai grind˛ia tomis paciomis aplinkybemis, kuriomis grinde pirmaji reikalavima (del isakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas panaikinimo) ir nurodo ji kaip išvestini iš pirmojo, todel reikalavimas panaikinti statybos leidima yra (ir šiuo atveju turi buti nagrinejamas kaip) išvestinis iš reikalavimo panaikinti detaluji plana, taciau iš pareiškeju advokates pirmosios instancijos teisme pateiktu paaiškinimu (Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 22 d. teismo posed˛io protokolas) matyti, jog statybos leidimas buvo gincijamas ir tuo aspektu, kad jis išduotas neigalioto toki veiksma atlikti asmens, t.y. pa˛eid˛iant Statybos istatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkta. Kolegija konstatavo, jog apeliacines instancijos teismas del šiu pareiškeju argumentu nepasisake, t.y. netaike ginco santyki reglamentuojanciu normu. Ši situacija kolegija ivertino kaip esmini materialines teises normu pa˛eidima, galejusi tureti itakos sprend˛iant del pareiškeju reikalavimo panaikinti Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento 2005 m. baland˛io 11 d. išduota statybos leidima daugiabuciam gyvenamajam namui statyti Nr. 20-GN/05 teisetumo ir pagristumo

Kitus pareiškeju prašymo del proceso atnaujinimo argumentus kolegija atmete kaip nepagristus.

VII.

2004 m. sausio 15 d. Teritoriju planavimo istatymo pakeitimo istatymo Nr. IX-1962 (isigaliojo nuo 2004 m. gegu˛es 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iki 2004 m. gegu˛es 1 d. pradeti rengti teritoriju planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo salygos, sudarytos planavimo darbu sutartys ir pradetos viešo svarstymo su visuomene proceduros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegu˛es 1 d. galiojusi Teritoriju planavimo istatyma (ˇin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritoriju planavima reglamentavusius teises aktus. Kadangi gincijamo detaliojo plano rengimo proceduros buvo pradetos iki 2004 m. gegu˛es 1 d., nagrinejant pareiškeju skunda taikytinas 1995 m. gruod˛io 12 d. Teritoriju planavimo istatymu Nr.I-1120 (2001 m. baland˛io 19 d. istatymo Nr.IX-288 redakcija) ir su juo susije poistatyminiai teises aktai, o ne nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. isigaliojes naujos redakcijos Teritoriju planavimo istatymas.

Kaip matyti iš pareiškeju apeliaciniu skundu argumentu, gindami savo subjektines teises (Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalis) ir skusdami administraciniam teismui Klaipedos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 1 d. isakyma Nr. AD1-712 „Del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento 2005 m. baland˛io 11 d. išduota UAB „Prekybos namai Vidar“ statybos leidima Nr. 20-GN/05 daugiabuciam gyvenamajam namui statyti, pareiškejai siekia, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai ir pagal gincijama statybos leidima pastatytas statinys nepablogintu ju gyvenimo ir veiklos salygu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki šios statybos prad˛ios. Gincijamu administraciniu aktu priemimo metu treciuju asmenu pagristu interesu apsauga projektuojant busto gretimuose sklypuose visuma numate Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ V skirsnis „Treciuju asmenu pagristu interesu apsauga“. Pagrindines Reglamento nuostata yra tos, kad projektuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, juos naudojant ir pri˛iurint, treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygas nepablogetu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios (173 punktas; projektas turi buti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba (tiesimas) nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau (juos naudojant) pabloginti tu statiniu technine bukle (175.2 punktas). Treciuju asmenu subjektines teises remiantis Reglamento STR 2.02.01:2004 V skyriumi gali buti ginamos jei yra nustatomas esminis projektuojamo busto visumos neigiamas poveikis konkretaus treciojo asmens gyvenimo ir veiklos salygoms, nes pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 174 punkta, salygu pasikeitimas del objektyviu prie˛asciu gali buti neišvengiamas, taciau jis neturi viršyti normatyviniu statybos techniniu dokumentu ir normatyviniu statinio saugos ir paskirties dokumentu reikalavimu leistinu ribu.

Pareiškeju nuomone, ju nurodytos Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatos, o kartu ir pareiškeju subjektines teises (pa˛eisti atstumai tarp pastatu ir sklypu ribu, ˛emes sklypo u˛statymo tankio ir intensyvumo normatyvai, suma˛ejo normatyvinis gatves plotis, insoliacija, kt.) buvo pa˛eistos del to, kad detalusis planas buvo rengiamas panaudojant netinkama topografini plana. Gincijamo detaliojo plano rengimo metu galiojusiu Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu 1996 m. lapkricio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos isakymu Nr. 159, 34 punktas nustate dokumentu, kuriuos detalliojo planavimo organizatorius turi pateikti detaliojo plano rengejui, saraša. Tarp pateiktinu dokumentu nurodytas planuojamos teritorijos topografinis – in˛inerinis planas (Taisykliu 34.6 punktas). Kolegijos vertinimu, Detaliuju planu rengimo taisykliu 34 punkto nuostata, kad kiekvienu konkreciu atveju pateikiamu dokumentu ir duomenu sarašas aptariamas su plano rengeju ir priklauso nuo planavimo salygu, planuojamos teritorijos geografines padeties ir ypatumu, leid˛ia planavimo organizatoriui ir detaliojo plano rengejui pateiktinu dokumentu saraša aptarti tik tose ribose, kuriu privalomai nenustato kompetentingu subjektu parengti detaliojo planavimo proceduros dokumentai, nurodyti šiu Taisykliu 28, 32 punktuose. Iš ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dokumentu matyti, kad Klaipedos miesto savivaldybes Architekturos ir urbanistikos skyrius 2003 m. rugsejo 16 d. išvadoje del numatomo rengti detaliojo plano (duomenys neskelbtini) proceso ir proceduros nagrinejimo ir 2003 m. spalio 3 d. salygose šiam detaliajam planui rengti buvo nustates reikalavima – parengti naujos topografines nuotraukos byla.

Detaliuju planu rengimo taisykliu 40 punktas nustate, kad detaliojo plano bre˛iniai rengiami ne ant senesnio kaip vieneri metai topografinio in˛inerinio plano. ˇemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto atsakovo 2004 m. bir˛elio 1 d. sprendimu Nr.AD1-712, pagrindiniame bre˛inyje nurodyta, kad detalusis planas parengtas remiantis skaitmenine toponuotrauka, kuria 2003 metais atliko UAB „In˛ineriniai tyrinejimai“. Detaliuju planu rengimo taisykliu 40 punkte nurodyto termino prasme kolegijai del toponuotraukos panaudojimo detaliajam planui rengti tinkamumo kolegijai abejoniu nekyla. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, UAB „In˛ineriniai tyrinejimai“ Klaipedos filialas (duomenys neskelbtini) skaitmenine topografine nuotrauka parenge 2003 m. gruod˛io 1 d. Detalusis planas patvirtintas 2004 m. bir˛elio 1 d. Todel apeliantu argumentai, kad detalusis planas parengtas ant senesnio kaip vieneri metai topografinio in˛inerinio plano, nepagristi.

Iš ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindinio bre˛inio, parengto ant pirmiau minetos toponuotraukos, matyti, kad šio ˛emes sklypo (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, kuri yra gretima ˛emes sklypui (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ˛emes sklypo savininkai pareiškejai J. K., A. M., E. M.), tarp tašku Nr.2 ir Nr.3 kerta dvi lygiagrecias linijas (toje vietoje detaliajame plane numatyti ˛eldiniai), kurios pa˛ymetos ir toponuotraukoje. Pagal i byla pateikta Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenu banko 2005 m. gegu˛es 25 d. išraša, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai yra kiemo statiniai – tvora bei kiemo aikštele (kadastro duomenys u˛fiksuoti 2003 m. bir˛elio 4 d.). Tai leid˛ia daryti išvada, kad toponuotraukoje ir detaliojo plano pagrindiniame bre˛inyje lygiagreciomis linijomis pa˛ymeta tvora. Kad tarp ˛emes sklypu identifikaciniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)yra tvora matyti iš Šiauliu apygardos teismo nutarties (2007 m. bir˛elio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr.2A-8-267/2007). Toponuotraukoje, skirtingai negu detaliojo plano pagrindiniame bre˛inyje, ˛emes sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba dvi minetas lygiagrecias linijas (tvora) kerta tik viename taške (gretimybeje su sklypais, kuriu identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), o ˛emes sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybes su ˛emes sklypu identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ˛yma nurodyta nuo minetos linijos (tvoros), kuri pagal detaliojo plano pagrindini bre˛ini patenka i detaliuoju planu suplanuota ˛emes sklypa identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Topografines nuotraukos byloje, parengtoje remiantis ˛emes sklypo (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas -711 m²), kuri tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prekybos namai Vidar“ 2003 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pirko iš A. B., planu, duomenu apie šio ˛emes sklypo gretimybes nera. Kolegijos vertinimu ši bylos med˛iaga nepaneigia apeliantu argumentu, jog gincijamas detalusis planas buvo parengtas projektuojamo busto visumos poveikio tretiesiems asmenims (šiuo atveju – pareiškejams) duomenis (Reglamento STR 2.02.01:2004 173 punktas) skaiciuojant ne nuo kadastrines detaliajam planavimui numatyto ˛emes sklypo ribos, o nuo galimai neteisingai topografiniame plane pa˛ymetos sklypo ribos. Ši aplinkybe yra reikšminga tikrinant, ar yra pagristi pareiškeju argumentai, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniais pa˛eistos pirmiau minetos Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatos bei pareiškeju teiseti interesai šio Reglamento V skirsnio nuostatu prasme. Šios aplinkybes ištyrimui ir nustatymui, ar toponuotrauka, ant kurios parengtas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, jos parengimo laiku atitiko nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie gincui aktualioje teritorijoje iregistruotus nekilnojamuosius daiktus, butina surinkti naujus irodymus (ABTI 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, pirmosios instancijos teismas 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimu pareiškeju skunda atmete vieninteliu motyvu – padare nepagrista išvada, kad pareiškejai nepagristai gina vieša interesa (ABTI 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis), o ne savo asmeninius interesus. Apeliacines instancijos teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje ivertindamas irodymus ir išnagrinedamas iš esmes pareiškeju reikalavima del isakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo, antraji pareiškeju reikalavima (del 2005 m. baland˛io 11 d. statybos leidimo Nr. 20-GN/05 panaikinimo) vertino kaip išvestini iš pirmojo, kurio nepatenkinus buvo atmestas ir antrasis pareiškeju reikalavimas. Kolegija sutinka su vertinimu, kad pareiškeju reikalavimas del statybos leidimo panaikinimo yra išvestinis iš pirmojo, taciau statybos leidimas buvo gincijamas visiškai kitu pagrindu ir motyvais negu isakymas del detaliojo plano tvirtinimo (pareiškeju teigimu, pa˛eid˛iant Statybos istatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkta ji išdave nekompetentingas subjektas), todel šis reikalavimas turejo buti nagrinejamas iš esmes vertinant irodymus ir pasisakant del pareiškejo argumentu ir reikalavimo pagristumo. Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendima, administracinis teismas ivertina ištirtus teismo posedyje irodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turincios bylai esmines reikšmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Kadangi del pareiškeju skundo antrojo reikalavimo toks vertinimas nebuvo atliktas, teismo sprendimas del šio reikalavimo išsprendimo negali buti pripa˛intas pagristu.

Remiantis išdestytais argumentais pareiškeju apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarti pakeiciama. Šios nutarties dalis, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškeju apeliaciniai skundai atmesti, panaikinama. Pareiškeju skundai tenkinami iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimas panaikinamas perduoti byla šiam teismui nagrineti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarti pakeisti. Nutarties dali, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškeju A. A. J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ., apeliaciniai skundai atmesti, panaikinti.

Pareiškeju A. A. J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla šiam teismui nagrineti iš naujo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis AlechnaviciusLaime BaltrunaiteRomanas Klišauskas