- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-05
- Bylos Nr.
- A-146-2230-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė, Romanas Kli
- Atsakovas
- Klaipedos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Klaipedos apskrities
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus, Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Romano Kliausko (kolegijos pirmininkas),
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikeju A. A., J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. apeliacinius skundus del Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikeju A. A., J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. skundus atsakovui Klaipedos miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys Klaipedos apskrities virininko administracija, u˛daroji akcine bendrove ,,Prekybos namai Vidar“, R. A. individuali imone) del sprendimo ir statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija n ustate:
I.
Pareikejai A. A., J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. kreipesi i teisma (1 t. b.l. 2-5, 47-50, 104-106) praydami panaikinti:
1) Klaipedos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 1 d. isakyma Nr. AD1-712 „Del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“;
2) Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento 2005 m. baland˛io 11 d. iduota u˛darajai akcinei bendrovei „Prekybos namai Vidar“ statybos leidima daugiabuciam gyvenamajam namui statyti Nr. 20-GN/05.
Pareikejai paaikino ir i bylos dokumentu nustatyta, kad jie yra io nekilnojamojo turto savininkai: 1) J. K. –130/825 ˛emes sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 2) A. M. ir E. M. gyvenamojo namo su kiemo statiniais bei 695/825 ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini); 3) V. L. – ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 4) E. ˇ. - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipedoje. A. A. gyvena Klaipedos miesto savivaldybei priklausanciame dvieju kambariu bute (duomenys neskelbtini).
Pareikejai A. M. ir E. M. paaikino, kad skund˛iami administraciniai aktai pa˛eid˛ia ju teisetus interesus ir statybos normu reikalavimus, kadangi:
1. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu taisykliu (toliau – ir Detaliuju planu taisykles) 34.6 punkta planavimo organizatorius plano rengejui privalo pateikti planuojamos teritorijos topografini – in˛inerini plana. iuo atveju atsakovas plano rengejui R. A. individualiai imonei pateike negaliojanti topografini plana. Del netinkamo topografinio plano buvo parengtas netikslus ˛emes sklypo detalusis planas, pa˛eisti atstumai iki gretimu statiniu ir ˛emes sklypu ribu, taip pat ju - gretimu ˛emes sklypu savininku interesai.
2. ˇemes sklypo detaliajame plane nurodytas pastatu u˛imamo ˛emes ploto dydis virija Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruod˛io 15 d. isakymu Nr. 243 patvirtintu respublikiniu statybos normu RSN 151-92 ,,Miestu ir gyvenvieciu sodybos“ (redakcija, isigaliojusi 1997 m. bir˛elio 28 d.) (toliau – RSN 151-92) 2.1 punkte nustatytus maksimalius pastatu u˛imamo ˛emes ploto dyd˛ius sklype (pagal reikalavimus leistinas u˛statymo plotas 711 kv. m dyd˛io ˛emes sklype yra 235 kv. m, o faktikai patvirtintame detaliajame plane u˛statymo plotas – 335 kv. m; tai sudaro 47,32 % u˛statymo, nors atsakovo patvirtintame detaliajame plane nurodyta 40 %).
3. Pa˛eisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 ,,Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos“ (toliau-Reglamentas STR 2.06.01:1999) VI skyriaus 3.5 punkto reikalavimai, pagal kuriuos atstumai nuo po˛eminiu ir pusiau po˛eminiu gara˛u sienu nereglamentuojami, taciau turi buti ilaikyti atstumai nuo iva˛iavimo ir iva˛iavimo vartu bei ventiliacijos achtu iki gyvenamuju ir visuomeniniu pastatu langu – ne ma˛iau kaip 15 m. Pagal parengta detaluji plana atstumas nuo pareikeju A. ir E. M. namo iki iva˛iavimo – 12,5 m, iki gretimo namo (duomenys neskelbtini) – dar ma˛esnis, o planuojamajame sklype atstumas nuo pastato – tik 2 m.
4. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas STR 2.02.01:2004) XIII skirsnio 243 punkta numatyta vaiku ˛aidimo aiktele turi buti tokioje sklypo vietoje, kuri matoma bent i vieno buto kambario ar i bendro naudojimo patalpu, ir ne arciau kaip 10 m nuo iva˛iavimo i gatves, buitiniu atlieku aikteles, gara˛o ir gyvenamojo pastato, taciau detaliajame plane ie reikalavimai neilaikyti.
5. Pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 V skirsnio 173 punkta planuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, juos naudojant ir pri˛iurint, treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygu nepablogintu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios. Isigydami gyvenamuosius namus nuosavu gyvenamuju namu teritorijoje, pareikejai buvo isitikine, jog greta nebus pastatytas daugiabutis namas, kuris savo auktingumu, triukmingumu ir dyd˛iu pablogins ju turetas salygas. 1995 m. teritorijos detaliajame plane buvo numatyta ma˛aaukte – 1 ar 2 auktu gyvenamuju namu statyba su 35 procentu u˛statymu. Pareikeju manymu, daugiabucio statinio suprojektavimas gretimame sklype pa˛eid˛ia insoliacijos reikalavimus, nes pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punkta busto visumos projekto sprendiniai, tarp ju gyvenamojo namo, priklausiniu ir ˛eldiniu lokalizavimas, neturi suma˛inti treciuju asmenu sklypu ir butu insoliacijos, nustatytos Reglamente. io teises akto 175.2 punktas ipareigoja projekta parengti taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau pabloginti tu statiniu technine bukle. iuo atveju, treciajam suinteresuotam asmeniui u˛darajai akcinei bendrovei „Prekybos namai Vidar“ (toliau – UAB „Prekybos namai Vidar“) pradejus ˛emes sklypo ruoimo darbus, ikilo gresme pareikeju A. ir E. M. namo tvorai, nes ji suskilinejo. Rengiant detaluji plana buvo neivertinta, jog daugiabucio pastato gyventojai parkuos dideli skaiciu automobiliu, parengtos tik penkios po˛emines parkavimo vietos, nors name bus irengti ei butai, todel did˛ioji dalis automobiliu bus statomi gatveje, o priva˛iavimo galimybes i gretimus sklypus suma˛es, bus apsunkintos.
6. Pagal Teritoriju planavimo istatymo 31 straipsnio 1 dali detaliojo planavimo organizatorius apie ˛emes sklypu teritorijos planavimo dokumentu rengimo prad˛ia bei planavimo tikslus privalejo ratu informuoti greta planuojamos teritorijos esanciu nekilnojamuju daiktu savininkus, taciau tai nebuvo padaryta. Vieas paskelbimas spaudoje, pareikeju manymu, neu˛tikrino treciuju asmenu interesu apsaugos, nes tik treciajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai Vidar“ pradejus statybos darbus, jie su˛inojo, jog pakeistas ˛emes sklypo tikslines paskirties pobudis, suprato, koks statinys bus statomas.
7. Detalusis planas prietarauja Klaipedos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29 patvirtinto Miesto bendrojo plano ir Klaipedos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 235 patvirtinto Gyvenamojo kvartalo Melnrages gyvenvieteje detaliojo plano sprendiniams, kadangi pa˛eid˛iami u˛statymo aukcio (iki 2 auktu ) ir ploto (iki 35 procentu) reikalavimai. Be to, gincijama statybos leidima daugiabuciam gyvenamajam namui statyti idave asmuo (Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento direktorius), neturintis savivaldybes administracijos direktoriaus igaliojimo.
Pareikejai J. K., V. L., E. ˇ., A. A., paaikino, kad leidus statyti daugiabuti nama gyvenamuju namu kvartale buvo pa˛eisti ju interesai, nors pagal Reglamenta STR 2.02.01:2004 planuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, juos naudojant ir pri˛iurint, nepablogintu treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo miki statybos prad˛ios. Pareikeju J. K., V. L., E. ˇ. teigimu, isigydami gyvenamuosius namus bei ˛emes sklypus nuosavu gyvenamuju namu teritorijoje jie buvo isitikine, jog greta nebus pastatytas daugiabutis namas, kuris auktingumu, triukmingumu ir dyd˛iu pablogins ju turetas gyvenimo salygas, kadangi 1995 metais teritorijos detaliajame plane buvo numatyta ma˛aaukte (1 ar 2 auktu) gyvenamuju namu statyba su 35% u˛statymu. Mineto daugiabucio gyvenamojo namo suprojektavimas pa˛eid˛ia insoliacijos reikalavimus (Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punktas), nes i ju ˛emes sklypus nebepateks tiek saules viesos, kiek buvo iki statinio statybos. Del daugiabucio namo gyventoju naudojamu automobiliu padidetu triukmingumas, del gatveje laikomu automobiliu pasunketu eismo Otu gatve salygos. Nebuvo atsi˛velgta i tai, kad Melnrage yra miesto poilsio zona. Pa˛ymejo, kad pagal galiojancio Teritoriju planavimo istatymo 31 straipsnio 1 dali detaliojo plano organizatorius apie ˛emes sklypu teritorijos planavimo dokumentu rengimo prad˛ia bei planavimo tikslus ratu informuoja greta planuojamos teritorijos esanciu nekilnojamuju daiktu savininkus. Nors atsakovas detaliojo plano rengimo procedura pradejo pagal anksciau galiojusi Teritoriju planavimo istatyma (tik paskelbiant apie viea svarstyma spaudoje), taciau baige galiojant naujajam Teritoriju planavimo istatymui. Todel, pareikeju nuomone, io istatymo nuostata, ginanti treciuju asmenu interesus (iuo atveju – pareikeju, kurie yra gretimu sklypu savininkai) turi buti taikoma sprend˛iant ju skunda. Pasak pareikeju, vieas paskelbimas spaudoje treciuju asmenu interesu apsaugos neu˛tikrina.
Atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu atstovai prae byla nutraukti arba skundus atmesti kaip nepagristus. Nurode, kad pareikejai praleido istatymu nustatyta vieno menesio termina skundui paduoti, kadangi apie skund˛iamus administracinius aktus turejo su˛inoti dar 2003 metu pabaigoje, kai 2003 m. spalio 16 d. Klaipedos dienratyje „Vakaru ekspresas“ buvo paskelbta informacija apie pradedama rengti privataus 711 kv. m ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), detaluji plana ir viea jo svarstyma su visuomene. Todel pareikejai galejo Teritoriju planavimo istatymo numatytais terminais susipa˛inti su ruoiamu detaliuoju planu, pareikti pastabas ar prietaravimus. Be to, nei vienas i pareikeju neirode, kokios ju teises ar istatymu ginami interesai yra pa˛eisti, tvirtinant detaluji plana. Detalusis planas, atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu teigimu, buvo paruotas laikantis teritoriju planavima reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu, suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, jo sprendiniai nei miesto bendrajam, nei Melnrages gyvenvietes detaliajam planams neprietarauja, numatytas statyti daugiabutis ir auktingumu, ir u˛statymo plotu atitinka teises aktu reikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimu pareikeju skundus atmete.
Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalimi kreiptis gynybos i teisma gali ne bet kas, o tik suinteresuotas asmuo, kurio teises ar teiseti interesai, jo manymu, yra pa˛eisti. Teismas nustate, kad pareikejai yra gretimu su ginco sklypu (duomenys neskelbtini), kuriam skund˛iamu sprendimu patvirtintas detalusis planas ir iduotas statybos leidimas, namu gyventojai. Ju reikalavimai panaikinti skund˛iamus sprendimus grind˛iami teises aktu, reglamentuojanciu teritoriju planavimo re˛ima, reikalavimu pa˛eidimu, savo subjektine teise reikalauti skund˛iamu sprendimu panaikinimo jie argumentuoja teise i sveika ir harmoninga gyvenamaja, darbo ir poilsio aplinka. Teismas pabre˛e, kad pareikeju nurodomos aplinkybes susije ne tik su ju siekiamomis apginti subjektinemis teisemis, bet ir vieuoju interesu, kuriam apginti Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta speciali tvarka. Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti iimtiniai atvejai, kai teismas imasi nagrineti administracine byla ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta jo teise arba istatymu saugomas interesas, skunda ar prayma, bet pagal kitu subjektu kreipimasi. Teismo konstatavimu, pareikejai nepriklauso turinciu teise ginti vieaji interesa subjektu kategorijai (Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis), todel iai bylai ispresti yra aktualu nustatyti, kiek ju pareikti reikalavimai ir argumentai priklauso vieojo intereso gynimo institutui ir kiek jie tiesiogiai susije su konkreciomis pareikeju istatymo nustatytomis teisemis ir ginamais interesais. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A11-792/2006, padare ivada, kad pareikeju nurodytos aplinkybes yra daugiau vieosios, o ne privatines teises pa˛eidimo objektas ir gali buti vertinamos kaip vieojo, o ne asmeninio intereso gynimas. Todel pareikeju reikalavimai pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme laikytini nepagristais ir negali buti tenkinami.
III.
Pareikejai A. M. ir E. M. apeliaciniu skundu prae panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima –skunda patenkinti. Apeliacini skunda grinde iais argumentais:
1. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamu reikalavimu, nurodytu Administraciniu bylu teisenos istatymo 87 straipsnio 4 dalyje, nes teismas nepasisake del skundo argumentu, o tik pakartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (adm. byla Nr. A11-792/2006) motyvus, nors faktines aplinkybes nera identikos nagrinejamai bylai, o nutartis nepaskelbta teismo biuletenyje.
2. Pateiktu skundu jie siekia apginti savo konkrecias subjektines teises, nes rengiant gretimos teritorijos detaluji plana tiesiogiai palieciami ju interesai (Taisykliu 10 p., Teritoriju planavimo istatymo 31 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. rugsejo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. baland˛io 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintu Visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatu 27, 28 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. bir˛elio 26 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-720/2004). Todel savo pa˛eistas teises jie gali ginti vadovaudamiesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Konkrecius argumentus del savo subjektiniu teisiu pa˛eidimo jie ideste savo skunde, taciau teismas ju neinagrinejo.
3. Pareikejai nurode, kad ju subjektines teises pa˛eid˛iamos tuo, kad pabloges ju gyvenimo ir veiklos salygos (Reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimu pa˛eidimas):
3.1. Planuojamam pastatui sklypo plotas turetu buti ne ma˛esnis nei 828,4 m², skirto statybai sklypo plotas 711 m²; planuojamo u˛statymo tankis 48%, pagal Bendraji plana turetu buti 35%. Pastatas netures savo kiemo, vaiku ˛aidimu aikteles, namo gyventoju automobiliai bus paliekami gatveje trukdant pareikejams i savo kiema, pabloges mikroklimatas, padides triukmingumas, aplinkos tara. Pagal Reglamenta STR 2.06.01:1999 nustatyta, kad vienam butui skaiciuojama 0,8 automobilio.
3.2. Pagal detaluji plana neilaikomas atstumas nuo iva˛iavimo i gara˛a iki kaimyniniu pastatu langu. Pagal Reglamenta STR 2.06.01:1999 is atstumas turi buti ne ma˛esnis kaip 15 metru.
3.3. Pa˛eid˛iamos gretimu sklypu gyventoju saugumo ir patogumo salygos, nes Otu gatves norminis plotis turi buti ne ma˛esnis nei 5,5 metro, o igyvendinus detaluji plana liktu tik 4,47 m.
3.4. Pastato atstumas iki sklypo ribos 1-2 auktu pastatams pagal Reglamento STR 2.02.01: 2004 192.1 punkta turi buti nema˛iau kaip 3 metrai. is reikalavimas detaliajame plane ilaikytas tik del pirmojo aukto, o antrojo ir treciojo auktu atsikiusiu konstrukciju atstumas iki sklypo ribos yra tik 2,70 m. Statomas namas yra triju auktu, todel is atstumas turi buti atitinkamai didesnis.
3.5. Projekte numatyti langai iauriniame fasade ir aiktele ant stogo, o tai pa˛eis ju – gretimu sklypu savininku privatuma.
4. Pareikejai pa˛ymejo, kad mineti ju subjektiniu teisiu pa˛eidimai sietini su papildomais argumentais del skund˛iamu administraciniu aktu neteisetumo.
4.1.Skund˛iamas detalusis planas prietarauja Klaipedos miesto bendrojo plano (1997 m. kovo 20 d. Klaipedos miesto tarybos sprendimas Nr.29) ir gyvenamojo kvartalo Melnrages gyvenvieteje detaliojo plano (Klaipedos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkis Nr.235) sprendiniams, i esmes keicia minetu planu sprendinius, todel negalejo buti patvirtintas savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu (2000 m. spalio 12 d. Teritoriju planavimo istatymo Nr.VIII-204 20 straipsnio 3, 8 dalys).
4.2. Statybos leidima idave igaliojimu neturintis asmuo.
Pareikejai J. K., V. L., A. A. ir E. ˇ. apeliaciniu skundu prae panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – skunda patenkinti.
1. Teismo sprendimas neatitinka Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio 3 dalies, 87 straipsnio 4 dalies reikalavimu, nes teismas nepasisake del skundo argumentu, tik pakartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. bir˛elio 26 d. nutarties administracineje byloje Nr. A11-792/2006 motyvus.
2. Pareikejai prae teismo apginti savo subjektines teises, o ne vieaji interesa. Tai, kad praomos apginti teises siejasi su vieuoju interesu, nera prie˛astis atmesti skunda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. bir˛elio 26 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-720/2004).
Pareikejai J. K., V. L., A. A. E. ˇ. i esmes nurode tuos pacius argumentus kaip ir pareikejai A. M. ir E. M., t.y. nurode, kad ju subjektines teises pa˛eid˛iamos tuo, jog del suplanuoto statinio (duomenys neskelbtini) statybos pabloges ju gyvenimo ir veiklos salygos (Reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimu pa˛eidimas),
3. Teismas, konstataves, kad jie neturi teises pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dali ginti savo pa˛eistu ar gincijamu teisiu ir istatymo saugomu interesu, suvar˛e ju subjektines teises.
Atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prekybos namai „Vidar“ prae pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, nurodydami, kad pareikejai nepateike pakankamai irodymu savo reikalavimams pagristi, nenurode, kokios procesines ar materialines teises normos buvo pa˛eistos. Taip pat nurode, kad nera pagrindo panaikinti teismo sprendimo nei pagal Administraciniu bylu teisenos 142 straipsni, nes apeliantai nenurode nei vieno i io straipsnio punktu, nei pagal 143 straipsni, nes nenurode ne vieno materialines teises normos pa˛eidimo.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima paliko nepakeista, o pareikeju apeliacinius skundus atmete.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad ginco ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) yra kaimyninis (neturintis bendru ribu) su sklypu (duomenys neskelbtini) (kuriame stovi pareikejui J. K. priklausantis gyvenamasis namas), per (Otu) gatve ribojasi su ˛emes sklypais (duomenys neskelbtini) ( kuriuose gyvena pareikejai V. L. bei E. ˇ.) ir tiesiogiai ribojasi su ˛emes sklypais (duomenys neskelbtini) (jame esanciame name yra pareikejo A. A. nuomojamas butas) bei (duomenys neskelbtini) (jame stovi pareikeju A. ir E. M. gyvenamasis namas). Pareikejai skund˛ia (prao panaikinti) atsakovo 2004 m. bir˛elio 1 d. isakymu patvirtinta ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaluji plana ir io detaliojo plano pagrindu 2005 m. baland˛io 11 d. treciajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai“ Vidar“ iduota statybos leidima daugiabuciam (3 auktu ir 6 butu) gyvenamajam namui statyti. Pa˛ymeta, kad reikalavima panaikinti mineta statybos leidima pareikejai grind˛ia aplinkybemis, kurios ju nurodytos kaip pagrindas tenkinti pirmaji reikalavima (del detaliojo plano panaikinimo), ir nurodo ji kaip ivestini i pirmojo. Konstatuota, kad pareikeju reikalavimas panaikinti nurodyta statybos leidima yra (ir iuo atveju turi buti nagrinejamas kaip) yra ivestinis i reikalavimo panaikinti detaluji plana (mineta isakyma del jo patvirtinimo), todel nagrinejant i administracini ginca, pirmiausia yra butina pasisakyti del pareikeju teises (ABTI taikymo prasme) gincyti nurodytus individualius teises aktus.
Teismas pa˛ymejo, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. io straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrineti administracine byla pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta jo teise arba istatymu saugomas interesas, skunda ar prayma. Pagal to paties istatymo 22 straipsnio 1 dali, asmuo turi teise paduoti skunda del vieojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Taigi asmens teise paduoti skunda administraciniam teismui suponuoja aplinkybes, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) butent savo (o ne kitu asmenu ar vieaji interesa) asmenines teises ar istatymu saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog ie (tariamai pa˛eisti) jo teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Pa˛ymeta, kad besikreipiancio i teisma asmens nurodyti kaip (tariamai) pa˛eisti teises ar istatymu saugomi interesai tam tikrais atvejais gali visikai arba i dalies sutapti su vieuoju interesu, kuri pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkta ir 56 straipsnio 1 dali gali ginti (istatymu nustatytais atvejais) tik kiti iose normose nurodyti subjektai. Taciau toks interesu sutapimas negali paneigti asmens teises paciam kreiptis i teisma del savo (tariamai) pa˛eistu teisiu gynimo, nes prieingai nera nustatyta istatymu. Kolegija pa˛ymejo, kad nurodyta taisykle (procesiniu teises normu aikinimas) yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestines penkiu teiseju kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartyje (administracineje byloje Nr. A3-64-07) ir pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 13 straipsnio 2 dali ja butina vadovautis. Pa˛ymeta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimas (administracineje byloje Nr. A11-792-06), kuriuo remesi pirmosios instancijos teismas, yra panaikintas siekiant nustatyti vienoda administraciniu teismu praktika taikant minetas procesines teises normas, todel iuo metu juo negalima vadovautis.
I pareikeju skundu argumentu teismas nustate, kad nagrinejamoje byloje jie siekia apginti butent savo (tariamai) pa˛eistas teises ir istatymu saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 3 dalis (skund˛iamo isakymo priemimo metu galiojusi 2004-01-15 istatymo Nr. IX-1962 redakcija) nustato, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprietarauti istatymais, Vyriausybes nutarimais nustatytu specialiuju ˛emes naudojimo salygu reikalavimams, galiojantiems savivaldybes teritorijos ir jos daliu bendruju, taip pat specialiuju planu sprendiniams, kitiems teises aktams. Pagal pareikeju nurodyto Reglamento STR 2.02.01:2004 173 punkta, projektuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, ja naudojant ir pri˛iurint, treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygu nepablogintu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios. io Reglamento 175.2 punkte nustatyta, kad projektas turi buti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba (tiesimas) nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau (juos naudojant) pabloginti tu statiniu technine bukle. To paties Reglamento 175.5 punkte nurodyta, kad busto visumos projekto sprendiniu, tarp ju gyvenamojo namo, priklausiniu ir ˛eldiniu lokalizavimas, neturi suma˛inti treciuju asmenu sklypu ir butu insoliacijos dyd˛iu, nustatytu iame Reglamente.
Kolegija pa˛ymejo, kad nurodytos Reglamento nuostatos yra taikytinos minetos Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes ios istatymo normos taikymo po˛iuriu atitinka joje nurodytu teises aktu samprata. Kolegija nustate, kad nuorodos Reglamente i treciuosius asmenis (kuriu interesus apsaugoti ios nuostatos yra skirtos) leid˛ia daryti ivada, kad tokiu asmenu kategorijai iuo atveju priklauso pareikejai, nes (kaip pa˛ymeta pirmiau) ju gyvenamoji vieta tampriai yra susijusi su skund˛iamo detaliojo plano iteisinta gyvenamojo namo statyba. Konstatuota, kad pareikeju nurodyti (tariamai padaryti) detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo pa˛eidimai gali buti pripa˛inti pagrindu panaikinti skund˛iama detaluji plana, taciau tik tuo atveju, jei bus nustatyti konkretus Reglamente nustatytu reikalavimu pa˛eidimai ir kai tai gali buti siejama butent su pareikeju gyvenimo salygu pakeitimu. Tai reikia, kad pareikeju subjektyvus suvokimas apie ju interesu pa˛eidima be atitinkamo patvirtinimo, kad buvo pa˛eisti atitinkami teises aktu (Reglamentu) imperatyviai nustatyti ir skund˛iamo isakymo metu galioje reikalavimai, negali buti pripa˛intas pakankamu pagrindu tenkinti ju reikalavimus.
Kolegija, atsi˛velgusi i tai, kad apeliantai neprao byla gra˛inti naujam nagrinejimui pirmosios instancijos teisme, ivertinusi bylos nagrinejimo trukme, konstatavusi, jog byloje yra surinkta pakankamai irodymu, leid˛ianciu padaryti vienokia arba kitokia ivada skundu pagristumo klausimu, nutare pati ivertinti byloje esancius irodymus.
Taikydama pirmiau nurodytus kriterijus, kolegija pa˛ymejo, kad pareikeju A. ir E. M. nuoroda skunde i Detaliuju planu taisykliu 34.6 punkto pa˛eidima negali buti pripa˛inta pagrindu konstatuoti tokio pa˛eidimo fakta, nes (kaip matyti i iu Taisykliu 34 punkto bei io punkto aikinimo) planuojamos teritorijos topografinio-in˛inerinio plano pateikimo laikas yra atitinkamo susitarimo tarp planavimo organizatoriaus ir plano rengejo dalykas, t. y. io plano nepateikimas sudarant tokia sutarti negali buti traktuojamas kaip imperatyvios nuostatos pa˛eidimas.
Kolegija pareikeju A. ir E. M. nuoroda skunde i RSN 151-92 2.1 punkto pa˛eidima pripa˛ino nepagrista, nes skund˛iamo isakymo priemimo metu (2004-06-01) RSN 151-92 nebegaliojo (jo galiojimas pasibaige 2004 m. gegu˛es 5 d. (Aplinkos ministro 2004-02-17 isakymas Nr. D1-72). Pa˛ymejo, kad skund˛iamo detaliojo plano bei statinio atitikima reikalavimams del leistinos u˛statyti sklypo dalies patvirtina byloje esantys irodymai: eksperto kvalifikacija ioje srityje turincio J. B. ivada (T 3, b. l. 6-9), u˛statytos sklypo dalies apskaiciavimai (T 3, b. l. 165) bei Klaipedos miesto savivaldybes administracijos 2006 m. kovo 20 d. ratas apie skund˛iamo detaliojo plano atitikima miesto bendrajam planui, kuris buvo patvirtintas Klaipedos miesto savivaldybes tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu (T 3, b. l. 137-162, 164). Pa˛ymeta, kad nurodyto bendrojo plano sprendiniai i dalies pakeite iu pareikeju nurodyto Klaipedos miesto valdybos 1995 m. gruod˛io 7 d. patvirtintus sprendinius del Melnrages ˛emes sklypu paskirties pobud˛io, todel pareikeju ir ju pateiktos specialisto A. Viniuno nuorodos i pastaraji detaluji plana negali buti pripa˛intos pagristomis.
Kolegija nustate, kad pareikeju nuoroda i Reglamento STR 2.06.01 : 1999 3.5 punkto pa˛eidima tuo aspektu, kad detaliajame plane neilaikytas reikalavimo del atstumo nuo iva˛iavimo i po˛emini gara˛a iki gretimu gyvenamuju namu langu, byloje yra paneigiama Klaipedos visuomenes sveikatos centro Projektavimo dokumentu higienines ekspertizes 2005 m. kovo 29 d. protokolu (T 1, b. l. 121-122), pastato projektavimo salygu savadu (T 1, b. l. 128-140). Pa˛ymejo, kad irodymu, patvirtinanciu io argumento pagristuma bei paneigianciu ivardintus irodymus, pareikejai nepateike.
Kolegija pa˛ymejo, kad pagal pirmiau nurodyta Reglamento STR 2.02.01:2004 175.2 punkta, projektas turi buti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba (tiesimas) nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau (juos naudojant) pabloginti tu statiniu technine bukle. Pareikejai A. ir E. M. ir J. K. skunduose nurode, kad is Reglamento reikalavimas yra pa˛eistas, nes vykdant statybos darbus ˛emes sklype (duomenys neskelbtini) atsirado gresme ju namu tvoroms, kurios pradejo skilineti. I byloje esanciu tvoros tarp namu ir (duomenys neskelbtini) teritoriju (kolegija pa˛ymejo, kad name gyvena pareikejas A. A., o ne nurodyti pareikejai) tyrinejimu teismas nustate, kad juose nurodytos tiriamos tvoros deformacijos ir rekomendacijos, kaip tas deformacijas reikia paalinti (T 2, b. l. 33). Nurodyti tvoros pa˛eidimai, kolegijos manymu, neirodo, kad jie atsirado del (detaliojo) projektavimo, o ne del statybos darbu netinkamo vykdymo (i tyrinejimu apraymo galima daryti ivada apie netinkama pamatu duobes ikasima). Todel iuo atveju nera pakankamo pagrindo konstatuoti Reglamento STR 2.02.01:2004 175.2 punkto pa˛eidimo fakta.
Kolegija nustate, kad pareikeju A. ir E. M. skundo argumentai del Reglamento STR 2.02.01:2004 243 punkto pa˛eidimo negali buti pripa˛inti pagrindu ginti kieno nors i pareikeju interesus, nes is punktas reglamentuoja reikalavimus del vaiku ˛aidimo aikteles buvimo vietos statomo namo, o ne gretimu namu at˛vilgiu. Kolegija pa˛ymejo, kad ioje byloje turi buti ginami paciu pareikeju teiseti interesai.
Kolegija konstatavo, kad Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punktas nustato, jog busto visumos projekto sprendiniu, tarp ju gyvenamojo namo, priklausiniu ir ˛eldiniu lokalizavimas, neturi suma˛inti treciuju asmenu sklypu ir butu insoliacijos dyd˛iu, nustatytu iame Reglamente. Aikindama ios nuostatos taikyma, kolegija pa˛ymejo, kad pagal ja tam tikras insoliacijos suma˛ejimas (nepa˛eid˛iant Reglamento nustatytu dyd˛iu) yra leistinas. Pareikejai nenurode konkreciu insoliacijos suma˛ejimo dyd˛iu ir ju atitikmens Reglamento nustatytiems dyd˛iams. Byloje esantys irodymai (minetas Klaipedos visuomenes sveikatos centro Projektavimo dokumentu higienines ekspertizes 2005 m. kovo 29 d. protokolas) patvirtina, kad is Reglamento punktas detaliuoju planu nera pa˛eistas. Todel ir is pareikeju argumentas negali buti pripa˛intas pagristu.
Kolegija taip pat pa˛ymejo, kad pareikejai skunduose nenurode kokiu nors konkreciu skund˛iamo detaliojo plano rengimo tvarkos pa˛eidimu. Ju nuoroda del Teritoriju planavimo istatymo 31 straipsnio 1 dalies (2004-01-15 istatymo Nr. IX-1962 redakcija) taikymo negali buti pripa˛inta pagrista, nes i istatymo nuostata atsirado tik nuo 2004 m. gegu˛es 1 d., t. y. po to, kai apie numatoma detaluji planavima buvo informuojama tuo metu galiojusius Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 1 dalies (1995-12-12 istatymo Nr.I-1120 redakcija) reikalavimus, o, kaip pa˛ymeta, pareikejai nenurode, kad iuo atveju buvo pa˛eisti minetos teises normos reikalavimai.
Remdamasi idestytais argumentais kolegija priejo ivada, kad tenkinti pareikeju skundus juose nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo. Todel kolegija pripa˛ino, kad teismo priimtas sprendimas atmesti pareikeju skundus i esmes yra pagristas.
V.
Pareikejai 2007 m. gegu˛es 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prayma atnaujinti byloje procesa del netinkamo materialines teises normu aikinimo ir taikymo, nulemusio neteiseta ir nepagrista teismo sprendima (Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Praymas del proceso atnaujinimo grind˛iamas iais argumentais:
1) Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo motyvu del pareikeju keliamo ginco esmes apeliacines instancijos teismas turejo ji panaikinti ir gra˛inti byla nagrineti i naujo. Gincas nebuvo inagrinetas, pa˛eisti instancines teismu sistemos ir teismu sprendimu teisetumo ir pagristumo kontroles principai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas del teises i teisinga teisma.
2) Teismas netinkamai aikino ir taike Detaliuju planu rengimo taisykliu 34.6 punkta, nepagristai netaike iu Taisykliu 38 ir 40 punktu nuostatu, o tai reikia ir 1995 m. gruod˛io 12 d. Teritoriju planavimo istatymo (2004-02-07 redakcija) 26 straipsnio 1 dalies pa˛eidima. Pagal nurodytas teises aktu nuostatas detaliojo plano bre˛iniai rengiami ant ne senesnio kaip vieneriu metu topografinio in˛inerinio plano, grafine arba skaitmenine forma. Teismo ivada, kad topografinio in˛inerinio plano pateikimo laikas yra susitarimo tarp planavimo organizatoriu ir plano rengejo dalykas, padaryta vadovaujantis Taisykliu 34 punktu, neatitinka Teritoriju planavimo istatymo bei Detaliuju planu rengimo taisykliu nuostatu, nedera su istatymu leidejo tikslais ir ketinimais ir tai salygojo neteisinga ginco isprendima.
3) Teismas netinkamai aikino Teritoriju planavimo istatymo pakeitimo istatymo (isigaliojo nuo 2004 m. gegu˛es 1 d.) 4 straipsnio 2 dali ir nepagristai netaike 1992 m. gruod˛io 15 d. statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintu Respublikiniu statybos normu RSN 151-92 ,,Miestu ir gyvenvieciu sodybos“ (1997-06-28 redakcija) 2.1 punkto.
4) Teismas netinkamai aikino Statybos istatymo (2005-04-02) 23 straipsnio 5 dalies 2 punkta ir Aplinkos ministro 2002 m. baland˛io 30 d. isakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 6.4 punkta. Teismas neivertino argumento, kad pareikeju gincijama statybos leidima idave nekompetentingas asmuo.
VI.
2008 m. gegu˛es 8 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas procesa byloje atnaujino Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, perduodamas byla apeliacine tvarka inagrineti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Ivertinusi pareikeju praymo del proceso atnaujinimo argumentus, kolegija nutare atnaujinti procesa del iu prie˛asciu:
1. Pareikejai skunde teige, kad detaliojo plano rengejui buvo pateiktas negaliojantis topografinis planas. Rengiant ginco teritorijos planavimo dokumentus galiojusio Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 1 dalis nustate, kad detaliuju planu (iskyrus valstybes sienos, krato apsaugos ir strategines reikmes objektu projektus, taip pat miko valdos mikotvarkos projektus) rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarka nustato Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos detaliuju planu taisykles. Pagal 1996 m. lapkricio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 34.6 punkta planavimo organizatorius plano rengejui privalejo pateikti planuojamos teritorijos topografini in˛inerini plana. Vadovaujantis iu Taisykliu 40 punktu, detaliojo plano bre˛iniai rengiami ne ant senesnio kaip vieneri metai topografinio in˛inerinio plano. Atnaujindama procesa kolegija vertino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties teiginys, jog pagal Taisykliu 34 punkta planuojamos teritorijos topografinio in˛inerinio plano pateikimo laikas yra atitinkamo susitarimo tarp planavimo organizatoriaus ir plano rengejo dalykas, neatitinka Detaliuju planu rengimo taisykliu 40 punkto nuostatos. Kolegija padare ivada, kad iuo atveju apeliacines instancijos teismas netinkamai aikino ir taike teises normas, numatancias reikalavimus detaliojo planavimo dokumentams.
2. Kolegija nustate, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, jog reikalavima panaikinti 2005 m. baland˛io 11 d. statybos leidima Nr. 20-GN/05 pareikejai grind˛ia tomis paciomis aplinkybemis, kuriomis grinde pirmaji reikalavima (del isakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas panaikinimo) ir nurodo ji kaip ivestini i pirmojo, todel reikalavimas panaikinti statybos leidima yra (ir iuo atveju turi buti nagrinejamas kaip) ivestinis i reikalavimo panaikinti detaluji plana, taciau i pareikeju advokates pirmosios instancijos teisme pateiktu paaikinimu (Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 22 d. teismo posed˛io protokolas) matyti, jog statybos leidimas buvo gincijamas ir tuo aspektu, kad jis iduotas neigalioto toki veiksma atlikti asmens, t.y. pa˛eid˛iant Statybos istatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkta. Kolegija konstatavo, jog apeliacines instancijos teismas del iu pareikeju argumentu nepasisake, t.y. netaike ginco santyki reglamentuojanciu normu. i situacija kolegija ivertino kaip esmini materialines teises normu pa˛eidima, galejusi tureti itakos sprend˛iant del pareikeju reikalavimo panaikinti Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento 2005 m. baland˛io 11 d. iduota statybos leidima daugiabuciam gyvenamajam namui statyti Nr. 20-GN/05 teisetumo ir pagristumo
Kitus pareikeju praymo del proceso atnaujinimo argumentus kolegija atmete kaip nepagristus.
VII.
2004 m. sausio 15 d. Teritoriju planavimo istatymo pakeitimo istatymo Nr. IX-1962 (isigaliojo nuo 2004 m. gegu˛es 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iki 2004 m. gegu˛es 1 d. pradeti rengti teritoriju planavimo dokumentai (iskyrus bendruosius planus), kuriems iduotos planavimo salygos, sudarytos planavimo darbu sutartys ir pradetos vieo svarstymo su visuomene proceduros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegu˛es 1 d. galiojusi Teritoriju planavimo istatyma (ˇin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritoriju planavima reglamentavusius teises aktus. Kadangi gincijamo detaliojo plano rengimo proceduros buvo pradetos iki 2004 m. gegu˛es 1 d., nagrinejant pareikeju skunda taikytinas 1995 m. gruod˛io 12 d. Teritoriju planavimo istatymu Nr.I-1120 (2001 m. baland˛io 19 d. istatymo Nr.IX-288 redakcija) ir su juo susije poistatyminiai teises aktai, o ne nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. isigaliojes naujos redakcijos Teritoriju planavimo istatymas.
Kaip matyti i pareikeju apeliaciniu skundu argumentu, gindami savo subjektines teises (Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalis) ir skusdami administraciniam teismui Klaipedos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 1 d. isakyma Nr. AD1-712 „Del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei Klaipedos miesto savivaldybes Urbanistines pletros departamento 2005 m. baland˛io 11 d. iduota UAB „Prekybos namai Vidar“ statybos leidima Nr. 20-GN/05 daugiabuciam gyvenamajam namui statyti, pareikejai siekia, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai ir pagal gincijama statybos leidima pastatytas statinys nepablogintu ju gyvenimo ir veiklos salygu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki ios statybos prad˛ios. Gincijamu administraciniu aktu priemimo metu treciuju asmenu pagristu interesu apsauga projektuojant busto gretimuose sklypuose visuma numate Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ V skirsnis „Treciuju asmenu pagristu interesu apsauga“. Pagrindines Reglamento nuostata yra tos, kad projektuojamosios busto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi buti toks, kad pastatyta busto visuma, juos naudojant ir pri˛iurint, treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygas nepablogetu, palyginus su salygomis, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios (173 punktas; projektas turi buti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausiniu, priejimu ir priva˛iavimu, in˛ineriniu sistemu po˛emine ir ant˛emine statyba (tiesimas) nepablogintu treciuju asmenu statiniu esamos technines bukles ir nesudarytu prielaidu atsirasti veiksniams, galintiems veliau (juos naudojant) pabloginti tu statiniu technine bukle (175.2 punktas). Treciuju asmenu subjektines teises remiantis Reglamento STR 2.02.01:2004 V skyriumi gali buti ginamos jei yra nustatomas esminis projektuojamo busto visumos neigiamas poveikis konkretaus treciojo asmens gyvenimo ir veiklos salygoms, nes pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 174 punkta, salygu pasikeitimas del objektyviu prie˛asciu gali buti neivengiamas, taciau jis neturi viryti normatyviniu statybos techniniu dokumentu ir normatyviniu statinio saugos ir paskirties dokumentu reikalavimu leistinu ribu.
Pareikeju nuomone, ju nurodytos Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatos, o kartu ir pareikeju subjektines teises (pa˛eisti atstumai tarp pastatu ir sklypu ribu, ˛emes sklypo u˛statymo tankio ir intensyvumo normatyvai, suma˛ejo normatyvinis gatves plotis, insoliacija, kt.) buvo pa˛eistos del to, kad detalusis planas buvo rengiamas panaudojant netinkama topografini plana. Gincijamo detaliojo plano rengimo metu galiojusiu Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu 1996 m. lapkricio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos isakymu Nr. 159, 34 punktas nustate dokumentu, kuriuos detalliojo planavimo organizatorius turi pateikti detaliojo plano rengejui, saraa. Tarp pateiktinu dokumentu nurodytas planuojamos teritorijos topografinis – in˛inerinis planas (Taisykliu 34.6 punktas). Kolegijos vertinimu, Detaliuju planu rengimo taisykliu 34 punkto nuostata, kad kiekvienu konkreciu atveju pateikiamu dokumentu ir duomenu saraas aptariamas su plano rengeju ir priklauso nuo planavimo salygu, planuojamos teritorijos geografines padeties ir ypatumu, leid˛ia planavimo organizatoriui ir detaliojo plano rengejui pateiktinu dokumentu saraa aptarti tik tose ribose, kuriu privalomai nenustato kompetentingu subjektu parengti detaliojo planavimo proceduros dokumentai, nurodyti iu Taisykliu 28, 32 punktuose. I ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dokumentu matyti, kad Klaipedos miesto savivaldybes Architekturos ir urbanistikos skyrius 2003 m. rugsejo 16 d. ivadoje del numatomo rengti detaliojo plano (duomenys neskelbtini) proceso ir proceduros nagrinejimo ir 2003 m. spalio 3 d. salygose iam detaliajam planui rengti buvo nustates reikalavima – parengti naujos topografines nuotraukos byla.
Detaliuju planu rengimo taisykliu 40 punktas nustate, kad detaliojo plano bre˛iniai rengiami ne ant senesnio kaip vieneri metai topografinio in˛inerinio plano. ˇemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto atsakovo 2004 m. bir˛elio 1 d. sprendimu Nr.AD1-712, pagrindiniame bre˛inyje nurodyta, kad detalusis planas parengtas remiantis skaitmenine toponuotrauka, kuria 2003 metais atliko UAB „In˛ineriniai tyrinejimai“. Detaliuju planu rengimo taisykliu 40 punkte nurodyto termino prasme kolegijai del toponuotraukos panaudojimo detaliajam planui rengti tinkamumo kolegijai abejoniu nekyla. Kaip matyti i bylos med˛iagos, UAB „In˛ineriniai tyrinejimai“ Klaipedos filialas (duomenys neskelbtini) skaitmenine topografine nuotrauka parenge 2003 m. gruod˛io 1 d. Detalusis planas patvirtintas 2004 m. bir˛elio 1 d. Todel apeliantu argumentai, kad detalusis planas parengtas ant senesnio kaip vieneri metai topografinio in˛inerinio plano, nepagristi.
I ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindinio bre˛inio, parengto ant pirmiau minetos toponuotraukos, matyti, kad io ˛emes sklypo (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, kuri yra gretima ˛emes sklypui (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ˛emes sklypo savininkai pareikejai J. K., A. M., E. M.), tarp taku Nr.2 ir Nr.3 kerta dvi lygiagrecias linijas (toje vietoje detaliajame plane numatyti ˛eldiniai), kurios pa˛ymetos ir toponuotraukoje. Pagal i byla pateikta Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenu banko 2005 m. gegu˛es 25 d. iraa, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai yra kiemo statiniai – tvora bei kiemo aiktele (kadastro duomenys u˛fiksuoti 2003 m. bir˛elio 4 d.). Tai leid˛ia daryti ivada, kad toponuotraukoje ir detaliojo plano pagrindiniame bre˛inyje lygiagreciomis linijomis pa˛ymeta tvora. Kad tarp ˛emes sklypu identifikaciniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)yra tvora matyti i iauliu apygardos teismo nutarties (2007 m. bir˛elio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr.2A-8-267/2007). Toponuotraukoje, skirtingai negu detaliojo plano pagrindiniame bre˛inyje, ˛emes sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba dvi minetas lygiagrecias linijas (tvora) kerta tik viename take (gretimybeje su sklypais, kuriu identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), o ˛emes sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybes su ˛emes sklypu identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ˛yma nurodyta nuo minetos linijos (tvoros), kuri pagal detaliojo plano pagrindini bre˛ini patenka i detaliuoju planu suplanuota ˛emes sklypa identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Topografines nuotraukos byloje, parengtoje remiantis ˛emes sklypo (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas -711 m²), kuri tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prekybos namai Vidar“ 2003 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pirko i A. B., planu, duomenu apie io ˛emes sklypo gretimybes nera. Kolegijos vertinimu i bylos med˛iaga nepaneigia apeliantu argumentu, jog gincijamas detalusis planas buvo parengtas projektuojamo busto visumos poveikio tretiesiems asmenims (iuo atveju – pareikejams) duomenis (Reglamento STR 2.02.01:2004 173 punktas) skaiciuojant ne nuo kadastrines detaliajam planavimui numatyto ˛emes sklypo ribos, o nuo galimai neteisingai topografiniame plane pa˛ymetos sklypo ribos. i aplinkybe yra reikminga tikrinant, ar yra pagristi pareikeju argumentai, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniais pa˛eistos pirmiau minetos Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatos bei pareikeju teiseti interesai io Reglamento V skirsnio nuostatu prasme. ios aplinkybes ityrimui ir nustatymui, ar toponuotrauka, ant kurios parengtas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, jos parengimo laiku atitiko nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie gincui aktualioje teritorijoje iregistruotus nekilnojamuosius daiktus, butina surinkti naujus irodymus (ABTI 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaip matyti i bylos med˛iagos, pirmosios instancijos teismas 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimu pareikeju skunda atmete vieninteliu motyvu – padare nepagrista ivada, kad pareikejai nepagristai gina viea interesa (ABTI 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis), o ne savo asmeninius interesus. Apeliacines instancijos teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje ivertindamas irodymus ir inagrinedamas i esmes pareikeju reikalavima del isakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo, antraji pareikeju reikalavima (del 2005 m. baland˛io 11 d. statybos leidimo Nr. 20-GN/05 panaikinimo) vertino kaip ivestini i pirmojo, kurio nepatenkinus buvo atmestas ir antrasis pareikeju reikalavimas. Kolegija sutinka su vertinimu, kad pareikeju reikalavimas del statybos leidimo panaikinimo yra ivestinis i pirmojo, taciau statybos leidimas buvo gincijamas visikai kitu pagrindu ir motyvais negu isakymas del detaliojo plano tvirtinimo (pareikeju teigimu, pa˛eid˛iant Statybos istatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkta ji idave nekompetentingas subjektas), todel is reikalavimas turejo buti nagrinejamas i esmes vertinant irodymus ir pasisakant del pareikejo argumentu ir reikalavimo pagristumo. Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendima, administracinis teismas ivertina itirtus teismo posedyje irodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turincios bylai esmines reikmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas ioje byloje ir ar skundas (praymas) yra tenkintinas. Kadangi del pareikeju skundo antrojo reikalavimo toks vertinimas nebuvo atliktas, teismo sprendimas del io reikalavimo isprendimo negali buti pripa˛intas pagristu.
Remiantis idestytais argumentais pareikeju apeliacinis skundas tenkinamas i dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarti pakeiciama. ios nutarties dalis, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareikeju apeliaciniai skundai atmesti, panaikinama. Pareikeju skundai tenkinami i dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimas panaikinamas perduoti byla iam teismui nagrineti i naujo.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarti pakeisti. Nutarties dali, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareikeju A. A. J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ., apeliaciniai skundai atmesti, panaikinti.
Pareikeju A. A. J. K., V. L., A. M., E. M., E. ˇ. apeliacinius skundus patenkinti i dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. baland˛io 3 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla iam teismui nagrineti i naujo.
Nutartis neskund˛iama.