- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-8-267/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Prekybos namai VIDAR“
- Atsakovas
- A. M., E. M., J. K., VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- AB bankui „Hansabankas“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Svetlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovo UAB „Prekybos namai VIDAR“ direktorei A. Laivienei ir ieškovo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Prekybos namai VIDAR“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-19 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Prekybos namai VIDAR“ ieškinį atsakovams A. M., E. M., J. K., VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, tretiesiems asmenims AB bankui „Hansabankas“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl savininko teisių gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis visu 711 m² žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), registraciją, įpareigoti atsakovus A. M., E. M. ir J. K. nugriauti tvorą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad įsigijus sklypą (duomenys neskelbtini), ir pradėjus statybas sužinojo, jog atsakovų tvora stovi jų nusipirkto žemės sklypo teritorijoje. Paaiškino, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas faktiškai yra 695 m², o atsakovų faktiškas žemės sklypo plotas 841 m², tai yra 16 m² didesnis nei turėtų būti. Teigė, kad tai patvirtino išsikviestas topografinių tyrimų specialistas, nustatęs ieškovo sklypo koordinačių taškų padėtį realybėje. Nurodė, kad ieškovui yra trukdoma naudotis jo įsigytu žemės sklypu, tokiu būdu varžomos jo teisės disponuoti savo nuosavybe. Todėl prašė įpareigoti atsakovus nugriauti šią tvorą, panaikinti jos registraciją ir netrukdyti ieškovui naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo UAB „Prekybos namai VIDAR“ 85,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai trukdo jai naudotis visu įsigytu 711 m² žemės sklypu (duomenys neskelbtini) jog tvora, registruota adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, todėl jos registracija turi būti panaikinta, o tvora nugriauta. Nurodė, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo nepažeidžiant kitų asmenų teisių, tačiau ieškovė nekėlė reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir kadastrinių duomenų patikslinimo, nors savo suformuluotus teismui reikalavimus grindė būtent šių duomenų – tiek sklypo (duomenys neskelbtini) ploto, tiek jame esančių statinių buvimo vietos - neatitikimu realybei. Pažymėjo, kad, ieškovei nesuformulavus ieškinyje reikalavimo dėl jos ir atsakovų žemės sklypų ribų patikslinimo, teismas to ir nesprendė, ir, neturėdamas išvadų apie šių ribų tikslumą ar netikslumą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai trukdo jai naudotis jos žemės sklypu ar jo dalimi bei kad atsakovų sklype įregistruota tvora yra ieškovės sklype. Teismas konstatavo, kad nesant reglamentavimo, kaip turi būti statomos tvoros tarp kaimyninių žemės sklypų, ir jokių įrodymų, kad tvora pastatyta savavališkai, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tvora pastatyta neteisėtai. Be to, teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti visos tvoros registraciją ir ją visą nugriauti yra netikslus, nemotyvuotas, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi nustatyta, jog tvora juosia sklypą (duomenys neskelbtini) ir iš kitų pusių, kur ji su (duomenys neskelbtini) sklypu nesiriboja. Konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo, kokia apimtimi ieškinys yra reiškiamas J. K., neįvardinta, kuri ginčo tvoros dalis priklauso jam ir kurią šios tvoros dalį būtent jis įpareigotinas nugriauti, nemotyvuota, kuo būtent šis atsakovas trukdo ieškovui naudotis jo žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius nekilnojamojo turto registro duomenis J. K. nėra tvoros bendrasavininkas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinį J. K. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Prekybos namai VIDAR“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti.
1. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų, yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.
2. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai trukdo jam naudotis jo žemės sklypu. Patys atsakovai neginčijo to fakto, kad tvora yra už jų sklypo ribų, o tokia padėtis ieškovui trukdo statybos darbus bei neleidžia naudoti žemės sklypo dalį pagal paskirtį – želdiniams sodinti. Be to, teismas netinkamai taikė LR CK 4.45 str. nuostatas šiam ginčui spręsti.
3. Teismas savo sprendime nepagrįstai teigė, kad ieškovas neįrodė, kad J. K. yra tvoros bendrasavininkas. Ieškovas to net neįrodinėjo, kadangi J. K. šioje byloje yra patrauktas atsakovu kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtis ir jo sutikimas dėl tvoros nugriovimo (arba perkėlimo) taip pat yra būtinas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. M., E. M., J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nenurodo, kokie norminiai aktai arba jų reikalavimai 1996-08-09, atliekant tvoros, kaip statinio, teisinę registraciją buvo pažeisti.
2. Apeliantas ignoruoja tą aplinkybę, jog atsakovai A. ir E. M. gyvenamąjį namą kartu su priklausiniais įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir šį turtą įkeitė AB „Hansabankas“. Prašydamas teismo įpareigoti atsakovus nugriauti tvorą ir panaikinti jos teisinę registraciją, ieškovas revizuoja pirkimo – pardavimo sandorį, tačiau jo dalies panaikinti neprašo.
3. Ieškinio reikalavimas yra visiškai nekonkretus: tvora namą supa iš keturių pusių, todėl neaišku kokią tvorą reikėtų nugriauti. Be to, atsakovui J. K. tvora apskritai nepriklauso.
4. Nustatinėti žemės sklypo ribas nėra teisinio pagrindo, nes nėra pareikšto tokio ieškinio.
5. Apelianto argumentai išdėstyti tokie patys kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatsižvelgiant į teismo motyvus, išdėstytus priimtame sprendime. Todėl faktiškai apeliacinis skundas neatitinka LR CPK 306 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais, atsakovų atstovė prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1d.1 p.).
Ieškovas UAB „Prekybos namai VIDAR“ ieškinį grindė CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Ieškovas neginčija atsakovų nuosavybės teisių, įregistruotų viešajame registre, tik tvirtina, jog ginčo tvora, nekilnojamojo turto registre registruota adresu (duomenys neskelbtini), atsakovų vardu, yra pastatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Svetimas daiktas - ginčo tvora užima 16 kv. m UAB „Prekybos namai VIDAR“ sklypo. Tai pažeidžia ieškovo teises, nes trukdo naudoti sklypą pagal paskirtį.
Ginčo šalys yra gretimų sklypų savininkai. Atsakovai - sutuoktiniai E. M. ir A. M. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 695/825 dalių, 0,0825 ha ploto, ir jame esančių statinių (gyvenamojo namo ir jo priklausinių: kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės) savininkais tapo, sudarę 2003-07-07 pirkimo – pardavimo sutartį su šio turto pardavėjais D. D. ir D. R. ( b. l. 42 – 46 t. 1). Ši pirkimo – pardavimo sutartis 2003-07-12 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų M. žemės sklypo pirmoji savininkė D. D. nuosavybės teisę į 825 kv. metrų žemės sklypą įgijo 1996-07-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P 21/96-0325 (b. l.126-193 t.1). Ieškovas UAB „Prekybos namai VIDAR“ gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininku tapo sudaręs 2003-07-30 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su pardavėja A. B., atstovaujama įgaliotinės B. Ž., t. y. vėliau už atsakovus M. (b. l. 5-7 t. 1). Todėl ieškovui atsakovų sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, įregistruotos viešajame registre sukelia teisines pasekmes (CK 6.393 str. 3 d.).
Klaipėdos miesto mero 1996-06-19 potvarkiu Nr. 403 buvo patvirtintos parduodamo D. D. (duomenys neskelbtini) sklypo ribos ir dydis. 1996-07-05 Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko patvirtintame D. D. namų valdos žemės sklypo ribų plane yra gretimų sklypų savininkų V. D. ir A. N. parašai, įrodantys, kad D. D. sklypo ribos buvo suderintos su gretimų sklypų savininkais (b. l. 129-130 t. 1). Šiame plane yra duomenys, jog ieškovui šiuo metu nuosavybės teise priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini), 1996 metais nebuvo suformuotas, plane pažymėta, jog toje vietoje buvo fondinė žemė (b. l. 55, 130 t. 1). Be to 1996-07-10 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr.613, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ D. D. leista pirkti 825 kv. metrų faktiškai naudojamą privačios namų valdos sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 131 – 133 t. 1). Tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (1996-02-26 nutarimo Nr. 282 redakcija) 4 punkto nuostatas, kad miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai ir leidžia teigti, jog D. D. buvo parduotas visas namų valdos sklypas, apjuostas tvora.
Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatant D. D. parduodamo sklypo ribas 1996 metais, UAB „Prekybos namai VIDAR“ nuosavybės teisės negalėjo būti pažeistos, nes tuo metu nei ši bendrovė, nei jai sklypą pardavusi A. B., nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai. Pirmasis 0, 0711 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje savininkas – V. B. nuosavybės teises į šį sklypą įgijo taip pat vėliau, t. y. 2000-06-05 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1280. Tai patvirtina teismui pateikto Valstybinės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo 2004-07-14 pažymėjimo duomenys ir 2000- 05-11 patvirtintas žemės sklypo planas (b. l. 19, 20 t. 1).
Kitas reikšmingas faktas nagrinėjamoje byloje – žemės sklypų faktinis naudojimas. Ginčo šalys sklypais naudojasi kaip nekilnojamojo turto pirkėjai tik nuo 2003 metų. Ginčo tvora, adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatyta 1994 metais ir daiktinės teisės į ją viešame registre yra įregistruotos nuo 1996 metų, o žemės sklypai suformuoti ir perduoti pirmųjų savininkų nuosavybėn atitinkamai 1996 ir 2000 metais. Todėl yra pagrindas teigti, jog ankstesnių savininkų valia dėl gretimų sklypų ribų ir jų faktinio naudojimo buvo suderinta. LR CK 4. 48 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog perdavimo būdu naujasis turto savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Todėl ieškovų reikalavimas nugriauti atsakovams nuosavybės teise priklausančią tvorą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad 1996 metais, kai buvo sudaromos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys, žemės sklypai buvo matuojami matavimo prietaisais, kurie nepasižymėjo tokiu tikslumu, kokį galima pasiekti šiuo metu, naudojant elektroninius matavimo prietaisus. Dėl šių priežasčių, matuojant žemę konkrečioje vietoje skirtingais prietaisais, galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų, tačiau dėl tokių netikslumų negali būti pažeidžiamos sklypų savininkų nuosavybės teisės. Ieškovas, nesutikdamas su esančiomis žemės sklypo ribomis, reikalauja įpareigoti atsakovus nugriauti tvorą. Tačiau, patenkinus tokį reikalavimą, sumažėtų sutuoktinių M. nuosavybės teisių į žemės sklypą ir jame esančius statinius apimtis. Tokiu atveju byloje turėtų būti sprendžiamas nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo klausimas, tačiau ieškovė neginčijo atsakovų sudarytos žemės sklypo ir jame esančių statinių pirkimo – pardavimo sutarties, nors 2006-05-05 teismo posėdžio protokole yra duomenys, kad tokią galimybę ieškovų atstovė svarstė (b. l. 60 t. 2).
Tuo remdamasi teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, susijusius su jo nuosavybės teisių pažeidimu. Tuo labiau, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, jog pakeitus ieškovų įsigyto sklypo konfigūraciją, trūkstamus kvadratinius metrus galima atmatuoti iš gatvės pusės, negriaunant tvoros (b. l. 61 t. 2).
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą tik tose ribose, kokias nustato ginčo šalys (CPK 265 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas tikslinti sklypo ribas nebuvo pareikštas. Nesant tokio reikalavimo, teismas jo nenagrinėjo ir priėmė sprendimą, neišeidamas už ieškinio ribų. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo LR CK 4. 45 straipsnio taikymo pirmosios instancijos teisme kaip nepagrįstus.
Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais ir mano esant netikslingu pakartotinai analizuoti byloje surinktus įrodymus, o su įrodymų vertinimu susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, kolegijos vertinimu, yra juridiškai nereikšmingi, todėl atskirai neaptartini.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.
Iš ieškovo UAB „Prekybos namai VIDAR“ priteistinos 40,12 pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-19 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Prekybos namai VIDAR“ (įmonės kodas 140561070 H. Manto g. 46-19, Klaipėda, a/s LT 047300010089156370 AB „Hansabankas“, b/k 73000) 40,12 Lt (keturiasdešimt Lt 12 cnt) pašto išlaidų valstybei.