Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. su skundu, kurį tikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismas, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2013 m. spalio 11 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-834 (toliau – ir Skundas), išnagrinėti iš naujo ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka: 1. raštu nurodyti Kauno rajono policijos komisariate (toliau – ir Kauno rajono PK) įdarbintiems G. P., V. K. netrukdyti pareiškėjui apskųsti 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-At-00923-13 (toliau – ir Nutarimas): a) pateikti pareiškėjui visą raštišką aplinkybių tikslinimo medžiagą pagal pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 15 d. skundą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Kauno AVPK), reg. Nr. 20-AP-696, ir išsamų bei konkretų V. B. tarnybinį pranešimą apie jo lankymąsi 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą, leisti pareiškėjui susipažinti su medžiaga Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702; b) lydraštyje pareiškėjui pateikti telefono numerį, kuriuo atsilieptų pareiškėjo kankinimuose, sužalojimuose, persekiojime nedalyvavę ir jų nedengę Kauno AVPK įdarbinti asmenys; c) raštu nurodyti pareiškėjo skundo / skundų nepateikti G. P., kitiems S. L. (S. L.) Garliavos policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės 2010 m. rugpjūčio 19 d. vykdyto pareiškėjo kankinimo ir sužalojimo dalyviams bei stebėtojams, o taip pat dengėjams; d) raštu nurodyti Kauno AVPK ir Kauno rajono PK, kad jų įdarbinti asmenys nutrauktų daug metų besitęsiantį, atkaklų ir sistemingą tyčiojimąsi iš pareiškėjo, jo orumo garbės žeminimą, pilietinių bei žmogaus teisių pažeidinėjimą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymų nuostatų pažeidinėjimą – pareiškėjo skundus dėl S. L. Garliavos policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės vykdytų daugybinių, sisteminių nusikalstamų veikų prisidengiant policijos pareigūno statusu nurodyti neperdavinėti pareiškėją kankinusiems, žalojusiems ir / ar persekiojusiems S. L. Garliavos policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams, o taip pat jų veikas dengusiems Kauno AVPK ir Kauno rajono PK įdarbintiems asmenims; e) aukščiau nurodytais klausimais priimti atitinkamą sprendimą, patvirtintą jo nuorašą pateikti pareiškėjui; f) ištirti bei raštu pranešti, kuriuo teisiniu bei faktiniu pagrindu, kurias, kieno užduotis vykdydamas bei kuriais tikslais V. B. 2011 m. sausio mėn. vyko pas A. J. ir ją (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje apklausinėjo; g) Policijos departamento bei Policijos generalinio komisaro atsakomybės ir įgaliojimų srityje esančio klausimo dėl Kauno AVPK ir jo padalinių kontrolės nagrinėjimą teisės aktų nustatyta tvarka perduoti Lietuvos Respublikos policijos departamentui bei Policijos generaliniam komisarui.

2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui pateikti raštišką aplinkybių tikslinimo medžiagą pagal pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka neatsakė į Skundą. Atsakovo neveikimas – pareiškėjo Skundo nenagrinėjimas, pareiškėjui iš esmės neleidžia teismams procesuose formuluoti reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti asmenis, kurie atsakingi už A. J. privertimą atsisakyti mokytojos pareigų (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, už ekonominę – profesinę pareiškėjo ir jo šeimos diskriminaciją dėl politinių, pilietinių pareiškėjo pažiūrų bei įsitikinimų. Skundo nenagrinėjimas pareiškėjui iš esmės sutrukdė ir trukdo skųsti Kauno AVPK Nutarimą, rengti, pagrįsti ir teikti naują patenkintiną skundą dėl Kauno AVPK ir jame įdarbinto V. B. veiksmų prokuratūros valstybės institucijoms, prokuratūros įstaigoms, ir teismams, tarptautinėms organizacijoms, ginti savo teises nuo Kauno AVPK įdarbintų asmenų nusikalstamų veikų bei tarnybinių pažeidimų. Taip pat nurodė, kad 2011 m. sausio 5/6 d. policijos pareigūnas V. B. tarnybos metu, būdamas apsirengęs policijos pareigūno uniforma, priešpiet atvyko į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą ir darbo metu apklausinėjo pareiškėjo žmoną A. J. apie pareiškėjo privatų gyvenimą, pareiškėjo žmoną A. J. kurstė ir kiršino prieš pareiškėją. Tokie atsakovo veiksmai nepagrįsti ir neteisėti, prieštarauja Policijos veiklos įstatymo nuostatomis, pažeidžia pareiškėjo pilietines, žmogaus teises ir teisėtus interesus į privataus gyvenimo neliečiamumą, privatumą. Atsakovas neturi įgaliojimų nagrinėti Policijos departamento įgaliojimų srityje esančius veiksmus, kurių pareiškėjas reikalavo, todėl turėjo perduoti šių klausimų nagrinėjimą Policijos departamentui bei Policijos generaliniam komisarui.

Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Kauno AVPK ir Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai trukdo apskųsti Nutarimą nepasitvirtino, yra neparemti jokiais konkrečiais faktais ar faktinėmis aplinkybėmis, nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Tyrėjas G. P. pagrįstai ir savalaikiai pagal pareiškėjo skundą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apylinkės prokuratūra 2013 m. spalio 3 d. priimtame nutarime atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad iš jai 2011 m. spalio 4 d. pateikto pareiškimo matyti, jog nėra požymių apie daromą poveikį pareiškėjui. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis (policijos bendradarbiavimas su visuomene) ir įvertinus A. J. pareiškime nurodyto A. J. ir V. B. pokalbio pobūdį, konstatavo tai, kad pareigūnų pokalbiams, įstatyme nekeliami išskirtiniai reikalavimai, išskyrus bendrąją policijos pareigą – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, todėl patvirtino, kad nėra pagrindo teigti, kad toks reikalavimas buvo pažeistas. Raštiška aplinkybių tikslinimo medžiaga pagal pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698 ir Nr. 20-AP-702, planuota pateikti pareiškėjui tik tuomet, kai bus pateiktas patvirtinimas apie dokumentų kopijų parengimo išlaidų apmokėjimą, pareiškėjas apie tai buvo informuotas raštu. Pareiškėjo Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų ir Skundo nagrinėjimą bei jo metu nustatytas aplinkybes informuotas pareiškėjas. Atsakovo – policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareigūnai veikė pagal jiems teisės aktais suteiktą kompetenciją. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai jam trukdo apskųsti priimtą Nutarimą ar neatliko kitų patikslintame skunde nurodytų reikalavimų yra nepagrįsti, neparemti jokiais faktais, išgalvoti. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos įgyvendinti ir užtikrinti savo teises. Pareiškėjas skunde neįrodo, kad pareigūnai neleidžia ir trukdo jam atlikti veiksmus ir taip įgyvendinti savo teises.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 196-200) pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies. Įpareigojo atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą V. J. 2013 m. sausio 11 d. skundo, registracijos Nr. 20-AP-834, dalį dėl prašymo pateikti informaciją (duomenis) apie policijos pareigūno V. B. lankymąsi 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą bei leidimo susipažinti su medžiagomis Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702 davimą V. J., nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, aptaręs pareiškėjo skundo Policijos departamentui (reg. 2013-09-26 Nr. 5-AP-1022) reikalavimus, ir Kauno AVPK, kuriam minėtas skundas buvo persiųstas Kriminalinės policijos biuro, atsakymą, apibrėžė, jog byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovo veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo skundą, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Teismas vertino, jog į skundo reikalavimus – nurodymo policijos pareigūnams G. P., V. K. netrukdyti pareiškėjui apskųsti Nutarimą (1. reikalavimas); raštiško aplinkybių tikslinimo medžiagos pateikimo pareiškėjui pagal jo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698 (II. reikalavimas); telefono numerio, kuriuo atsilieptų pareiškėjo kankinimuose, sužalojimuose, persekiojime nedalyvavę ir jų nedengę Kauno AVPK įdarbinti asmenys pateikimo (b reikalavimas); nurodymo nepateikti pareiškėjo skundo / skundų G. P., kitiems S. L. Garliavos policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės 2010 m. rugpjūčio 19 d. vykdyto pareiškėjo kankinimo ir sužalojimo dalyviams bei stebėtojams, o taip pat dengėjams (c reikalavimas); nurodymo Kauno AVPK ir Kauno rajono PK, kad jų įdarbinti asmenys nutrauktų besitęsiantį, atkaklų ir sistemingą tyčiojimąsi iš pareiškėjo, jo orumo garbės žeminimą, pilietinių bei žmogaus teisių pažeidinėjimą, Policijos veiklos įstatymų nuostatų pažeidinėjimą – pareiškėjo skundus dėl S. L. Garliavos policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės vykdytų daugybinių, sisteminių nusikalstamų veikų ir t. t. (d reikalavimas) – atsakovas atsakė teisėtai, pagrįstai ir tinkamai. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apskundė Kauno AVPK Kauno rajono PK Viešosios policijos, skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados Nutarimą ir Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė 2013 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą atmesti jo skundą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl policijos pareigūnų trukdymo apskųsti minėtą nutarimą yra visiškai nepagrįsti. Dėl dokumentų kopijų pateikimo tvarkos, atsakovas teisėtai nurodė, kad ją reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 5-V-10 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir tuo pačiu pagrįstai išaiškino, kad raštiška aplinkybių tikslinimo medžiaga pagal pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698 ir Nr. 20-AP-702 bus pateikta gavus patvirtinimą apie dokumentų kopijų parengimo išlaidų apmokėjimą. Dėl kitų reikalavimų, susijusių su tuo, kad pareiškėją persekioja Garliavos policijos nuovados pareigūnų grupuotė, pareigūnų nusikalstamas susivienijimas, daro jam poveikį, teismas nurodė, jog jie visiškai niekuo nepagrįsti, todėl, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai neteisingi, išgalvoti, pagrįsti paties pareiškėjo samprotavimais bei prielaidomis, dėl ko atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai jų netyrė. Pažymėta, kad pareiškėjas, apie tariamai esamos Garliavos policijos nuovados organizuotos nusikalstamos grupuotės vykdytas daugybines, sistemines nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu panaudotą smurtą ir daromą poveikį, į teisėsaugos institucijas ir į įvairius teismus kreipėsi daugybę kartų (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), tačiau nei karto minėtos institucijos šių pareiškėjo teiginių nepripažino pagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išnagrinėjo pareiškėjo skundą šioje dalyje (dalyje dėl minėtų reikalavimų) ir į jį tinkamai atsakė, todėl pareiškėjo skundas (dalyje) atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau teismas vertino, jog kiti pareiškėjo skundo reikalavimai – pateikti išsamų bei konkretų V. B. tarnybinį pranešimą apie jo lankymąsi 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą, leisti pareiškėjui susipažinti su medžiaga Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702; ištirti bei raštu pranešti, kuriuo teisiniu bei faktiniu pagrindu, kurias, kieno užduotis vykdydamas bei kuriais tikslais V. B. 2011 m. sausio mėn. vyko pas A. J. ir ją (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje apklausinėjo – nebuvo tinkamai išnagrinėti ir pareiškėjui tinkamai į juos atsakyta.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teismas vertino kad atsakovas 2013 m. spalio 24 d. raštu atsakydamas į pareiškėjo Skundą, nurodė, kad tyrimo metu objektyvių duomenų apie tai, kad 2011 metų sausio mėn. Kauno AVPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjas V. B. būtų apklausinėjęs A. J. kaip liudytoją negauta. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, V. J. nereikalavo duomenų apie A. J., kaip liudytojos apklausą, nes jis prašė ištirti bei raštu pranešti, kuriuo teisiniu bei faktiniu pagrindu, kurias, kieno užduotis vykdydamas bei kuriais tikslais V. B. 2011 m. sausio mėn. vyko pas A. J. ir ją (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje apklausinėjo. Tuo atveju, jei policijos pareigūnas V. B. ir neapklausinėjo A. J. kaip liudytojos, tai dar nereiškia, jog jis nebuvo pas ją nuvykęs ir su ja bendravęs, uždavinėjęs klausimus, nes tai numato ir Policijos veiklos įstatymo 8 straipsnis, kuriame reglamentuotas policijos bendradarbiavimas su gyventojais. Be to, apklausta teisme liudytoja A. J. patvirtino aplinkybes, kad policijos pareigūnas V. B. 2011 m. sausio 5 ar 6 dieną buvo atvykęs pas ją į darbą ir klausinėjo apie V. J.. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie jo sutuoktinės A. J. apklausą, dėl ko atsakovas įpareigotinas aptartą pareiškėjo prašymo dalį nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, dėl leidimo pareiškėjui susipažinti su medžiaga Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702, ir atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, nes dėl šio reikalavimo atsakovas visiškai nepasisakė.

Pareiškėjo reikalavimą, kad Policijos departamento bei Policijos generalinio komisaro atsakomybės ir įgaliojimų srityje esančio klausimo dėl Kauno AVPK ir jo padalinių kontrolės nagrinėjimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas Lietuvos Respublikos policijos departamentui bei policijos generaliniam komisarui, teismas atmetė kaip nepagrįstą, remdamasis Policijos veiklos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo Skundą adresuotą Policijos departamentui, pastarasis persiuntė tirti Kauno AVPK, dėl ko atsakovas negali nevykdyti Policijos departamento nurodymo – tirti pareiškėjo skundą ir jį grąžinti atgal. Kartu pažymėta, jog pareiškėjas nesutikdamas, kad jo skundas adresuotas Policijos departamentui, buvo persiųstas tirti Kauno AVPK, turėjo teisę skųsti šį sprendimą.

III.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 2-4), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai pripažįstant piliečio V. J. skundą kaip nepagrįstą.

1) Teismas nepilnai įvertino byloje surinktus duomenis bei įrodymus, kad atsakovas atliko visus Skunde nurodytus prašymus. Pareiškėjo Skundas buvo ištirtas įvertinus visas svarbias ir galimas aplinkybes, pareiškėjui išsiųstas informacinis pranešimas dėl išnagrinėto skundo ir nustatytų aplinkybių yra išsamus, jame pasisakyta dėl visų Skundo prašymų pateikti informaciją, toje apimtyje, kuria disponuoja atsakovas.

2) Dėl A. J. apklausos nurodo, kad pareiškėjo skunde minėtu atveju nebuvo atliekamas nei ikiteisminis tyrimas, nei skundo tyrimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tad teiginys apie A. J. apklausos atlikimą neteisingas. A. J. patvirtino, kad policijos pareigūnas V. B. 2011 m. sausio 5 ar 6 d. buvo atvykęs pas ją į darbą ir klausinėjo apie V. J., tačiau nepatvirtino, kad V. B. vykdė apklausą įstatymų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. B. neatliko apklausų, tai užfiksuota ir 2013 m. spalio 3 d nutarime atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pastarasis nutarimas ir jame išdėstytos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos. Remiasi Policijos veiklos įstatymo 8 straipsniu, Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 (toliau – ir Aprašas), 51 ir 52 punktais, teigia, jog V. B., bendraudamas su A. J., vykdė Apraše nurodytas funkcijas, o ne atliko apklausą.

3) Minėtame informaciniame rašte pareiškėjui aiškiai išaiškinta, kad dokumentų kopijų pateikimo tvarką reglamentuoja Įsakymas, pareiškėjas informuotas, kad medžiaga pagal skundus Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698 ir Nr. 20-AP-702 bus pateikta gavus patvirtinimą apie dokumentų kopijų parengimo išlaidų apmokėjimą. Susipažinęs su raštu ir jame nurodytomis sąlygomis gauti norimus dokumentus, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą ir nepateikė numatytų patvirtinimo apie dokumentų kopijų parengimo išlaidų apmokėjimą dokumentų. Taigi, ir šioje dalyje pareiškėjo Skundas išnagrinėtas tinkamai, pareiškėjas savo valia, norėdamas (kaip teigia) gauti atitinkamus dokumentus, nebuvo aktyvus, nepateikė reikiamų dokumentų, tad laikytina, kad savo prašymo atsisakė.

4) Pareiškėjas buvo informuotas ir dėl kitų jo pateiktų klausimų vertinimo.

Pareiškėjas V. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 8-16), kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo nepriimti, o jei jis bus priimtas – jį atmesti.

Taip pat prašo šaukti liudininkus.

1) Teismas, priimdamas atsakovo apeliacinį, pažeidė teisės aktų nuostatas – nesumokėtas žyminis mokestis, apeliacinį skundą padavė neturintis teisės ir įgaliojimų jį paduoti asmuo.

2) Atsakovo teiginiai, jog A. J. apklausa vykdyta ne apeliaciniame skunde nurodytų įstatymu tvarka, patvirtina, kad V. B. apklausą vykdė savavališkai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, siekdamas daryti A. J., o per ją ir atsakovui psichologinį spaudimą, kiršinti pareiškėją su sutuoktine. Taigi, teiginys dėl neteisėtos A. J. apklausos atlikimo yra teisingas, jo teisingumą patvirtino ne tik A. J., bet gali patvirtinti ir pareiškėjo teismo prašytos šaukti liudininkės, patvirtina (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės 2013 m. lapkričio 12 d. raštas. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. B. veikė ne vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 8 straipsniu ar Aprašu. Akcentuoja, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-389-749/2014 V. B. paneigė apeliacinio skundo teiginius, kad jis 2011 m. sausio 5 ar 6 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą pas mokytoją A. J..

3) Įsakymas nenumato atsisakyti teikti pareiškėjui prašytą informaciją, neleisti susipažinti su medžiaga pagal skundus Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698 ir Nr. 20-AP-702, medžiagą pateikti tik gavus patvirtinimą apie dokumentų kopijų parengimo išlaidų apmokėjimą, pareiškėjui neleidžiant žinoti, kas yra toje medžiagoje. Šioje dalyje pareiškėjo skundas išnagrinėtas netinkamai, atsakovas trukdė, neleido sužinoti, kas yra toje medžiagoje. Pareiškėjas norėdamas gauti atitinkamus dokumentus buvo aktyvus, o atsakovas jam trukdė. Pareiškėjas savo prašymo neatsisakė.

4) Apeliacinės instancijos teismui patikrinus visą bylą, yra pagrindas tenkinti ir netenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepilnai įvertino byloje surinktus duomenis bei įrodymus, taip pat Vilniaus ir Kauno apygardos administraciniuose teismuose nagrinėtas bylas, kurių duomenys yra Liteko sistemoje, juose esančius duomenis apie policijos pareigūnų veikimą prieš pareiškėją. Atmetus dalį pareiškėjo reikalavimų, sukurtos prielaidos naujiems Kauno AVKP darbuotojų neteisėtiems veiksmams, ne tik prieš pareiškėją, bet ir prieš kitus piliečius. Dėl Skundo 1 g) dalies grąžinimo nagrinėti Policijos departamentui pažymi, kad Policijos departamentas nereikalavo Kauno AVPK kontroliuoti ir koordinuoti Policijos departamentui pavaldžių policijos įstaigų veiklos ir teikti joms rekomendacijas ir nurodymus, tad minėta Skundo dalis Policijos veiklos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsakovo turėjo būti grąžinti Policijos departamentui, kaip buvo grąžinti ar persiųsti kiti panašūs pareiškėjo kreipimais. Teismas nepagrįsta atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. B. ir S. N. L. pareiškėjo ir jo sutuoktinės atžvilgiu atliktų veiksmų.

5) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino pareiškėjo prašymų kaip įrodymus nagrinėti ir į bylą priimti kitų bylų, kurioms teismo sprendimas gali turėti teisinių pasekmių, medžiagą (pateikia baudžiamųjų, administracinių ir administracinių teisės pažeidimų bylų numerių, baudžiamojo proceso medžiagų sąrašą).

6) Nurodo, kad nešaukus ir neapklausus prašomų šaukti liudininkų, pareiškėjas laikys, kad teismą pažeidė Konvencijos 6, 8 13 ir 14 straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo Skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas Policijos departamentui pateikė Skundą, jame suformulavęs 6 reikalavimus, žymimus raidėmis a-f. Kriminalinės policijos biuras Skundą persiuntė nagrinėti Kauno AVPK. Kauno AVPK į Skundą atsakė 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 20-65-S-2174.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išnagrinėjo pareiškėjo Skundą dalyje dėl dalies a reikalavimo, reikalavimų b, c, d ir e) ir į jį tinkamai atsakė, todėl pareiškėjo skundas (dalyje) atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (a reikalavimo antra dalis – pateikti išsamų bei konkretų V. B. tarnybinį pranešimą apie jo lankymąsi 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą, leisti pareiškėjui susipažinti su medžiaga Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702; ir f reikalavimas – ištirti bei raštu pranešti, kuriuo teisiniu bei faktiniu pagrindu, kurias, kieno užduotis vykdydamas bei kuriais tikslais V. B. 2011 m. sausio mėn. vyko pas A. J. ir ją (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje apklausinėjo) nebuvo tinkamai išnagrinėti ir pareiškėjui tinkamai į juos atsakyta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą Skundo dalį dėl prašymo pateikti informaciją (duomenis) apie policijos pareigūno V. B. lankymąsi 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą bei leidimo susipažinti su medžiagomis Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702 davimą V. J., nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik atsakovas ir jis prašo teismo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą pripažįstant nepagrįstu visa apimtimi, taip pat atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai netikrina tų sprendimo dalių, kurios apeliantui naudingos ir kurių jis neskundžia ir iš šios bendro pobūdžio taisyklės logiškai kyla draudimas apeliacijos instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl atsakovo skundžiamos teismo sprendimo dalies ir nevertina tų atsakovo veiksmų (atsakymo į Skundą dalių), kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamais.

Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog priimant apeliacinį skundą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, žyminiu mokesčiu neapmokestinami viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų). Apeliacinį skundą atsakovo vardu pasirašęs asmuo, turėjo tokius įgaliojimus, tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įgaliojimas (III t., b. l. 5).

Skundo a reikalavimu pareiškėjas, be kita ko, prašė pateikti išsamų bei konkretų V. B. tarnybinį pranešimą apie jo lankymąsi 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą, o f reikalavimu – ištirti bei raštu pranešti kuriuo teisiniu bei faktiniu pagrindu, kurias, kieno užduotis vykdydamas bei kuriais tikslais V. B. 2011 m. sausio mėn. vyko pas A. J. ir ją (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje apklausinėjo.

Atsakovas atsakydamas į Skundą šiais apsektais nurodė tik tai, kad tyrimo metu objektyvių duomenų apie tai, kad 2011 metų sausio mėn. Kauno AVPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjas V. B. būtų apklausinėjęs A. J. kaip liudytoją negauta.

Tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nereikalavo duomenų apie A. J. kaip liudytojos apklausą. Net jei, kaip teigia atsakovas, pareigūnas A. B. neapklausinėjo A. J. kaip liudytojos, tai dar nereiškia, jog jis nebuvo pas ją nuvykęs ir su ja bendravęs, uždavinėjęs klausimų. Atitinkamai būtent apie šiuos veiksmus atsakovas ir turėjo pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją. Teismas nurodė ir tai, kad apklausta teisme liudytoja A. J. patvirtino aplinkybes, kad policijos pareigūnas V. B. 2011 m. sausio 5 ar 6 dieną buvo atvykęs pas ją į darbą ir klausinėjo apie V. J.. Tai, kad tyrėjas V. B., bendravo su A. J. vykdydamas Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, nurodytas funkcijas atsakovas nurodo ir apeliaciniame skunde. Visa tai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie jo sutuoktinės A. J. apklausą, dėl ko atsakovas įpareigotinas aptartą pareiškėjo prašymo dalį nagrinėti iš naujo.

Skundo a reikalavimu pareiškėjas, be kita ko, taip pat prašė leisti susipažinti su medžiagomis Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702.

Atsakovas atsakyme į Skundą nurodė, kad raštiška aplinkybių tikslinimo medžiaga pagal pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698 ir Nr. 20-AP-702 bus pateikta gavus patvirtinimą apie dokumentų kopijų parengimo išlaidų apmokėjimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarąja atsakymo į Skundą dalimi buvo atsakyta į Skundo a reikalavimo dalį dėl visos raštiškos aplinkybių tikslinimo medžiagos pagal pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 15 d. skundą KAVPK, reg. nr. 20-AP-696 pateikimo, tačiau ne dėl leidimo pareiškėjui susipažinti su medžiaga Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas dėl šio reikalavimo visiškai nepasisakė.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio „Informacijos pateikimo forma ir būdas“ 1 dalis numato, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos. Kitaip sakant, skiriama leidimas susipažinti su dokumentu, medžiaga ir dokumento, medžiagos išrašo, kopijos pateikimas.

Taip pat pastebėtina, jog pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 53 ir 57 straipsnių nuostatas, nes netenkino pareiškėjo prašymo kaip įrodymus priimti kitų baudžiamųjų, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamojo proceso bylų, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamos bylos apimtyje.

Pareiškėjo prašymas dėl liudininkų šaukimo taip pat atmestinas, nes kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamos bylos apimtyje, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, liudininkų apklausimas apeliacinės instancijos teisme nėra reikalingas. Be to, pagal ABTĮ 137 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi (Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau), teismas neprijungia prie administracinės bylos pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, nes jie, kaip matyti iš jų datų, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasRamūnas Gadliauskas