Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės O. N. pareiškimą dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkai - B. T., I. T., A. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017 tenkino antstolės O. N. pareiškimą patvirtinti šalių – išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir skolininkų B. T., I. T. ir A. T. 2016-12-22 sudarytą taikos sutartį vykdymo procese Nr. SU-326.

2. Pagal taikos sutarties sąlygų 3 punktą ,,<...> Išieškotojas atsisako reikalauti priverstinai vykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-169/2011, t. y. reikalauti nugriauti statinius: pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai), išskyrus Sutarties 7 punkte numatytą atvejį. Išieškotojas sutinka, kad dėl neteisėtai pastatytų Statinių Skolininkai imtųsi įteisinimo veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka“.

3. Taikos sutarties 6 punkte numatyta, kad ,, <...> Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminas yra 2 (du) metai nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Sutartis, įsiteisėjimo. Šis terminas automatiškai pratęsiamas naujam 1 (vienų) metų terminui, jei ši Sutartis nėra visiškai įvykdyta ne dėl Skolininkų kaltės. Jei ši Sutartis nebus visiškai įvykdyta ne dėl Skolininkų kaltės per 3 (tris) metus, šis terminas ilgesniam laikui gali būti pratęstas Sutarties 19 punkte numatyta tvarka <...>“. Atitinkamai, taikos sutarties 19 punkte numatyta, jog ,,<...> Sutartis gali būti pakeista ir papildyta. Visi Sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti daromi rašytine forma Šalims pasirašant papildomus susitarimus, kurie patvirtinami teismo ir laikomi neatskiriama Sutarties dalimi.“

4. Taikos sutarties 7 punkte numatyta, kad ,,<...> Skolininkams per šios Sutarties 6 punkte nurodytą terminą neįvykdžius Sutarties 1 punkte numatytų įsipareigojimų, t. y. neįteisinus Statinių teisės aktų nustatyta tvarka, Skolininkai įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę“.

5. Nutartimi nustatytas taikos sutarties sąlygų įvykdymo terminas pasibaigė 2020-07-24. Inspekcija 2020-11-05 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2865-(2.34E) konstatavo, kad teismo nutartis neįvykdyta

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017, atmetė. Skolininkės B. T. prašymą pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą tenkino - taikos sutarties 6 p. nustatytą sutarties įvykdymo terminą pratęsė 12 mėnesių, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2022-03-05.

7. Nustatė, kad po taikos sutarties patvirtinimo, padalinant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nekilnojamojo turto registre sklypas įregistruotas 2018-11-16 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-1082-(14.25.110) ir 2019-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-22-(14.25.110) pagrindu. Tai įrodė, kad skolininkai įvykdė taikos sutartimi nustatytą įpareigojimą - atlikti sklypo pertvarkymo veiksmus.

8. Skolininkams Rokiškio rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pripažino išduotu teisėtai. Pagalbinio ūkinio pastatų (pirties, malkinės, stoginės) (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. 20/91-SSP, parengtas 2020 m. Pastatas – pirtis su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre įregistruoti 2020-06-23, 2020 m. birželio 9 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

9. Nurodė, kad šiuo metu deklaracija nėra nuginčyta, t. y. galiojanti, tad teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad skolininkai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo - parengti taikos sutarties dieną sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo.

10. Nustatė, kad statinio (ių ) atitikties statinio projektui patikrinimo akte, 1.4 punkte nurodyta, kad pirties aukštis ir tūris yra didesni nei projektuojami. Pirties sienos iki stogo konstrukcijos paaukštintos trimis rąstais (apie 70 cm). Patikrinimą atlikusi ir minimą aktą surašiusi vyriausioji specialistė R. J. paaiškino, kad pastato matavimai nebuvo atlikti, nes neturi aparatūros. Pastato aukštį įvertino vizualiai, suskaičiavusi sienos rąstus, jų matmenis. Teismas sprendė, kad toks pastato aukščio apskaičiavimas nėra objektyvus ir tinkamas, nepaneigiantis skolininkų teiginio, kad pastato – pirties aukštis yra 4.7 m., ką pagrindžia sklypo su statiniais geodezinio plano duomenys.

11. Teismas nurodė, kad sudarant taikos sutartį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos suteikė skolininkams teisę įteisinti nelegalius statinius. Tvora ir šulinys, esantys sklype, iki šiol neįteisinti (neįregistruoti), tačiau didžiąją taikos sutarties dalį skolininkai yra įvykdę.

12. Skolininkas I. T. išieškotoją detaliai informuodavo apie sutarties vykdymo eigą, nurodė, kad taikos sutarties įvykdymas užsitęsė dėl užsitęsusių dokumentų derinimo procedūrų. Skolininkas buvo išreiškęs prašymą pratęsti taikos sutarties įvykdymo - ginčo statinių įregistravimo - terminą, tačiau iš Inspekcijos jokio atsakymo į paaiškinimus negavo.

13. Nustatė, kad skolininkai po taikos sutarties sudarymo, nepertraukiamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau nustatytu terminu jų visų nespėjo įvykdyti dėl objektyvių, nuo skolininkų nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl užsitęsusio dokumentų derinimo su atitinkamomis institucijomis, neatitikimų taisymo ir kita.

14. Teismas, nenustatęs skolininkų vengimo vykdyti taikos sutartį, sprendė, kad vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis vykdymas būtų visiškai neproporcingas teisinių priemonių taikymas skolininkų atžvilgiu.

15. Teismas sprendė, jog skolininkams turi būti sudaryta galimybė pilnai įvykdyti Taikos sutarties 1 p., juolab, kad valstybės institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – suteikė atsakovui teisę įteisinti nelegalius statinius.

16. Teismas sprendė, kad skolininkės B. T. pareikštas prašymas pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą yra pagrįstas. Todėl taikos sutarties 6 p. nustatytą sutarties įvykdymo terminą pratęsė 12 mėnesių, jo terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2022-03-05, o išieškotojos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-03-05 nutartį ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinti.

18. Nurodo, kad nė vienas iš skolininkų teismui rašytinio prašymo pratęsti 2017-01-17 nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, vykdymo terminą nėra pateikęs. Todėl visiškai nepagrįsta skundžiama nutartis, kuria nuspręsta pratęsti skolininkams Taikos sutarties 6 punkto vykdymo terminą, kai teismo posėdyje buvo sprendžiamas tik vykdomojo rašto išdavimo klausimas.

19. Mano, kad skolininkės atsiliepime nurodytas pastebėjimas ,,<...> jei Teismas matytų pagrindą spręsti, kad Taikos sutartis yra įvykdyta ne pilna apimtimi, atsižvelgiant į Sutarties 1 p. numatytų įsipareigojimų turinį, jų įvykdymo mastą, vadovaujantis proporcingumo principu, skolininkams nustatytinas papildo terminas (ne trumpesnis nei 12 (dvylika) mėn.) trūkumams pašalinti <...>“ teismo negalėjo būti traktuojamas kaip prašymas pratęsti Taikos sutarties vykdymo terminą, atitinkantis CPK nustatytos formos reikalavimus.

20. Nurodo, kad skolininkai per laikotarpį nuo teismo 2017-01-25 nutarties įsiteisėjimo iki Inspekcijos pareiškimo pateikimo teismui dienos, tik iš dalies atliko veiksmus, siekdami įteisinti statinius, tačiau visa apimtimi Taikos sutarties sąlygų neįvykdė. Todėl, skolininkams neįvykdžius teismo 2017-01-17 nutartimi patvirtintos Taikos sutarties išieškotoja pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį įgijo teisę gauti vykdomąjį raštą ir dėl Taikos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreiptis į antstolį dėl priverstinio Taikos sutarties 7 punkto vykdymo.

21. Pažymi, kad skolininkai net nebuvo pateikę prašymo atidėti 2017-01-17 nutarties vykdymą, kaip tai numatyta CPK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat nebuvo pateikę jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias 2017-01-17 nutarties vykdymo atidėjimą, o juolab net dvylikai mėnesių.

22. Teismas, nagrinėdamas Inspekcijos pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir nesant skolininkų prašymo pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, atidėdamas 2017-01-17 nutarties vykdymą, nepagrįstai išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų, tuo pažeisdamas CPK 226, 263 straipsnių normas.

23. Teismo 2017-01-17 nutartis įsiteisėjo 2017-01-24, o tai reiškia, jog pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį įstatymo nustatytas terminas jos pagrindu išduotam vykdomajam raštui pateikti vykdyti sueina 2022-01-24. Teismas skundžiama nutartimi pratęsė Taikos sutarties vykdymo terminą iki 2022-03-05, t. y. ilgiau nei iki 2022-01-24, kada sueis vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, kas lemia tai, jog vykdomasis raštas išieškotojai galės būti išduotas tik tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog terminą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo paduoti išieškotoja praleido dėl svarbių priežasčių.

24. Mano, kad teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes turėjo įvertinti ir tai, kad išieškotojos interesas dėl 2017-01-17 nutarties privalomumo ir vykdytinumo taps priklausomas nuo papildomų aplinkybių, dėl ko išieškotoja atsidurs nelygiavertėje padėtyje, lyginant su skolininkais. Konstatuotina, kad skundžiama nutartimi teismas pažeidė išieškotojos ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Dėl skundžiamos nutarties Inspekcija gali patirti nepagrįstų nuostolių, nes šiuo atveju iškyla reali grėsmė 2017-01-07 nutarties įvykdymui, t. y. savalaikiam neteisėtai pastatytų statinių pašalinimui, o tuo pačiu ir teisingumo įgyvendinimui, todėl skundžiama nutartis pažeidžia ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

25. Pažymi, kad teismui pratęsus terminą Taikos sutartimi nustatytų įpareigojimų vykdymui, nesant skolininkų prašymo, pagal kurį būtų pakeistas Taikos sutartimi nustatytas skolininkų įsipareigojimų įvykdymo terminas, buvo peržengtos pareiškimo nagrinėjimo ribos ir pažeistos CPK 226, 263 bei 646 straipsnio 3 dalies nuostatos bei toks termino pratęsimas gali sukelti realią grėsmę ir 2017-01-17 nutarties įvykdymui, nes pratęsus terminą iki 2022-03-05, bus praleistas 5 metų senaties terminas vykdomojo rašto išdavimui ir kreipimuisi į antstolį dėl neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo. Teismas skundžiama nutartimi pratęsė Taikos sutarties vykdymo terminą 12 mėnesių visiškai nemotyvuodamas tokio pratęsimo būtinumo bei nenustatęs ir net nesiaiškinęs tokio termino būtinumo ir/ar tikslingumo fakto, priėmė skundžiamą nutartį tik formaliai atkartojęs skolininkės atsiliepimo argumentus, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkai B. T. ir I. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacijos dalyku nėra teismo išvados ir motyvai dėl atsisakymo duoti vykdomąjį raštą – išieškotojas negali prašyti panaikinti 2021 m. kovo 5 d. nutartį pilna apimtimi.

27. Pažymi, kad apeliantė tvoros ir šulinio atžvilgiu prašymo dėl vykdomojo rašto davimo nebuvo pareiškusi. Teismas konstatavo, kad skolininkai taikos sutartyje nustatytus veiksmus objektų, dėl kurių buvo palaikomas prašymas duoti vykdomąjį raštą – t.y. pirties ir malkinės – atliko. Didžiąją dalį taikos sutarties sąlygų skolininkai įvykdė; neįvykdyta dalis – iki šiol neįregistruota tvora ir šulinys. Išieškotoja prašymą dėl vykdomojo rašto reiškė (palaikė) tik dėl pirties ir malkinės; teismui nustačius, kad skolininkai taikos sutartyje numatytus veiksmus šių objektų įteisinimo atžvilgiu įvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė duoti vykdomąjį raštą pagal išieškotojų suformuluotą prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja dalimi taikos sutartis yra įvykdyta (likusi dalis – dėl tvoros ir šulinio – taip pat yra pradėta vykdyti) - vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis teismo sprendimo vykdymas būtų neproporcingų teisinių priemonių taikymas skolininkų atžvilgiu.

28. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad nebuvo pateiktas prašymas dėl taikos sutarties termino pratęsimo. Skolininkė B. T. 2020 m. gruodžio 7 d. atsiliepime į Inspekcijos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį aiškiai nurodė, kad jeigu teismas matytų pagrindą spręsti, kad taikos sutartis yra įvykdyta ne pilna apimtimi, atsižvelgiant į sutarties 1 p. numatytų įsipareigojimų turinį, jų įvykdymo mastą, vadovaujantis proporcingumo principu, skolininkams nustatytinas papildomas terminas (ne trumpesnis nei 12 mėn.) trūkumams pašalinti, nurodant tokio termino pagrįstumą.

29. Dėl to Inspekcijos argumentas, kad teismas peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, yra nepagrįstas. Pareikštą prašymą skolininkės atstovė palaikė ir žodinio bylos nagrinėjimo metu. Be to, skolininkai su prašymu pratęsti terminą Taikos sutarties įvykdymui 2020-01-14 kreipėsi ir į inspekciją (apeliantę), tačiau pastaroji šio klausimo nenagrinėjo ir pažeisdama Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punktą bei gero administravimo principą nepateikė skolininkams jokio atsakymo.

30. Esamomis aplinkybėmis, konstatavus, kad neįvykdyta tik nežymi dalis taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismui nenustačius, kad uždelsimas buvo susijęs su kokiu nors skolininkų neveikimu ar piktnaudžiavimu, pačiai Inspekcijai nurodžius aplinkybes, kad šie trūkumai jau pradėti šalinti – t.y. kad skolininkai jau kreipėsi statybos leidimo gavimo ir dėl tvoros bei šulinio įteisinimo, teismo sprendimas pratęsti šios taikos sutarties vykdymo terminą atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (tuo labiau, kad ir pati išieškotoja neprašė duoti vykdomąjį raštą šioje apimtyje).

31. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo termino pratęsimas gali sukelti realią grėsmę jos įvykdymui, nes gali būti praleistas CPK 606 str. nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Bylos šalys iš esmės yra laisvos susitarti dėl taikos sutarties vykdymo sąlygų, t. y. gali susitarti ir dėl ilgesnio prievolių pagal taikos sutartį vykdymo termino nei CPK 606 str. nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Taigi, vien tai, kad įstatyme neišskirta vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo pateikimo senaties terminas, pats savaime nėra pagrindas Nutarties dalį dėl skolininkės B. T. prašymo tenkinimo laikyti nepagrįsta ar neteisėta.

32. Mano, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nes byla išnagrinėta 2021 m. vasario 26 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, skundžiama nutartis priimta 2021 m. kovo 5 d., todėl atskirojo skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties priėmimo, o ne įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

34. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

35. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

36. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punktu skolininkai įsipareigoja Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis inicijuoti ir finansuoti privalomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, atlikti Sklypo pertvarkymo veiksmus, parengti šios Sutarties dieną Sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog skolininkams per šios sutarties 6 punkte nurodytą terminą neįvykdžius sutarties 1 punkte numatytų įsipareigojimų, t. y. neįteisinus statinių teisės aktų nustatyta tvarka, skolininkai įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.

38. Taikos sutartimi nustatytas terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2020 m. liepos 24 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad po taikos sutarties patvirtinimo, padalinant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nekilnojamojo turto registre sklypas įregistruotas 2018-11-16 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-1082-(14.25.110) ir 2019-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-22-(14.25.110) pagrindu.

39. Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2020-05-29 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-56-200529-00010, kuriuo suteikiama teisė žemės sklype statyti nuotekų valyklą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį (ginčo statinys – pirtis), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę (ginčo statinys – malkinė), pagalbinio ūkio paskirties – stoginę. Pastatas – pirtis su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre įregistruoti 2020-06-23, 2020 m. birželio 9 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

40. Pareiškėja 2020-11-05 surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad pirmiau nurodyta šalių sudaryta taikos sutartis nebuvo įvykdyta, nes pirtis su terasa neatitinka statinio projekto sprendinių, malkinės vieta sklype neatitinka statinio projekte numatytos vietos, medinė tvora ir šachtinis šulinys neįregistruoti (kiemo statiniai tvora, šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo metu deklaracija nėra nuginčyta, t. y. galiojanti, šioje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo ją panaikinti (tai neįėjo į šios bylos nagrinėjimo bei įrodinėjimo dalyką). Esant tokiai teisinei situacijai, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininkai neįvykdė taikos sutarties atitinkamos dalies - parengti taikos sutarties dieną sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo.

42. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, neatsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais. Taikos sutartimi skolininkai įgijo teisę įteisinti nelegalius statinius. Ėmėsi tam reikiamų veiksmų. Minėta, kad nenuginčyti bylos dokumentai (deklaracija apie statybos užbaigimą) patvirtina, kad skolininkai galimai yra įvykdę atitinkamą taikos sutarties dalį.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad taikos sutarties vykdymas užtruko ne dėl skolininkų kaltės. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkai aktyviai ėmėsi veiksmų, siekdami įvykdyti taikos sutartį. Tačiau dėl sudėtingų teisinių procedūrų tai užtruko ilgiau nei tikėtasi. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto išdavimas ir inicijuotas vykdymo procesas (t.y. pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinimas) nepagrįstai užkirstų skolininkams galimybę įvykdyti taikos sutarties 1 punkto įsipareigojimus, ir tai, jau atlikus dalį įteisinimo procedūrų, būtų neteisinga ir nesąžininga skolininkų atžvilgiu.

44. Nesant nustatyto skolininkų piktybiškų neveikimo ar vengimo vykdyti taikos sutartį, esant objektyvioms priežastims, dėl kurių neįvykdyta taikos sutartis, vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis teismo sprendimo vykdymas (tuo pačiu užkertant kelią tolimesniam taikos sutarties vykdymui) apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neproporcingų teisinių priemonių taikymas skolininkų atžvilgiu, ką visiškai pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tuo pačiu, esant šioms aplinkybėms, vykdomojo rašto neišdavimas negali būti vertinamas kaip išieškotojo teisių nepagrįstas suvaržymas, ar išieškotojo ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyros pažeidimas, kaip teigia apeliantė.

45. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nė vienas iš skolininkų teismui rašytinio prašymo pratęsti 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, vykdymo terminą nėra pateikęs, todėl buvo peržengtos pareiškimo nagrinėjimo ribos. Priešingai negu teigia apeliantė, skolininkė B. T. 2020 m. gruodžio 7 d. atsiliepime į Inspekcijos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį aiškiai nurodė, kad jeigu teismas matytų pagrindą spręsti, kad taikos sutartis yra įvykdyta ne pilna apimtimi, atsižvelgiant į sutarties 1 p. numatytų įsipareigojimų turinį, jų įvykdymo mastą, vadovaujantis proporcingumo principu, skolininkams nustatytinas papildomas terminas (ne trumpesnis nei 12 mėn.) trūkumams pašalinti. Taigi, kaip matyti, skolininkė B. T. išreiškė prašymą byloje dėl termino pratęsimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nagrinėdamas bylą išėjo už pareiškimo ribų.

46. Be to, kaip jau minėta, įstatyme numatyta, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas taikos sutarties įvykdymo terminą, pagrįstai pasinaudojo minėta diskrecine teise dalinai pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką.

47. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pagal CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas vykdomasis raštas gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teismui netenkinus prašymo bei pratęsus taikos sutarties vykdymą dar 12 mėnesių, apeliantė netenka galimybės dar kartą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

48. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. CPK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

49. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį šalys susitarė dėl neteisėtai pastatytų statinių miškų ūkio paskirties sklype ir dėl statybų pasekmių šalinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutarties sąlygos iš dalies yra vykdomos. Taigi akivaizdu, kad skolininkams vykdant teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo nutrauktas, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2017-01-24.

50. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atskirąjį skundą atmetus, bylos dalyviams iš apeliantės priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, k. (duomenys neskelbtini), 325,85 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai 85 centai) bylinėjimosi išlaidų.