Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento atstovui Mariui Laurinėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento, dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo N. O. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento neužtikrino savalaikio tachografo kortelės pagaminimo, ko pasėkoje pareiškėjas negavo su darbu susijusių pajamų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Byloje nėra ginčo, jog Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamentui buvo pateiktas prašymas Nr. 85188-V atnaujinti tachografo kortelė, kuris buvo patvirtintas, ir patvirtiname nurodoma paslaugos suteikimo trukmė yra 15 darbo dienų. Nurodyta kortelė buvo pagaminta ir pareiškėjui įteikta 2024 m. vasario 2 d.

Tachografų kortelių išdavimą ir jų pratęsimą reguliuoja Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 2BE-363 „Dėl tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir aprašas), kurio 30,2 punkte numatytas tachografo kortelių išdavimo terminas- 30.1. mėnuo nuo prašymo išduoti tachografo kortelę pirmą kartą; 30.2. 15 darbo dienų nuo prašymo pratęsti tachografo kortelę; 30.3. 5 darbo dienos nuo prašymo pakeisti tachografo kortelę. Pažymėtina, jog ši tvarka galioja nuo 2023-12-28, iki tol galiojusi tvarkos 30,2 punktas numatė, kad tachografo kortelių išdavimo terminas yra 10 darbo dienų nuo prašymo pratęsti tachografo kortelę. Tokiu būdu, atsakovas, 2023-12-12 pareiškėjui nurodydamas, jog jo prašymas dėl tachografo kortelės pratęsimo yra priimtas ir nurodydamas paslaugos suteikimo terminą 15 darbo dienų, iš, pažeidė Tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašo 30,2 punkto reikalavimus šią paslaugą suteikti per 10 darbo dienų. Taip pat teismas pažymi, jog atsakovas pažeidė ir savo paties numatytą paslaugos suteikimo terminą – 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, nes kortelė pareiškėjui buvo pateikta ne 2024 m. sausio 5 d., kaip nurodoma prašymo priėmimo patvirtinime, o tik 2024 m. vasario 2 d.

Nors atsakovas nurodė, kad jis pats kortelių negamina, o tik suteikia jų išdavimo, pratęsimo ir pakeitimo paslaugą, tačiau šiuo atveju laikytina, jog atsakovas neįrodė, jog negalėjo laikyti teisės aktų reikalavimų išduoti tachografo kortelę per nustatytą terminą dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos, dėl ko jam negalėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6,253 straipsnyje.

Vertinant pareiškėjo patirtą žalą, pažymėtina, jog pareiškėjas šią žalą sieja su negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jei jam būtų laiku buvusi pateikta pakeista tachografo kortelė. Į bylą pateikta darbo sutartis, kurią laikytina darbo pasiūlymu, su Löven AS, pareigos numatytos vairuotojas, darbo santykių pradžia 2024 m. sausio 10 d., nurodytas darbo užmokestis. Įvertinant numatomą darbo pradžią, pažymėtina, jog atsakovo veiksmai, nustatant tachografo kortelės pagaminimą per 15, o ne per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, šiuo atveju neturi priežastinio ryšio su galimos žalos atsiradimu, kadangi bet kokiu atveju kortelė turėjo būti pagaminta iki darbo santykių pradžios.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog darbo santykiai tarp pareiškėjo ir Löven AS buvo prasidėję. Pateiktos darbo sutarties pareiškėjas nėra pasirašęs, tad ši sutartis sudaryta nebuvo, tai yra laikytina tik darbo pasiūlymu. Pareiškėjo turima tachografo kortelė galiojo iki 2024 m. sausio 19 d., tad darbo santykių pradžiai pareiškėjas galėjo vykdyti vairuotojo funkcijas, tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Įrodymų, jog darbdavys atsisakė sudaryti darbo sutartų dėl besibaigiančio tachografo kortelės galiojimo, teismui nepateikta. Papildomai teismas pažymi, jog iš pateiktos darbo sutarties nėra aišku, kokias darbo funkcijas turėjo vykdyti šioje įmonėje pareiškėjas, kadangi jo pareigos numatytos tik kaip vairuotojas, tačiau įrodymų, jog jis turėjo būti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojas, kuriam būtina tachografo kortelė, į bylą pateikta nėra. Tai, jog pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 12 d. įsidarbino vairuotoju ekspeditoriumi kitoje įmonėje, neįrodo, jog Löven AS jis būtų dirbęs būtent tokiose pareigose.

Taip pat šioje byloje pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui buvo nurodyta, jog kortelė bus pagaminta iki 2024 m. sausio 5 d., pradėti dirbti jis turėjo pagal preliminarią sutartį su Löven AS nuo 2024 m. sausio 10 d., tačiau su paklausimu į atsakovą dėl nepateiktos naujos kortelės, jis kreipėsi tik 2024 m. sausio 16 d., elektroniniame laiške tik nurodydamas, jog nėra gavęs tachografo kortelės.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas).

43. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas (nagrinėjamos bylos kontekste – pareiškėjas) paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas, kt.).

Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3947-415-2022).) Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas gauti darbines pajamas iš Löven AS, t. y., jis nesudarė su įmone darbo sutarties, nors tuo metu jo tachografo kortelė dar buvo galiojanti, nesikreipė į atsakovą po 2024 m. sausio 5 d., kai turėjo būti pagaminta kortelė, siekdamas išsiaiškinti nepagaminimo aplinkybių ir pan.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje yra nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai, užtikrinant savalaikį tachografo kortelės pagaminimą, tačiau byloje nėra įrodyta, jog dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, ir kad pajamų, susijusių su darbo santykiais negavimas, yra būtent susijęs su negauta laiku tachografo kortele, kadangi pareiškėjas nurodytu laikotarpiu, nebuvo įsidarbinęs, ir neįrodyta, kad jis negalėjo atlikti sutartų konkrečių pareigų dėl šios priežasties.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Atmetant skundą, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo N. O., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.