Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A. C.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2024-11-17 apie 1.48 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 3, vairavo automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Draeger Alcotest“ 7510 Nr. ARKL-0767) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2024-11-16 vakare, iš šeštadienio į sekmadienį buvo išgėręs gal 5 taures vyno, o gal šiek tiek daugiau. Apie 1 val. ar 1.30 val. stengėsi išsikviesti „Bolt“, tačiau reikėjo labai ilgai laukti, todėl priėmė kvailą sprendimą – nelaukti. Naudodamasis programėle „C.“ išsinuomojo automobilį „Peugeot“ ir važiavo iki namų. Pavažiavus gal minutę, policijos pareigūnai pradėjo jį stabdyti. Nors buvo naktis, siaura gatvė ir keletas automobilių prieš jį, tačiau jis iš pradžių nepamatė, kad paskui jį važiuojantys policijos pareigūnai jį stabdo. Pareigūnai buvo įjungę sirenas, šviesos signalus. Visas persekiojimas vyko ne ilgiau nei minutė, greičiausiai apie 30 s. Jį suglumino, kad pradėjo filmuoti. Nors spauda turi teisę filmuoti, tačiau dėl šio įvykio jau yra patyręs žalą, o būtent dėl straipsnio, kuris parašytas „D.“. Galbūt spauda perlenkė lazdą dėl įvykio. Jam patikrino blaivumą. Pirmo tikrinimo metu jam nustatytas - 1,99 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu – 1,96 promilių neblaivumas. Su nustatytu neblaivumu sutiko, neginčijo. Pasielgė neatsakingai. Nori atkreipti dėmesį, kad anksčiau tokių incidentų neturėjo. Vairavimo teises turi beveik (duomenys neskelbtini) metų ir niekada nėra padaręs nei vienos avarijos.

Tai ne pirmas kartas, kai vairavo neblaivus, tačiau pirmas kartas, kai buvo pagautas. Tai nėra sisteminė problema. Mano, kad problemų su alkoholio vartojimu neturi. Alkoholį vartoja saikingai. Šis įvykis parodė, kad jam reikia susimastyti ne tik dėl vairavimo neblaiviam, bet ir dėl alkoholio vartojimo ir turbūt priimti tam tikrus sprendimus, įskaitant konsultaciją pas specialistą.

Jo nuomone, jis nėra padaręs daug reikšmingų KET pažeidimų. Dėl dalies administracinių nusižengimų jis baustas kaip (duomenys neskelbtini). Jis yra ne vienos įmonės (duomenys neskelbtini) ir ne vienos įmonės (duomenys neskelbtini), todėl labiau reikia atkreipti dėmesį į įmonių kiekį, nei į pažeidimų kiekį. Pažeidimai formalūs. Viskas sureguliuojama per jo buhalterę, jei nedidelės baudos, tai jas apmoka. VMI pretenzijos, susijusios su ataskaitų nepateikimu laiku, už ką yra atsakinga buhalterė, tačiau jis nuobaudų neginčija ir apmoka. Įmonių yra ne viena, tad ir pažeidimų gali atrodyti daugiau nei iš tiesų yra. Šiai dienai viskas sutvarkyta.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-11-17 dirbo kartu su vyriausiuoju specialistu D. J.. 2024-11-17 apie 1.35 val. (duomenys neskelbtini) g., ties 6 namu, vykdydamas priemones girtiems vairuotojams ir kitiems pažeidimams išaiškinti, stovėdamas vienos juostos važiuojamojoje dalyje, skersai automobilio „Peugeot“ važiavimo kryptimi, rankos mostu su krivule stabdė automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Kelio atkarpoje buvo įjungtas kelio apšvietimas. Tuo metu „Peugeot“ automobilis keliu važiavo vienas, priekyje kitų automobilių nebuvo. Automobilį pradėjo stabdyti likus apie 50 metrų iki jo. Kai ištiesė ranką su krivule, automobilis šiek tiek suvinguriavo, suprato, kad jį mato. Pravažiuojant pro jį, akivaizdžiai sulėtino greitį, bet pravažiavus nesustojo, o padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jie su kolega pamatę, kad automobilis nesustojo, sėdo į tarnybinį automobilį. Vairavo jis, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą ir pradėjo persekioti automobilį „Peugeot“. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pavažiavus apie 500 metrų apsisuko ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Persekiojimas truko apie 30 sekundžių, gal vieną minutę. Kadangi „Peugeot“ greitis buvo gan didelis, važiuojant (duomenys neskelbtini) g., patrulinio automobilio greitis buvo virš 100 km/h. Jis sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę slydo visais keturiais ratais. Tik pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę automobilis „Peugeot“ sustojo, nes nebuvo pravažiavimo, gatvėje stovėjo taksi automobilis ir prie baro ,,B.“ apie 50 žmonių. Jie privažiavo iš galo, tokiu būdu „Peugeot“ neturėjo galimybės toliau važiuoti. Priėjus prie vairuotojo, vairuotojas paaiškino, kad nematė, kad jį stabdė, o kai pamatė, iš karto sustojo. Nustatyta, kad automobilį vairavo D. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmeniui pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas, antru putimu - 1,96 promilių girtumas (b. l. 18-20).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto M. K. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2024-11-17 dirbo kartu su vyriausiuoju specialistu D. J. tarnybiniu automobiliu „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrityje. Apie 1.35 val. (duomenys neskelbtini) g., patikrinimui buvo stabdomas automobilis „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tačiau automobilio vairuotojas nepakluso sustabdyti automobilį ir padidinęs greitį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Įsijungę tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, pradėjo automobilį persekioti. (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilis „Peugeot“ buvo užspaustas ir priverstas sustoti. Jiems priėjus prie vairuotojo prisistatė ir paprašė pateikti automobilio registracijos dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Automobilį vairavo D. V.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vartojo alkoholį, D. V. teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 1 val. 1.48 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0767“ (patikros Nr. 2197941), D. V. buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas, antru tikrinimu 2.08 val. - 1,96 promilės girtumas (t. 1, b. l. 8).

Iš 2024-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 3 (b. l. 9-16).

Iš neblaivumo nustatymo 2024-11-17 akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2197941 matyti, kad D. V. 2024-11-17 1.48 val. nustatytas – 1,99 promilių girtumas, o 2024-11-17 2.08 val. – 1,96 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 23-26).

AB „Regitra“ 2024-11-18 išrašo duomenimis, automobilio „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas/valdytojas yra UAB „R. S.“ (b. l. 21).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2024 m. lapkričio mėnesį automobilio „Peugeot 2008“ (pasirinkti 2022 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 23 943 Eur (b. l. 22).

V. V. teisme parodė, kad yra kaltinamojo mama. Su sūnumi gyveno vienas greta kito. Dabar yra išėjusi į (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Bendrauja su D. kiekvieną dieną žinutėmis, pasimato į savaitę kartą, kartais dažniau. Visą gyvenimą jie bendravo, jis jos vienintelis vaikas, geriausias draugas, patikimiausias žmogus, kuriuo gali pasitikėti gyvenime. D. atsakingas, pareigingas, idėjų generatorius, visą laiką juo didžiavosi ir jai dabar gėda. Ji ant jo nepyksta, supranta, kad vieną kartą gali suklysti ir brandus žmogus. Reikia sugebėti atleisti. Ji jam atleido ir nori prašyti leisti jai laiduoti, prisiimti atsakomybę sau. Jos motyvas, ji jį pažįsta, tai jai artimas žmogus ir tiki, kad tai vienkartinis incidentas. Pirmą kartą gyvenime jis suklydo. Apie įvykį ji perskaitė „D.“, ją ištiko šokas. Tada netrukus D. atvažiavo ir jį išbarė. Kai vaikui skauda, tai motinai skauda labiau. Jai nėra tekę matyti panašių atvejų. Alkoholizmo jų šeimoje niekada nebuvo, šeimoje nebuvo geriama. D. augino taip, kad būtų pavyzdys kitiems. Mato, kad D. pergyvena dėl įvykio. Jis intravertas, ne kvailas žmogus. Būtų kvailys, jei nepadarytų išvadų. Ji pasiruošusi viskam, net ir laidavimui su užstatu. Sutiktų su 1 000 Eur suma ir panašiai. Tiek kiek jos pensija leidžia. Žino, kad laidavimas yra atsakingas. D. daugiau artimųjų be jos neturi. Ji D. visą gyvenimą darė įtaką. Gal ji per griežta, gal reikia būti švelnesne. Jos manymu, D. atsižvelgia į jos nuomonę, visada tarp jų yra ryšys. Jai žinomi D. ankstesni administraciniai pažeidimai, tokie kaip greičio viršijimas. Daugiau nežino.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog D. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 1,96 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis D. V. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad apie 45 minutes iki vairavimo vartojo alkoholį, kad išgėrė 5 ar daugiau taurių vyno. Iš pradžių norėjo pasinaudoti pavėžėjų paslaugomis, tačiau reikėjo ilgai laukti, dėl to nusprendė pasinaudodamas programėle išsinuomoti automobilį, kurį vairavo, norėdamas parvažiuoti namo. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad buvo neblaivus bei, kad sutiko su alkotesterio rodmenimis.

Be kaltinamojo prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pats kaltinamasis ir, kad jis vairavo neblaivus patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti įrodymai, o būtent liudytoju apklausto pareigūno, stabdžiusio kaltinamojo automobilį, M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad įvykio metu buvo vykdoma prevencinė priemonė – vairuotojų blaivumo patikrinimai. Liudytojas, stovėdamas eismo juostoje, panaudodamas šviečiančią stabdymo lazdelę, stabdė automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tačiau transporto priemonė, kurios važiavimo greitis juos pravažiuojant buvo sulėtintas, nebuvo sustabdyta, o padidinus greitį, ja nuvažiuota toliau, todėl jie sėdo į tarnybinį automobilį ir transporto priemonę vijosi. Vijosi apie 30-60 sekundžių, vietomis greitį teko padidinti kiek 100 km/val. Sustabdžius automobilį priėjo prie vairuotojo, kuris, kaip paaiškėjo (pateikė vairuotojo pažymėjimą) buvo D. V.. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Visa tai rodo, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis. D. V. neblaivumo faktą patvirtina alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 1,99 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. D. V. sutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat patvirtino, kad gėrė alkoholį prieš sėsdamas už automobilio vairo. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti kaltinamojo neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai), o įvertinus asmens būklę nustatyta, kad D. V. negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą.

Apibendrinus pirmiau išdėstytą, konstatuotina, kad aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, jog kaltinamasis D. V. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimų alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamojo parodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. V. suvokė, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą

Teisme gauti kaltinamojo ir jo mamos V. V. prašymai perduoti D. V. jos atsakomybei taikant laidavimą be užstato. Teisme V. V. nurodė, kad užstatą, jei jis būtų skirtas, sutiktų sumokėti.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal nuo 2025-02-01 galiojančią šio straipsnio 2 dalies redakciją, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš išdėstyto matyti, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojusiojo BK 40 straipsnio 2 dalyje nebeliko reikalavimo, kad nesunkų nusikaltimą padaręs asmuo būtų nusikalstamą veiką padaręs pirmą kartą. Ir nors D. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, kas leistų svarstyti jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant nusikalstamos veikos matu galiojusią BK 40 straipsnio redakciją, vis tik nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 40 straipsnio redakcija yra švelnesnė, nes vertinant šį atvejį individualiai (nusikalstama veika nepadaryta turtinė ar neturtinė žala), išplečia ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas laidavimas, taikant BK 40 straipsnio 2 dalį, kai jie padaro ne vieną o kelias nusikalstamas veikas, priskiriamas neatsargiems ar nesunkiems nusikaltimams, todėl, nagrinėjamu atveju, taikoma ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o nuo 2025-02-01 galiojanti BK 40 straipsnio redakcija.

D. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi, žala šia nusikalstama veika nepadaryta, tad D. V. atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimui taikyti.

Tačiau prokurorė nesutinka, kad šiuo atveju yra laidavimui taikyti būtina sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y., įvertinus kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų kiekį, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

Kaip nustatyta pirmiau, D. V. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nėra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam. Taip pat nėra duomenų, kad jam anksčiau būtų taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė — kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra – sunkinančių. Kaltinamasis D. V. teisme savo elgesį įvertino kritiškai bei nurodė, kad įvykęs incidentas parodė, kad privalo susimąstyti ir priimti tam tikrus sprendimus, įskaitant konsultaciją su specialistu. Teisminio nagrinėjimo metu išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (pateikė 2025-01-09 sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamasis supranta visas tokio elgesio pasekmes bei žada imtis veiksmų, kad tokia situacija nepasikartotų. Kita vertus, iš D. V. parodymų matyti, kad tai pirmas atvejis, kai jis sustabdytas vairuojantis neblaivus, bet ne pirmas, kai vairuoja automobilį, prieš tai pavartojęs alkoholio. O tai rodo, kad šis atvejis nėra visiškai atsitiktinis.

Be to, 2025-01-13 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis, D. V. per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 22 kartus, iš jų 9 kartus už KET pažeidimus (viršijo greitį, automobilio stovėjimą draudžiamojoje vietoje ir kt.), 13 kartų už tai, kad būdamas įmonių (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdė savo pareigas.

Iš šio išrašo taip pat matyti, kad vertinant paskutinių 5 metų laikotarpį, kaltinamasis 2024 m. padarė 5 administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu (2024-11-09 sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, 2024-10-12 vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, 2024-07-09 sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje (ant užbrūkšniuoto ploto), 2024-05-30 paliko automobilį stovėti elektromobilių ir kitų elektros varikliais varomų transporto priemonių įkrovimo vietoje ir nesikrovė arba nepatraukė automobilio, kai įkrovimas baigėsi, 2024-04-12 sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje); 2023 m. padarė 4 administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu (2023-11-08 viršijo leistiną greitį 13 km/val., 2023-10-10 viršijo leistiną greitį 30 km/val., 2023-08-28 viršijo leistiną greitį 27 km/val., 2023-07-25 viršijo leistiną greitį 31 km/val.), kas patvirtina, kad kaltinamasis nėra tvarkingai besilaikantis KET reikalavimų.

Kaip nustatyta pirmiau, D. V. per 5 metus 13 kartų baustas administracine tvarka už jo, kaip įmonių (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdytas pareigas. D. V. teisme paaiškino, kad jis yra ne vienos įmonės (duomenys neskelbtini) ir dažnai įmonės (duomenys neskelbtini) atsako už įvairius pažeidimus. Pažymėjo, kad niekada nei vienoje iš jo įmonių nebuvo problemų dėl nesumokėtų mokesčių. Būdavo daromi atskaitomybės pakeitimai ir kartais buhalterės, jo vadovaujamose įmonėse, ne laiku pateikdavo tas atskaitomybes. Tačiau iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad D. V. baustas ne tik už vėlavimą pateikti mokesčių administratoriui privalomus buhalterinius dokumentus, įstatyme nustatytais terminais, bet ir už finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą už kelerius metus, nebendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi (nepateikė prašomų dokumentų patikrinimui, esant nustatytiems neatitikimams, nepašalino nustatytų neatitikimų ir neinformavo apie nurodymo neįvykdymo priežastis), ne vieną kartą ir pakartotinai baustas už savalaikį nepateikimą mokesčių administratoriui privalomų dokumentų, šie nusižengimai kartojasi ir yra pakankamai sistemingi. Nors D. V. nurodė, kad jis yra ne vienos įmonės (duomenys neskelbtini) ir ne vienos įmonės (duomenys neskelbtini), bet padaryti administraciniai nusižengimai susiję su trimis įmonėmis, o daugiausia jų – organizuojant bendrovės UAB „A. C.“ veiklą. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko išnagrinėtų bylų matyti, kad bendrovei net buvo inicijuojamas likvidavimas dėl laiku nepateiktų finansinės atskaitomybės ataskaitų už kelerius metus. Už kelerius metus nepateikė ir kitos įmonės finansinių ataskaitų rinkinių, už ką nubaustas 2024-01-25. Visa tai rodo, kad D. V. padarytų administracinių nusižengimų, priešingai nei jis nori, nėra pagrindo vertinti kaip mažiau pavojingus, susijusius ne su jo, o su buhalterių nepakankamu atsakingumu.

Teismas, įvertinęs D. V. nusikaltimo padarymo aplinkybes, pirmiau aptartus duomenis, reikšmingus vertinant galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, administracinių nusižengimų kiekį ir jų dažnumą, jų pobūdį, kurių dalis nėra savo pobūdžiu susiję su KET pažeidimais, tačiau charakterizuoja D. V. ne iš gerosios pusės, KET pažeidimus (2023 m. baustas 4 kartus už greičio viršijimą, 2024 m. baustas 5 kartus už automobilio statymą tam neleistinose vietose), mano, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo atveju, teismo nuomone, laiduotoją V. V. būtų pagrindas pripažinti verta teismo pasitikėjimo, nes iš ties jos ir sūnaus ryšiai yra glaudūs ir artimi (vienintelis sūnus, nuolat ir dažnai bendrauja, mama sūnui autoritetas). Iš teismui pateikto rašto matyti, kad V. V. užsiėmė moksline veikla, dirbo pedagoginį darbą (buvo dėstytoja, vertėja, 2 nuotoliniam prancūzų kalbos mokymui skirtų vadovėlių autorė, publikavo per 60 mokslo darbų respublikinėje ir tarptautinėje spaudose, internetinio portalo „Lietuvos muziejai“ bendraautorė, iš prancūzų į lietuvių kalbą išvertė 9 šiuolaikinės grožinės bei publicistinės ir dešimtis mokslinės literatūros leidinių). Jos mokslinių tyrimų sritys: bendroji kalbotyra, sociolingvistika, frankofonija, leksikologija, leksikografija. Teistumo registro duomenimis V. V. neteista, o administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2022 m., per paskutinius trejus metus padarė 5 administracinius nusižengimus. Visos paskirtos baudos apmokėtos. Galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau, nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, o būtent, nenustačius pakankamo pagrindo manyti, kad nusikaltęs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo ir taikyti BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos papildomos nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesio korekcijos, autoritetą turinčio asmens (teismo verto pasitikėjimo asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūros, teigiamos įtakos darymo, kad nusikalstęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Ši papildomai reikalinga kaltinamojo tolesnio elgesio korekcija taikoma tik asmeniui, kurio gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo teisei priešingų veikų darymo dar nesusiformavę. Šiuo atveju tokiai išvadai pakankamo pagrindo teismas nenustatė. Teismo vidinį įsitikinimą dėl šios išvados pagrįstumo, sustiprina ir tai, kad išklausius V. V. paaiškėjo, kad ji, net ir esant itin glaudiems ryšiams su sūnumi, nieko nežino apie pakankamai didelį kiekį kitų administracinių nusižengimų bei kitų D. V. apklausos teisme metu nurodytų aplinkybių.

Pripažinus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos, prašymas dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 55, 61 straipsniais, teisingumo ir proporcingumo principais.

Asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas ir baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje, taikymas.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiąja teise – nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką; ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis. Nagrinėjamu atveju, taikant BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

BK 72 straipsnyje yra įtvirtintas turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

D. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, žala nepadaryta, praeityje jis neteistas, per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 22 kartus, iš jų 9 kartus už KET pažeidimus (2023 m. keturis kartus viršijo greitį, 2024 m. keturis kartus už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, pažeidžiant KET reikalavimus, vieną – už mobiliojo ryšio priemonės naudojimą vairuojant), kiti administraciniai nusižengimai susiję su kaltinamojo, kaip bendrovių (duomenys neskelbtini), netinkamu pareigų atlikimu. Duomenų, kad D. V. būtų įrašytas į įskaitas dėl priklausomybių, nėra. D. V. dirba, skirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Šios bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės sudaro pagrindą skirti D. V. švelniausią ir minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Esant visoms sąlygoms, taikomas BK 64¹ straipsnis ir bauda sumažinama vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudos.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonių, nustatytų BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise) ir BK 72 straipsnyje (turto konfiskavimas) skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, vairuota nakties metu, miesto centrinėje dalyje. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, jog jis būdamas neblaivus per programėlę išsinuomojo automobilį, norėdamas parvažiuoti namo, nenorėjo laukti pavėžėjimo ar taksi paslaugas teikiančių asmenų. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nusprendė girtas važiuoti namo, nors buvo iš esmės netoli savo gyvenamosios vietos. Iš liudytojo pareigūno, kuris stabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad stabdė jis kaltinamąjį stovėdamas eismo juostoje, naudodamas šviečiančią stabdymo lazdelę, kaltinamasis pro juos pravažiuodamas pristabdė, o po to padidinęs greitį nuvažiavo. Taip pat iš liudytojo parodymų matyti, kad persekiojimas kaltinamojo vairuojamo automobilio tetruko apie 30 – 60 sekundžių, gal minutę, bet kaltinamasis senamiesčio gatvėmis vienoje vietoje važiavo gan dideliu greičiu, nes pareigūnai vienoje vietoje buvo pasiekę apie 100 km/val. greitį. Kaltinamojo vairuotas automobilis sustojo privažiavęs vietą, kur nebebuvo pravažiavimo. Šios aplinkybės rodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė jo paties, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, jog D. V. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, praeityje nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Todėl teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks D. V. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-11-18. Teismo vertinimu, skirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Taip pat šioje byloje būtina taikyti ir BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Automobilis, kurį vairavo D. V. buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Be transporto priemonės panaudojimo šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau šiuo atveju transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra UAB „R.“ (b. l. 21). Įmonė nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM buvo 23 943 Eur (b. l. 22). Prokurorė prašė iš kaltinamojo D. V. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 23 943 Eur. Kaltinamojo gynėjas prašė iš D. V. konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur. Gynėjo nuomone, tokia suma atliktų savo paskirtį ir 3 000 Eur suma nėra maža, todėl turėtų poveikį kaltinamajam. Gynėjo manymu, turto konfiskavimas šioje situacijoje būtų visiškai neproporcingas. Tačiau teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Be pirmiau aprašytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jų vertinimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotinos sumos dydžio, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teismui nepateikta duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų sunki, jis neturi vaikų ar išlaikytinių. Kaip nustatyta pirmiau, iš byloje esančių duomenų ir pareigūno nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad kaltinamasis vairavo pavojingai ne tik dėl neblaivumo, bet ir pasirinkdamas važiavimo greitį, vietą. Vairuota nakties metu, tačiau judriomis Vilniaus senamiesčio gatvėmis, kur ir nakties metu daug žmonių, taip keliant itin didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tad įvertinus tai, kas aptarta bei automobilio vertę (23 943 Eur), skirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas šiuo atveju nebus neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, nevaržys asmens teisių labiau nei to reikia taikomos priemonės tikslams pasiekti. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. V. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 23 943 Eur.

Kaltinamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą,

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudos. Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024-11-18.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. V. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 23 943 Eur (dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus).

D. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-387-1133/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.