- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-1284-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01396-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Ieškovas
- BUAB „Įrengimai“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Įrengimai“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „Įrengimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 124 963,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Įrengimai“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Vadybos apskaita“. Paaiškėjo, kad AB bankas SNORAS ir V. J. 2011 m. gegužės 5 d. pasirašė Vartojimo paskolos už užstatą sutartį, kuria bankas atsakovui suteikė 123 088,51 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo užtikrinimui banko naudai buvo įkeistas UAB „Įrengimai“ priklausęs butas (duomenys neskelbtini) ir suteiktas UAB „Įrengimai“ laidavimas. Atsakovas paskolos bankui negrąžino, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kurio metu už 175 156 Eur buvo parduotas UAB „Įrengimai“ butas, 124 963,28 Eur sumą pervedant bankui. Kadangi ieškovė įvykdė prievolę bankui už atsakovą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kuris gera valia skolos ieškovei negrąžino (CK 4.195 str., 6.83 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovą tinkamu, o jam nesutikus pakeisti atsakovą tinkamu – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes 2013 m. vasario 8 d. tarp UAB „Įrengimai“, V. J. ir A. J. buvo pasirašytas susitarimas dėl tarpusavio prievolių ir įsipareigojimų, pagal kurį UAB „Įrengimai“ reikalavimą dėl skolos priteisimo turėtų reikšti ne V. J., o A. J., t. y. atsakovo tėvui. A. J. 2011–2013 m. buvo UAB „Įrengimai“ direktorius ir turėjo 90,32 % įmonės akcijų. A. J. nuo 2008 m. plėtojo verslą Bulgarijoje ir ten vykdė SPA centro statybas per Bulgarijoje įkurtą įmonę Asklepii OOD, kurios 70 % priklausė A. J. Prasidėjus ekonominei krizei, SPA centro statybos sustojo, pradėjo strigti mokėjimai vietinėms įmonėms už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas, todėl įmonė Asklepii OOD nustojo vykdyti veiklą. A. J., nenorėdamas prarasti per šią įmonę investuotų pinigų į nekilnojamąjį turtą ir tikėdamas, kad tai tik laikini finansiniai sunkumai, ieškojo būdų, kaip būtų galima sumažinti turimus Asklepii OOD pradelstus finansinius įsipareigojimus. A. J. greitai apyvartinių lėšų gauti neturėjo. 2011 m. gegužės 5 d. tarp atsakovo V. J. ir AB banko SNORAS buvo sudaryta Vartojimo paskolos už užstatą sutartis, pagal kurią dalis iš atsakovo gautinos 123 088,51 Eur paskolos sumos buvo skirta kitos paskolos refinansavimui, o likusi suma – atsakovo vartojimo poreikiams. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei UAB „Įrengimai“ nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) hipoteka. Buto įkeitimui pritarė įmonės akcininkai 2011 m. balandžio 21 d. visuotiniame susirinkime. Tuo metu atsakovas taip pat turėjo 0,23 % UAB „Įrengimai“ akcijų. 2011 m. gegužės 5 d. tarp AB banko SNORAS ir UAB „Įrengimai“ sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią UAB „Įrengimai“ tapo solidariai atsakinga su atsakovu dėl tinkamo prievolės bankui įvykdymo pagal 2011 m. gegužės 5 d. vartojimo paskolos už užstatą sutartį. Paskolos lėšų dalis, t. y. 66 500 Eur, buvo pervesta tiesiogiai Bulgarijos įmonės Asklepii OOD atstovei I. B. M., kuri šia pinigų suma apmokėjo dalį Asklepii OOD turėtų pradelstų finansinių įsipareigojimų. Kita paskolos dalis, t. y. 14 828 Eur, 2011 m. gegužės 11 d. buvo pervesta, kaip kredito grąžinimas už UAB „Įrengimai“. Tą pačią dieną 651,65 Eur suma buvo pervesta į UAB „Įrengimai“ sąskaitą. 2011 m. gegužės 5 d.–2012 m. lapkričio 16 d. atsakovas išsigrynino ir grynais pinigais perdavė A. J. 19 129,40 Eur sumą, kurią A. J. panaudojo kitų įmonės Asklepii OOD skolų ir finansinių įsipareigojimų apmokėjimui. Šiuos veiksmus atsakovas atliko, turėdamas žodinį A. J. patvirtinimą, kad iki 2017 m. pabaigos atsakovui bus perleista ne mažiau, kaip 35 % įmonės Asklepii OOD akcijų, tačiau pirmiausia reikėjo pilnai užbaigti SPA centro statybas ir atlikti įrengimą bei atsiskaityti su kreditoriais. 2012 m. pabaigoje paaiškėjo, kad atsiskaitymas su AB banku SNORAS ir įmonės Asklepii OOD veiklos plėtojimas nevyko, kaip buvo tikėtasi, todėl atsakovas pasiūlė apsibrėžti savo, UAB „Įrengimai“ ir A. J. atsakomybės ribas. 2013 m. pradžioje buvo parengtas ir 2013 m. vasario 8 d. pasirašytas susitarimas tarp UAB „Įrengimai“, A. J. ir atsakovo dėl tarpusavio prievolių ir įsipareigojimų. Buvo sutarta, kad, jei atsakovas negalės atsiskaityti su AB banku SNORAS, tai UAB „Įrengimai“ arba A. J. apmokės atsakovo įsipareigojimą bankui, nes atsakovas padėjo A. J. įmonėms. Atsakovui buvo garantuota, kad jeigu atsakovui bus pareikšti reikalavimai dėl 2011 m. gegužės 5 d. vartojimo paskolos už užstatą sutarties vykdymo, tai tokius reikalavimus už atsakovą įvykdys A. J. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagal ieškovės ieškinį turėtų būti atsakingas A. J. (CPK 45 str.).
3. Trečiasis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas, kad už prievoles bankui atsakys A. J., yra galiojantis, todėl atsakovo V. J. pozicija dėl netinkamo atsakovo yra teisinga. 2011 m. balandžio 21 d. ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad akcininkai sutiko įkeisti butą ne atsakovo V. J., o pačios įmonės interesais (CK 4.181 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 19 str.).
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „Įrengimai“ dublike nurodė, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, nes 123 088,51 Eur paskola buvo suteikta atsakovui, paskolos grąžinimas užtikrintas ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto su garažu hipoteka ir ieškovės laidavimu. Antstolis R. V., vykdydamas skolos išieškojimą AB banko SNORAS naudai, iš varžytynių pardavė ieškovei priklausantį butą su garažu už 175 156 Eur sumą. Dalis iš gautos už ieškovės turto pardavimą sumos, t. y. 124 963,28 Eur, antstolis pervedė bankui už atsakovo skolą pagal atsakovo ir banko sudarytą paskolos sutartį, todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (CK 4.195 str., 6.83 str.).
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. J. triplike nurodė, kad trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog pagal ieškinį turėtų būti atsakingas jis, nes tarpusavio prievoles ir įsipareigojimus nustatantis trišalis 2013 m. vasario 8 d. susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Atsakovas paskolos lėšomis už ieškovę įvykdė prievoles bendrai 15 480,19 Eur sumai, todėl ieškinio tenkinimo atveju priteistina suma turėtų būti mažinama (CK 6.50 str., 6.189 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Įrengimai“ įsteigta 1992 m. lapkričio 26 d. Įmonės vadovu 1993 m. rugsėjo 1 d.–2019 m. lapkričio 21 d. buvo A. J., kuriam priklausė 90,32 % akcijų. A. J. sūnui (atsakovui) V. J. priklausė 0,23 % UAB „Įrengimai akcijų“.
7. 2011 m. balandžio 21 d. visuotiniame UAB „Įrengimai“ akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti arba įkeisti bankui įmonei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).
8. 2011 m. gegužės 5 d. tarp AB banko SNORAS ir V. J. pasirašyta Vartojimo paskolos už užstatą sutartis, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 123 088,51 Eur paskolą. Kreditavimo tikslas: 14 828,54 Eur – AB „Citadelė“ banko suteiktos paskolos refinansavimas; 108 259,96 Eur – paskolos gavėjo vartojimo poreikiai. Paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. gegužės 3 d. Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimas: UAB „Įrengimai“ nuosavybės teise priklausančio buto su garažu (duomenys neskelbtini) hipoteka; UAB „Įrengimai“ laidavimas; visas kitas paskolos gavėjui priklausantis turtas. Paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos lėšas naudoti pagal paskirtį, banko reikalavimu pateikti paskolos panaudojimą pagal paskirtį patvirtinančius dokumentus. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštu sutikus šalims. Dėl viso kito, kas nenumatyta sutartyje, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais.
9. 2011 m. gegužės 5 d. tarp AB banko SNORAS ir UAB „Įrengimai“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią UAB „Įrengimai“ visu savo turtu laidavo už V. J. prievoles pagal 2011 m. gegužės 5 d. tarp AB banko SNORAS ir V. J. sudarytą Vartojimo paskolos už užstatą sutartį.
10. 2011 m. gegužės 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio V. J. sąskaitos, buvusios AB banke SNORAS, išraše nurodyta, kad 2011 m. gegužės 6 d.–2011 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu V. J. pervedė gavėjai I. B. M. iš viso 66 500 Eur; 2011 m. gegužės 11 d. – 14 828 Eur sumą gavėjai UAB „Naujos statybos technologijos“ pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutartį, kredito gavėja UAB „Įrengimai“; 2011 m. gegužės 11 d. – 651,65 Eur sumą gavėjai UAB „Įrengimai“. 2011 m. gegužės 5 d.–2011 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu V. J. išsigrynino iš viso 19 129,40 Eur sumą.
11. 2013 m. vasario 8 d. tarp UAB „Įrengimai“, A. J. ir V. J. buvo sudarytas susitarimas dėl tarpusavio prievolių ir įsipareigojimų. Susitarimo 1 p. nurodyta, kad, V. J. negalint atsiskaityti su savo kreditoriumi (banku SNORAS) ir jam reikalaujant iš V. J. grąžinti vartojimo paskolą, UAB „Įrengimai“ arba pats A. J. įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų V. J., jeigu UAB „Įrengimai“ arba A. J. pats asmeniškai už V. J. atsiskaitys su banku SNORAS (sumokės V. J. skolą). Pagal šio susitarimo 2 p. nustatyta, kad A. J. garantuoja V. J., kad jeigu V. J. kas nors pareikš reikalavimus dėl vartojimo paskolos vykdymo/įvykdymo, A. J. užtikrina savo asmeniniu turtu, kad visus reikalavimus jis pats, t. y. A. J., tokiems asmenims ir atlygins (sumokės). Bet ne didesne suma, negu UAB „Įrengimai“ laidavo už V. J. paskolą SNORUI. Susitarimo 3 p. nustatyta, kad A. J. besąlygiškai įsipareigoja iki 2017 m. pabaigos perleisti V. J. ne mažiau kaip 35 procentus turimų Bulgarijos įmonės Asklepii akcijų. Susitarimo preambulėje nurodyta, kad susitarimas sudaromas, atsižvelgiant į tai, kad V. J. turi prievolę bankui SNORAS pagal 2011 m. gegužės 5 d. vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-97310; UAB „Įrengimai“ yra pasirašiusi laidavimo sutartį su banku SNORAS už V. J.; UAB „Įrengimai“ ir A. J. vysto SPA centro statybas Bulgarijoje per toje šalyje įkurtą įmonę Asklepii, kurios apie 70 procentų akcijų priklauso A. J.; Asklepii buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais ir atnaujinti jos veiklą ir užbaigti statybas ir įrengimą buvo greitai reikalingos apyvartinės lėšos; V. J. per kelis kartus pervedė apie 67 000 eurų į advokatės Bulgarijoje, Sofijoje, banko sąskaitą atsiskaitymams už Asklepii, perdavė apie 20 000 eurų sumą grynaisiais pinigais A. J. ir pats pervedė dalį pinigų UAB „Įrengimai“ kreditoriams.
12. 2015 m. spalio 26 d. AB banko SNORAS pranešime V. J. dėl įsipareigojimų nevykdymo nurodyta, kad pranešimo dienai kredito gavėjas pavėlavo sumokėti 100 932,24 Eur pagal 2011 m. gegužės 5 d. tarp šalių sudarytą Vartojimo paskolos už užstatą sutartį.
13. 2018 m. kovo 21 d. antstolio R. V. patvarkyme dėl išieškotų lėšų paskirstymo nurodyta, kad iš varžytynių už 175 156 Eur kainą buvo realizuotas įkeistas UAB „Įrengimai“ nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Iš gautų lėšų 124 963,28 Eur suma buvo panaudota BAB banko SNORAS hipotekinio reikalavimo įvykdymui.
14. 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė iškelti UAB „Įrengimai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vadybos apskaita“. 2020 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Įrengimai“ kreditorių sąrašas bendrai 500 058,47 Eur sumai.
15. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.
16. Pagal CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja šio kodekso ketvirtosios knygos normos. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas, pagal CK 4.181 straipsnį kvalifikuojamas, kaip svetimo daikto hipoteka.
17. CK 4.195 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises, prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013).
19. Pagal CK 6.76 str. 1–2 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).
20. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
22. Teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys dėl 124 963,28 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, nes byloje nustatyta, jog atsakovas neįvykdė prievolių AB bankui SNORAS pagal 2011 m. gegužės 5 d. Vartojimo paskolos už užstatą sutartį, todėl vykdymo procese buvo realizuotas banko naudai hipoteka įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Ieškovės turtas realizuotas už 175 156 Eur, iš kurių 124 963,28 Eur atiteko paskolos davėjui ir hipotekos kreditoriui AB bankui SNORAS. Vadinasi, iš ieškovės turto, patenkinus paskolos davėjo ir hipotekos kreditoriaus AB banko SNORAS reikalavimus, t. y. iš esmės apmokėjus atsakovo V. J. skolą bankui, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl sumokėtos 124 963,28 Eur sumos.
23. Teismas nesutinka su atsakovo V. J. ir trečiojo asmens A. J. argumentais, kad pagal 2013 m. vasario 8 d. tarp UAB „Įrengimai“, V. J. ir A. J. susitarimą dėl tarpusavio prievolių ir įsipareigojimų ieškovė UAB „Įrengimai“ reikalavimą dėl skolos priteisimo turėtų reikšti ne V. J., o A. J., kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, jog V. J. nėra tinkamas atsakovas pagal byloje pareikštą ieškinį, yra nepagrįsti, nes 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktas pripažintinas niekiniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių pagal byloje atsakovui pareikštą atgręžtinį reikalavimą dėl skolos sumokėjimo pagal bankrutavusios įmonės ieškinį.
24. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.
25. Tai, kad trečiasis asmuo ir susitarimo sudarymo metu trečiojo asmens vadovaujama įmonė 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punkte nurodė, kad įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų V. J., jeigu UAB „Įrengimai“ arba A. J. pats asmeniškai už V. J. atsiskaitys su banku Snoras (sumokės atsakovo skolą), nesukuria teisinių pasekmių ieškovei, kaip bankrutavusiai įmonei, nes įstatymų leidėjas nustatė imperatyvią normą, kad atsisakymas kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 str. 2 d.). 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktą teismas ex officio pripažįsta niekiniu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d., 5 d.) ir nesukuriančiu teisinių padarinių (CK 1.80 str. 1 d). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punkto negaliojimo pagrindas – 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CPK 5 str. 2 d.) ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas (bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ir interesai) bei nereikia rinkti papildomų įrodymų, todėl teismas ex officio pripažįsta 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d., 5 d.) ir nesukuriančiu teisinių padarinių.
26. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad paskolos lėšos buvo panaudotos ieškovės interesais. CK 2.33 str. 1 d. nustatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. CK 2.50 str. 1–2 d. nurodyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.81 str. 1 d. nurodyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovas yra vienasmenis juridinio asmens (bendrovės, įmonės) valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų ne tik CK, bet ir Darbo kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str., 20 str.).
27. Teismas pažymi, kad 2011 m. gegužės 5 d. tarp AB banko SNORAS ir V. J. pasirašytoje Vartojimo paskolos už užstatą sutartyje aiškiai nurodyta, kad 123 088,51 Eur paskola turi būti panaudota šiais tikslais: 14 828,54 Eur – AB „Citadelė“ banko suteiktos paskolos refinansavimas; 108 259,96 Eur – paskolos gavėjo vartojimo poreikiai. Paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos lėšas naudoti pagal paskirtį, banko reikalavimu pateikti paskolos panaudojimą pagal paskirtį patvirtinančius dokumentus. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštu sutikus šalims. Vadinasi, paskolos lėšos galėjo būti panaudotos tik sutartyje nustatytais tikslais, kurie nėra susiję su ieškovės veiklos tikslais ar trečiojo asmens poreikių tenkinimu ar kitų asmenų finansavimu. Atsakovo pateiktas sąskaitos, buvusios AB banke SNORAS, išrašas patvirtina, kad 2011 m. gegužės 6 d.–2011 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu V. J. pervedė gavėjai I. B. M. iš viso 66 500 Eur; 2011 m. gegužės 11 d. – 14 828 Eur sumą gavėjai UAB „Naujos statybos technologijos“ pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutartį, kredito gavėja UAB „Įrengimai“; 2011 m. gegužės 11 d. – 651,65 Eur sumą gavėjai UAB „Įrengimai“. 2011 m. gegužės 5 d.–2011 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu V. J. išsigrynino iš viso 19 129,40 Eur sumą, kurią, atsakovo teigimu, perdavė A. J. Viso atsakovui buvo paskolinta 123 088,51 Eur suma, iš kurios 14 828,54 Eur suma buvo panaudota AB „Citadelė“ banko paskolos refinansavimui, 66 500 Eur pervesta I. B. M., 19 129,40 Eur išgryninta (ir perduota trečiajam asmeniui), dėl 7 150,38 Eur sumos panaudojimo byloje nėra duomenų (banko išrašai tik iki 2012 m. gruodžio 31 d.), mokėjimo paskirtyse už ieškovę UAB „Įrengimai“ atlikti du pavedimai 15 480,19 Eur sumai, t. y. iš esmės didžioji paskolos lėšų dalis buvo panaudota ne ieškovės interesais.
28. Akivaizdu, kad atsakovo iš banko pasiskolintos lėšos iš esmės nebuvo panaudotos ieškovės, kaip įmonės veiklos interesais, nes atsakovas iš pasiskolintų lėšų už įmonę sumokėjo 15 480,19 Eur, prievolių bankui tinkamai nevykdė ir tai lėmė 124 963,28 Eur skolos susidarymą bei hipoteka įkeisto ieškovės turto pardavimą iš varžytynių. Paskolos lėšų panaudojimo būdas ir 2013 m. vasario 8 d. susitarimo tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens nuostatos patvirtina, kad ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl turto pardavimo ar įkeitimo įgyvendinimas nebuvo suderintas su ieškovės veiklos tikslais, t. y. pelno siekimu.
29. Tai, kad atsakovo pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas atliko du pavedimus 15 480,19 Eur sumai, mokėjimo paskirtyse nurodant už UAB „Įrengimai“, patvirtina, kad atsakovas turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei dėl jo įtraukimo į BUAB „Įrengimai“ kreditorių sąrašą bankroto byloje, kadangi mokėjimai už ieškovę atlikti iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir po bankroto bylos iškėlimo tarpusavio prievolių įskaitymas negalimas.
30. Mokėjimais 15 480,19 Eur sumai nebuvo sumažintas atsakovo įsipareigojimas AB bankui SNORAS pagal vartojimo paskolos sutartį, todėl aplinkybė, kad atsakovas atliko mokėjimus ieškovės naudai kitiems asmenims, sprendžiant klausimą dėl atgręžtinio reikalavimo į skolininką pagrįstumo už vykdymo procese dėl hipoteka apsunkinto turto priverstinio pardavimo skolos, nėra teisiškai reikšmingi.
31. Teismas pažymi, kad 2013 m. vasario 8 d. tarp UAB „Įrengimai“, A. J. ir V. J. sudaryto susitarimo preambulėje nurodyta, kad susitarimas sudaromas, atsižvelgiant į tai, kad V. J. turi prievolę bankui SNORAS pagal 2011 m. gegužės 5 d. vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-97310; UAB „Įrengimai“ yra pasirašiusi laidavimo sutartį su banku SNORAS už V. J.; UAB „Įrengimai“ ir A. J. vysto SPA centro statybas Bulgarijoje per toje šalyje įkurtą įmonę Asklepii, kurios apie 70 procentų akcijų priklauso A. J.; Asklepii buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais ir atnaujinti jos veiklą ir užbaigti statybas ir įrengimą buvo greitai reikalingos apyvartinės lėšos; V. J. per kelis kartus pervedė apie 67 000 eurų į advokatės Bulgarijoje, Sofijoje, banko sąskaitą atsiskaitymams už Asklepii, perdavė apie 20 000 eurų sumą grynaisiais pinigais A. J. ir pats pervedė dalį pinigų UAB „Įrengimai“ kreditoriams. Susitarimo 3 p. nustatyta, kad A. J. besąlygiškai įsipareigoja iki 2017 m. pabaigos perleisti V. J. ne mažiau, kaip 35 procentus turimų Bulgarijos įmonės Asklepii akcijų. Akivaizdu, kad atsakovas, panaudodamas iš banko pasiskolintas lėšas, iš esmės siekė naudos sau. Šios aplinkybės papildomai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens pozicijos dėl netinkamo atsakovo nepagrįstumą ir patvirtina aplinkybes, kad paskolos lėšos buvo panaudotos atsakovo interesais.
32. Teismas pažymi, kad atsakovo įsipareigojimų bankui pagal vartojimo paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. reikalavimas užtikrintas svetimo turto hipoteka, taip pat ieškovės laidavimu. CK 4.195 str. aiškiai nustato skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto tvarką ir pasekmes, t. y. jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str. 4 d.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš esmės įvykdė atsakovo prievoles bankui, nes ieškovės hipoteka įkeistas turtas buvo parduotas viešose varžytynėse, o gautos lėšos pervestos bankui. Vadinasi, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą įvykdytos prievolės apimtyje, nes teisiškai nereikšmingos yra atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės dėl paskolos lėšų panaudojimo būdo, atsižvelgiant į tai, kad sudaryto 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktą teismas pripažįsta niekiniu. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 124 963,28 Eur priteisimo yra pagrįstas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Įmonių bankroto įstatymas; CK 2.33 str., 2.50 str., 4.195 str., 6.83 str.; CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str.).
33. Ieškovės pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis nesumokėjo skolos geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
34. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Šalys ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl tarpusavio bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
36. Ieškovė BUAB „Įrengimai“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1 912 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
37. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis 3,72 Eur sumai yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 str. 6 d.).
38. Pritaikytos atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Nr. e2-118-330/2021 paliko nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Ex officio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir nesukuriančiu teisinių padarinių 2013 m. vasario 8 d. tarp UAB „Įrengimai“, A. J. ir V. J. sudaryto susitarimo 1 punktą, kuriame nurodyta, kad, V. J. negalint atsiskaityti su savo kreditoriumi (banku SNORAS) ir jam reikalaujant iš V. J. grąžinti vartojimo paskolą, UAB „Įrengimai“ arba pats A. J. įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų V. J., jeigu UAB „Įrengimai“ arba A. J. pats asmeniškai už V. J. atsiskaitys su banku SNORAS (sumokės V. J. skolą).
Priteisti iš atsakovo V. J. 124 963,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 124 963,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Įrengimai“ naudai.
Priteisti iš atsakovo V. J. 1 912 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.