Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu-mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VVTAĮT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai. Paaiškino, kad sutinka su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, nes jis yra įsitikinęs, kad Arminas yra jo sūnus, todėl neprašo skirti DNR ekspertizės. Taip pat sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir su reikalavimu dėl išlaikymo ir jo dydžio. Paaiškino, kad bendrauja su ieškove, susirašinėja su ja, kartais ji jam ir sūnų parodo per vaizdo kamerą, taip jį matė prieš 2 savaites, o gyvai – gal, prieš pusę metų. Nurodė, kad su buvusia žmona B. S. turi dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su savo mama. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2014 metais santuoka su B. S. buvo nutraukta bendru sutikimu ir iš jo (atsakovo) priteistas išlaikymas dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet dabar yra skola. Paaiškino, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), nes jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, nes teisme yra nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Anksčiau buvo teistas, prieš 11 metų, teistumas išnykęs. Šiuo metu jis jokių pajamų negauna, bet mano, kad didelės bausmės negaus, ir atlikęs ją mokės išlaikymą vaikams. Sutinka ir supranta, kad turi išlaikyti savo vaiką, todėl sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad neįgalumo neturi. Taip pat nurodė, kad savo nekilnojamojo turto, santaupų neturi, iki suėmimo nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), turi automobilį, bet jis yra areštuotas.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VVTAĮT, Skyrius) atstovė nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą, prašo ieškinį tenkinti visiškai.

VVTAĮT į bylą pateiktoje 2022-01-06 išvadoje Nr. 3SD-126 nurodė, kad nei ieškovės, nei atsakovo šeimos dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų Skyriui nėra žinomos. Siekiant įvertinti vaiko A. A. gyvenimo sąlygas, Skyriaus specialistai apsilankė V. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). V. A. su sūnumi gyvena savo tėvui priklausančio namo antrame aukšte, kuriame yra koridorius, virtuvė, 1 kambarys. Tualetas, dušas įrengti gretimame pastate. Namie yra įvestas vanduo. Namo šildymas autonominis, kietu kuru. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru. Vaikas gyvena viename kambaryje su mama. Yra visi reikalingi baldai, vaiko žaislai, įrengtos vietos poilsiui, žaidimams. Sąlygos tinkamos vaikui augti, ugdytis. Pokalbio metu ieškovė sakė, kad palaiko ieškinyje pateiktus reikalavimus. Pasakojo, kad su atsakovu kartais susiskambindavo, kartu su vaiku susitikdavo. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku nedarė ir nedarys kliūčių. Skyrius atkreipė dėmesį, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėjo, kad A. A. nuo gimimo gyvena su motina ir ji sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu bei sveikata. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad mažo amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios būdingos moterims, bei į vaiko geriausius interesus, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, Skyrius palaiko ieškovės prašymą dėl vaiko A. A. gyvenamosios vietos nustatymo su mama V. A.. Ieškovė šiuo metu nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos pajamas sudaro gaunama 140,80 Eur socialinė pašalpa ir 111,20 Eur vaiko išmoka. M. S. nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), atsakovui neįgalumas nėra nustatytas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus darytina išvada, kad išlaikymui prašoma priteisti suma po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės gali būti nepakankama, kad užtikrintų nepilnamečio vaiko geriausius interesus ir neatitiktų vaiko poreikių. Skyrius siūlo vaiko A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. A.. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaikų interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Skyrius mano, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui A. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teismas priima sprendimą ir surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino visiškai, prašė neskirti DNR ekspertizės. Atsakovui pareiškus, kad jis visiškai pripažįsta reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nenustatyta, kad toks pripažinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, todėl ieškinio pripažinimas priimamas ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant, kad atsakovas M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalie 1 punktu. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 straipsnių nuostatas.

Kaip paaiškino ieškovė ir tai patvirtina byloje esanti VVTAĮT 2022-01-06 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė V. A. su sūnumi gyvena jos tėvui priklausančio namo antrame aukšte, kuriame yra koridorius, virtuvė, 1 kambarys. Tualetas, dušas įrengti gretimame pastate. Namie yra įvestas vanduo. Namo šildymas autonominis, kietu kuru. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru. Vaikas gyvena viename kambaryje su mama. Yra visi reikalingi baldai, vaiko žaislai, įrengtos vietos poilsiui, žaidimams. Sąlygos tinkamos vaikui augti, ugdytis. Pokalbio metu ieškovė sakė, kad palaiko ieškinyje pateiktus reikalavimus. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. VVTAĮT minėtoje išvadoje pažymėjo, kad A. A. nuo gimimo gyvena su motina ir ji sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu bei sveikata. Institucijos nuomone, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaikų interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t. y. su ieškove V. A. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

Nustačius atsakovo tėvystę, pastarajam atsiranda pareiga teikti išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė 2021-12-06 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui A. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri jį ir išlaiko. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas teikdavo vaikui išlaikymą, tačiau nereguliariai ir nepakankamai. Kartais M. S. duodavo pinigų ieškovei grynais, bet kadangi jis dirbo nelegaliai, todėl nuo šalių išsiskyrimo 2020 m. balandžio mėnesio vaiko išlaikymui skirtas lėšas dažniausiai mokėjo ne pats, o jo darbdaviai. Nurodė, kad M. S. sąskaitos banke neturi, nes turi skolų ir nenori, kad iš sąskaitos būtų išskaičiuojami pinigai. Atsakovo vardu pinigus į ieškovės sąskaitą pervedė G. G. (2020-05-29 - 50 Eur, 2020-06-12 - 50 Eur), J. V. (2021-04-23 - 100 Eur, 2021-05-07 - 60 Eur, 2021-05-17 - 50 Eur, 2021-05-24 - 30 Eur, 2021-05-30 - 200 Eur, 2021-06-13 - 150 Eur, taip pat šis asmuo 2021-06-19 M. S. prašymu pervedė atsakovui atlyginimą 1 000 Eur, kurį ieškovė atsakovui atidavė, o atsakovas iš tos sumos davė ieškovei apie 150 Eur vaiko išlaikymui, 2021-07-13 - 20 Eur), V. S. (2021-10-06 - 100 Eur, 2021-10-24 - 150 Eir ir 2021-10-31 - 20 Eur). Ieškovei žinoma, kad šiuo metu M. S. yra suimtas 3 mėnesiams ir laikomas (duomenys neskelbtini), jam iškeltos baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sūnus auga, jam netrukus sukaks 3 metai ir jo poreikiai didėja, todėl kas mėnesį vaiko išlaikymui reiktų skirti ne mažiau kaip po 490-500 Eur. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes (duomenys neskelbtini) nėra darželyje vietų, todėl laukia savo eilės. Ieškovė gauna 140,80 Eur socialinę pašalpą ir 111,20 Eur išmoką vaikui, bendra suma - 252 Eur. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovas yra jaunas, sveikas, turi galimybę dirbti ir turi pareigą teikti savo vaikui išlaikymą.

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad yra įsitikinęs, jog A. yra jo sūnus. Paaiškino, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), nes jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kadangi teisme yra nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiuo metu jis jokių pajamų negauna, bet mano, kad didelės bausmės negaus, ir atlikęs ją mokės išlaikymą abiem savo vaikams, t. y. sūnui A. A. ir dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš santuokos su buvusia žmona B. S.. Paaiškino, kad dukra gyvena su savo mama, su kuria atsakovo santuoka nutraukta 2014 m., ir teismo sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jis sutinka ir supranta, kad turi išlaikyti savo vaiką, todėl sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Ieškovė 2021-12-06 parengtame ieškinyje pateikė išlaidų, reikalingų šalių nepilnamečio vaiko A. A. poreikiams tenkinti, paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad A. A. išlaikymui apytiksliais paskaičiavimais per mėnesį reikia apie 490 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktame vaiko poreikių tenkinimui būtinų lėšų paskaičiavime nurodyta 490 Eur suma atitinka šalių vaiko realius poreikius ir užtikrina būtinas sąlygas jam vystytis; pažymėtina, kad šis paskaičiavimas yra tik preliminarus, kadangi tiksliai paskaičiuoti vaiko poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos neįmanoma. Be to, akivaizdu, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis yra daug mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį (nuo 2022-01-01 neperskaičiuota minimali mėnesinė alga (MMA) yra 730 Eur).

Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį bei jos teismo posėdyje duotų paaiškinimų apie jos šiuo metu gaunamas pajamas matyti, kad ieškovė neturi santaupų ar turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Atsakovas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, nedirba, įrodymų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė. Iš teismo byloje surinktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad atsakovas taip pat neturi santaupų ar turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį. Kaip nurodė atsakovas ir tai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11503-859/2014, nutraukus M. S. ir B. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovas įsipareigojo mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį išlaikymą dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepašalina ir nesumažina atsakovo pareigos teikti pakankamo dydžio išlaikymą ir kitam savo vaikui, t. y. sūnui A. A..

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos surinktus įrodymus, ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jos ir jos atstovės, atsakovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, iš kurių galima spręsti apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi santaupų ar turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant šalių vaikui priteistino išlaikymo dydį, bei į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, t. y. kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, nėra, darytina išvada, kad šalys turi teikti išlaikymą vaikui lygiomis dalimis ir nagrinėjamu atveju 200 Eur suma, priteistina iš atsakovo, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl 200 Eur dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-12-06, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-26 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2550-11485 ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo turėtų būti priteista 482 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 230 Eur žyminio mokesčio, t. y. 88 Eur – už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 88 Eur – už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur (200 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) – už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo), 252 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-01-27 pažymą Nr. (12.32Mr) PT-807.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu nedirba, yra suimtas ir yra (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgdamas ir tai, jog priteisus šias bylinėjimosi išlaidas tikėtina, kad tokiu atveju nukentėtų ir šalių nepilnamečio vaiko interesai, kiek jie yra susiję su išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimu, atleidžia atsakovą nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 straipsnio 5, 7 dalys). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, byloje susidariusios 1,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 92, 96, 99, 177-178, 268-270, 282, 375-380, 387-392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A. yra M. S. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-12-06) iki A. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti A. A. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti M. S. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.