Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. S. ir jos atstovui advokatui V. M., atsakovui R. J., VTAS atstovei V. S., uždarame teismo posėdyje, civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams E. S., R. J., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. S. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, gautas pranešimas, kuriame nurodo, kad atsakovas E. S. nėra vaiko E. S. tėvas, papildomų paaiškinimų byloje pateikti neturi, todėl nemato būtinybės ir nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 16-120, 47, 49-50, 64, 68-69, 82, 85-86, 102, 105-107, 112, 120-122, 131, 134).

Teismo posėdžio metu atsakovas R. J. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, pripažįsta, jog jis yra nepilnamečio vaiko E. S. tėvas, sutinka teikti išlaikymą po 300,00 Lt per mėnesį.

VTAS atstovės V. S. išvadomis ekspertizės išvados patvirtina, kad atsakovas R. J. yra vaikos tėvas, todėl jam tenka pareiga rūpintis vaiku bei jį išlaikyti. Atsakovas dėl E. S. dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. gimė santuokoje (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. motina nurodyta ieškovė V. S., o tėvas – atsakovas E. S. (b.l. 6, 24). Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 7), santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (b.l. 10-11), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 8). GRT duomenimis, ieškovės V. S. (M.) ir nepilnamečio vaiko E. S. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 39). Atsakovas E. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), bausmės pradžia (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). SODROS duomenų apie atsakovo E. S. įdarbinimus duomenų nėra (b.l. 38). GRT duomenų apie atsakovo E. S. deklaruotą gyvenamąją vietą duomenų nėra (b.l. 40). VĮ Regitra duomenimis atsakovas E. S. registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 43), VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas E. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 44). Bylos nagrinėjimo metu šalys tėvystės nuginčijimo faktą pripažino, šių aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, atlikta DNR (genominė) ekspertizė – tėvystės nustatymas (Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) -, kurios išvadomis atsakovas R. J. yra vaiko E. S. tėvas su 99,9999995% tikimybe (b.l. 91-95), sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas E. S. nėra E. S. tėvas. Tuo pačiu pagrindu atsakovas R. J. pripažįstamas nepilnamečio vaiko E. S. tėvu, o E. S. atsakovo R. J. vaiku (CPK 185 str. ).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta, kada atsakovas E. S. su vaiku nebendrauja, jos nepripažįsta, jokių ryšių su vaiku nepalaiko, tarp atsakovo E. S. ir vaiko nėra glaudaus emocinio ryšio. Esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus, todėl daroma išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str.). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 1, 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad - atsakovas E. S. nėra E. S. biologinis tėvas, (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime bei gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko E. S. tėvą naikintini; atsakovas R. J. yra E. S. tėvas, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko E. S. tėvą keistini, pakeičiant vaiko E. S. pavardę į J..

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Nustatyta, kad vaikas E. S. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina (b.l. 9, 39), atsakovas R. J. iš pataisos namų išvyko (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba, turi sveikatos problemų (b.l. 37, 57, 133), todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Atsakovai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų nepateikė, ginčo dėl šio fakto nėra, todėl atsižvelgus į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės V. S. išvadas, nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove V. S. (M.) (CK 3.169 str.)(CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Įstatymas reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.). Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d. numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vertinant faktines aplinkybes vadovaujamasi ir kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, atsižvelgia į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, įvertina vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).Byloje esančiais įrodymais bei ieškovės bei jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad SODROS duomenimis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nurodyta, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų (b.l. 35-36). VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 41, 127), VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 42, 126). SODROS duomenų apie atsakovo R. J. įdarbinimus nėra (b.l. 37). VĮ Regitra duomenimis atsakovas R. J. registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 45, 127), VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas R. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 46, 125). R. J. turi sveikatos sutrikimų (b.l. 57).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 str.), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Ieškovė prašo priteisti 400,00 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau atsižvelgus į atsakovo R. J. turtinę padėtį, sutinka, jog atsakovas mokėtų 300,00 Lt išlaikymą. Išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas lemia tai, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir į išlaikymą privalančių teikti asmenų realias galimybes. Teismas įvertina ir atsakovo R. J. sveikatos būklę – turi rimtų sveikatos sutrikimų, nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, jokių pajamų negauna, tačiau galimai nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje esančiais duomenimis, šalių turtinės padėtys iš esmės yra lygiavertės – tiek ieškovė, tiek atsakovas R. J. niekur nedirba, jokių pajamų negauna, turto neturi. Siekiant išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo R. J. turtinę padėtį, įvertinus atsakovo sveikatos būklę bei tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, taip pat nustačius, jog atsakovas R. J. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 91-95), iš dalies tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas - priteistinas E. S. išlaikymas po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-06-17, iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė V. S. (M.) skirtina nepilnamečio vaiko E. S., piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Įvertinus tai, jog ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 540,00 Lt žyminio mokesčio valstybei, 2170,00 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2710,00 Lt (CPK 80 str. 1 d., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 93 str.)(b.l. 14-15, 54-56, 62-63, 73, 77-78, 90-95, 97, 124).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti kad atsakovas E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas E. S. nėra atsakovo E. S. duktė.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvą - “E. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad nepilnamečio vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), o E. S. yra atsakovo R. J. duktė.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, pakeitus nepilnamečio vaiko E. S. pavardę į J. ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina ieškove V. S. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-06-17, iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)).

Paskirti ieškovę V. S. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S. 1355,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. 1355,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimui įsiteisėjus, išskirti iš nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti ją į teismo CBR.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.