- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-701-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- I. D., J. D.
- Ieškovas
- I. D.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams J. D., I. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovo J. D. ir atsakovės I. D. ieškovei I. D. 1988,11 Eur įsiskolinimą už sumokėtus buto komunalinius mokesčius, 376,51 Eur įsiskolinimą už įstatytas naujas laukines buto duris, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bendrai priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš daugiau nei 5 metus ieškovė I. D. ir atsakovai J. D. bei I. D. susitarė, kad ieškovė prižiūrės atsakovų butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. apmokės komunalinius mokesčius, palaikys tvarką, kvies meistrus reikalingiems remonto darbams atlikti. Atsakovai įsipareigojo atlyginti ieškovei visas jos turėtas išlaidas. Ieškovė su atsakovais rašytinės sutarties nesudarė, kadangi buvo patikli, pasitikėjo atsakovais ir tikėjo atsakovų pažadu, kad visos apmokėtos buto komunalinės ir remonto išlaidos iš ieškovės asmeninių lėšų bus grąžintos.
Atsiliepimas
Atsakovė I. D. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodyto susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės I. D. niekada nebuvo, o apie tai, kad toks susitarimas buvo tarp ieškovės ir atsakovo J. D., atsakovei I. D. nebuvo žinoma. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš tiesų priklauso abiem atsakovams bendros jungtinės nuosavybės teise. Nors atsakovai jau kurį laiką kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, bendru sutarimu buvo nutarta, kad bute, kiek prireiks, gyvens atsakovas J. D., pastarasis jį prižiūrės bei rūpinsis buto išlaikymu, kas iki šiol ir buvo daroma. Atsakovei I. D. iki šiol nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad už buto komunalinius mokesčius mokėtų ieškovė, juo labiau, atsakovė niekada nebuvo davusi tam sutikimo ir įsipareigojusi ieškovei kompensuoti galimai patirtas išlaidas.
Atsakovas J. D. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei I. D. iš atsakovo J. D. 998,97 Eur išlaidų atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 91,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei I. D. iš atsakovės I. D. 998,97 Eur išlaidų atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė atsakovei I. D. iš ieškovės I. D. 61,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovų J. D. ir I. D. po 9,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas vertino, kad ieškovė už atsakovams priklausančiam butui suteiktas paslaugas patyrė 1621,43 Eur išlaidų, galiojant tarp ieškovės ir atsakovų sudarytai pavedimo sutarčiai. Šie ieškovės veiksmai sukuria atsakovams prievolę atlyginti įgaliotam asmeniui jo patirtas išlaidas vykdant pavedimą. Atsakovai pažeidė sutartinį įsipareigojimą dėl ko kyla jų atsakomybės ieškovei klausimas. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad jie patys, o ne ieškovė yra sumokėjusi komunalinių paslaugų tiekėjams už jiems priklausančiam butui suteiktas komunalines paslaugas per nurodytą laikotarpį, kas tuo pačiu patvirtina atsakovų sąmoningą veikimą prieš prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Atskirai ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų ir 376,51 Eur už pagamintas ir atsakovų valdomame bute sumontuotas laukines šarvo duris. Minėtoms išlaidoms patvirtinti ieškovė pateikė ir rangos darbų sutartį. Nors atsakovė neigė dėl to buvus susitarimą su ieškove, tačiau kitų duomenų į bylą ji nepateikė. Teismas vertino, kad ieškovė, pakeisdama atsakovų buto laukines duris, siekė apsaugoti gyvenamąją patalpą ir tuo pačiu pagerinti sutuoktinių valdomą nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas laikė nustatytu, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė ir atsakovai buvo sudarę žodinę pavedimo sutartį, kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti už sutuoktinių valdomą butą suteiktas paslaugas, o be to, ir įrengti laukines šarvo duris.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės I. D. atsakovės I. D. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ruošiant apeliacinį skundą.
1. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1988,11 Eur įsiskolinimo už sumokėtus buto komunalinius mokesčius yra nepagrįstas, kadangi į bylą kartu su ieškiniu ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, nepagrįsti mokėjimo dokumentais, o komunalininkų pažymos dar neįrodo ieškovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, ne prie visų sąskaitų pridėti mokėjimo kvitai, t.y. nėra pateikta įrodymų, kad sąskaitos buvo apmokėtos, iš pateiktų ieškovės įrodymų matyti, kad tuo pačiu kvitu, kuriuo neva ji apmokėjo už atsakovų butą, yra apmokami ir ieškovei priklausančio buto komunaliniai mokesčiai, ieškinyje ieškovė nurodė, jog už komunalines paslaugas ji sumokėjo 1988,11 Eur, tuo tarpu iš prie ieškinio pridėtų kvitų matyti, jog įrodymų pateikiama tik 1621,43 Eur sumai, iš jų atmetus sąskaitas su pastabomis, kur nėra kvitų, mokėta už kitą butą suma tesudaro 922,65 Eur. Į bylą ieškovė pateikė komunalinių mokesčių lenteles už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2014 m. spalio mėn., kurio metu neva ji yra sumokėjusi mokesčių už 4485,48 Eur. Esant tokiai situacijai, jeigu bendra ieškovės sumokėtų mokesčių suma už laikotarpį nuo 2010-01 iki 2014-10 pagal ieškovės pateiktas lenteles sudaro 4485,48 Eur, o ieškinio suma yra 1988,11 Eur, ieškovė neįrodė, konkrečiai už kokias paslaugas, kada ir kiek ji sumokėjo iš savo asmeninių lėšų ir konkrečiai už kokius laikotarpius ir kokioje sumoje turi būti priteistas įsiskolinimas iš atsakovų. Tačiau teismas į šias pastabas ne tik neatsižvelgė, bet ir atsakovės atstovės sudarytą suvestinę, kaip įrodymą, įvertino netinkamai.
2. Jeigu teismas šiuo atveju kaip įrodymu rėmėsi komunalininkų pažymomis: AB „Šiaulių energija“ už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-02-28 buvo sumokėta 1278,27 Eur, AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialui per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-03-01 už suvartotus 3 m³ yra sumokėta 16,52 Eur, o UAB „Šiaulių vandenys“ per tą patį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėta 51,40 Eur, kas sudaro viso 1346,19 Eur. Visiškai neaišku, kodėl teismo sprendimu iš atsakovų priteista po 998,97 Eur išlaidų už komunalines paslaugas.
3. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, nes jie neatitinka nei pavedimo sutarties sąlygų, nei sutarties sudarymui būtinų elementų, t.y. šalių susitarimo ir sutarties formos. Teismas netinkamai kvalifikavo tariamos sutarties sudarymo - susitarimo faktą, nes atsakovės veiksmai ir elgesys neatitinka ofertos bruožų bei tikrosios atsakovės valios. Turėjo būti taikomos ne CK 6.756 str. 1 d. normos, o CK 6.229 str. normos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė apie neva susitarimo sudarymą pirmą kartą sužinojo tik gavusi iš teismo ieškinį, o rašydama atsiliepimą iš karto šią aplinkybę paneigė. Ieškovė, tiek atsakovas su I. D. nebendrauja jau 15 metų, tad net jei kažkoks susitarimas tarp motinos ir sūnaus būtų buvęs, ji negalėjo apie tokį susitarimą žinoti ir jam pritarti.
5. Aplinkybė, kad komunalininkų pažymos patvirtina, jog įsiskolinimų už butą nėra, dar nereiškia, jog ieškovė įrodė, kad už buto komunalinius patarnavimus ji sumokėjo iš savo, o ne iš J. D. perduotų, kaip tą jis patvirtino civilinėje byloje Nr. 2-2148-949/2014 ar nuomininkų perduotų lėšų.
6. Kad ieškovės ir UAB „Longista“ sandoris 2007-09-18 buvo sudarytas išimtinai ieškovės valia, nesant nei vieno iš atsakovų pritarimo ir įsipareigojimo šias išlaidas atlyginti, ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus. Taigi akivaizdu, kad ieškovė šiuo atveju veikė neturėdama nei rašytinio, nei žodinio atsakovų pavedimo dėl buto pagerinimo, juo labiau, įsipareigojimo šias išlaidas atlyginti, o įrodymų, kad buvo būtina duris pakeisti tam, kad apsaugoti turtą, nepateikė.
7. Negalima sutikti ir su teismo išvada, jog atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad ji pati nors ir laikinai gyvendama nurodytame bute, būtų susimokėjusi už jai suteiktas paslaugas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė kada nors būtų gyvenusi ginčo bute, o atsakovė šią aplinkybę visada neigė. Tas faktas, kad ji turėjo buto raktą ir padarė keletą nuotraukų, dar neįrodo, kad pastaroji būtų bute gyvenusi ir naudojusis komunalinėmis paslaugomis. Atsakovė visada laikėsi pozicijos, jog ji ginčo bute niekada negyveno, kadangi pastarasis buvo nupirktas jai jau gyvenant JAV. Iš atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos matyti, jog atsakovė į Lietuvą buvo grįžusi kelioms dienoms 2011 m., bei 2014 m. liepos mėn., kai turėjo būti apklausiama c/b Nr. 2-2148-949/2014. Tačiau nei vienais metais, atvykusi pasisvečiuoti Lietuvoje, atsakovė ginčo bute negyveno - 2011 -2014 m. butas buvo išnuomotas, o 2014 m. vasarą negalėjo gyventi, kadangi iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad butas šiuo metu net nėra pritaikytas gyvenimui, jame net nėra baldų. Tą patvirtino ir liudytojas E. J. teigdamas, jog butas buvo ruošiamas remonto atlikimui, be to, jis teigė nėra matęs tik girdėjęs kad atsakovė gyveno, tad tokiais parodymais remtis nebuvo galima.
8. TEO pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-11-19 iki 2014-02-27 komunalinės paslaugos adresu (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos L. B.. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė teismo spręsti klausimą dėl minėtos nuomininkės įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu ar bent jau jos apklausos kaip liudytojos, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovė I. D. buto nuomos laikotarpiu neprivalėjo mokėti komunalinių mokesčių. Ieškovei išnuomojus butą, akivaizdu, kad einamuosius mokėjimus daryti turėjo ir butą išlaikyti privalėjo nuomininkė. Ieškovė, pati savo iniciatyva ginčo butą išnuomojusi L. B., privalėjo pasirūpinti, kad pastaroji, kaip nuomininkė, vykdytų visas nuomininko pareigas, tame tarpe ir mokėtų mokesčius.
9. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji yra pensininkė, tad akivaizdu, jog pati nebūtų pajėgusi iš gaunamos pensijos išlaikyti dviejų būtų ir pati pragyventi, todėl jau vien ši aplinkybė kelia abejonių dėl ieškovės nurodytų aplinkybių tikrumo. Ta aplinkybė, kad tiek pati ieškovė, tiek J. D. patvirtino, jog su I. D. jau 15 metų jokių ryšių nepalaiko, jog abu iki šios bylos užvedimo teisme primygtinai laikėsi pozicijos, kad butas yra asmeninė J. D. nuosavybė, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė visus mokėjimus atliko neturėdama atsakovės I. D. sutikimo ir pritarimo, taigi prieš atsakovės valią. Byloje liudininku apklaustas E. J., nors iš pradžių neigė, vėliau savo parodymus pakeitė ir patvirtino, jog atsakovė I. D., tada kai gavo ieškovės ieškinį iš teismo, nuolat tiek ieškovei, tiek kitiems giminaičiams reikšdavo pretenzijas tiek dėl durų pakeitimo, tiek apskritai dėl to, kad bute lankosi ieškovė, todėl remiantis paminėta norma, jos išlaidos turi būti neatlyginamos.
Ieškovė I. D. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Ieškovė, būdama atsakovo J. D. mama, atsakovams išvykus gyventi ir dirbti į užsienio valstybes, veikdama sąžiningai, atidžiai, rūpestingai ir apdairiai prisiėmė buto, adresu (duomenys neskelbtini) priežiūros, išlaikymo rūpesčius. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2148-949/2014 šis butas buvo pripažintas atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį ir priteisiant atsakovams po ½ dalį bendro dalintino turto. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tarp ieškovės ir atsakovų susidarę civiliniai teisiniai santykiai buvo grindžiami kito asmens reikalų tvarkymu, o ne pavedimo sutarties pagrindais.
Šalies argumentai
2. Ieškovė savanoriškai ir be jokio atsakovų rašytinio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkė atsakovų reikalus, tai yra mokėjo visas privalomas įmokas, mokesčius, kitus privalomus mokėjimus, susijusius su buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu, priežiūra, mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, nepriklausomai ar šiuo turtu kas nors naudojosi. Ieškovė taip pat, siekdama apsaugoti šį turtą sudarė sutartį dėl laukinių buto šarvo durų įstatymo ir šie darbai buvo atlikti. Ieškovė tvarkydama šiuos atsakovų reikalus, veikė pakankami rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai, išimtinai atsakovų interesais, norėdama tik išvengti prievolių nevykdymo ir skolų susidarymo tretiesiems asmenims, siekdama išsaugoti atsakovams priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė už savanoriškai prisiimtų pareigų vykdymą, iš atsakovų neprašė ir neprašo jokio atlygio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės išlaidų atlyginimo už atsakovams priklausančio turto ieškovės sumokėtus mokesčius bei pakeistas buto duris, pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovams J. D., I. D. po santuokos nutraukimo 2014 m. spalio 24 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo 2015 m. vasario 10 d. procesiniu sprendimu, dalinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis pastate, adresu (duomenys neskelbtini). AB „Šiaulių energija“ už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-02-28 buvo sumokėta 1.278,27 Eur, AB ,,Lietuvos dujos“ Šiaulių filialui per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-03-01 už suvartotus 3 m³ yra sumokėta 16,52 Eur, o UAB ,,Šiaulių vandenys“ per tą patį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėta 51,40 Eur, namo bendrijai už komunalinius patarnavimus sumokėta 400,72 Eur. Atsakovės I. D. pateiktoje išlaidų suvestinėje išlaidų suma sudaro 1621,43 Eur, o atmetus mokėjimus, kuriuose nėra kvito ir nurodytas ne J. D. kodas, išlaidų suma sudaro 922,65 Eur. 2007 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „Longista“ ir ieškovės I. D. sudarytos sutarties pagrindu, rangovas atsakovų bute pagamino ir sumontavo laukines šarvo duris, taip atliko darbų už 376,51 Eur sumą.
Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.). Kito asmens reikalų tvarkymo samprata reglamentuota CK 6.229 straipsnio 1 dalyje: asmuo, savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus; šios veiklos pagrindu atsiradusios prievolės privalomos asmeniui, tvarkančiam kito asmens reikalus; asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiklai mutatis mutandis taikomos šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą. Taigi kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų egzistavimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų. Nustačius, kad nėra bent vienos išvardytų sąlygų, nėra pagrindo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).
Pažymėtina, ieškovė nurodo, kad daugiau nei prieš 5 metus ieškovė ir atsakovai susitarė, jog ieškovė prižiūrės atsakovų butą, o atsakovai įsipareigojo atlyginti ieškovei visas jos turėtas išlaidas, duodama paaiškinimus teisme ieškovė teigė, kad ji butą ėmė prižiūrėti savo iniciatyva, savo noru, bijodama, kad sūnus dėl skolų praras butą. Ieškovės pozicija, kurią ji palaiko ir atsiliepimu į apeliacinį skundą, patvirtina, kad tarp šalių susiklostė kito asmens reikalų tvarkymo teisiniai santykiai, kadangi ji, savo iniciatyva be atsakovų žinios pradėjo tvarkyti atsakovams priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Tarp ieškovės ir atsakovų sudarytą žodinę pavedimo sutartį pripažįsta tik ieškovė ir atsakovas J. D., todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės I. D. buto nuosavybės dalies išlaikymui, nesant rašytinės šalių sutarties, gali būti taikomas CK 6.233 straipsnio pagrindas t.y. civiliniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip kito asmens reikalų tvarkymas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių teismo sprendimų, susijusių su atsakovų santuokos nutraukimu matyti, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu ir jo motina ieškove daug metų jokių ryšių nebepalaiko, kartu nesprendžia klausimų dėl turto. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog ieškovė atsakovės I. D. buto reikalus būtų tvarkiusi neatsakingai, tačiau atsakovė gali reikalauti atlyginti tik tas turėtas išlaidas, kurios pagrįstos leistinais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovės pareigą padengti pusę išlaidų, patvirtintų buto savininkams išrašytais mokėjimo kvitais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės suvestinėje (b.l. 87, t.1) yra nurodyta dalis įmokų bendrijai, AB Šiaulių energijai, kurių patvirtinimui nėra dokumentų įrodančių apmokėjimą bei tinkamą mokėtoją, o to neįrodžius, šioje ieškinio reikalavimo dalyje atsakovei neatsiranda prievolė atlyginti išlaidas nesusijusias su jos turtu. Taigi pripažintina, kad atsakovė I. D. turi atlyginti ½ dalį nuo 922,65 Eur sumos ieškovės turėtų teisėtų išlaidų, kas sudaro 461,33 Eur sumą. Likusi ieškovės prašoma priteisti suma priteistina tik iš atsakovo J. D., kuris sutiko su visais ieškovės reikalavimais, todėl iš atsakovo J. D. priteistina 1536,61 Eur suma ieškovės naudai. Pažymėtina, kad ieškovei neįrodžius buto, adresu (duomenys neskelbtini), lauko durų pakeitimo priežasčių svarbos, jų pakeitimui negavus bendraturtės sutikimo ir byloje atsakovei nesutinkant su šiuo reikalavimu, ieškovės visos turėtos išlaidos, nesusijusios su einamaisiais mokėjimais, pripažintinos nebūtinomis. Todėl šios išlaidos priteistinos tik iš atsakovo, jam sutikus su visais ieškinio reikalavimais.
Atsakovės argumentas, kad buvęs sutuoktinis duodavo pinigų ieškovei ir už juos būdavo mokami mokesčiai, nėra įrodytas, atsakovas J. D. su ieškiniu sutiko, kartu pripažindamas savo skolą ieškovei, o atsakovams kaip bendrasavininkiams valdantiems po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), abiems tenka prievolė mokėti mokesčius bei būtinas buto pagerinimo išlaidas.
Byloje teisėjų kolegija pripažino įrodyta, kad AB „Šiaulių energija“ už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-02-28 buvo sumokėta 1.278,27 Eur, AB ,,Lietuvos dujos“ Šiaulių filialui per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-03-01 už suvartotus 3 m³ yra sumokėta 16,52 Eur, o UAB ,,Šiaulių vandenys“ per tą patį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėta 51,40 Eur, namo bendrijai už komunalinius patarnavimus sumokėta 400,72 Eur suma, taigi viso sumokėta 1746,91 Eur.
Apeliantės argumentai bei prielaidos dėl atlygintinės buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kitam asmeniui laikotarpiu nuo 2008-11-19 iki 2014-02-27 nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad bendraturčio J. D. galimi susitarimai su trečiaisiais asmenimis be apeliantės sutikimo, nepanaikina jos pareigos savo dalimi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, tačiau gali būti pagrindu reikšti reikalavimą bendraturčiui kitu teisiniu pagrindu.
Teismo sprendimą keičiant iš dalies yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas paskirsto taip: atsakovei I. D. iš ieškovės priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei I. D. iš atsakovės I. D. 61 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo J. D. ieškovei priteisiama 121,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 565,05 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą, jas prašo priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos, kadangi laikytinos per didelėmis atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės I. D. apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą priteistų išlaidų dalyje, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą iš dalies.
Priteisti ieškovei I. D. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. D. (duomenys neskelbtini) 1536,61 Eur išlaidų atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 121,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei I. D. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. D. (duomenys neskelbtini) 461,33 Eur išlaidų atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei I. D. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. D. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovų J. D. (duomenys neskelbtini) ir I. D. (duomenys neskelbtini) po 9,09 Eur (devynis eurus 9 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei I. D. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. D. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.