Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. liepos 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui O. D. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl patalpų gyvenamojo ploto.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina ir dėl gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę - suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. l.R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1R-148 redakcija) 1 punktas).

Reikalavimus dėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Žin., 2003, Nr. 76-3498), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija 2017-03-01). Minėtų taisyklių 11¹ 1 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš Pravieniškių PN-AK Pažymos apie nuteistojo gyvenamųjų patalpų kaitą bausmės atlikimo metu (b.l. 12), Ūkio skyriaus pažymos apie nuteistojo laikymo sąlygas (b.l. 13a-14a) nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. buvo paskirtas į 3 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kuri yra 69,10 kv.m. ploto, įrengtos 22 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,14 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. pareiškėjas gyveno būryje Nr. 5, 2 gyvenamojoje patalpoje, kuri 51,64 kv.m. ploto, įrengtos 16 miegamųjų vietų, o vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,23 kv.m.; nuo 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 2 gyvenamąją patalpą, 26,44 kv.m. ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,31 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kuri yra 32,75 kv.m. ploto, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,28 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kuri yra 15,44 kv.m. ploto, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs plotas buvo 5,15 kv.m.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu patalpose buvo nuo 16 iki 24 žmonių, tačiau teismas pažymi, kad iš aukščiau nurodytų atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuteistųjų skaičius kito, todėl nagrinėjamu atveju remiamasi atsakovės atstovo pateiktais aukščiau nurodytais duomenimis (pagal miegamųjų vietų skaičių). Pagal aukščiau nurodytus duomenis, akivaizdu, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus (svyravo nuo 3,14 kv.m. iki 5,15 kv.m.), todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Pažymėtina, jog pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, tai patvirtina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016-06-17 įsakymas Nr, V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“. Nuteistieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir kt.. Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Dėl apšvietimo ir ventiliacijos.

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia ir tuo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo dieninio apšvietimo, naktinis apšvietimas neįrengtas, buvo netinkama ventiliacija, dėl ko buvo drėgna, kaupėsi pelėsis. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas buvo vėdinamos per langus ir kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, jog „Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, išvėdinti gyvenamųjų patalpų, taip, be kita ko, išvengiant ir pelėsio, grybelio. Iš atsakovės atstovo duomenų nustatyta, kad patalpose įrengtas dieninis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės – pablogėjęs regėjimas nėra patvirtintas pareiškėjo sveikatos istorijos duomenimis. Nors ir medicinos išrašo dokumentuose yra duomenų apie akių problemas – skundžiasi, jog kaire akimi mato lyg per tankų audinį (b.l. 62-63), tačiau pažymėta, jog kairėje skruostikaulio pusėje matyti potrauminiai pakitimai, ką patvirtina ir kita medžiaga iš medicininių dokumentų – skruostikaulio lūžis (b.l. 65-66), todėl nėra jokių duomenų, jog minėtos akių problemos galėjo būti sukeltos netinkamos apšvietos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.8. punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas naktinis elektros apšvietimas. Duomenų apie naktinio apšvietimo įrengimą/neįrengimą byloje nėra pateikta, taigi šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl naktinio apšvietimo neįrengimo. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, nurodė, kad ne kartą buvo atsitrenkęs, pargriuvęs, tačiau visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Iš medicininių dokumentų taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl griuvimo, susitrenkimo, įtakoto naktinio apšvietimo nebuvimo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl naktinio apšvietimo neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.

Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo aktas (b.l. 118-128), tačiau teismas šiuo įrodymu nesiremia sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ventiliacijos, apšvietos, kadangi tikrinamos patalpos nesutampa su ginčo laikotarpiu pareiškėjo bausmės atlikimo metu buvusiomis patalpomis (pareiškėjas buvo laikomas 5 būrio 2 patalpoje, o patikrinimo metu buvo tikrinamos 5 būrio 3, 6, 5, 1, 4 patalpos bei 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos).

Dėl gesintuvo nebuvimo, avarinio išėjimo nebuvimo.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namų patalpose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, be to ant langų buvo pritvirtintos grotos, todėl jis jautė pagrįstą baimę, jog jog kilus gaisrui, jis neturėtų galimybės išsigelbėti. Atsakovės atstovas nurodo, jog įstaigoje yra patvirtinti ir iškabinti evakavimo planai, taip pat su atitinkamomis institucijomis yra suderintos ir gyvenamuosiuose būriuose yra iškabintos gaisrinės instrukcijos, ką patvirtina ir į bylą pateikta medžiaga (b.l. 25a-26a). Pravieniškių PN-AK nurodė, jog yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Apsauginės grotos ant langų įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, todėl šioje dalyje neturtinė žala negalima. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, nurodant, jog kyla pagrįsta baimė, jog kilus gaisrui, jis neturėtų galimybės išgyventi, yra grindžiama prielaidomis, neišdėstant konkrečių pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui, todėl skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl parazitų ir nariuotakojų.

Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 15-17a), pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami. Byloje pateikti paslaugų atlikimo aktai (b.l. 17-20) patvirtina, jog minėtos paslaugos buvo atliktos 2018 m. lapkričio, liepos, birželio, kovo, mėnesiais bei 2017 m. lapkričio mėnesiais.

Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2017-11-23 iki 2018-12-17, po atliktų kenkėjų kontrolės paslaugų, pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rasta kenkėjų. Iš asmens sveikatos medicininių dokumentų (b. l. 43-119) matyti, kad pareiškėjas dėl kraujasiurbių parazitų sukandžiojimo ir alerginių reakcijų nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjo argumentai dėl tarakonų ir blakių ginčui aktualiu laikotarpiu yra nepagrįsti.

Dėl kietojo inventoriaus.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, o reikalavimas pritvirtinti daiktus yra taikomas tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose (pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.11 punktą), todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir dušų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų tinkamai neaprūpinus unitazais, taip pat dėl dušo patalpos netinkamos būklės – buvo šalta, gausu parazitų, blogas apšvietimas, slidžios grindys.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovė atsiliepime bei pažymoje apie nuteistojo laikymo sąlygas (b.l. 13) nurodė, jog 3-4-5-6 būryje buvo 7 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 4 unitazai, 4 pisuarai ir 1 kojų plautuvė, o 8-9 būriuose buvo 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 5 dušo sieteliai. Duomenų, kiek ginčo laikotarpiu būriuose buvo laikoma nuteistųjų atsakovės atstovas nepateikė. Esant aplinkybei, jog pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu būriuose buvo apie 200 nuteistųjų, atsakovei šių duomenų nenuneigus, spręstina, jog nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normoje nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl laikytina, jog buvo netinkamai įgyvendinti Normose nustatyti reikalavimai visu ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju tai pareiškėjui sukėlė konkrečius neigiamus padarinius, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, pobūdį, konstatuojama, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus.

Pažymėtina, jog asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuotų duomenų apie pareiškėjo patirtas traumas paslydus ant slidžių dušo grindų, todėl šios aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos ir skundas dalyje dėl dušo netinkamos būklės atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčo patalpų buvimo šalia rentgeno patalų

Dėl autonominio šildymo nebuvimo

Dėl pelėsio, grybelio buvimo patalpose, dušinėje

Pagal HN 134:2015 35 punktą, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 26-27). Pagal minėtos tvarkos 4 punktą gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji, o toks valymas atliekamas gyvenamosiose patalpose, <...>, dušo patalpose (6, 7 punktai). Taigi šis teisinis reglamentavimas patvirtina, jog už tai, kad gyvenamosiose bei dušo patalpose nubūtų pelėsio, grybelio, yra atsakingi nuteistieji, todėl atsakovės atstovo atsakomybė šioje dalyje negalima.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. nebuvo užtikrintas tinkamas Normų įgyvendinimas, t.y. sanitariniame mazge trūko inventoriaus, todėl pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl reikalavimo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, jam nustatytas hepatitas, atlikta dešinės plaštakos operacija, konstatuota kaklo srities osteochondrozė, tonzilitas, buvęs skruostikaulio lūžis, dilbio ir žąsto lūžis, oftalmologinės problemos, tačiau šios sveikatos problemos negali būti priežastiniame ryšyje su konstatuotu pažeidimu dėl netinkamų Normų užtikrinimo. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl gilių dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 12a). Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl sveikatos sutrikimų laikytini nepagrįstais ir pareiškėjo reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Teismo nuomone, pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo O. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas (sanitariniame mazge trūko inventoriaus).

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo O. D. reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.