Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-27677-1090/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-23
Bylos Nr.: e2-27677-1090/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21641-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: G. V., Ž. V.
Trečiasis asmuo: Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“
Advokatai: Edita Bumblienė

Kategorijos

3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-27677-1090/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21641-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.10.; 3.2.12.; 3.2.6.5.; 3.5.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

atsakovams G. V. ir Ž. V., atsakovų atstovei advokatei Editai Bumblienei,

trečiojo asmens Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ atstovei direktorei Albinai Stasiukynienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. V. ir Ž. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. V. ir G. V., kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus L. V. atžvilgiu; 2) priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. V., mokamą po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti nepilnamečiam L. V. nuolatinę globą bei paskirti jo nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namus „Gilė“, nustatant vaiko gyvenamąją vietą globėjos buveinėje; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam L. V. nustatytą laikinąją globą.

1.2. Ieškovė nurodo, kad tėvai G. V. ir Ž. V. neįgyvendina savo valdžios nepilnamečiam vaikui L. V., todėl prašo neterminuotai apriboti atsakovų valdžią vaiko atžvilgiu. Ieškovė paaiškina, kad buvo gautas telefoninis pranešimas iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato apie tai, kad į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą atvyko G. V. ir Ž. V., kurie nurodė, kad negali susitvarkyti su nepilnamečiu L. V., todėl paprašė jiems suteikti pagalbą. Taip pat į Komisariatą atvyko nepilnamečiai vaikai L. V. ir G. V. Pokalbio metu tėvai paaiškino, kad prieš keletą metų įsivaikino L. V. ir jo seserį G. V. L. turi emocinį raidos sutrikimą, todėl dažnai elgiasi agresyviai, vaikas emociškai nestabilus. Atsakovai pareigūnams nurodė, kad L. V. vartoja fizinį smurtą prieš seserį G. V., ketino nusukti jai galvą, kelis kartus bandė padegti namus, grasina, kad papjaus šeimos narius bei nusižudys, todėl tėvai jį muša. L. V. teigė, kad įtėviai taiko jam fizines bausmes, G. V. pareigūnams taip pat nurodė, kad tėvai ją muša. Tėvai nurodė, kad fizinės bausmės yra vienintelis būdas sutramdyti vaikus, o ypač L. Tarnyba nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaikai nuvežti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur abiem buvo diagnozuoti plaštakų sumušimai. Vaikai buvo apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad L. V. ne kartą gydytas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje, jam nustatyti: (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas vaistais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“. Ieškovė nurodė, kad po laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė ir išlieka sudėtinga, – atsakovai bendradarbiauja su socialine atvejo vadybininke ir iš dalies vykdo individualiame vystymosi plane iškeltus įsipareigojimus, G. V. kelis metus lankosi psichologų konsultacijose, stengiasi padėti sutuoktinei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai lanko vaiką laikinosios globėjos buveinėje, tačiau pripažino, jog nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą dėl berniuko elgesio. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovų požiūris į sūnų pasikeis ir jie norės bei gebės užtikrinti vaikui tinkamas šeimos gyvenimo sąlygas, saugumą L. ir kitiems šeimos nariams. Ieškovė teigia, kad VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ sutinka būti paskirta nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir toliau juo rūpintis. Tarnyba nėra gavusi prašymų iš kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių globoti vaiką, todėl ieškovės manymu, VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ skirtina L. V. nuolatine globėja, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina globėjos buveinėje (1 t., el. b. l. 2–7).

Atsiliepimas

2. Atsakovai G. V. ir Ž. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad geriausia išeitis iš susidariusios situacijos yra nustatyti vaikui nuolatinę globą VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovai tik iš dalies vykdo individualiame pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus ir nurodė, kad vykdė visus įsipareigojimus: bendradarbiavo su socialine darbuotoja, lankė psichologų konsultacijas, domėjosi vaikų poreikiais ir vykdė kitus įsipareigojimus. Paaiškino, kad G. V. 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas dėl fizinio skausmo sukėlimo L. V. Pažymėjo, kad jų nuomone, ieškinys buvo pareikštas dėl to, kad atsakovai kreipėsi pagalbos užtikrinti jų ir dukters G. V. saugumą, nes mergaitei augti kartu su broliu nesaugu. Nurodė, kad L. V. nustatytas (duomenys neskelbtini), vaiko emocinė raida ir elgesys yra sutrikę, berniukas linkęs smurtauti. Šeima išnaudojo visus įmanomus pagalbos sūnui būdus: lankė psichologų ir psichiatrų konsultacijas, gydė L. psichiatrinėse ligoninėse, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centre (toliau – Vaiko raidos centras). Minėtos priemonės vaikui nepadėjo, o situacija tik blogėjo: L. V. psichologinė būklė jam augant nuolat blogėja, o simptomai progresuoja, dar labiau situacija pablogėjo vaiką apgyvendinus VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“ (1 t., b. l. 118–122).

3. Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. nustatyta laikinoji globa ir nuo šios dienos vaikas auga globos įstaigoje. Nurodė, kad laikinosios globos pradžioje vaiko motina lankė sūnų, o tėvas buvo apsilankęs 2 kartus. Apsilankymų metu pastebėta įtampa tarp įvaikio ir įtėvių, o po kelių mėnesių įtėvių apsilankymai pas vaiką pasibaigė. Atsakovė Ž. V. įstaigos darbuotojams teigė, kad neketina į šeimą susigrąžinti L. V., tėvai nesirūpina vaiku ir neteikia jam išlaikymo (1 t., b. l. 123).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovai G. V. ir Ž. V. neįgyvendina savo valdžios L. V., nesugeba užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Dėl galimai prieš vaikus panaudoto fizinio smurto abu vaikai buvo nuvežti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur ištirta vaikų fizinė būklė. L. V. apgyvendintas VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“, nustatyta vaiko laikinoji globa trečiojo asmens buveinėje, o G. V. grąžinta į šeimą. Ieškovės atstovė teigė, kad byloje surinkti įrodymai, jog L. V. yra linkęs smurtauti, elgiasi agresyviai, linkęs pakenkti sau ir kitiems asmenims, o atsakovai nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti tiek savo, tiek vaiko, tiek sesers saugumo. Apie G. V. teisių ir interesų pažeidimus Tarnyba neturi duomenų. Abu atsakovai Tarnybai nurodė, kad jie atsisako rūpintis L. V. dėl jo psichinės sveikatos būklės ir elgesio, nori šeimoje auginti tik mergaitę, kadangi vaikai negali augti kartu.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Ž. V. teismo posėdyje ieškinį pripažino bei prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vaikus su savo sutuoktiniu jie įsivaikino 2012 m. sausio mėnesį, stengėsi, kad L. V. toliau augtų jų šeimoje ir pasveiktų, kreipėsi pagalbos į specialistus bei policiją, tačiau nepavyko pakeisti situacijos. Berniukas po persikraustymo į jų namus elgėsi agresyviai, jautė didelę neapykantą jaunesnei sesei, nuolat ją terorizavo, ketino padegti namus, nes norėjo, jog neliktų G., fiziškai smurtavo prieš moteriškos lyties atstovus. Situacija pablogėjo, kai vaikas pradėjo eiti į mokyklą, nes L. V. pasidarė dar agresyvesnis. Atsakovai stengėsi padėti vaikui: kreipėsi pas psichologus, gydė vaiką psichiatrijos ligoninėse ir Vaiko raidos centre, prašė pagalbos Policijos Komisariate ir Tarnyboje. Grįžęs iš Vaiko raidos centro berniukas ketino nusukti sesei galvą, toliau smurtavo. Vaikas jaunystėje buvo sutraumuotas, paniškai bijojo tamsos, vardo „Tomas“, dažnai klykdavo, itin jautriai reaguodavo į muziką. Dėl šių aplinkybių Ž. V. apgailestavo, kad tėvams nepavyko tinkamai pasirūpinti L. V. ir siekdami apsaugoti G. V., kuriai fiziškai ir psichologiškai daro žalą gyvenimas kartu su broliu, atsisako priimti į savo šeimą L. V. bei sutinka, kad būtų apribota jos motinos valdžia L. V. atžvilgiu bei kad vaiko nuolatine globėja būtų paskirta VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“.

6. Atsakovas G. V. teismo posėdyje taip pat ieškinį pripažino bei sutiko, kad būtų apribota jo tėvo valdžia L. V. atžvilgiu. Paaiškino, kad berniukas fiziškai smurtavo prieš jaunesnę seserį, nuolat demonstravo jai neapykantą, taip pat smurtavo prieš sutuoktinę. Vaikas svečiuose smurtaudavo prieš kitus vaikus, gadino baldus. Teigė, kad L. jo klausydavo, kaip ir kitų vyresnių vyrų. Nurodė, kad sutuoktiniai lankė tėvystės įgūdžių kursus, mokėsi kaip auklėti įvaikintus vaikus, kreipėsi pagalbos į specialistus ir siekė išgydyti sūnų, tačiau pagalba nebuvo veiksminga. Nurodė, kad per mėnesį šeima gauna apie 544,00 Eur pajamų, sutuoktiniai turi kreditorinių įsipareigojimų, per mėnesį moka 480,00–490,00 Eur kreditoriui už įsigytą gyvenamąjį namą. Nurodė, kad atsakovai gali mokėti L. V. išlaikymui po 50,00 Eur per mėnesį, nes daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui neturi galimybės.

Atsiliepimas

7. Atsakovų atstovė advokatė Edita Bumblienė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai iš esmės sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad atsakovams taikytinas neterminuotas tėvų valdžios L. V. apribojimas, kadangi šis veiksmas yra būtinas siekiant užtikrinti kito šeimoje augančio vaiko, jo sesers G. V., saugumą. Prašė priteisti ne didesnį nei 50,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui iš kiekvieno tėvo, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, kad vaiko elgesys atsakovų šeimoje buvo netinkamas ir sunkiai kontroliuojamas: vaikas smurtavo prieš sesę ir kitus vaikus, elgėsi pavojingai, sukeldavo konfliktus ir nesaugumo jausmą šeimos nariams. Todėl atsakovai kreipėsi į gydytojus, siekdami nustatyti vaiko elgesio priežastis ir pritaikyti jam gydymą. Specialistai konstatavo, jog vaikas turi didelių psichologinių problemų, linkęs smurtauti. Atsakovai laikėsi specialistų rekomendacijų, gydė vaiką psichiatrijos ligoninėse, tačiau tai nepadėjo. Pažymėjo, kad atsakovai neturi pakankamai lėšų mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nes jų finansinė situacija yra itin sunki. Atsakovai turi kreditorinių įsipareigojimų, moka kreditoriui mėnesines įmokas, kurių dydis lemia, jog tėvai neturi galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymo L. V., kadangi neturės pakankamai lėšų. Nurodė, kad vaikas globos įstaigoje taip pat turi elgesio problemų: nevaldo pykčio, toliau demonstruoja konfliktišką elgesį ir antipatiją aplinkiniams bei yra linkęs smurtauti, tai, anot advokatės, patvirtina byloje pateiktas psichoterapeuto įvertinimas (1 t., el. b. l. 23–27).

Šalies argumentai

8. Trečiojo asmens VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ atstovė direktorė Albina Stasiukynienė nurodė, kad trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad L. V. tinkamai elgiasi globos įstaigoje, nesmurtauja prieš aplinkinius. Nurodė, kad vaikas gyvena vyresnių berniukų grupėje, tačiau nuolat bendrauja su kitais vaikais, taip pat ir mažesnėmis mergaitėmis, tačiau smurto protrūkių nebuvo pastebėta. Vaikas gauna nuolatinę psichologų ir psichiatrų pagalbą, nes turi psichologinių problemų. Patvirtino, kad buvo pateikta rekomendacija tėvams nelankyti vaiko, nes tėvai nereguliariai ateidavo aplankyti sūnaus, o jiems atėjus – kaltindavo vaiką dėl jo elgesio, todėl netrukus kildavo vaiko ir atsakovų konfliktas. Dėl nurodytų aplinkybių vaiko interesus labiau atitinka neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir nuolatinės globos nustatymas VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Įvertinęs tai, kad atsakovai teismo posėdyje pripažino ieškinį dalyje dėl neterminuoto jų tėvų valdžios L. V. apribojimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo, teismas šioje dalyje surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Iš byloje pateikto vaiko gimimo liudijimo nustatyta, kad L. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų G. V. ir Ž. V. sūnus (1 t., el. b. l. 15). Iš šalių pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad L. V. kartu su nepilnamete seserimi G. V. atsakovų buvo įvaikinti 2012 m. (1 t., el. b. l. 75). Šeima 2017 m. persikėlė gyventi į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 37). 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), kurio funkcijas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Tarnyba, gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jog į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą atvyko G. V., jo sutuoktinė Ž. V. ir sutuoktinių įvaikinti nepilnamečiai vaikai – L. V. ir G. V. Tėvai nurodė, jog berniukas L. V. yra sunkaus būdo, vaikui diagnozuotas emocinis sutrikimas, jis yra linkęs smurtauti, o ypač prieš savo jaunesnę sesę. Berniukas pareigūnams teigė, kad įtėviai jį muša, taiko fizines bausmes (1 t., el. b. l. 47–48). Byloje pateikti 2018 m. sausio 12 d. G. V. skundas ir Ž. V. pranešimas, kuriuose atsakovai paaiškino šeimoje susidariusią situaciją. Nurodė, jog įvaikintas L. V. yra agresyvus, smurtauja prieš aplinkinius asmenis ir ypač prieš sesę G., mėto daiktus, muša save (1 t., el. b. l. 46, 49). Skyriui pateiktas 2018 m. sausio 13 d. Pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje ir 2018 m. sausio 15 d. Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (1 t., el. b. l. 50, 55), kuriuose nurodyta, kad L. V. galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Reaguodami į minėtus įvykius ir gautus duomenis, Skyriaus specialistai surašė 2018 m. sausio 13 d. L. V. ir G. V. vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktus, kurių pagrindu nepilnamečiai buvo paimti iš įtėvių ir apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 51–52). Vaikai buvo nuvežti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur vaikams buvo diagnozuoti plaštakų sumušimai (1 t., el. b. l. 56). Atsižvelgiant į Ž. V. 2018 m. sausio 15 d. prašymą grąžinti G. V. į šeimą (1 t., el. b. l. 57), mergaitė buvo grąžinta įtėviams. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių G. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Byloje pateiktas Skyriaus 2018 m. sausio 14 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodomos jau minėtos aplinkybės, o taip pat, kad tėvai stengiasi padėti vaikui: išsikraustė iš gyvenamosios vietos Klaipėdoje, kad pasikeistų aplinka, tačiau vaiko elgesys išliko toks pats; atsakovai gydė berniuką Vaiko raidos centre, kur jis lankė psichologų konsultacijas, tačiau pagalba vaikui nepadėjo. Tėvai nurodė, jog visai šeimai būtų saugiau, jei L. V. toliau negyventų šeimoje (1 t., el. b. l. 53–54). 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko tėvų susitikimai dėl mažamečių L. V. ir G. V. priežiūros, kuriuose buvo nuspręsta nustatyti laikinąją globą L. V. (1 t., el. b. l. 65, 72). Taip pat surašytas 2018 m. sausio 23 d. Šeimos aplankymo aktas, kuriame nustatyta, jog tėvai berniuką augino nuo 3 metų amžiaus, tačiau nuo pat pradžių vaikas buvo agresyvus, pavojingas, linkęs smurtauti (1 t., el. b. l. 66–67). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., el. b. l. 35). Sudarytas Vaiko laikinosios globos planas, Pagalbos šeimai planas, todėl iš bylos duomenų nustatyta, kad situacija šeimoje buvo ir išlieka sudėtinga, berniukas, gyvendamas kartu su šeima, konfliktavo su jaunesne seserimi ir kitais šeimos nariais, šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (1 t., el. b. l. 63–64, 75–84, 87–90, 92–105). Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, todėl nepilnametis L. V. išvyko iš BĮ Vilniaus miesto krizių centro gyventi į laikinosios globėjos buveinę (1 t., el. b. l. 16, 85). Taigi, iš bylos domenų nustatyta, kad nepilnametis atsakovų vaikas L. V. šiuo metu gyvena VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“, kur yra auginamas ir auklėjamas.

13. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad nepilnametis L. V. turi psichinės sveikatos sutrikimų. Vaikas buvo gydomas VšĮ Paramos vaikams centre (1 t., el. b. l. 62), VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Pateiktas VšĮ Antakalnio poliklinikos 2019 m. kovo 8 d. Psichoterapeuto įvertinimas, kuriame nurodyta, jog L. V. elgiasi agresyviai, vaikas dažniausiai agresyviai elgiasi su silpnesniais už save, taip pat ir su gyvūnais. Berniukas suvaldomas tik fiziškai jį apribojant ir nusiramina pajutęs stipresnę jėgą. Vaikas elgiasi netinkamai, vartoja daug necenzūrinių žodžių, linkęs meluoti, nerodo apgailestavimo, kaltės ar gėdos jausmo dėl padarytų veiksmų. Vaikas linkęs žaloti save, gąsdinti kitus asmenis, jog susižalos. Nurodytas vaiko elgesys suintensyvėjo jam sulaukus 5 metų. Vaikas paklūsta ir laikosi taisyklių tik nurodžius, kad jam bus neleista naudotis planšetiniu kompiuteriu ir neduota dienpinigių. Vertinant vaiko elgesį padaryta išvada, kad vaiko liga ir jos simptomai progresuoja. Išvadoje nurodoma, kad vaikas gimė vienišai motinai, o berniuko tėvas nežinomas. Vaikas kartu su motina pirmaisiais gyvenimo metais gyveno pas savo senelę, galimai nebuvo tinkamai prižiūrimas. Emocinė vaiko raida pastebimai sutrikusi nuo kūdikystės, berniukas sunkiai suvaldo pyktį ir nerimą, elgiasi destruktyviai, žiauriai. Šie faktoriai apsunkina psichoterapijos poveikio efektyvumą ir galimybes padėti vaikui (1 t., el. b. l. 23–27). Pateiktos 2018 m. balandžio 12 d. VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizės, kuriose nurodyta, kad vaikas linkęs smurtauti, ypač prieš savo seserį. Taip pat linkęs meluoti, vogti daiktus, nesuvaldo pykčio. Vaikui diagnozuoti: (duomenys neskelbtini). VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizėje nurodyta, kad vaikas ligoninėje adaptavosi, susirado draugų. L. buvo konsultuotas specialistų, gydomas medikamentais, vaikui buvo daromi tyrimai (1 t., el. b. l. 28–33). Taip pat byloje pateikti kiti įrodymai apie vaiko gydymą, sveikatos būklę ir specialųjį ugdymą (1 t., el. b. l. 18–21, 61, 197–200; 2 t., el. b. l. 46–48).

14. Byloje taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovai stengėsi rūpintis abiem vaikais ir pakeisti situaciją šeimoje – lankė psichologo konsultacijas (1 t., el. b. l. 60, 146; 2 t., el. b. l. 45). Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ pateikė pažymą dėl L. V. lankymo globos įstaigoje, kurioje nurodyta, kad 2018 m. kovo 5 d. L. V. apgyvendintas minėtoje įstaigoje. Motina aplankė vaiką pirmąją jo apgyvendinimo dieną ir vėliau po savaitės, derino buitinius apgyvendinimo reikalus elektroniniu paštu. Nurodoma, kad motina neskambino vaikui, minimaliai domėjosi vaiko adaptacija ir poreikiais, vaiko tėvas nesidomėjo sūnumi (1 t., el. b. l. 91). Taip pat trečiasis asmuo pateikė įstaigos lankytojų registracijos ir lankomumo žurnalų įrašus nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (2 t., el. b. l. 33–42) iš kurių nustatyta, kad abu tėvai lankė vaiką globos įstaigoje.

15. Byloje nustatyta, jog atsakovo G. V. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. baudžiamasis įsakymas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymą, ir paskirta 2 000,00 Eur bauda bei kardomosios priemonės – nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su L. V. ir G. V. (1 t., el. b. l. 43–45, 157–161).

16. Teismo posėdyje atsakovai G. V. ir Ž. V. pripažino, kad šiuo metu jie neatlieka savo tėviškųjų pareigų nepilnamečio sūnaus L. V. atžvilgiu, taip pat nurodė, kad siekdami apsaugoti jaunesniosios dukros G. V. sveikatą ir saudumą nuo ją žalojančio L. V. elgesio, jie neketina susigrąžinti L. V. į savo šeimą ir ateityje, t. y. jie atsisako ir ateityje vykdyti savo tėviškąsias pareigas L. V. atžvilgiu, todėl sutinka, kad būtų apribota jiems neterminuotai tėvų valdžia L. V.

17. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

18. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, įvertinęs tai, kad atsakovai pripažįsta aplinkybę, jog jie savo pasirinkimu atsisako įgyvendinti tėvų valdžią L. V. atžvilgiu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų G. V. ir Ž. V. elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d.). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės bei trečiojo asmens atstovų paaiškinimais, taip pat atsakovų ieškinio pripažinimu, teismas daro išvadą, kad atsakovai nesirūpina savo vaiku, byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovų G. V. ir Ž. V. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko L. V. atžvilgiu.

19. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią neterminuotai, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taip pat neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

20. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos nustatymo

21. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 6 punktu, atsakovų nepilnamečiam sūnui L. V. nustatytina nuolatinė globa. Minėta, jog Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ (1 t., el. b. l. 16). Ieškovė prašo nuolatine vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti laikinąją vaiko globėją – VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“. Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ atsiliepime (1 t., el. b. l. 123) ir teismo posėdyje nurodė, jog sutinka būti paskirta nuolatine nepilnamečio vaiko globėja. Atsakovai prieštaravimų dėl ieškovės prašymo nuolatine globėja paskirti VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ bylos nagrinėjimo metu nepareiškė.

22. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Konvencijos 27 straipsnio 1 dalį vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

23. Vadovaujantis CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu principu, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus, o jeigu nėra vaiko giminaičių ir kitų su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie galėtų globoti vaiką, pirmenybė nustatant vaikui globą teikiama vaiko globai (rūpybai) šeimoje (CK 3.249 str. 1 d. 3 p.). Pagal CK 3.261 straipsnio 1 dalį, likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

24. Byloje nenustatyta, kad būtų vaiko giminaičių ar kitų su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie norėtų ir galėtų globoti nepilnametį L. V. Taip pat byloje nenustatyta, kad yra kitų fizinių asmenų ar šeimynų, norinčių ir galinčių globoti nepilnametį L. V. Iš teismui pateiktų įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis L. V. šiuo metu gyvena Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“. Byloje nėra pateikta duomenų, kad VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ netinkamai įgyvendintų nepilnamečio L. V. globėjo pareigas.

25. Taigi, nustačius, kad nepilnametis L. V. yra netekęs tėvų globos, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nepilnamečio L. V. nuolatiniu globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi skirtina VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatytina globėjo buveinėje (CK 3.238 str. 2 d., 3.261 str. 1 d., 3.265 str. 1 p., 3.275 str., 3.276 str.). Nepilnametis L. V. turto, kuriam reikalinga administravimas, neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 str. 1 d.).

26. CK 3.255 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Atsižvelgiant į tai, šiuo teismo sprendimu nustačius nepilnamečiam L. V. nuolatinę globą, panaikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos L. V. nustatymo“, kurio pagrindu nepilnamečiam L. V. nustatyta laikinoji globa.

27. VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namams „Gilė“ išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

29. Ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam L. V., mokamą po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovai teismo posėdyje su ieškovės reikalavimu priteisti iš jų išlaikymą nepilnamečiam L. V. sutiko iš dalies, nurodydami, kad dėl savo sunkios turtinės padėties galėtų L. V. išlaikymui mokėti ne daugiau nei po 50,00 Eur kiekvienas.

30. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio L. V. poreikius įvertino 200,00 Eur suma per mėnesį. Nors ieškovė nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra dvigubai mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma L. V. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio.

31. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

32. Atsakovai savo sunkią turtinę padėtį grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., el. b. l. 177–191). Iš byloje pateiktos Mažosios bendrijos (toliau – MB) „V. B.“ 2019 m. lapkričio 7 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas nustatyta, kad atsakovo G. V. darbo užmokestis minėtoje įmonėje sudaro apie 400,26 Eur per mėnesį (1 t. el. b. l. 179). Iš byloje pateiktos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „T.“ 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas nustatyta, kad atsakovės Ž. V. darbo užmokestis minėtoje įstaigoje sudaro apie 144,00 Eur per mėnesį (1 t. el. b. l. 187). Pažymėtina, kad iš MB „V. B.“ 2019 m. lapkričio 7 d. pažymos matyti, kad atsakovė Ž. V. dirba minėtos įmonės direktore, tačiau byloje nėra pateikti duomenys apie atsakovei (ne)mokamą darbo užmokestį dirbant minėtos įmonės direktore (CPK 178 str.). Taigi, iš minėtų duomenų matyti, kad atsakovų šeimos mėnesinės pajamos sudaro apie 544,00 Eur (400,26 + 144). Byloje nustatyta, kad atsakovai turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovų nepilnametei dukrai G. V. yra mokama 110,67 Eur dydžio našlaičių pensija (1 t., el. b. l. 188–189), taip pat 50,16 Eur dydžio išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį. Nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė nežinoma), kurio įsigijimui šalys pasiskolino iš Raseinių kredito unijos „Kreda“ 84 000,00 Eur sumą, kredito grąžinimo terminas – 2035 m. gegužės 21 d. (1 t., el. b. l. 180). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai minėto kredito padengimui šiuo metu kas mėnesį moka apie 480,00 Eur dydžio įmoką (1 t., el. b. l. 181–186). Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovams atskaičius kredito įmoką per mėnesį lieka apie 64,00 Eur (544 - 480) išlaikyti save ir nepilnametę G. V., neįskaitant nepilnametei valstybės mokamų išmokų. Pažymėtina, kad teismas atsakovų pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jų turtinę padėtį, vertina kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi bei akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai ir protingumo principui. Minėta, kad nustatant tėvų, privalančių mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jų šeima užsiima baldų gamybos ir surinkimo verslu. Abu atsakovai dirba jiems priklausančioje įmonėje MB „V. B.“, tačiau byloje pateikti tik apie atsakovo G. V. su darbo santykiais susijusias pajamas. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad šeimos verslas nesiseka dėl didelės konkurencijos šioje verslo srityje ir nepakankamo kiekio užsakymų, tačiau atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kokių priemonių jis ėmėsi susirasti geriau apmokamą samdomą darbą baldų gamybos ar kitoje srityje ir tokiu būdu pagerinti šeimos turtinę padėtį. Teismo vertinimu, siekimas išlaikyti šeimos verslą, nepaisant pareigos dėti protingas pastangas šeimos, tame tarpe vaiko, turtinę padėtį pagerinti, neatitinka sąžiningumo ir protingumo bei atsakingos tėvystės principų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Ž. V. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. liepos 9 d. periodiškai dirbo UAB „P.“, kur jos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė vidutiniškai virš 600,00 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį (1 t., el. b. l. 38). Tačiau atsakovė byloje nenurodė kokių priemonių ji ėmėsi, siekdama susirasti geriau apmokamą nei DNSB „T.“ darbą ir tokiu būdu prisidėti prie šeimos turtinės padėties gerinimo (CPK 178 str.). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, nors atsakovų turtinė padėtis pagal pateiktus įrodymus laikytina sunkia, tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog jie ėmėsi pakankamų priemonių, siekdami gauti atitinkančias jų amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nurodomas aplinkybės dėl jų sunkios turtinės padėties, nesudaro teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam L. V. dydį, kuris teismo vertinimu ir taip nėra didelis.

33. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jiems būtų apribotas darbingumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tenkina ieškovės prašymą ir priteisia iš atsakovų G. V. ir Ž. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. V., mokamą po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

34. L. V. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namams „Gilė“ (CK 3.275 str.).

35. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė įrodymus, jog jie bylos nagrinėjimo metu patyrė 320,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., el. b. l. 49–51). Ieškovė įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

37. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš kiekvieno iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 27,00 Eur žyminio mokesčio (100 x 12) x 0,03) - 25 proc.)-(CPK 80 str. 1 d. 1 ir 6 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

38. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 10,38 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš kiekvieno iš atsakovų priteistina po 32,19 Eur (27 + 5,19).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečio vaiko L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namus „Gilė“, j. a. k. 190978821.

Nustatyti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ buveinėje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos L. V. nustatymo“.

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100,00 Eur (šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100,00 Eur (šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtai nuolatinei vaiko globėjai VšĮ Vilniaus vaikų socialinės globos namams „Gilė“, j. a. k. 190978821.

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32,19 Eur (trisdešimt dviejų eurų 19 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32,19 Eur (trisdešimt dviejų eurų 19 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski