Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis, dalyvaujant ATP protokolą surašiusios institucijos Kelmės rajono policijos komisariato atstovui R. S., atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio pensininko, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas J. S. 2016m. rugsėjo 01d. apie 13val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles – pažeisdamas kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, įvažiavo į daugiabučio namo Nr. 4 kiemą, kur manevruodamas kliudė ir apgadino stovintį E. B. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to pažeisdamas KET pasitraukė iš autoavarijos vietos. Šiais veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos ATPK 124-1str. 2d., 127str. 2d. ir 130str. 1d.

J. S. kaltę pripažino dalinai ir paaiškino, kad nurodomo įvykio metu jis nuosavu automobiliu – raudonos spalvos „Ford Galaxy“ – atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur norėjo pasiimti draugo atiduotą kėdę. Pripažįsta, kad įvažiuodamas pažeidė ženklo „Eismas draudžiamas“ reikalavimus. Kieme ieškojo vietos sustoti ir keletą kartų bandė įvažiuoti į stovėjimo vietą tarp dviejų automobilių, tačiau vietos buvo mažai, trukdė priešais stovintys automobiliai, todėl jam nepavyko to padaryti. Be to, pamatė, kad kieme nėra draugo paliktos kėdės, todėl nesustojęs išvažiavo iš kiemo ir grįžo namo. Kad išvažiuodamas kliudė kitą automobilį, jis nejuto ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Tik po keleto dienų atvykę policininkai pasakė, kad išvažiuodamas iš kiemo jis kliudė stovintį automobilį. Peržiūrėjęs policininkų pateiktą filmuotą medžiagą jis to neneigia. Pripažįsta, kad įvažiavo į kiemą prieš eismo kryptį ir apgadino kitą a/m, bet to nepastebėjo ir tikslo pasišalinti neturėjo. Įvykio metu buvo blaivus. Itin nežymius savo a/m apgadinimus / dažų nubraukimus / pastebėjo tik atvykus policininkams.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą jis papildomai paaiškino, kad prie apgadintos a/m / kur buvo dvi laisvos stovėjimo vietos / nesustojo, nes nenorėjo užstoti gyvenamojo namo durų. Kodėl po a/m kliudymo iškart atsisakė noro sustoti ir kaip dideliame kieme tarp mašinų sugebėjo matyti, kad nėra kėdės, nepaaiškino.

Kelmės rajono policijos komisariato atstovas paaiškino, kad pagal gautą asmens pranešimą policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, kur rado apgadintą automobilį „Audi“. Pagal vaizdo kameros įrašą nustatė į jį atsitrenkusį automobilį / padidinus vaizdą vienu metu matyti jo galinis valstybinis numeris / bei jo vairuotoją. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad J. S. keletą kartų bando įvažiuoti į laisvą sustojimo vietą tarp dviejų a/m, tačiau jam nepavyksta, o vieno bandymo metu kliudo priekyje stovinčią „Audi“, kuri nuo smūgio net sujuda. Iš karto po to J. S. kažkodėl išvažiuoja iš kiemo. Tai patvirtina, jog jis pajuto smūgį ir sąmoningai pasišalino, todėl prašo jį nubausti už visus ATP protokole nurodomus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

J. S. kaltė įrodyta jo ir Kelmės rajono PK atstovo paaiškinimuose nurodomomis aplinkybėmis, administracinėje byloje surinkta medžiaga.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016-09-01 apie 14.05val. gavę Kelmės PK budinčiojo nurodymą policijos pareigūnai / tarnybinio pranešimo duomenys – 4 l. / nuvyko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, kur rastas E. B. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nežymiai, tačiau akivaizdžiai apgadintas / eismo įvykio vietos schemos duomenys – 5 l . ir fotolentelės – 7-9 l. /. Iš karto po įvykio jo kaltininkas nebuvo nustatytas. Pagal teismo posėdyje Kelmės r. PK atstovo pateiktą vaizdo kameros įrašą nustatyta, kad E. B. a/m kliudė J. S. priklausantis automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / 13 l. /, kurį pripažįsta vairavęs pats J. S..

Teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo kameros įrašą matyti, kad 13val. šis automobilis iš Kooperacijos gatvės įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) kiemą / bendrą su namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemu /, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus / nors tai nepažymėta schemoje – 5 l., ginčo dėl šio ženklo buvimo nėra /, po to ratu apvažiavęs eilę tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčių a/m įvažiuoja į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, kur keletą kartų manevruodamas pirmyn-atgal bando atbuline eiga įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą tarp dviejų stovinčių automobilių / jų stovėjimo vietos pažymėtos linijomis schemoje – 5 l. /. Vieno bandymo metu važiuodamas į priekį automobilis priekiniu dešiniu kampu kliudo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį „Audi“, kuris nuo smūgio sujuda. Po smūgio „Ford“ truputį pavažiuoja atbuline eiga, bet ne bandydamas įvažiuoti į tą pačią stovėjimo vietą, o priešingai / ne atgal – kairėn, o atgal – dešinėn / ir iš karto išvažiuoja į Kooperacijos gatvę.

Surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas J. S. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisykles – įvažiavo į kiemą kryptimi, kuria eismas draudžiamas, ten manevruodamas kliudė stovinčią kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir ją apgadino, o po to nuvažiavo. Nėra ginčo / jis tai pripažįsta /, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos ATPK 124-1str. 2d. ir 127str. 2d. Ginčijama tik tai, ar jis pasišalino iš autoavarijos vietos.

J. S. teigia, kad atsitrenkimo į „Audi“ nepastebėjo, todėl tikslo pasišalinti neturėjo. Jo versija vertinama kritiškai dėl sekančių priežasčių. „Audi“ apgadinimai tikrai nėra tokie žymūs / 5, 7-9 l. /, jog savaime rodytų vairuotojo negalėjimą nepajusti susidūrimo, o duomenų apie „Ford“ apgadinimus išvis nėra. Tačiau teismas vertina, kad J. S. matymą a/m kontakto ir sąmoningą pasišalinimą patvirtina vaizdo įrašo medžiaga. Visų pirma, įvykis buvo apie 13val., t.y. dienos metu, esant geroms oro sąlygoms / šviesu, nelijo ir t.t. /. Įraše aiškiai matyti, kad J. S. eilę kartų manevruodamas atgal-pirmyn bandė atbuline eiga įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą tarp dviejų a/m, kol vieno bandymo metu pavažiuodamas į priekį kliudė „Audi“. Įraše matyti, kad nuo kontakto „Audi“ sujuda, t.y. šis kontaktas akivaizdžiai nebuvo itin silpnas. Be to, į „Audi“ „Ford“ atsitrenkė priekiniu dešiniuoju kampu, kurį važiuodamas į priekį vairuotojas labai gerai matė. Taip pat atsižvelgtina, kad šio manevro metu „Ford“ priekyje kairėje pusėje jokios kliūties nebuvo, todėl jam reikėjo stebėti tik būtent priekinį dešinį kampą / kad nekliudytų „Audi“ /. Iš karto po smūgio „Ford“ truputį pavažiavo atbuline eiga, bet jau ne bandydamas įvažiuoti į tą pačią stovėjimo vietą, o priešingai / ne atgal – kairėn, o atgal – dešinėn, t.y. kad galėtų toliau važiuoti į priekį / ir iš karto išvažiavo iš kiemo. Šis manevras akivaizdžiai patvirtina, kad pajutęs susidūrimą J. S. iš karto išvažiavo, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo versija / jog jis tuo metu staiga pamatė, kad kėdės kieme nėra, todėl nusprendė išvažiuoti, jog nesustojo priekyje „Audi“, kur buvo dvi laisvos stovėjimo vietos, nes nenorėjo užstoti namo durų ir pan. / yra akivaizdžiai nelogiškas ir neįtikėtinas, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad tokia visiškai logiška jo veiksmų seka / išvažiavimas iš karto po a/m kontakto / galėtų būti sąlygota jo garbaus amžiaus ypatumų.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad J. S., atsitrenkęs į stovinčią „Audi“, tai pajuto ir iš karto iš kiemo išvažiavo, todėl šie jo veiksmai atitinka Lietuvos ATPK 130str. 1d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų skaičių, pobūdį ir aplinkybes - buvo nežymiai apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, J. S. tą pačią dieną nerastas, dėl ko nebuvo galimybės patikrinti, ar jis blaivus / nors nėra jokių priešingų duomenų /. Taip pat atsižvelgiama į charakterizuojančią medžiagą – J. S. yra senatvės pensininkas, garbaus amžiaus / gim. 1942m. – 10 l. /, turi daugiau kaip 40m. vairuotojo stažą / 19 l. /, vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą / 16-17 l. /, neteistas / 18 l. /, tik dalinai pripažino kaltę, tačiau nuoširdžiai gailisi, todėl subendrinus nuobaudas taikant Lietuvos ATPK 30-1str. jam skiriama žymiai mažesnio nei minimalaus dydžio bauda su žymiai trumpesnės nei minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimu / Lietuvos ATPK 33str. /.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos ATPK 30-1str., 287str. 1d. 1p., teisėjas

nutarė:

J. S. pripažinti kaltu ir nubausti : pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 2d. – 40 EUR bauda, pagal Lietuvos ATPK 127str. 2d. – 50 EUR bauda, pagal Lietuvos ATPK 130str. 1d., taikant Lietuvos ATPK 30-1str. – 300 EUR bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos ATPK 33str. galutinę subendrintą nuobaudą J. S. paskirti trijų šimtų eurų / 300 EUR / baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams / 1m. /.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.