Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-13 · Administracinė byla Nr. I-2434-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
I-2434-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02925-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Atsakovas
valstybės įmonės „Regitra“
Trečiasis asmuo
valstybės įmonės „Regitra“
Pareiškėjas
E. M.
Administracinė byla Nr. I-2434-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02925-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant J. Ž.,

dalyvaujant atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, bei trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ atstovams S. V. ir A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu valstybės įmone „Regitra“, dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. skundu (b. l. 19-23) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo egzaminuotojo V. Ž. sprendimą VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2018 m. spalio 31 d. Praktikos egzamino ataskaitos Nr. 5161087 dalies Transporto priemonės valdymas punkte „Padėtis prieš posūkį į kairę. Kritinė klaida.“; 2) panaikinti VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2018-11-09 posėdžio protokolą Nr.(1.32)-6-18/907; 3) priteisti 64,8 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. valstybės įmonės „Regitra“ (toliau - ir VĮ „Regitra“) Kauno filiale laikė pakartotinį CE kategorijos praktikos egzaminą. Egzamino laikas 8.10 val.. Egzamino neišlaikė, nes Praktikos egzamino ataskaitoje Nr. 5161087 egzaminuotojas nurodė vieną kritinę klaidą. Kritinė klaida, pasak egzaminuotojo, buvo padaryta už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, t. y., už tai, kad važiuodamas eismo kryptimi nuo „Turbo“ žiedinės (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini)., gavęs egzaminuotojo nurodymą sukti kairėn į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) sankryžoje į ją pasuko iš dešinės eismo juostos, neužimant tinkamos juostos kairiau. Su šiuo egzaminuotojo vertinimu nesutiko ir pateikė apeliaciją valstybės įmonei „Regitra“.

Pareiškėjas teigia, kad atlikdamas manevrą egzamino metu, jis vadovavosi KET 107 punkto reikalavimais, tačiau dėl šio punkto taikymo ir specialisto vertinimo VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija iš viso nepasisakė, motyvuodama tuo, kad egzaminas nebuvo filmuojamas. Kadangi egzaminas nebuvo filmuojamas buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 27 punkto bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-01-29 įsakymo Nr. V-31 ir 2017-03-08 įsakymo Nr. V-42 redakcijos reikalavimai. Todėl visi egzamino metu priimti sprendimai, pažeidžiant egzamino tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti.

Pareiškėjo manymu, VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija nekreipė dėmesio į kitas, jo nurodytas situacijos aplinkybes (atitinkamų ženklų ir ženklinimo nurodytoje sankryžoje nebuvimą). VĮ „Regitra“ specialistas V. Ž., vertindamas pareiškėjo veiksmus egzamino metu, neatsižvelgė į KET 107 punkto nuostatas ir įvertino egzaminą kritine klaida. Vienintelis VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos argumentas atmesti apeliaciją - tai jos specialisto egzaminavimo patirtis, visiškai nekreipiant dėmesio bei nevertinant ar egzaminuojamojo veiksmai atitiko ar ne eismo saugumą ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl emocijomis, o ne teisiniais argumentais paremtas VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos sprendimas yra neteisėtas.

Dėl VĮ „Regitra“ veiksmų pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Turtinę žalą sudaro 16,80 Eur už pakartotinį egzaminą, 47 Eur už UAB „Rigveda“ sumokėtą transporto nuomos paslaugą, 22,5 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

Dėl VĮ „Regitra“ specialisto veiksmų (nefiksuoti egzamino eigos) ir praktikos egzamino vertinimo neatsižvelgiant į KET 107 punkto reikalavimus, pareiškėjas turėjo egzaminą perlaikyti pakartotinai. Kadangi anksčiau laikyti egzaminą pakartotinai nebuvo galimybės, jį laikė po dviejų savaičių, per visą tą laiką patyrė stresą ir nereikalingus išgyvenimus. Atsakovo neveikimu buvo padaryta žala jo teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl tokių VĮ „Regitra“ specialisto neteisėtų veiksmų suprastėjo jo bendravimas su artimaisiais, draugais ir pažįstamais, visa tai ribojo galimybes gyventi pilnavertį socialinį ir visuomeninį gyvenimą, sudavė didelį smūgį savivertei. Todėl jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 300 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialas teismo posėdžio metu bei atsiliepime (b. l. 34-38) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsakovo manymu, VĮ „Regitra“ Kauno filialo priimto sprendimo, tiek komisijos priimto sprendimo panaikinimas, pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, kadangi pareiškėjas 2018 m. lapkričio 15 d. vairavimo praktikos egzaminą CE kategorijai įgyti išlaikė, todėl administracinė byla dėl šios skundo dalies turi būti nutraukta.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Egzaminavimo aprašas) 27 punktas numato, jog praktikos egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Egzaminavimo aprašo 27 punktas detalizuojamas VĮ „Regitra“ vidiniame teisės akte - Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 19 d.) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punktas nustato, kad įranga sumontuojama egzaminuoti skirtuose automobiliuose, todėl visose valstybės įmonei „Regitra“ priklausančiose transporto priemonėse įmontuota filmavimo technika ir laikant egzaminą su įmonei priklausančia transporto priemone, visi praktikos egzaminai yra filmuojami.

Atsakovas pabrėžė, kad asmuo gali laikyti praktikos egzaminą ir ne su įmonei priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas laikė egzaminą su išnuomota transporto priemone, kurioje filmavimo įranga nėra sumontuota, dėl ko ši transporto priemonė nėra skirta egzaminuoti Egzaminavimo aprašo 27 punkto ir Aprašo 4 punkto prasme.

Dėl žalos atlyginimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog dėl minėtų sprendimų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir panašiai. Pareiškėjas paaiškinimus iš esmės grindžia subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrįsdamas ir neindividualizuodamas subjektyvių neigiamų pasekmių. Vien aplinkybės, kad pareiškėjas įgijo teisę vairuoti CE kategorijai priskirtas transporto priemones, nutylėjimas, patvirtina, jog pareiškėjo tikslas yra tik pasibylinėti, o ne ginti teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. VĮ „Regitra“ Kauno filiale laikė CE kategorijos praktikos egzaminą. Iš 2018 m. spalio 31 d. praktikos egzamino ataskaitos Nr. 5161087 (toliau – ir Egzamino ataskaitos) matyti, kad pareiškėjas praktikos egzamino neišlaikė dėl padarytos kritinės klaidos (suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos) (b. l. 14). Pareiškėjas, nesutikdamas su Egzamino ataskaitos rezultatu (neišlaikytas (kritinė klaida)), jį apskundė VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijai, kuri 2018-11-09 protokolu Nr. (1.32)-6-18/907 (toliau – ir Komisijos protokolas) nutarė E. M. apeliaciją atmesti (b. l. 10,11).

Byloje ginčas kilęs dėl Egzamino ataskaitos dalies (Transporto priemonės valdymas punkte „Padėtis prieš posūkį į kairę. Kritinė klaida.“) ir Komisijos protokolo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, teigia, kad tiek VĮ „Regitra“ specialistas V. Ž., vertindamas jo veiksmus egzamino metu, tiek Komisija, nagrinėjusi apeliaciją, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino KET 107 punkto nuostatos, kuri leido pareiškėjui atlikti manevrą iš kraštinės padėties, nekreipė dėmesio į kitas, jo nurodytas situacijos aplinkybes (atitinkamų ženklų ir ženklinimo nurodytoje sankryžoje nebuvimą), pažeidžiant nustatytą tvarką egzamino nefilmavo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Egzaminavimo aprašas), VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (toliau – ir Vertinimo aprašas) bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtintas Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 19 d.) (toliau – Vaizdo ir garso įrašymo aprašas).

Egzaminavimo aprašo 27 punkte numatyta, kad praktikos egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įrašymo bei saugojimo įrangos techninius reikalavimus ir naudojimo tvarką tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius. Vaizdo ir garso įrašymo Aprašo 4 punkte nurodyta, ką turi fiksuoti įranga, sumontuota egzaminuoti skirtuose automobiliuose. To paties aprašo 6 ir 8 punktuose nurodyta, kad prieš pradėdamas egzaminą, egzaminuotojas informuoja egzaminuojamąjį apie egzamino filmavimą, be to prieš pradėdamas egzaminą, privalo įsitikinti, ar veikia ir įrašinėja įranga.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praktikos egzaminą laikė nedarant vaizdo ir garso įrašo (ginčo byloje dėl to nėra), akivaizdu, jog atsakovas, neužtikrindamas vaizdo ir garso įrašo darymo praktikos egzamino metu, elgėsi neteisėtai, kadangi pažeidė minėtus Egzaminavimo aprašo 27 punkto, Vaizdo ir garso įrašymo aprašo 6 ir 8 punktų reikalavimus.

Atsakovo argumentai, kad vaizdo ir garso įranga turėjo būti privalomai sumontuota tik valstybės įmonei „Regitra“ priklausančiose transporto priemonėse yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini, kadangi nei Egzaminavimo, nei Vaizdo ir garso įrašymo aprašai, jokių išimčių, dėl galimo nefilmavimo praktikos egzamino metu, nenumatė.

Vertinimo aprašo 3 punkte nustatyta, kad egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). Pagal šio aprašo 4 punktą, kritinė klaida (KK) – veiksmas, kuris: parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu (4.1 punktas); gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją) (4.2 punktas). Minėto aprašo 9.3 punkte įtvirtinta, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą.

2018 m. spalio 31 d. praktikos egzamino ataskaitoje nurodyta, kad E. M. 2018-10-31 laikydamas CE kategorijos transporto priemonės vairavimo praktinį egzaminą, padarė vieną kritinę klaidą, t. y. suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Anot atsakovo (pagal egzaminuotojo V. Ž. paaiškinimą, b. l. 44), pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sankryžoje netinkamai įvertino transporto priemonės gabaritus, sankryžos konfigūraciją, eismo juostų skaičių bei važiuojamųjų dalių plotį ir suko į kairę iš tam neskirtos pirmos eismo juostos, nors nebuvo jokių priežasčių verčiančių vairuotoją sukti į kairę iš tam neskirtos eismo juostos (Vertinimo aprašo 43.1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas minėtoje sankryžoje suko į kairę iš pirmos eismo juostos, nėra. Tačiau pareiškėjas teigia, kad atlikdamas manevrą egzamino metu, jis vadovavosi KET 107 punkto reikalavimais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 107 punkte reglamentuota, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus KET 107 punkto nuostatą, galima daryti išvadą, jog esant tam tikroms priežastims transporto priemonei leidžiama sukti ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar pareiškėjas atlikdamas ginčijamą manevrą, pagrįstai vadovavosi KET 107 nuostata.

Pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nurodė, kad važiavimo kryptimi yra įrengta pėsčiųjų salelė, dėl transporto priemonės gabaritų atliekant manevrą yra galimybė ją kliudyti, todėl jis suko egzaminuotojo nurodyta kryptimi į kairę iš dešinės eismo juostos įvažiuodamas į kraštinę dešinę (duomenys neskelbtini) eismo juostą, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl didelių vairuojamos transporto priemonės gabaritų. Nurodyti pareiškėjo argumentai atitinka KET 107 punkto numatytą išimtį dėl sukimo ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Pareiškėjo motyvams paneigti atsakovas jokių įrodymų nepateikė, išskyrus paties egzaminuotojo, kuris ginčo atveju negali būti objektyvus, paaiškinimą.

Nagrinėjamu atveju svarbiu įrodymu, galėjusiu paneigti ar patvirtinti pareiškėjo nurodytas ginčo aplinkybes, galėjo būti praktikos egzamino vaizdo ir garso įrašas, tačiau jis dėl atsakovo kaltės nebuvo daromas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praktikos egzamino metu neužtikrino vaizdo ir garso įrašo darymo, jis turi prisiimti ir iš to kylančią riziką bei atsakomybę dėl egzamino metu kilusios ginčytinos situacijos.

Teismo vertinimu, nenustačius faktinių aplinkybių įrodančių, kad pareiškėjas atlikdamas manevrą pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, tikėtini atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais be teisėto pagrindo buvo konstatuota, jog pareiškėjas, atlikdamas ginčijamą manevrą, padarė kritinę klaidą.

Dėl išvardintų priežasčių Egzamino ataskaitos dalis, kuria buvo pripažinta, jog E. M. neišlaikė praktikos egzamino dėl padarytos kritinės klaidos, panaikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Atitinkamai panaikintinas ir VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2018-11-09 posėdžio protokolas Nr.(1.32)-6-18/907.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas – yra viešojo administravimo subjektai, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą, todėl savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2018-11-09 posėdžio protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo nesutikimą su egzaminuotojo sprendimu grindė tuo, kad ginčo sankryžoje nėra įrengtų kelio ženklų „Eismo kryptis sankryžoje“ KET priedas 1 ženklai 507-512 imtinai, taip pat eismo juostose nėra ženklinimo „Važiavimo kryptis juostoje“ KET priedas 3 1.16 p., be to, ginčijamą manevrą atliko dėl transporto priemonės gabaritų nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir laikydamasis KET 107 punkto reikalavimų. Apeliacijos komisija, 2018-11-09 posėdžio protokolu atmesdama apeliaciją, šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių visiškai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Iš esmės vieninteliu motyvu, atmetant pareiškėjo skundą, komisija įvardijo jos specialisto V. Ž. egzaminavimo patirtį. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad ginčijamame individualiame administraciniame akte (Komisijos protokole) nėra motyvuojamosios dalies. Nei pačiame Komisijos protokole, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė atmesti pareiškėjo apeliaciją. Minėti Komisijos protokolo turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2018-11-09 protokolas Nr. (1.32)-6-18/907 negali būti pripažintas pagrįstu, teisėtu ir šiuo savarankišku pagrindu turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl žalos atlyginimo

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismui nustačius, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, pripažintina, jog dėl minėtų veiksmų, pareiškėjas privalėjo pakartotinai laikyti praktikos egzaminą, dėl ko akivaizdžiai patyrė 63,80 Eur turtinę žalą (sumokėta 16,80 Eur už pakartotinį egzaminą bei 47 Eur už UAB „Rigveda“ transporto nuomos paslaugą, b. l. 6,7), todėl jo prašymas priteisti turtinę žalą tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti ir neturtinę žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų egzaminą turėjo perlaikyti pakartotinai po dviejų savaičių, o per visą tą laiką patyrė stresą ir nereikalingus išgyvenimus. Dėl atsakovo veiksmų suprastėjo jo bendravimas su artimaisiais, draugais ir pažįstamais, visa tai ribojo jo galimybes gyventi pilnavertį socialinį ir visuomeninį gyvenimą, sudavė didelį smūgį savivertei.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl to, kad egzaminą turėjo perlaikyti pakartotinai. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų teismas vertina 100 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 100 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai priimtas sprendimas, jis turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (b. l. 8), todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2018 m. spalio 31 d. Praktikos egzamino ataskaitos Nr. 5161087 dalį, kuria buvo pripažinta, jog E. M. neišlaikė praktikos egzamino dėl padarytos kritinės klaidos.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ apeliacijos komisijos 2018 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-18/907.

Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, 63,80 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 22.50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisJolanta Medvedevienė