- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-186-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00470-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., VĮ Turto bankui, N. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., VĮ Turto bankui ir N. G. dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2017-01-26 patikslintame pareiškime prašo nustatyti turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) M. G. ir B. G. buvo broliai; 2) jis savo faktiniais veiksmais, t. y. pradėjus valdyti turtą, priėmė savo mirusio dėdės B. G. palikimą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas yra sūnus 2011-12-12 mirusio M. G., kuris mirė nespėjęs priimti palikimo po 2011-09-25 mirusio brolio B. G. mirties. B. G. neturėjo vaikų ir sutuoktinės, jo tėvai ir seneliai mirę, testamento jis nebuvo sudaręs, todėl vienintelis paveldėtojas pagal įstatymą buvo jo brolis M. G., kuris po brolio mirties beveik tris mėnesius iki dėl pablogėjusios sveikatos atsigulant į ligoninę kartu su sūnumi (pareiškėju) valdė ir prižiūrėjo jo turtą. Po netikėtos tėvo M. G. mirties 2011-12-12 B. G. turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjas, nes nuo 2011 m. gruodžio mėnesio jis nuolat lankėsi ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)., užsukdamas patikrinti, ar nebegyvenamoje sodyboje nėra įsilaužėlių, nuo takų nukasdavo sniegą, garaže remontavo savo automobilį, ūkiniuose pastatuose laikė savo darbo įrankius, šiltuoju metu šienavo žolę, genėjo senus ir sodino naujus medžius ir kt., remontavo avarinės būklės pastatus, sandėlį, tvartą, sumokėjo susikaupusią 57,79 Eur skolą UAB „Jonavos paslaugos“ už komunalinių atliekų išvežimą ir nutraukė B. G. vardu sudarytą buitinių atliekų (paslaugų) sutartį, sumokėjo susikaupusią 65,05 Eur skolą AB „LESTO“ už sunaudotą elektros energiją, vėliau pats asmeniškai mokėjo už sunaudotą elektros energiją pagal atsiskaitymo knygelę. Nors M ir B pavardės skiriasi viena raide, be to, viena raide skiriasi ir jų tėvo A pavardė, tačiau pateiktos pažymos iš Gyventojų registro apie asmens duomenis patvirtina, kad M ir B tėvas buvo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 1979-12-22, ir motina J. G., mirusi 2006-12-11, iš ko seka, kad M ir B buvo broliai.
Su patikslintu pareiškimu pateikti suinteresuotų asmenų M. G. bei N. G. rašytiniai sutikimai, kad teismas nustatytų abu juridinę reikšmę turinčius faktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2017-02-17 atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, kad M. G. ir B. G. buvo broliai ir kad pareiškėjas priėmė mirusio dėdės B. G. palikimą faktiniu valdymu, neprieštaraus dėl pareiškėjo prašymo patenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-337 nustatyta, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-12-12. Jo tėvas – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 1979-12-22, motina – J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi 2006-12-11. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-335 taip pat nustatyta, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-09-25. Jo tėvas – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 1979-12-22, motina – J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi 2006-12-11. Kadangi M. G. ir B. G. tėvais nurodyti tie patys asmenys, darytina išvada, jog M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2011-12-12, buvo B. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-09-25, brolis.
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. G. ir suinteresuotas asmuo M. G. yra sūnūs M. G., mirusio 2011-12-12, o N. G. – M. G. sutuoktinė – yra V. G. ir M. G. mama.
2012-04-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b. l. 12–33) patvirtina, kad pareiškėjas V. G. pagal įstatymą po tėvo M. G. mirties paveldėjo 3/8 dalis jo vardu likusio palikimo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2016-02-08 išrašo (b. l. 42–48) nustatyta, kad kitą M. G. palikimo dalį paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą paveldėjo pareiškėjo brolis M. G. ir pareiškėjo motina N. G. – M. G. sutuoktinė. Taip pat viešojo registro duomenimis nustatyta, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ¼ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ¼ dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) liko įregistruota 2011-09-25 mirusio B. G. vardu (b. l. 42–48).
Bylos duomenys patvirtina, jog M. G. brolis B. G., miręs 2011-09-25, neturėjo vaikų, sutuoktinės, jo tėvai buvo mirę, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta (b. l. 40), taigi jo paveldėtojai pagal įstatymą buvo jo vienintelis brolis M. G. (kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis) arba jo vienintelio brolio vaikai, kaip penktos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str.). Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, penktos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Kadangi M. G. mirė 2011-12-12, t. y. dar net nesuėjus CK 5.50 straipsnyje numatytam terminui palikimui priimti ir nesuspėjęs brolio palikimo priimti (pažymėtina, jog juridinis faktas, kad jis priėmė brolio palikimą faktiniu valdymu, teismo sprendimu nėra nustatytas ir niekas iš įpėdinių neprašė, kad jis būtų nustatytas), vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, nebelikus pirmesnės eilės (šiuo atveju – ketvirtos eilės) įpėdinių, paveldėjimo teisė perėjo Mečio vaikams, kaip penktos eilės įpėdiniams, kurie, kad įgytų dėdės B. G. palikimą, turėjo jį priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.).
Pareiškėjo teigimu, kurio suinteresuoti asmenys M. G. ir N. G. neginčijo, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo šiais paaiškinimas, kuriuos patvirtina ir rašytiniai išrodymai, netikėti, būtent pareiškėjas, kaip vienas iš penktos eilės įpėdinių, iš karto po savo tėvo Mečio mirties 2011-12-12 faktiškai pradėjo paveldimą dėdės turtą valdyti kaip savo, nes nuo 2011 m. gruodžio mėnesio jis nuolat lankėsi ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) užsukdamas patikrinti, ar nebegyvenamoje sodyboje nėra įsilaužėlių, nuo takų nukasdavo sniegą, garaže remontavo savo automobilį, ūkiniuose pastatuose laikė savo darbo įrankius, šiltuoju metu šienavo žolę, genėjo senus ir sodino naujus medžius ir kt., remontavo avarinės būklės pastatus, sandėlį, tvartą, sumokėjo susikaupusią 57,79 Eur skolą UAB „Jonavos paslaugos“ už komunalinių atliekų išvežimą ir nutraukė B. G. vardu sudarytą buitinių atliekų (paslaugų) sutartį, sumokėjo susikaupusią 65,05 Eur skolą AB „LESTO“ už sunaudotą elektros energiją, vėliau pats asmeniškai mokėjo už sunaudotą elektros energiją pagal atsiskaitymo knygelę.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Teismo nuomone, abu juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti juos patvirtinančių dokumentų, todėl teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, kurių suinteresuoti asmenys M. G. ir N. G. neginčijo, paveldėjimo tikslu nustato abu juridinę reikšmę turinčius faktus – kad M. G. ir B. G. buvo broliai ir kad pareiškėjas priėmė mirusio dėdės B. G. palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 str. 1 d. 1 ir 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2011-12-12, buvo B. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-09-25, brolis.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-09-25, mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti B. G. turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.