- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2-173-940/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04131-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Darius Staškevičius
- Kategorijos
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei J. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo A. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 129, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – Ž., o atsakovui – Ž.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuoka yra iširusi galutinai ir jos atkurti neįmanoma. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dėl ko prasidėjo psichologinė įtampa, sutuoktiniai tapo svetimi ir apie 10 metų negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Ieškovė paskutiniu metu pradėjo gyventi su kitu vyru ir jos su atsakovu šeimos ryšiai nutrūko.
Atsiliepimas
3. Ieškovė, jos atstovas prašo dalinti santuokoje įgytą turtą taip kaip ieškovė išdėstė savo atsiliepime į atsakovo pateiktą priešieškinį.
4. Atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: sekciją – 100 Eur vertės, televizorių LG 43UH668V – 200 Eur vertės, kampinę sofą – 100 Eur vertės, šaldytuvą Atlant MXM 1703 – 80 Eur vertės, dujinę viryklę Mora 2200 – 50 Eur vertės, skalbimo mašiną EDESA Eco princess LP–531 – 50 Eur vertės, mikrobangų krosnelę Samsung CE287DNR – 30 Eur vertės, virtuvės stalą ir 3 kėdes –150 Eur vertės, muzikinį centrą Sony CMT– EP303 – 50 Eur vertės, kompiuterį LG – 50 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą (iš viso 11 vnt. spintelių) bendros 800 Eur vertės, oro garintuvą –50 Eur vertės, tris plastikinius langus, bendros 800 Eur vertės, automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2700 Eur vertės, automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 1300 Eur sumai, automobilio AUDI A6, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 1100 Eur sumai. Iš viso turto už 7610 Eur.
5. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: sekciją (juodos –rudos spalvos) – 100 Eur vertės, televizorių LG LW 4500 – 100 Eur vertės, sofą – lovą – 100 Eur vertės, garažą Nr. 83, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5450 Eur vertės. Iš viso turto už 5750 Eur.
6. Priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovės J. Ž. naudai 930 Eur piniginę kompensaciją.
7. Ieškovė kreditorių neturi, o prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole.
Šalies argumentai
8. Atsakovas A. Ž. pateikė priešieškinį. Sutinka, kad santuoka yra nutrūkusi ir jos atkurti nebeįmanoma. Prašo santuoka nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokos metu įgyta pavardė.
Atsiliepimas
10. Prašo tenkinti priešieškinį ir santuokoje įgytą turtą dalinti jo priešieškinyje nurodytu būdu. Mano, kad ieškovė tikslindama savo reikalavimus dėl turto padalijimo turėjo teikti ne atsiliepimą į priešieškinį, o ieškinį. Tokio procesinio dokumento byloje nėra pateikta, todėl turi būti nagrinėjamas ir vertinamas ieškovės ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje nurodytas turto padalijimo būdas.
11. Atsakovas prašo ieškovei J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: sekciją (juodos – rudos spalvos) – 100 Eur vertės, televizorių LG LW4500 – 100 Eur vertės, sofą – lovą – 100 Eur vertės, muzikinį centrą Sony CMT – EP303 – 50 Eur vertės, kompiuterį LG – 50 Eur vertės. Iš viso turto už 400 Eur.
12. Atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąją patalpą – garažą Nr. 83, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5450 Eur vertės, ir kilnojamuosius daiktus: sekciją – 100 Eur vertės, televizorių LG 43UH668V – 200 Eur vertės, kampinę sofą – 100 Eur vertės, šaldytuvą Atlant MXM 1703 – 80 Eur vertės, dujinę viryklę Morą 2200 – 50 Eur vertės, skalbimo mašiną EDESA Eco princess LP–531 – 50 Eur, mikrobangų krosnelę Samsung CE287DNR – 30 Eur, virtuvės stalą ir 3 kėdes – 50 Eur vertės. Iš viso turto už 6110 Eur.
13. Atsakovas prašo transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2700 Eur vertės, pripažinti asmenine jo nuosavybe.
14. Iš atsakovo A. Ž. ieškovės J. Ž. naudai priteisti 650 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir 2855 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį – iš viso 3505 Eur.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja, kad prievolė valstybei būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
16. Ieškovės J. Ž. ir A. Ž. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 129.
17. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Ž., kuri šiuo metu yra pilnametė.
18. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai daugiau nei dešimt metų nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.
20. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
21. Ieškovės prašymu ir tarp šalių nesant ginčo, jai paliktina santuokinė pavardė „Ž.“, o atsakovui – „Ž.“ (CK 3.69 straipsnis).
22. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl ieškovės atsikirtimų išdėstytų atsiliepime į priešieškinį
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir su tuo susiję klausimai. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, o atsakovas atsikirsdamas į ieškinį, 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė priešieškinį, kurį tikslino du kartus ir galutinai savo reikalavimus išdėstė 2020 m. gruodžio 7 d. teismui pateiktame priešieškinyje. Ieškovė 2021 m. sausio 26 d. atsiliepime išdėstė atsikirtimus į priešieškinį, kurie yra iš esmės analogiški 2020 m. lapkričio 13 d. atsiliepime išdėstytiems atsikirtimams, kadangi priešieškinis buvo tikslintas tik dalyje dėl prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir galutinai išdėstė savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentais, kad atsakovas neturėjo galimybės susipažinti ir atsikirsti į ieškovės išdėstytą ir pasikeitusią poziciją dėl turto padalijimo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, be kita ko turi išspręsti vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–222/2009).
26. Ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2021 m. sausio 26 d. atsiliepimuose į priešieškinį galutinai išdėstyta pozicija ir reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų atitinka kasacinio teismo praktiką ir proceso įstatymo reikalavimus.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
27. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
28. Byloje aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta (CK 3.123 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju turtas dalintinas atsižvelgiant į šalių turimo turto objektų skaičių, į turto sąsajas su kiekviena iš šalių, paskirtį, reikšmę šalių gyvenime, šalių tarpusavio santykius.
30. Teismas, vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, pažymi ir tai, kad šalių paaiškinimai dėl santuokoje įgyto turto vertės taip pat yra įrodymai (CPK 186 straipsnis), tačiau teismas neturi jokių kitų galimybių patikrinti šių įrodymų pagrįstumą, nes šalys nepateikė kitų objektyvių leistinų įrodymų, taip pat įrodymų patvirtinančių pačių šalių nurodytas vertes, o kartu ir įrodymų, paneigiančių priešingos šalies nurodytas vertes.
Dėl nekilnojamojo turto – garažo padalijimo
31. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2009 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priklauso negyvenamoji patalpa – garažas Nr. 83, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiau santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo turto šalys neturi.
32. Atsakovas byloje pateikė UAB „Ober – Haus“ atliktą garažo vertinimo ataskaitą, kuria remiantis garažas įvertintas 5450 Eur. Ginčo tarp šalių dėl atsakovo nurodytos garažo 5450 Eur vertės nėra, todėl teismui nėra pagrindo ja nesivadovauti (CPK 187 straipsnis).
33. Abi šalys prašė priteisti garažą natūra kiekvienai jų, kitai šaliai priteisiant ½ garažo vertės piniginę kompensaciją.
34. Ieškovė prašymą priteisti jai garažą natūra argumentavo tuo, kad atsakovui yra atimta teisė vairuoti, jis turi kreditorių – yra skolingas valstybei, o ji turi teisę vairuoti transporto priemonę ir ateityje planuoja įsigyti automobilį, todėl garažas yra reikalingas ir natūra priteistinas būtent jai.
35. Atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad visada jis prižiūrėjo ir rūpinosi garažu, šiuo metu ten laikomas jam priklausantis automobilis VW Golf, prašo garažą priteisti jam, o ieškovei ½ garažo vertės piniginę kompensaciją.
36. Teismo nuomone šalių nekilnojamas turtas – garažas, vertinant jo paskirtį ir technines savybes, didžiausią vertę turi tik kai yra kaip vienas turtinis kompleksas.
37. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad iki šiol garažu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius atsakovas. Šių aplinkybių ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, be to ir ieškinyje ieškovė nurodė ir pripažino, kad nekilnojamuoju turtu naudojasi atsakovas, todėl jį prašo priteisti jam. Esant nustatytoms aplinkybėms garažas natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina 2725 Eur piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos duomenimis įsidarbino, įvertinant ir priteistinos kompensacijos dydį, nėra pagrindo spręsti, kad jis nebus pajėgus išmokėti priteisto dydžio kompensaciją ieškovei (CK 3.117 straipsnis, 3.119 straipsnis).
Dėl automobilių VW Golf ir Audi A 6 Avant
38. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovės paaiškinimai dėl aplinkybių nuo kada šalys neveda bendro ūkio prieštaringi. Ieškinyje ir 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau apie dešimt metų negyvena sutuoktinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Analogiškai aplinkybes nurodė ir atsakovas. Vėliau ieškovė teigė, kad bendras ūkis nutrūko tik 2020 m. liepos mėn., nes iki tol ji mokėjo už atsakovo mobilaus ryšio paslaugas, televiziją bei internetą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos už suteiktas mobilaus ryšio bei interneto paslaugas, ieškovės banko sąskaitos išrašai, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl interneto, televizijos ir mobilaus ryšio paslaugų apmokėjimo laikotarpiu 2019 m. lapkričio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti ir spręsti, kad šalys iki 2020 m. liepos mėn. vedė bendrą ūkį.
40. 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad 2020 m. vasario mėn. automobilį VW Golf atsakovas įgijo ne už bendras, o už asmenines lėšas. Apklausta liudytoja šalių dukra G. Ž. taip pat teigė, kad jos žiniomis automobilį VW Golf atsakovas įgijo už motinos dovanotus pinigus. Bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad tuo metu ieškovė jau palaikė artimus santykius su kitu asmeniu, ir šalių santuokiniai santykiai buvo faktiškai nutrūkę. Byloje nustatyta, kad faktiškai ieškovė 2020 m. kovo mėn. išsikėlė iš atsakovui priklausančio buto ir pradėjo gyventi su kitu vyru.
41. Esant nustatytoms aplinkybėms automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.89 straipsnis, 3.118 straipsnis).
42. 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad automobilį Audi Avant A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2011 m. ir iš esmės sutiko ir pripažino, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip jau minėta šalys nurodė, kad apie dešimt metų neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad šis automobilis 2011 m., kai tikėtina šalių santykiai jau buvo pašliję, buvo įgytas tik už asmenines atsakovo lėšas, nėra (CPK 185 straipsnis), todėl jis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis).
43. Automobilį Audi Avant A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas pardavė. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Transporto pirkimo – padavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis turi kėbulo defektų ir parduodamas už 500 Eur. Pažymėtina, kad nors ieškovė, jos iniciatyva apklausta liudytoja G. Ž. nurodė, kad automobilis buvo parduotas už 1100 Eur, tačiau šios aplinkybės tiek ieškovės, tiek liudytojos teigimu joms žinomos tik iš atsakovo pasakojimų. Nesant objektyvių leistinų įrodymų ir atsakovui šias aplinkybes neigiant, teismas sprendžia, kad aplinkybių dėl 1100 Eur pardavimo kainos ieškovė neįrodė. Pagrindo spręsti, kad 1999 m. gamybos automobilis (daugiau nei 20 m. senumo) buvo parduotas už nepagrįstai mažą 500 Eur kainą nėra. Didesnės automobilio vertės nepagrindžia ieškovės pateikti skelbimai iš internetinių portalų, kuriuose Audi A6 Avant kaina svyruoja nuo 750 Eur iki 2250 Eur, nes tai nėra individualus transporto priemonės vertės nustatymas. Vadovaujantis išdėstytu ieškovei priteistina piniginė kompensacija ? pusė automobilio kainos nurodytos 2020 m. rugpjūčio 19 pirkimo – pardavimo sutartyje, tai yra 250 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis).
44. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemonę VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo tarp šalių dėl šios transporto priemonės pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos 1300 Eur vertės nėra (CPK 187 straipsnis).
45. 2020 m. liepos 20 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-834-1083/2020 transporto priemonė VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuota, kadangi atsakovas ją vairavo būdamas neblaivus. Transporto priemonė buvo konfiskuota dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 650 Eur dydžio piniginė kompensacija, tai yra pusė automobilio vertės už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (CK 3.115 straipsnio 1 dalis, 3.98 straipsnio 3 dalis).
Dėl virtuvės baldų komplekto ir plastikinių langų
46. Šalių pozicija dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto (neįskaitant automobilių) išskyrė tik dėl virtuvės baldų komplekto. Ieškovės teigimu virtuvės baldų komplektas buvo pirktas už jų bendras lėšas ir jį sudaro 11 spintelių, kurių vertė 800 Eur. Atsakovas teigė, kad virtuvės baldų komplektas jiems nepriklauso, nes jį pirko jo motina už savo lėšas.
47. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvams B. Ž. ir S. Ž..
48. 2010 m. rugpjūčio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu B. Ž. ir S. Ž. (atsakovo tėvai) šį butą padovanojo asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. Ž..
49. Nors dėl virtuvės baldų komplekto įsigijimo šalių paaiškinimai išsiskyrė, tačiau teigdamas, kad virtuvės baldų komplektas priklausė ne šalims, o jo motinai atsakovas jokių objektyvių įrodymų patvirtančių šiuos teiginius neteikė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
50. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, įvertinant tai, kad virtuvės baldai, sprendžiant iš šalių paaiškinimų, buvo pirkti apie 2001 m., kai šalys jau būdami santuokoje gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), labiau tikėtina, jog virtuvės baldų komplektas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoka tarp sutuoktinių dalintinas (CK 3.88 straipsnis).
51. Ieškovės paaiškinimais virtuvės baldų komplekto vertė 800 Eur. Kaip jau minėta šalių paaiškinimai taip pat yra įrodymai (CPK 186 straipsnis). Įrodymų paneigiančių ieškovės paaiškinimus dėl virtuvės baldų (11 spintelių) vertės atsakovas neteikė, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės nurodyta 800 Eur verte (CPK 3.119 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad virtuvės baldais šiuo metu naudojasi atsakovas, jie priteistini atsakovui, o ieškovei priteistina 400 Eur piniginė kompensacija (CK 3.88 straipsnis, 3.117 straipsnis).
52. Ieškovė į dalintino turto sąrašą įtraukė 800 Eur vertės plastikinius langus, kuriuos prašo priteisti atsakovui. Ieškovė nurodo, kad šalims gyvenant santuokoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pakeisti ir sudėti plastikiniai langai – virtuvėje, kambaryje bei balkone. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, kad plastikiniai langai (apie 2003 m. virtuvėje bei kambaryje, o apie 2007 m. balkono durys) buvo sudėti sutuoktiniams gyvenant nurodytame bute nėra. Taip pat nėra ginčo, kad tuo metu šis butas priklausė nuosavybės teise atsakovo motinai.
53. Ieškovė teigė, kad plastikiniai langai buvo įdėti už jos motinos dovanotus pinigus, todėl tarp šalių nutraukiant santuoką yra dalintini. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. N. (ieškovės sesuo). Liudytoja G. G. (ieškovės motina) nors tikslios sumos nurodyti negalėjo, tačiau 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad davė atsakovui pinigų, kad galėtų bute, kuriame tuo metu gyveno sutuoktiniai, pakeisti ir sudėti plastikinius langus. Šalys tuo metu vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad šalys siekė pagerinti savo gyvenimo ir buities sąlygas. Ir nors liudytojos yra ieškovės sesuo ir motina, teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, o ieškovės pozicija laikytina pagrįsta ir nuoseklia. Atsakovas nurodydamas, kad langus už savo lėšas keitė jo motina, kuriai tuo metu nuosavybės teise priklausė butas, jokių patikimų objektyvių įrodymų neteikė ir šias aplinkybes iš esmės grindė tik savo paaiškinimais (CPK 185 straipsnis).
54. Langai yra būtini pastato (nagrinėjamu atveju buto) konstrukcijos dalis, todėl jie vertintini, ne kaip atsakovui priteistinas kilnojamasis turtas, o kaip nekilnojamojo turto (buto) pagerinimas.
55. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, kad langai buvo pakeisti šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, nėra. Nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje nepaneigta ieškovės teisė dėl kompensacijos už turto, kuris šiuo metu priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui, pagerinimą. Nors tuo metu, kai buvo pakeisti plastikiniai langai, butas buvo registruotas atsakovo motinos vardu, tačiau buto, kuris vėliau tapo atsakovo asmenine nuosavybe, pagerinimais naudojosi ginčo šalys (CK 3.98 straipsnis).
56. Ieškovė nurodė, kad plastikinių langų vertė šiuo metu yra 800 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų ir šalys neįrodinėjo kiek padidėjo buto vertė pakeitus langus, tačiau teismo vertinimu langų pakeitimas padidino nekilnojamojo turto (buto) vertę (CK 3.98 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, ieškovei priteistina 400 Eur piniginė kompensacija už buto pagerinimą (trijų langų pakeitimą). Teismo nuomone tokia suma atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus ir yra pagrįsta (CK 1.5 straipsnis, 3.98 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl kito kilnojamojo turto (baldų, buitinės technikos, kitų namų apyvokos daiktų)
57. Šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose dėl kito kilnojamojo turto – baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iš esmės sutapo, ginčo tarp šalių nėra, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalintinas.
58. Ieškovė į dalintino turto sąrašą įtraukė oro garintuvą. Atsakovui neneigiant, kad toks turtas buvo įgytas santuokoje ir šiuo metu realiai egzistuoja, šis turtas taip pat pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką yra dalintinas.
59. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalys pateikė dalintino kilnojamojo turto – virtuvės stalo ir trijų kėdžių skirtingas rinkos vertes, sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų šalių nurodytų daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu. Konstatuotina, kad virtuvės stalo ir trijų kėdžių vertė yra – 100 Eur ((150 Eur + 50 Eur)/2) (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 3.119 straipsnis). Dėl kito dalintino turto vertės šalių pozicijos sutapo (CPK 187 straipsnis).
60. Atsižvelgiant į tai, kad visi daiktai yra likę bute, kuriame šiuo metu gyvena ir jais naudojasi A. Ž., kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai) dalintini ieškovės nurodytu būdu.
61. Atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteistini šie kilnojamieji daiktai: sekcija – 100 Eur vertės, televizorius LG 43UH668V – 200 Eur vertės, sofa (kampinė) – 100 Eur vertės, šaldytuvas Atlant MXM 1703 – 80 Eur vertės, dujinė viryklė Mora 2200 – 50 Eur vertės, skalbimo mašina EDESA Eco princess LP–531 – 50 Eur vertės, mikrobangų krosnelė Samsung CE287DNR – 30 Eur vertės, virtuvės stalas ir trys kėdes – 100 Eur vertės, muzikinis centras Sony CMT– EP303 – 50 Eur vertės, kompiuteris LG – 50 Eur vertės, oro garintuvas – 50 Eur vertės. Bendra priteistino turto vertė 860 Eur.
62. Ieškovei priteistina sekcija (juodos–rudos spalvos) – 100 Eur vertės, televizorius LG LW 4500 – 100 Eur vertės, sofa – lova – 100 Eur vertės. Iš viso turto už 300 Eur.
63. Iš atsakovo ieškovei, už tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteistina 280 Eur piniginė kompensacija ((860 Eur + 300 Eur)/2 – 300 Eur) (CK 3.116 straipsnis, 3.119 straipsnis).
64. Ieškovei natūra tenka turto už 300 Eur, atsakovui iš viso tenka turto už 7 110 Eur (860 Eur (baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai) + 800 Eur (virtuvės baldų komplektas)+ 5450 Eur (garažas)).
65. Ieškovei iš atsakovo priteista 900 Eur (250 Eur + 650 Eur) už santuokinio turto sumažinimą (automobilio Audi Avanat A 6 pardavimą ir VW Multivan konfiskavimą), 400 Eur už turto pagerinimą (bute pakeistus plastikinius langus), ir 3405 Eur (2725 Eur + 280 Eur + 400 Eur) piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
66. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 4 705 Eur piniginė kompensacija (900 Eur + 400 Eur + 3405 Eur) (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.98 straipsnis, CK 3.119 straipsnis).
Dėl prievolių padalijimo
67. Bylos duomenis atsakovas turi neįvykdytą prievolę valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl baudžiamojoje byloje e1-834-1083/2020 paskirtos baudos ir priteistų proceso išlaidų. Ginčo dėl šios prievolės pobūdžio nėra, todėl ji pripažintina asmenine atsakovo prievole (CK 3.112 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis iš dalies.
69. Tekinti šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, iš dalies tenkinti šalių reikalavimai dėl turto padalijimo. Teismas sprendžia, kad tenkinta apie 70 proc. ieškovės ir atsakovo reikalavimų.
70. Ieškovė atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 198 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).
71. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės atsakovui priteistina 138,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (198 Eur x 70 proc.) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).
72. Iš atsakovo proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistinos išlaidos į valstybės pajamas ? 191 Eur žyminis mokestis už tenkintus ieškovės reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 75 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 7,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 129, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką J. Ž. palikti pavardę ? „Ž.“, A. Ž. – „Ž.“.
Priteisti ieškovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:
- sekciją (juodos – rudos spalvos), televizorių LG LW 4500, sofą – lovą.
Priteisti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise garažą Nr. 83, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti A. Ž. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:
- sekciją, televizorių LG 43UH668V, sofą (kampinę), šaldytuvą Atlant MXM 1703, dujinę viryklę Mora 2200, skalbimo mašiną EDESA Eco princess LP–531, mikrobangų krosnelę Samsung, virtuvės stalą ir tris kėdes, muzikinį centrą Sony CMT– EP303, kompiuterį LG, virtuvės baldų komplektą (11 vienetų spintelių), oro garintuvą.
Pripažinti, kad transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Priteisti ieškovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4705 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus) piniginę kompensaciją už priteistą didesnės vertės turtą natūra ir bendro turto sumažinimą.
Pripažinti, kad atsakovo A. Ž. prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kylanti iš Panevėžio apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-834-1083/2020 yra asmeninė A. Ž. prievolė.
Priteisti iš ieškovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 138,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 191 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 7,60 Eur (septynis eurus ir 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.