Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-1673/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
2-1673/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00474-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras”
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
Civilinė byla Nr. 2-1673/2014
Teismo proceso Nr. 2-57-3-00474-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:110.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria sustabdytos atsakovo vykdomos viešojo pirkimo Nr. 138918 procedūros, priimtos civilinėje byloje 2-1446-253/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl atsakovo (perkančiosios organizacijos) priimtų sprendimų panaikinimo viešame pirkime Nr. 138918.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti:

1) neteisėtu atsakovo sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo 2014 m. liepos 14 d. pretenziją dėl viešojo pirkimo procedūrų;

2) neteisėtu atsakovo 2014 m. liepos 7 d. Viešojo konkurso Nr. 138918 sąlygų aiškinimo pirmuoju ir trečiuoju klausimais;

3) ex officio spręsti dėl Viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyną paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 138918) sąlygų teisėtumo ir konstatavus jų neteisėtumą spręsti klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 138918 procedūras, kadangi priešingu atveju minėtų sprendimų ginčijimas neteks prasmės; bus pažeisti viešųjų pirkimų principai ir neužtikrinta galimybė tiekėjams visapusiškai įvertinti pirkimo reikalavimus ir numatomą paslaugų teikimą; bus pažeisti ne tik ieškovo interesai, tačiau ir visos visuomenės interesai, kadangi nebus užkirstas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, nebus užtikrintas Viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, tikslai – racionaliai naudoti lėšas ir efektyvus tiekėjų teisių gynimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, byloje nesant duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus iš esmės galėtų būti neįsisavintos projekto įgyvendinimui skirtos lėšos laikė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nuomone šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje iki ginčo išsprendimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nutartį vykdyti skubiai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1 Ieškovas neįrodė tikėtino reikalavimo pagrįstumo ir teismo sprendimo neįvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo. Ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo (tiekėjo) pretenziją, pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Ginčo konkursas ir sąlygos paskelbtos 2013 m. birželio 20 d. Ieškovas šiame pirkime nutarė dalyvauti ir priėmėte kvietimą sekančią dieną. Nuo šio momento ieškovas turėjo teisę per 10 dienų atsakovui teikti pretenziją dėl konkurso sąlygų ir/ar skųsti Konkurso sąlygas teismui. Ieškovas pretenziją pateikė daugiau nei po 1 metų. Be to, ieškovui į visus klausimus buvo atsakyta 2014 m. liepos 7 d. ir 2014 m. liepos 11 d. paaiškinimais. Apie tai ieškovas nutyli. Kadangi ieškovas atsakovui pretenziją dėl neaiškių konkurso sąlygų pateikė praėjus daugiau nei metams nuo Konkurso paskelbimo dienos, atsakovas pagrįstai sprendimu atsisakė nagrinėti pavėluotai pateiktą pretenziją. Įvertinus aplinkybę, kad bet koks perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas konkurso sąlygų nekeičia, ieškovo siekis praėjus daugiau kaip metams po Konkurso sąlygų paskelbimo kvestionuoti sąlygų turinį ir teisėtumą vertintinas tik kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, siekiant pirkimo procedūrų vilkinimo.

2. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Pirkimo metu pigiausios tiekėjų pasiūlytos kainos - 85,05 Lt su PVM už vieną toną komunalinių atliekų pietinėje miesto dalyje tvarkymą ir 85,55 Lt su PVM už vieną toną komunalinių atliekų šiaurinėje miesto dalyje tvarkymą. Tuo tarpu ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ginti savo privatų interesą ir kuo ilgiau tiekti iš jo perkamas paslaugas už šiuo metu galiojančią 126,93 Lt su PVM kainą už vieną toną komunalinių atliekų tvarkymą. Taigi dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visų pirma nukenčia Klaipėdos miesto gyventojai ir kiti atliekų turėtojai. Tokiu būdu taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Taigi, ieškovo reikalavimai neatitinka tikėtino reikalavimo pagrįstumo kriterijaus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės suponuoja didesnė žalos atsiradimą, nes jų taikymas užvilkins viešojo pirkimo procedūras, sutarties pasirašymą, taip pat ir sutarties vykdymo pradžią, o tuo pačiu ir gerokai mažesnę perkamų paslaugų kainą, kurios dydis visų pirma įtakoja miesto gyventojų ir kitų atliekų turėtojų mokamos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį.

Ieškovas nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos apelianto vykdomos viešojo pirkimo procedūros, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Remiantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip laikinoji apsaugos priemonė viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Įstatymas nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė viešojo konkurso procedūras, tokiu būdu siekdamas užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir šalių interesų pusiausvyrą.

Apeliantas, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį nurodydamas, kad ieškovas neįrodė tikėtino reikalavimo pagrįstumo ir teismo sprendimo neįvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo. Be to, pasak apelianto, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, kadangi atsakovas yra priverstas iš ieškovo pirkti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas aukštesne kaina, nei Pirkimo metu buvo pasiūlyta pigiausia tiekėjo kaina.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti ieškinio pagrįstumo, kadangi į tai bus atsakyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė viešojo pirkimo procedūras.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovui priėmė palankų sprendimą – be kita ko, nutraukė viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyną paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 138918) procedūras konstatavęs, jog perkančioji organizacija, atsisakydama pateikti ieškovo prašomos informacijos ir nenagrinėdama pateiktų 2014 m. liepos 14 d. ir 2014 m. liepos 17 d. pretenzijų, apribojo galimybes tinkamai parengti pasiūlymą; atsakovo suformuluotos Konkurso sąlygos buvo neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, pažeidžiančios viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.), taip pat ir efektyvų tiekėjų pažeistų teisių gynimo ir perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros principą. Teismas taip pat konstatavo, kad perkančiajai organizacijai 2014 m. gegužės 29 d. paskelbus patikslintas konkurso sąlygas ir nukėlus pasiūlymo pateikimo terminą, ieškovas nepraleido pretenzijos pateikimo termino, kaip atsakovas nurodo atskirajame skunde. Taigi nustačius minėtas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nors ieškovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės dar ir nėra įsiteisėjęs.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo.

Iš bylos medžiagos ir Konkurso sąlygų turinio matyti, kad konkursas buvo skelbiamas ne tik dėl Klaipėdos regiono komunalinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir išvežimo paslaugų pirkimo, tačiau ir 2014 - 2016 m. planuojamų pusiau požeminių ir požeminių konteinerių įrengimo paslaugų pirkimo. Akivaizdu, kad nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tokia sutartis būtų sudaryta su tiekėju laimėjusiu konkursą, kuris pradėtų vykdyti prievoles pagal Sutartį, tuo tarpu ieškovas iš esmės netektų galimybės sudaryti Sutarties. Aplinkybė, kad ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo, nepaneigia fakto, jog galimybė ieškovui su atsakovu sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, ko ir siekiama pateiktu ieškiniu, būtų apsunkinta. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo pažymi, kad viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu, kaina) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ nustatytų tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (VPĮ 3 str. 1,2 d., 95 str. 5 d.). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės prieš kitą. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir tam tikros visuomenės dalies interesui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomo konkurso objektu sprendžia, kad atsakovui ir atitinkamai visuomenės daliai, kaip ir iki šalių ginčo yra teikiama perkama paslauga už iki šiol buvusią kainą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės konstatavo, kad atsakovo suformuluotos Konkurso sąlygos yra neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.), įskaitant efektyvaus tiekėjų pažeistų teisių gynimo ir perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros principą ir kt. Taigi šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad atitinkama visuomenės dalis ar atsakovas neabejotinai šią dieną jau galėtų už perkamas paslaugas mokėti ženkliai žemesnę kainą, kadangi esant neaiškioms ir netikslioms Konkurso sąlygoms, Konkurse dalyvavę tiekėjai taip pat galėjo neteisingai įvertinti savo pajėgumus ir Sutarties įvykdymo kaštus. Taigi, įvertinus viešojo pirkimo sustabdymo pasekmes finansine, ekonomine ir socialine prasmėmis, negalima spręsti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių daromos tam tikrai visuomenės daliai žalos ir viešojo intereso pažeidimą, atitinkamai spęsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos taikymo pasekmės viršija jų teikiamą naudą. Tuo tarpu palikus galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinta viešųjų pirkimų paskirtis, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimas (VPĮ 3 str. 1 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė