- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-461-124/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 129.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-785-650/2014, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolės V. Š. 2013-10-29 Patvarkymą dėl pranešimo apie vyksiančias varžytynes, neišieškoti iš už paramos lėšas įsigyto skolininkų turto iki projekto Nr. VM-KP-10-1-0386-PR001 kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 2015-11-29 (1–3 b. l.).
Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 22 d. gavo antstolės V. Š. 2013 m. spalio 29 d. patvarkymą dėl pranešimo apie vyksiančias varžytines Nr. 0071/13/00269 S-2785, kuriuo pranešė apie E. N. ir V. N. priklausančio turto (augalinių atliekų smulkintuvo „River 581“ ir diskinės kombinuotos pneumatinės sėjamosios „Horsch Pronto 4DC“ varžytynes. Su minėtu patvarkymu pareiškėjas nesutinka ir mano, kad jis turi būti panaikintas.
Pagal LR CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinė parama ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Toks draudimas taikomas projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu.
Turtas, apie kurio vyksiančias varžytynes Patvarkymu informuoja antstolė, yra įgytas už paramos lėšas, projekto Nr. 1VM-KP-10-1-0386-PR001 kontrolės laikotarpis baigiasi 2015 m. lapkričio 29 d.
Turtui, kuris įsigytas už tikslines išmokas ir skirtas Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti, taikoma Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalis, nes priešingu atveju būtų paneigtas pats projekto įgyvendinimo tikslas. Kol nepasibaigė kontrolės laikotarpis, išieškojimas gali būti nukreipiamas į areštuoto daikto teikiamas pajamas ar kitas pajamas, susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bet ne į skolininko turtą, įgytą panaudojus lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinė parama projektui vykdyti, nes priešingu atveju būtų pakenkta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos remiamo projekto įgyvendinimui ir nebūtų pasiekti bendri, naudingi tikslai, numatyti atitinkamuose teisės aktuose.
Patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą (15–17 b. l.) antstolė V. Š. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, vykdomąją bylą kartu su skundu perdavė Šiaulių apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė skundą atmesti, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, o nustačius, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino apskundimo procedūras prašė skundą atmesti (29–32 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi (42–44 b. l.) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad 2012-12-28 antstolės V. Š. kontoroje buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų - ūkininkės E. N. ir subsidiariai atsakingo jos sutuoktinio V.N.. 2013-05-31 turto arešto aktu areštuotas turtas – augalinių atliekų smulkintuvas markė, modelis: River 581 ir diskinė kombinuota pneumatinė sėjamoji „HORSCH PRONTO 4DC“.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 3 d. numatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
Teismas nurodė, kad antstolei V. Š. buvo pateiktas 2011-04-28 pareiškėjo sutikimas dėl turto, iš kurio šiuo metu siekiama išieškoti skolą, įkeitimo AB SEB bankas naudai. Nacionalinė mokėjimo agentūra sutiko, jog aptariamas turtas būtų įkeistas už skolininkų prievoles AB SEB bankui, iš ko seka išvada, kad sutiko ir su iš įkeitimo kylančiomis pasekmėmis, t.y. esant prievolės pažeidimui - priverstiniu skolos išieškojimu iš įkeisto turto.
Teismas konstatavo, kad antstolės V. Š. veiksmai, nukreipiant išieškojimą į skolininkų turtą, kuriuo buvo užtikrintas AB SEB bankas suteiktas kreditas, yra teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu (49–50 b. l.) prašo panaikinti antstolės 2013 m. spalio 29 d. Patvarkymą ir neišieškoti iš už paramos lėšas įsigyto skolininkų turto iki projekto Nr. VM-KP-10-1-0386-PR001 kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 2015-11-29. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinė parama ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Toks draudimas taikomas projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nutartyje Šiaulių apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į 2013 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-681-460/2013 Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalies išaiškinimą, kurioje išaiškinta, kad turtui, kuris įsigytas už tikslines išmokas ir skirtas Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti, taikoma Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalis.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2013 pasisakė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai teisingai sprendė dėl tikslinių Europos Sąjungos lėšų, skirtų jos remiamam projektui vykdyti, ir negalimumo nukreipti išieškojimą į skolininko A. P. turtą, įgytą panaudojus Europos Sąjungos lėšas, kol nepasibaigė programos projekto kontrolės laikotarpis (remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu) bei paliko galioti nepakeistą minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-681-460/2013. Šiaulių apylinkės teismo nutartis prieštarauja LAT formuojamai praktikai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (58–59) antstolė V.Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad šioje vykdomojoje byloje yra išieškoma iš AB SEB bankui įkeisto kilnojamojo turto, o ne iš paramos lėšų. Ribojimo išieškoti iš daiktų įstatymas nenumato, net tais atvejais, kai daiktai įsigyti naudojant paramos lėšas. NMA yra sutikusi, kad būtų įkeistas turtas už skolininko prievoles hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, dėl ko sutiko ir iš įkeitimo instituto kylančiomis pasekmėmis, t. y. esant prievolės pažeidimui - priverstiniu skolos išieškojimu iš įkeisto turto. LR CPK 665 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Nėra gauta duomenų, kad skolininkai E.N.ir V. N., būtų sumokėję skolą 177281,92 Lt, bei palūkanas išieškotojui AB SEB bankui. Skolininkai kito turto neturi iš kurio būtų galima išieškoti skolą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (61–64) suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad įstatymas riboja galimybę išieškoti iš lėšų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra išieškoma iš Bankui įkeisto turto, o ne iš paramos lėšų. Ribojimo išieškoti iš daiktų įstatymas nenumato, net tais atvejais, kai daiktai įsigyti naudojant paramos lėšas. Antstoliui vykdomojoje byloje buvo pateiktas 2011-04-28 NMA sutikimas dėl turto, iš kurio šiuo metu siekiama išieškoti skolą, įkeitimo Banko naudai. Šis dokumentas patvirtina, kad NMA, sutiko, kad turtas, iš kurio šiai dienai vykdomas išieškojimas, būtų įkeistas už skolininko prievoles Bankui, dėl ko sutiko ir iš įkeitimo kylančiomis pasekmėmis, t.y. esant prievolės pažeidimui - priverstiniu skolos išieškojimu iš įkeisto turto. Aplinkybę, kad įkeitimas buvo įstatymų nustatyta tvarka įformintas ir įregistruotas, patvirtina sutartinio įkeitimo lakštas. Hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2012-11-20 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7604 dėl priverstinio turto pardavimo iš E. N. ir V. N. priklausančių įkeistų daiktų išieškotojo hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai (v. b., 2 b. l.). Išieškojimas nukreiptas į skolininkės E. N. bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, pastarajai nevykdant 2011-04-27 Kredito sutarties Nr. 1851101020049-60 (v. b., 89–90, 91–105 b. l.). Paskolos užtikrinimui hipotekos lakštu įkeista žemės ūkio technika – augalinių atliekų smulkintuvas River 581, 30 000 Lt vertės, ir diskinė kombinuota pneumatinė sėjamoji „HORSCH PRONTO 4Dc“, 193 000 Lt vertės (34–38 b. l.). Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolės V. Š. 2013-10-29 Patvarkymą ir nurodydama, kad iš turto, įsigyto už paramos lėšas, negali būti vykdomas išieškojimas.
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo nutartimi, konstatuodamas, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą nutartį.
LR CPK 668 straipsnio norma numato turtą, iš kurio negalima išieškoti. Minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Iš šios teisės normos matyti, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas remiamiems projektams vykdyti. Šiuo konkrečiu atveju, išieškojimas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2012-11-20 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7604 yra nukreiptas į kreditoriui AB SEB bankas įkeistą turtą: augalinių atliekų smulkintuvą River 581 ir diskinę kombinuotą pneumatinę sėjamąją „HORSCH PRONTO 4DC“, o ne į paramos lėšas, gautas vykdant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą. Taigi, antstolė V. Šimkienė vykdo priverstinį išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto.
Iš vykdomojoje byloje esančios Kreditavimo sutarties I kredito aprašas „Ilgalaikis kreditas“ matyti, kad kreditas E. E. N. suteiktas žemės ūkio technikos: augalinių atliekų smulkintuvo ir diskinės kombinuotos pneumatinės sėjamosios „HORSCH PRONTO 4DC“ įsigijimui (94–105 b. l.). Kredito gavėjas E. N. nuosavomis lėšomis įsipareigojo finansuoti ne mažiau kaip 10 % žemės ūkio technikos įsigijimo kainos (sutarties 1 p.). Sutarties 5.2 punktas numato, kad kreditas išmokamas į žemės ūkio technikos pardavėjų sąskaitą, kai kredito gavėjas pateikia bankui NMA raštišką sutikimą, kad projekto metu įsigyta žemės ūkio technika, nurodyta sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte, gali būti įkeista bankui (5.2.5 p.). Iš vykdomojoje byloje esančio Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2011-04-28 rašto „Dėl turto įkeitimo“ matyti, kad minėta įstaiga neprieštaravo, kad ūkininkė E. N. įgyvendindama projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas“ AB SEB bankui įkeistų sėjamąją „HORSCH PRONTO 4DC“ ir augalinių atliekų smulkintuvą River 581 (v. b., 106 b. l.). Sutiktina su AB SEB banko argumentais, kad pareiškėjas, duodamas sutikimą įkeisti žemės ūkio techniką, nenumatė jokių išimčių, todėl laikytina, kad sutiko ir su pasekmėmis, kylančiomis iš kreditavimo sutarties.
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2009-02-20 įsakymu Nr. 3D-116 21.12 punktas numato, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, 1 priedo 3 skyriuje nustatyta, kad paramos lėšomis nupirktą turtą galima parduoti ar kitaip perleisti trečiajai šaliai tik tuomet, kai veiklos pobūdis išlieka tas pats ir yra gautas raštiškas Agentūros sutikimas, jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip (v. b., 22 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad aukščiau minėtų veiksmų atlikimui buvo reikalingas Agentūros sutikimas, kuris šioje vykdomojoje byloje buvo gautas (v. b., 106 b. l.).
Pažymėtina ir tai, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Specialiosios proceso teisės (ypatingosios teisenos) – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą, t. y. hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto prioritetiškai prieš kitus kreditorius, supaprastinta ir pagreitinta tvarka. LR CPK 665 str. 1 dalis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2013 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-681-460/2013 CPK 668 str. 3 d. išaiškinimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, kur pasisakyta dėl negalimumo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, įgytą panaudojus Europos Sąjungos lėšas, kol nepasibaigė programos projekto kontrolės laikotarpis.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-18 nutartimi paliko nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-10 nutartį, konstatuodamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, įgytą panaudojus lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinė parama projektui vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-29 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-18 nutartį.
Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi minėtomis Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes šios bylos ir minėtų bylų aplinkybės skiriasi. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, kurią nurodo apeliantas, ginčas kilo iš šeimos santykių, šalims nutraukiant santuoką, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, priteisiant išlaikymą, padalinant bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo tarpu šioje byloje ginčas yra kilęs ginčas dėl hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo, iš kurio išieškoma pirmąja eile. Be to, šioje civilinėje byloje buvo gautas pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos sutikimas dėl turto įkeitimo. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo byloje tokių aplinkybių išvis net nebuvo, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos byloje nedalyvavo ir jokios pretenzijos dėl turto, įsigyto už paramos lėšas, nebuvo reiškiamos.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 2 p.).
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (70 b. l.). Kadangi atskirasis skundas išnagrinėtas, pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, todėl naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nutartimi.
Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta nutarties data, vietoj 2014 metų, nurodyti 2013 metai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.