- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1404-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00968-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V.N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1404-123/2014
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013-08-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą E. P., 2013-10-14 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens E. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bendrai 123109,78 Eur ir 30545,86 Lt sumai sąrašas.
2013-12-09 bankrutuojančio fizinio asmens E. P. administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2013-12-02 vyko E. P. kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimas nepatvirtino E. P. mokumo atkūrimo plano dėl vienintelio kilusio nuomonių nesutapimo tarp E. P. ir kreditoriaus „Swedbank“, AB. E. P. mokumo atkūrimo plane nurodė, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1050 Lt suma, kreditoriaus „Swedbank“, AB pateikė pasiūlymą pataisyti planą ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga sumą sumažinti iki 630 Lt, E. P. iš kreditoriaus siūlomos sumos per mėnesį būtinųjų poreikių patenkinti negali, todėl mokumo atkūrimo plano pagal kreditoriaus siūlymą nepataisė, o kreditorių susirinkimas (kuriame „Swedbank“, AB turi 84,99 proc. balsų) mokumo atkūrimo plano nepatvirtino. Bankroto administratoriaus vertinimu E. P. mokumo atkūrimo planas atitinka visus Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. įvardintus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi iš dalies tenkino bankroto prašymą ir atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, bankrutuojančio E. P. mokumo atkūrimo planą patvirtintino su daliniais pakeitimais. Nurodė, kad iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2008-01-17 su „Swedbank“, AB sudarant kreditavimo sutartį Nr. 08-004484-FA/08-004657-FA E. P. privalėjo jam suteiktą 28962 EUR kreditą apdrausti UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl pareiškėjas 2008-01-11 pateikė bendrovei prašymą sudaryti draudimo sutartį. Prašyme sudaryti draudimo sutartį pareiškėjas nurodė, kad jo mėnesio pajamos atskaičius mokesčius yra 3900 Lt ir jas sudaro 850 Lt darbo užmokestis ir 3050 Lt komandiruotpinigiai (2 t., 16-17 b.l.). Taigi norėdamas gauti kreditą, E. P. komandiruotpinigius, t.y. dienpinigius, įvardija kaip gaunamas pajamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. P. šiuo metu gauna tokios pačios struktūros pajamas kaip ir imdamas paskolą, t.y. nedidelį atlyginimą ir už jį ženkliai didesnius dienpinigius, taip pat šiuo metu gauna tokios pačios struktūros pajamas kaip ir imdamas paskolą, todėl, atsižvelgiant į jo gaunamo atlyginimo ir dienpinigių bei paskolos grąžinimo aptartą istoriją, padarė išvadą, kad E. P. turi galimybių iš gaunamų dienpinigių poreikiams mokumo atkūrimo plane numatyti didesnes lėšas skiriamas kreditorių reikalavimams padengti. Taigi kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas, jog E. P. dalį gaunamų dienpinigių sumos skirtų atsiskaitymui su kreditoriais, yra pakankamas pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies pakoregavo pateikto plano 3 ir 7 dalis ir nustatė, kad bendros E. P. pajamos šiuo metu yra 1553,50 Lt ir darbdavio mokami dienpinigiai, o E. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti komandiruočių metu kas mėnesį reikalinga 75 proc. nuo darbdavio mokamų dienpinigių. Teismo nuomone, kreditorių reikalavimas būtiniesiems poreikiams ne komandiruočių metu tenkinti reikalingą sumą nuo 1050 Lt sumažinti iki 630 Lt yra nepagrįstas, kadangi E. P. nurodytos sumos atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo E. P. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ įgaliotas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį ir išspręsti E. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą šioje byloje iš esmės. Nurodo, kad pagal FABĮ 8 str. 7 d. teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos LR FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai, tačiau galimybė teismui koreguoti planą iš esmės LR FABĮ nenumatyta. Tačiau, šiuo atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismas tvirtindamas planą atliko esminius pakeitimus plano 3 ir 7 dalyse ir koregavo plano 8 ir 12 dalis. Klaipėdos rajono apylinkės teismas plano 3 dalyje ištrynė teiginį, kad iš gaunamų dienpinigių kreditorių reikalavimai fizinio asmens bankroto proceso metu tenkinami negali būti, o 7 dalyje teismas įterpė pastraipą, kurioje nurodė, kad E. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti komandiruočių metu kas mėnesį reikalinga 75 proc. nuo darbdavio mokamų dienpinigių (pagal šį pirmosios instancijos teismo pakeitimą 25 proc. fizinio asmens dienpinigių turėtų būti skiriami bankroto bylos administravimui ir kreditorių reikalavimams dengti), nors LR FABĮ 7 str. 3 d. tai daryti aiškiai draudžia. Taip pat pirmosios instancijos teismo koreguotame plane įrašyti pakeitimai, prieštarauja ne tik LR FABĮ nuostatoms, bet ir LR CPK 739 str., LR DK 220 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo: 1) nusprendus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakoregavo mokumo atkūrimo planą – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. palikti nepakeistą; 2) nusprendus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakoregavo mokumo atkūrimo planą – mokumo atkūrimo tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą bei bankroto bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu, kadangi pateikto teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano patvirtinimas nepakoregavus mokumo atkūrimo plane tam tikrų nuostatų, akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš 2013-12-02 įvykusio E. P. kreditorių susirinkimo protokolo (1 t., 200-201 b.l.) matyti, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino E. P. mokumo atkūrimo plano, už tokį sprendimą prabalsavo kreditorių „Swedbank“, AB, turinčio 84,99 proc. balsų, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinčio 4,44 proc. balsų, atstovai. Iš minėtame protokole užfiksuotos E. P. administratoriaus įgalioto asmens pateiktos informacijos matyti, kad su kreditoriaus „Swedbank“, AB atstovu nepavyko suderinti kilusio nuomonių nesutapimo tarp E. P. ir kreditoriaus „Swedbank“, AB dėl būtiniesiems poreikiams numatytų sumų.
FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas šio įstatymo prioritetas CPK atžvilgiu, tačiau tais atvejais kai klausimo nereglamentuoja FABĮ – taikomos civilinio proceso kodekso nuostatos. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Pažymėtina, jog FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Todėl konstatuotina, kad plano tvirtinimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, kaip tai numatyta Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad pateiktas teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus bei nurodė, kad pareiškėjas E. P., sudarius su Swedbank, AB 2008 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. 08-004484-FA/08- 004657-FA, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. spalio 31d. kas mėnesį bankui grąžindavo paskolos dalį ir palūkanas iš tuo metu gaunamų dienpinigių. Kadangi pareiškėjo gaunamų pajamų struktūra šiuo metu yra tokia pati kaip ir sudarant kredito sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo metu pareiškėjas taip pat gali dalį gaunamų dienpinigių skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Pateikto teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano patvirtinimas, nepakoregavus mokumo atkūrimo plane tam tikrų nuostatų, būtų akivaizdžiai pažeidęs teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino pareiškėjo pateikto eismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano, kadangi pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plano nuostatos akivaizdžiai pažeidė kreditorių interesus, o patvirtinus šį planą būtų pažeista FABĮ paskirtis - atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros (CPK 178 str., 185 str.).
Taip pat pažymėtina, jog FABĮ 7 str. 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal CPK 736 str. nuostatas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA davinių dalies, gali būti maksimaliai išskaitoma 50 proc. Taigi skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 500 Lt. Pareiškėjo būtiniems poreikiams plane nustatyta dvigubai didesnė suma bei nepažeidžia pareiškėjo teisių bei įstatymuose nurodytų reikalavimų (CPK 178 str., 185 str.).
Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo normų, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.