Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. J. prašymą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė Craftsoft, V. Š. (skolininkas), B2 Impact, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „mT rental & finance”, Aktiva Finance Group OÜ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas antstolis D. J. (toliau – antstolis) prašo leisti jam patekti į skolininko V. Š. (toliau – skolininkas) gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu surasti bei įvertinti patalpose esantį kilnojamąjį turtą.

Skolininkas nevedęs, VSDFV duomenimis Lietuvoje nedirba, į antstolio kontorą neatvyksta, skolos nemoka. Patikrinti skolininko turtinę padėtį ir nustatyti skolininkui priklausantį turtą nepatekus į V. Š. gyvenamąjį būstą - nėra galimybės, kadangi skolininkas atsisakė įleisti. Antstolio priimtų priemonių neužteko skolos išieškojimui užtikrinti vykdymo procese, todėl būtina apžiūrėti/surasti skolininkui priklausantį turtą esantį skolininko gyvenamosios vietos adresu, skolų ir vykdymo išlaidų suma 39 124,68 Eur.

Teisme gautas L. Š., nors ji nėra šioje byloje suinteresuotu asmeniu, skundas (laikytinas atsiliepimu į antstolio prašymą), kuriuo ji prašo netenkinti antstolio prašymo patekti į L. Š. priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini), nes tam nėra teisėto pagrindo ir tai pažeis jos ir jos nepilnamečių vaikų teisę į garbę, orumą ir privatų gyvenimą. Atsiliepime nurodė, jog nekilnojamas turtas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso L. Š. ir jos sutuoktiniui D. Š.. V. Š. yra registruotas aukščiau minėtu adresu, bet tai nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamųjų patalpų šiuo adresu jis neturi. Tai pat šiuo adresu nėra V. Š. priklausančio kilnojamojo turto. Šiuo metu V. Š. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas ir jam paskirta kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir privaloma du kartus per savaitę atsižymėti pagal savo registracijos adresą Trakų PK. Dėl šios priežasties jis yra registruotas L. Š. priklausančiame būste.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuota turtinė teisė į kelių transporto priemonę BMW 530D xDrive, 2012 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešimu dėl atvykimo pas antstolį Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas buvo informuotas, jog antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas ir antstolis skolininko pareikalavo atvykti į antstolio kontorą per 3 dienas nuo pranešimo išsiuntimo. 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolis gavo el. laišką iš skolininko, kuriame skolininkas antstoliui parašė „Ieškote manes?“. 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo surašyta antstolio pažyma apie apsilankymą pas skolininką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 17 d. nuvykta pas skolininką V. Š., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas atsisakė įleisti į vidų – leisti apžiūrėti/surasti skolininko turtą. Paliktas pranešimas atvykti, sutarta, kad skolininkas paskambins 2024 m. rugsėjo 18 d. po 13 val. Antstolis pareiškime dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas nurodė, jog nustatyti skolininkui priklausantį turtą nepatekus į V. Š. gyvenamąjį būstą – nėra galimybės, kadangi skolininkas atsisakė įleisti, todėl prašoma leisti įeiti į skolininko gyvenamąjį būstą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-26055-359/2024 nustatyta, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl leidimo patekti į skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, su tikslu surasti bei įvertinti patalpose esantį kilnojamąjį turtą, tačiau teismas antstolio prašymo netenkino tuo pagrindu, nes antstolis nepateikė duomenų apie tai, kad skolininkas iš anksto buvo informuotas apie tikslų atvykimo apžiūrėti turtą laiką, byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo spręsti, jog antstolis pagrįstai nebuvo įleistas į skolininko gyvenamąsias patalpas. 2024 m. spalio 24 d. potvarkiu „Dėl atvykimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis informavo skolininką, jog 2024 m. lapkričio 5 d. 08.30 val. bus vykstama pas skolininką adresu (duomenys neskelbtini), siekiant apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas bei surasti ir areštuoti kilnojamąjį turtą. Informavo skolininką bei paprašė dalyvauti. 2024 m. lapkričio 6 d. aktu apie turto apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 8.30 val. antstolis atvyko pas skolininką adresu (duomenys neskelbtini) ir privažiavo automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio priėjusi neprisistačiusi moteriškė pradėjo klausinėti antstolio ką jis čia veikia, iš karto atvyko policijos ekipažas (duomenys neskelbtini), visiems antstolis prisistatė, paaiškino atvykimo tikslą. Minėta moteriškė toliau nepristačiusi kas tokia yra prašė išvykti iš minėto adreso, antstolis kartojo, kad atvykta pas skolininką, tada antstolis priėjo prie namo durų, kad pabelsti į duris, paskambinti, moteris trukdė praeiti, policininkų pagalba antstolis priėjo iki durų. Antstolis, policininkas beldė, skambino į duris, tačiau niekas neatidarė. Prie namo esančią pašto dėžutę antstolis įdėjo skolininkui pranešimą atvykti į antstolio kontorą. Fotografuota. 2024 m. lapkričio 7 d. el. paštu gautas skolininko pranešimas, kad atvykti pas antstolį negali.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese skolininkas privalo vykdyti CPK 644 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą, nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas (1 dalis); be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (2 dalis). Teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu sprendimu. Taigi CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamąsias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1648-826/2014). Pažymėtina, kas skolininkas deklaravęs gyvenamąją vietą byloje nurodytu adresu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d., ir tai paneigia skolininko ir L. Š. argumentus, kad tik ryšium su šiuo metu vykdomu ikiteisminiu tyrimu ir paskirta kardomąją priemone V. Š. formaliai buvo būtina deklaruoti gyvenamąją vietą.

Skolininkas, žinodamas apie pradėtą vykdymą, sprendimų nevykdo, duomenų apie savo turtą nepateikia, gavęs antstolio pranešimus apie galimybės pateikti į jo gyvenamąjį būstą sudarymą, jos nesudaro, antstoliui neįmanoma kitokiu būdu patekti į nekilnojamojo turto objektą. Atsižvelgiant į įstatymo normas, į tai, kad tinkamas kilnojamojo turto įkainojimas galimas tik jį apžiūrėjus, kad antstolio patekimas į skolininko gyvenamąsias patalpas grindžiamas teisėtu tikslu – surasti bei įvertinti skolininkui priklausantį turtą, antstolio prašymas laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl antstolio pareiškimas tenkinamas.

Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, t. y. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-434-254/2019).

Išaiškintina, kad jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas nurodytas nutartyje, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas (CPK 615 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 612, 615 straipsniais,

nutaria:

antstolio D. J. pareiškimą tenkinti.

Leisti antstoliui D. J. įeiti į skolininko V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias patalpas – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kad surasti bei įvertinti patalpose esantį V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį kilnojamąjį turtą.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolio D. J. kontorai.

Nutartis neskundžiama.