Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (buvęs A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 1995-02-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnį; 2) 1996-09-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 82 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 2 dalį; 3) 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį ir 198² straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 240 MGL bauda; 4) 2013-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2011-08-15 apie 15 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui dėl asmeninių santykių, griebė rankomis sugyventinę E. G. už rankų ir nutraukė ją nuo lovos, o po to griebė ją už plaukų ir ištempė į koridorių, vėliau už plaukų nutempė ją į kitą kambarį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 2 išrautų plaukų plotais viršugalvio srityje.

Be to, kaltinamasis A. V. 2012-01-25 apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus konfliktui dėl asmeninių santykių, tyčia sudavė kumščiu 1 kartą buvusiai sugyventinei E. G. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kliniškai nustatytu 31, 41 dantų sumušimu, pasireiškusiu dantų paslankumu.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, jog - nukentėjusioji yra jo vaiko motina. 2010 m. rugsėjį viename koncerte susipažino su E. G.. Po koncerto ji ir keli bendri draugai atvažiavo pas jį į namus, šiek tiek išgėrė. E. liko pas jį nakvoti, jie turėjo lytinių santykių. Ryte jis išėjo į darbą, o ją paliko miegoti. Jam nepatiko E. G. psichinė būklė. Ji kitą dieną pas jį atsivežė savo daiktus, sakė, kad namas didelis, daug vietos. Trečią dieną ji jau turėjo raktus nuo jo namų, nežino, iš kur ji juos gavo. Jį ir ją siejo tik lytiniai santykiai, nebuvo šeima. Jis išnešė E. daiktus lauk, ji pakėlė skandalą, todėl leido jai viename laisvame kambaryje gyventi. E. psichinė būklė buvo prasta. Antrą pažinties dieną jis prabudo su žirklėmis lovoje. Paklausus, kodėl jos čia, E. pasakė, kad jei jis dar kalbės apie savo buvusias moteris, atsisveikins su vyriškais atributais. Taip pat buvo išjungta kondicionavimo sistema, ji paaiškino, kad bijo buitinių erkučių, kurios patenka iš kondicionieriaus. Tai galėjo būti nuo narkotikų, nes ji vartojo metamfetaminą ir kokainą. Po pirmo karto, lytinių santykių dar turėjo, o po mėnesio sužinojo, kad ji nėščia. Nors draugai siūlė daryti abortą, tačiau jis tam prieštaravo. Vaikas gimė 2011-08-08. Jie nesusituokė ir jis neturėjo tokių planų tuoktis su E.. Ji tai žinojo. Jis jai sakė, kad gali padėti, jei ko reikės. Ji kartais pas jį pagyvendavo, nes buvo nėščia. Ji jį šantažavo dėl vaiko. Gimus vaikui, jis atvažiavo į gimdymo namus ir parsivežė E. namo. Jis jai leido gyventi pas jį, norėjo pažiūrėti į E. psichinę būseną. Dar iki vaiko gimimo jis buvo pasirūpinęs vaiko kambariu ir būtinais daiktais, skaitė kelias knygas apie mažų vaikų pedagogiką. Nors E. gyveno pas jį, tačiau tokių santykių šeima nelaikytų. Jie anksčiau buvo sutarę, kad E. darbas yra prižiūrėti vaiką ir jį maitinti krūtimi. Jis turėjo pasirūpinti viskuo kitu. 2011-08-15 apie 15 val. vyko konfliktas tarp jų. Jis ruošė valgyti, E. nusileido iš antro aukšto, buvo irzli. Ji pradėjo dėl kažko kabinėtis, jis paklausė, ko jai reikia. Jis jai paaiškino, kad yra jų bendras vaikas, bet tarp jų meilės nebus. Ji dėl to labai supyko, įsižeidė ir pasakė, kad važiuos pas motiną. Jis nenorėjo, kad ji važiuotų į butą Justiniškėse, kur vaikui bus prastesnės sąlygos. Tuomet E. nuėjo į antrą aukštą. Jam pasidarė įdomu, ką ji ten daro. Jis nuėjo į antrą aukštą, paklausė, kada eis paimti vaiko gimimo liudijimo. Jie nesutarė dėl vaiko pavardės. Tuo metu vaikas žagsėjo. E. bandė numalšinti žagsulį, tačiau jai nesisekė. Kadangi jis skaitė literatūros, paėmė vaiką, padėjo ant krūtinės, paglostė nugarą ir žagsulys dingo. E. nepatiko, kad jis su vaiku susitvarkė geriau nei ji. Ji griebė vaiką, užlipo ant lovos ir pradėjo šokinėti ant lovos. Ji pradėjo šaukti, kėlė pretenzijas. Jis E. pasakė, kad prie vaiko negalima kivirčytis, tai gali daryti kitame kambaryje. Tačiau kai ji pradėjo su vaiku šokinėti ant lovos, jis išsigando, žengė kelis žingsnius atgal ir pradėjo maldauti lipti žemyn. Kai ji padėjo vaiką ant lovos, jis iškart suėmė jos ranką ir stipriai patraukė link durų. Jis paėmė ją už kairės rankos riešo. Jis tai darė norėdamas patraukti ją nuo vaiko. Ji parkrito ant grindų. Už plaukų jos netampė ir kumščiais netrankė. Sutinka, kad jai galėjo skaudėti suėmus už rankos, nenorėjo jai sukelti skausmo. Vėliau kalbėjosi apie 15 min., sutarė nesiginčyti vaiko kambaryje. Ji paskambino motinai ir greičiausiai pasakė, kad jis jos neišleidžia. Po kiek laiko atvyko kelios policijos mašinos ir greitoji, tačiau pamatė, kad viskas gerai, ir išvažiavo. E. ir vaikas taip pat išvažiavo. Jis nežino, ar ji galėjo išsirauti plaukus pati, bet jis jos plaukų neišpešė. Po šio įvykio ji V. A. akivaizdoje ateidavo pasiimti vaiko daiktų. Tikslaus konflikto laiko jis pasakyti negali. Jis nukentėjusiajai negrasino, jai sakė, kad vaikas turi gyventi pas jį. Jis jai aiškino, kad vaikas turi turėti mamą ir tėtį. Vaiko iš jos niekada nenorėjo atimti. Šiuo metu vyksta civilinė byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 2011-09-04 jis buvo atvykęs prie nukentėjusiosios mamos namo, bet niekas neįleisdavo. Kaskart jam tik prisiartinus prie durų buvo kviečiama policija. Buto durys šarvuotos, jis niekaip nebūtų jų išlaužęs. Nei laužtuvo nei visrakčio neturėjo. Kelis kartus jį buvo įleidę į butą, jis norėjo pamatyti vaiką, pabūti su vaiku. Tai buvo 2011 m. spalį ir kitais mėnesiais. Jis ateidavo, bet negrasino. Jis buvo atėjęs su antstoliu, kad jis konstatuotų faktą, kad jo neleidžia pasimatyti su vaiku. Rugsėjo 2 ir 5 dienomis buvo surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Jis neprisimena ar 2011-12-29 vėlai vakare buvo atvykęs pas E. G.. Niekada girtas nebuvo atėjęs. Jis sakė E. G. ir ne kartą, kad privalės kreiptis dėl sutikimo gydyti ją priverstinai. Kiek žino iš jos buvusių draugų, ji vartojo narkotikus. Buvo net nustatyta, kad ji vartoja narkotikus. Jis net pats matė kaip ji vartoja, pats yra išmetęs jos narkotikus. Jis pas E. G. eidavo kas porą mėnesių, 2-3 kartus jį buvo įleidę. Jis atvykdavo su dovanomis vaikui, bet jo neįleisdavo. Bandydavo perduoti per policijos pareigūnus, vaiko teisių specialistus, advokatus, palikti prie durų. Po visų šių įvykių praėjusiais metais (2014 m. liepą) jis ir E. G. su vaiku kartu gyveno Izraelyje. 2014 m. jie vėl pradėjo bendrauti, kartais E. su vaiku pas jį pagyvendavo. Jie buvo Izraelyje, Jūrmaloje. Nežino, kodėl dabar nebebendrauja. Ji prie Raudonosios jūros, jo draugų akivaizdoje, išdaužė daiktus, kitokių cirkų prikrėtė. Jis niekada negrasino E. G. susidoroti ar nužudyti. 2012-01-17 jis išgirdo pro duris rėkiantį vaiką ir ją pačią, todėl jam pasidarė neramu ir jis iškvietė medikus. E. G. šaukė ir dukrą vardu ir jo vardą, ir dar kažkokius žodžius, kurių nesuprato stovėdamas už durų. Medikai sakė, kad E. G. sutrikusi. Kartą jis buvo prie jos laiptinės ir laukė jos tam, kad pamatytų vaiką. Tada ji labai išsigando ir bėgo link savo buto. Jos mama jį įleido. 2012-01-25 taikos sutartį aptarinėjo kelis kartus. Jam buvo svarbu pamatyti vaiką. Įeinant į butą visą laiką buvo įjungta telefono kamera. Niekada E. G. nesudavė. Nežino, kas jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Lygtai 1995 m. jis yra teistas už smurtinį nusikaltimą. 1995 m. buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė ir tai buvo jam vienintelis kelias išsisukti nuo bausmės. Jis yra E. G. įžeidinėjęs barnių metu. Konfliktai kildavo, jis su ja negalėjo gyventi dėl jos „psichavimų“. V. R. jis nebuvo sumušęs. Nežino, ar ji buvo parašiusi pareiškimą policijai, kad jis ją sumušė. Jo sesuo taip pat nebuvo parašiusi. Jis nenorėjo atskirti vaiko nuo mamos, norėjo lygiaverčiai bendrauti su vaiku. Santykius šeimoje reikia aiškintis ne per policiją. Jei yra kažkas negerai, jei reikia pagalbos, jis kviečia medikus. Jis E. motinai ir tėvui sakė, kad ji vartoja narkotikus. Jis tai matė. Ji elgėsi šizofrenišai, jai paranoidalinis sutrikimas. Jis turi ginklų kolekciją, tai ji manė, kad jis yra žudikas. Jo mama matė, kad nėštumo metu E. vartojo alkoholį, o po to išvažiavo į naktinį klubą. E. prašydavo dovanų tam, kad jis pamatytų savo dukrą. Iš pradžių jis manė, kad ji nori šeimos, bet nežinojo kaip tai pasiekti. Dabar net nežino, ko ji nori. Kelionę į Izraelį jis pasiūlė, kad vaikui būtų geriau. Už tai ji nieko neprašė. Žiedą pirko jai, pavedimai yra. Išviso ji iš jo gavusi apie 50 000 €. 2014 m. jiems būnant Izraelyje, namie buvo ir S. C.. Staiga E. surado jo buvusios merginos nuotraukas, labai supyko. Ji rado kažkokius sportbačius. Ji batu trenkė jam per veidą ir dar už tai parašė pareiškimą. Jis niekada jos nemušė.

Nepaisant to, jog kaltinamasis A. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios E. G., liudytojų V. G., K. A. parodymais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji E. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji nuo 2014-12-31 su A. V. nebepalaiko santykių. Ji su A. V. susipažino koncerto metu. Koncertui pasibaigus jis jai pasiūlė važiuoti pas jį namo. Ji atsisėdo į priekinę automobilio sėdynę, gale atsisėdo trys jo draugės, kurių ji nepažįsta. Ji pas jį nakvoti neliko, nes jai nepatiko merginų elgesys, ji išsikvietė taksi ir norėjo grįžti namo. Jis išprašė merginas, ir liko pas jį, sėdėjo ir kalbėjosi lauko terasoje. A. V. ją pakvietė gyventi kartu po 2 savaičių pažinties, jis sakė, kad ji jam patinka, turi daug bendrų dalykų. Po to jis pakvietė važiuoti į Rygą savaitgaliui. Geri santykiai tęsėsi apie 3 savaites. Kartą jam būnant darbe jis pasakė, kad turi išvažiuoti. Po to ji jį rado namuose, jis atrodė kitoks, buvo po gero vakarėlio su narkotikais. Žlugo jų santykiai, buvo smurtas. Jis ją pastūmė, ji krito ant molberto, susižeidė šoną. Vaikas yra A. V.. Iš pradžių jis netikėjo, kad vaikas jo. Gruodžio pradžioje jų santykiai nutrūko, jie daug konfliktavo. Kai ji pasakė apie neštumą A. V., jis atvyko su draugu, padovanojo puokštę rožių. Tuomet jie nuvažiavo į vaistinę dar nusipirkti nėštumo testų. Vieną testą atliko prie jo, tuomet jis įsitikino, kad ji yra nėščia. Po įvykio, kai A. V. ją pastūmė ant molberto, jis jos atsiprašinėjo, buvo pas jos tėvus atvykęs. Gruodžio 7 d. ginekologė jai pasakė, kad vaikui mėnuo ir savaitė. A. V. net nėjo kartu, ji pas gydytoją troleibusu važiavo. Jis nuolat sakydavo, kad vaikas ne jo, su ja nebendravo, užsirakino namuose Birutės g. Jai ginekologė davė laiko apsispręsti, ar ji gimdys. Po įvykio su molbertu jai atsirado kraujosruva virš gimdos, nuolat skaudėjo, bet ji nusprendė gimdyti. Nėštumo laikotarpiu su A. V. konfliktuodavo. Jis ją ketvirtadienį ar penktadienį sumušdavo, paskui atvykdavo atsiprašinėti, visą laiką jis netikėjo, kad ji nešioja jo vaiką. Ji bandydavo jam įdiegti tėvystės jausmą. Jis nenorėjo pripažinti vaiko, norėjo DNR tyrimą atlikti. 2 mėnesius iki gimdymo ji buvo iškraustyta iš jo namų, nes nesutiko gimdyti JAV. Jis ją vadino debile, sakė, kad jos vaikas irgi bus debilas, ją „supizdinti“ reikia. Kai prasidėjo sąrėmiai, ji pranešė A. V., bet jis nereagavo. Ji su mama išsikvietė taksi ir nuvažiavo į ligoninę. Ji gimdė viena. Kai A. V. pasakė, kad vaikas sveikas, jis atsirado. Per 3 dienas, kurias ji praleido ligoninėje, jis atnešė kūdikiui reikalingus daiktus. Tai padarė tik po to, kai ji pasakė, kad neis pas jį į namus. Jo vairuotojas tik po vaiko gimimo nupirko lovytę ir kitus reikalingus daiktus. Išrašant iš ligoninės, A. čiupo nešyklę su vaiku ir labai skubiai ėjo prie savo automobilio. Jos mamai liepė važiuoti troleibusu, o ją, nieko neklausęs, parsivežė į savo namus. Rugpjūčio 7-8 d. atskrido A. V. mama su vyru. Antrą dieną atėjo jo mama, A. neleido jai prisiliesti prie vaiko ir jo daiktų. Jo ir jo mamos santykiai yra labai konfliktiški. Tuo metu A. ieškojo VMI, todėl trečią dieną po gimdymo jis juos išsivežė į „IDW Esperanza Resort“ viešbutį Trakuose. Ji bijodama važiavo. Konfliktas kilo jiems grįžus iš viešbučio. Ryte ji darėsi pusryčius, tvarkėsi, maitino vaiką. Popiet pas Anatolijų atvyko draugas – „bušido“ treneris. A. liepė užsidaryti kambaryje, tačiau vis tiek jiems sportuojant girdėjosi triukšmas. A. liepė su vaiku eiti į lauko terasą, kad nesigirdėtų triukšmo. Ji taip ir padarė. Vėliau ji grįžo ir tvarkėsi virtuvėje, vaikas miegojo terasoje lauke. Po treniruotės A. paėmė vaiką ir pradėjo rodyti treneriui. Vaikas pradėjo verkti. Ji paprašė A. duoti jai vaiką, jis pats paguldė vaiką jai griežtai pasakė „nelįsk“. Tuo metu treneris buvo virtuvėje. Ji suprato, kad A. V. nori nutraukti jos ir vaiko ryšį. Ji pribėgo ir trenerio paprašė padėti, pasakė, kad jai reikia pagalbos, A. tampa nevaldomas, jam reikia laiko susitaikyti su tėvo pareigomis. Ji susidėjo būtiniausius daiktus, tikėjosi kartu su treneriu išeiti iš namų. Jai maitinant vaiką viršuje, atėjo A. ir pasakė, kad bus blogai, jei bėgs. Paprašė nueiti į virtuvę. Virtuvėje jie sutarė dėl vaiko vardo. Jis jai priekaištavo, kad yra netinkamai apsirengusi, blogai atrodo. Jis jai priekaištavo, kad yra beraštė, nemoka rūpintis vaiku, yra debilė. A. pasakė, kad yra kita moteris, su kuria nori sieti ateitį. Ji pasakė, kad gerai, ji išeis pas tėvus. Jis pasakė, kad gali eiti, bet vaikas liks pas jį, prižiūrės auklė ir jo nauja moteris. Ji pasakė, kad jos vaiko neaugins kita moteris. Jis griebė puodelį ir pasakė „padla, tuoj užmušiu“, ji pradėjo bėgti, jis pradėjo ją vytis. Ji atbėgo pas vaiką, griebė jį ir užlipo ant lovos. Ji sakė jam ramintis, o jis rėkė ir liepė padėti vaiką, kad kentės abi. Ji pamatė, kad nepabėgs, todėl E. padėjo ant lovos. A. čiupo jai už riešo, už plaukų, tempė per grindis, numetė koridoriuje. Uždarė vaiko kambario duris, pasakė, kad santykius aiškinsis ne prie vaiko. Jis liepė tylėti, ji sakė, kad jai skauda. Jis trenkė tris kartus į galvą, spardė kojomis. Smūgiuojant į kaukolę jai praskelta niekur nebuvo, bet A. ranka sutino. A. V. pirma jai trenkė į kairę galvos sritį, spyrė į kairę koją ir šoną. Dėl to ji į medikus kreipėsi. Tuomet nutempė į savo miegamąjį, sugrūdo paklodę, liepė šluostytis ašaras. Ji jam sakė nusiraminti. Jis vaikščiojo po kambarį, peikė ją, sakė, kad jai reikia psichinės brigados, kad yra nestabili, kad negali auginti vaiko. Ji bijojo ką nors pasakyti, nes būtų gavusi smūgį. Jis pasakė, kad prie vaiko prieis vakare, tuo nepatikėjo. Ji nusišluostė ašaras, nuėjo pas vaiką. Vaiką rado su A. V.. Jis liepė nusiplauti veidą, nes vaikas negali jos tokios matyti, ji taip ir padarė bei nuėjo į terasą pabūti. Vėliau atėjo A., pasakė, kad ji nebandytų bėgti, nes jis pasiims vaiką ir išskris į Rusiją, kur jo neras ir Interpolas. Jam išėjus, paskambino mamai pasiguosti. Mama sakė važiuoti iš ten, ji pasakė, kad dar taip išeiti negaliu. Po to už 1,5 val. paskambino A. sakė, kad reikia važiuoti gimimo liudijimo. Ji sakė, kad reikia palaukti, nes tik savaitė praėjo, dar nėra atsigavusi, dar nėra tvirtai nusprendę dėl E. vardo. Jis jos atsiprašė ir pasakė, kad taip tęstis nebegali. Apie pusę dvylikos jam grįžus vėl sukonfliktavo dėl to, kad prie miegančio vaiko naudojasi telefonu su įjungtu garsu. Kitomis dienomis taip pat konfliktavo. Jis jai grasino, kad nebėgtų, nes sušaudys jos šeimą ir trys vyrai paims jos vaiką. Tą dieną jis pasakė, kad važiuoja į darbą, o ji net nebandytų bėgti. Ji paskambino mamai ir paprašė pagalbos. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus ji basa su vaiku išlėkė prie policijos. Įsėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris nuvežė į ligoninę. Dar prieš tai paprašė pareigūnų, kad eitų kartu ir, kad ji galėtų pasiimti būtiniausias savo ir vaiko daiktus. Ligoninėje jai nustatė sumušimus. Po to su mamos drauge nuvažiavo ir pasiėmė vaiko gimimo liudijimą. Rugsėjo 2 d. atėjo A., jai grasino, rugsėjo 4 d. taip pat, tik dar smarkiau, brovėsi į namo laiptinę, užlaužė domofoną. Ji iškvietė policiją, nes bijojo leistis į apačią. Policija buvo atėjusi į butą. Ji nepastebėjo A. V., nes tas jau išvažiavo. Tuo metu bute buvo ir jos mama. Policijai parašė pareiškimą. Rugsėjo 8 d. A. vėl atvyko, užėjo į laiptinę savarankiškai, atėjo prie buto durų, grasino. Ji neatidarė durų, nekvietė policijos. Į telefoną siuntė grasinančias SMS žinutes, skambinėjo. Sakė, kad saugotųsi. Jis norėjo vaiko, vėliau siūlė 100 000 už vaiką. Spalio 22 d. vėlai vakare ji išgirdo skambutį į buto duris. A. V. įnirtingai trankė duris, skambino skambučiu, judino rankeną. Ji iškvietė policiją. Jis sakė, kad ji užsienyje dirbanti prostitutė. Ji sakė, kad jis nori ją sužaloti. Vėliau per balkoną pamatė, kad jis išeina su 2 krepšeliais. Gruodžio 29 d. vėlų vakarą A. atvažiavo ir tikėjosi, kad ji parodys vaiką. Ji buvo įbauginta, su juo pasikalbėjo laiptinėje, į vidų neįleido. Į vidų jis nesibrovė, buvo blaivus, grasino susidoroti su visa šeima. Sausio 16 d. A. atvažiavo su draugu E. B.. A. itin grasino, sakė, kad užmuš, kad nejuokautų su juo, kad turi draugų tarp verslininkų ir policijos, vadino ją prostitute. E. B. liko prie automobilio, grasinimų negirdėjo. Iš pradžių grasinimų bijojo, nes ji atsakinga už vaiką. Jai reikėjo su juo iš pradžių išsiaiškinti. A. V. labai įdomiai elgėsi: pradžiai pagrasina, o paskui skambina kaip niekur nieko. Jis sistemingai jai grasino. Sausio 16 d. rytą jai pradėjo skambinėti nepažįstami vyrai, siūlė pinigus už tam tikras paslaugas. Ji išsiaiškino, kad jos telefono numeris buvo nurodytas prie intymaus skelbimo. A. jai dieną prieš tai pasakė, kad ji bus interneto „šliucha“. Ji parašė pareiškimą policijai, nežino, ar nustatė kaltininką. Sausio 17 d. iš ryto atvyko tyrėja, klausinėjo, kur A., norėjo jį rasti. Apie 10 val. į domofoną paskambino greitosios pagalbos medikai į duris, ji įleido. 3 aukšte sutiko I. D., psichiatrinės ligoninės gydytoją. Jis ieškojo A., sakė, kad gautas iškvietimas, jis rankoje laikė lapelį su A. V. telefonu. Ji paėmė tą lapelį, nubėgo pas save į kambarį, pasidarė lapelio kopiją ir jis atgavęs lapelį išėjo. Ji anksčiau telefonu bendravo su I. D., prašė jo rasti privatų narkologinį A. V.. Sausio 25 d. ji grįžo iš vaistinės. Eidama link namo pastebėjo A.. Jis jai įbruko lapelį ir liepė pasirašyti. Atėjo mama ir liepė jai eiti į butą. A. nusekė joms iš paskos, trankė buto duris. Po to jis įsibrovė į butą, liepė sėstis virtuvėje ir pasirašyti taikos sutartį. Ji paskambino policijai. Jis pradėjo filmuoti mamą su E.. Ji jam neleido ir jis jai trenkė. Ji susmuko, o A. išbėgo iš buto. Jis dar parašė SMS, kad rūpintųsi E. ir jos jo nebepamatys. Vėliau atvyko policija, Žalgirio ligoninėje ją švietė ir nustatė sužalojimų. Dėl šio įvykio ji parašė policijai pareiškimą. Minėto įvykio 2012-01-25 metu, ji A. V. pati į butą neįsileido, bet jis pats įsiveržė. Tądien jis jai trenkė į apatinį žandikaulį ir du priekinius dantis, buvo prakirsta lūpa. Neprisimena kada į teismo ekspertą kreiptųsi. Kovo 13 d. pas ją buvo svečiuose giminės. Dar ryte telefone radau daug įžeidžiančių SMS žinučių nuo A.. Vakare jis atvyko pas ją ir pradėjo veržtis į namus. Ji jo neįleido ir iškvietė policiją, bet pareiškimo nerašė. Po 15 min. per langą pamatė greitosios automobilį. Suprato, kad medikus iškvietė A. V.. Teta išėjo į koridorių. Prie buto durų atėjo vyrai ir nesveikai valandą brovėsi į butą. Du vyrai buvo su krepšiais. Paskui išsiaiškino, kad atvyko gydytojas S. G. iš Aušros vartų ligoninės. Ji skambino BPC, bet pasakė, kad policija negali atvykti nes yra didelis užimtumas. Nuo kovo 13 d. pareiškimų neberašė. Nu to laiko A. V. skraidė, grasino tik SMS žinutėms. Jis išvažiavo gyventi į užsienį, vaiko nereikėjo, teismas priteisė vaiką jai. Vaikui priteisė alimentus nekilnojamuoju turtu – butu Jasinskio g., apribojo A. V. tėvystę dviem metams, remiantis ikiteisminiu tyrimu. 2014-04-01 jie ėjo su E. ir pamatė A. V.. E. A. nelabai žinojo. Vėliau visi trys susitiko Pizza Jazz kavinėje, A. atvežė flomasterių, puodukų su Sočio olimpinių žaidynių simbolika. Pabuvo valandą ir jis išskrido į Izraelį. Taip buvo susitikę kelis kartus. Jis elgėsi labai maloniai, pasisiūlė mokėti už darželį. Jis už viską mokėjo įmonės pinigais, ne savo. Ji vis tik pamanė, kad jam tėvystės instinktas prabudo. Atrodė, kad jis rūpinasi dukra. A. pasiūlė savaitei vykti į Izraelį. Dar prieš tai buvo nuvykę į Rygą. Izraelyje susitiko su seneliu. Namuose jis jai neleido nieko liesti, prasidėjo isterinis priepuolis. Pirmą naktį ji miegojo pas V., jo „psichoanalitiką“. Tą patį vakarą ji paskambino mamai ir paprašė nupirkti bilietus į Lietuvą. Ryte A. pasakė, kad jei bandys skristi, turės didelių problemų. Ji pasakė, kad jei jis padarys ką nors jai, labiausiai pakenks E.. Tuomet jis nurimo, pasiūlė aprodyti Izraelį. Kelionė buvo puiki, E. patiko. Jis pasakė, kad ji nuostabi mama, kad jam labiau patinka atostogauti su jomis nei su kitom „bobom“. Jie grįžo į Lietuvą, po savaitės A. V. taip pat atvyko. Rugsėjo 25 d. jie vėl išskrido į Izraelį. Tos kelionės metu, jos vos neužmušė. Jai nepatiko, kad namuose buvo daugybė batų, o jos su E. per uolas Negyvojoje jūroje tampė su visiškai netinkama avalyne. 3 metų vaiko akivaizdoje jis ją labai talžė. Tada vyko didžiausias teroras. Paskutinę naktį jam prasidėjo isterijos priepuoliai, ji prašė leisti jiems miegoti pas jo senelį. Kitą dieną atvažiavo A. ir nuvežė į oro uostą, bet ji norėjo važiuoti taksi. Nuo to karto ji daugiau su juo nebendravo. Vaiko teisių apribojimas A. V. pasibaigė, dabar vyksta procesas dėl matymosi su vaiku nustatymo tvarkos. Jis buvo atėjęs į pasų poskyrį su netikra nuotrauka ir norėjo padaryti netikrą pasą. Dėl to taip pat parašytas pareiškimas. A., kai nori, gali būti geras žmogus, bet jis įgauna pasitikėjimą ir manipuliuoja žmogumi. Narkotinių medžiagų ji nevartojo ir nevartoja. Ji buvo teista už kraujyje rastą narkotinę medžiagą. Klube jai buvo kažko įpilta, ėjo su nepatikimu žmogumi. 2011 m. į psichiatrus kreipėsi ji, nes A. V. jos prašė surasti jam. Nors Birutės g. jie gyveno atskiruose kambariuose, vaikui gimus Anatolijus miegojo jos kambaryje. Ji tikėjosi, kad A. susitvarkė, dėl to vyko į Izraelį, važiavo dėl vaiko. Iki vaiko gimimo A. V. ją mušė daug kartų, ne mažiau 8. Ji bandė pažiūrėti, iki kokio dugno žmogus kris. Per mėnesį mušdavo bent kartą, tačiau nuolat grasindavo. Du kartus teko gulėti ligoninėje dėl persileidimo grėsmės. Ji bandė padėti žmogui, buvo naivi ir per daug atsidavusi.

Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji yra nukentėjusiosios mama, kaltinamasis šiandienai yra jai svetimas žmogus. 2011-09-24 mano dukra susipažino su A. V.. Pradžioje draugystė buvo graži, dukra vaikščiojo į pasimatymus pasitempusi. Tai truko apie mėnesį iki pirmojo konflikto. Po konflikto dukra grįžo namo skaudančia nugara ir pasakė, kad A. V. ją taip stipriai pastūmė, kad negalėjo kelias dienas vaikščioti. A. V. skambino, bet ji negirdėjo apie ką šnekėjo. Po to A. V. atvažiavo atsiprašė, verkdamas prašė grįžti. Dukra grįžo pas jį. Draugystė toliau tęsėsi, nors kas savaitę nutrūkdavo – dukra vis grįždavo pas mane ją pamušta akimi, akiniais nuo saulės. Mėlynes ji pati matė. Po to kai dukra pasakė, kad yra nėščia, A. V. nepripažino savo vaiko, necenzūriniais žodžiais vadino jos dukrą. 11 val. vakare atėjo pas juos į namus. Jie kambaryje kalbėjosi, jis pasakė, kad jis paims vaiko DNR, nes jie yra katalikai. 2011 m. jai paskambino dukra ir paprašė iškviesti policiją. Ji iškvietė policiją ir nuvažiavo pas dukrą į Birutės gatvę. Ji su drauge atvažiavo pirma, apie 20 min. laukė policijos. Atvykus policijai, dukra basa išbėgo su vaiku ant rankų. Tai matė policijos pareigūnai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai kažko lūkuriavo. Tuo metu dukra buvo greitosios pagalbos automobilyje. Tada išėjo kaltinamasis ir pasikalbėjo su policijos pareigūnais. Ji buvo su dukra. Buvo įėjusi į namą su E. pasiimti E. ir vaiko daiktų. Tuo metu E. vaiką saugojo jos draugė. A. V. pasakė, kad vaikas augs su pamote arba be tėvo. Po to pareigūnai paprašė E. parašyti pareiškimą. Vėliau ji, E. ir kūdikis išvažiavo į ligoninę. Dar iš vakaro jai E. skundėsi, kad ją sumušė, visą kūną skauda, ji siūlė atvažiuoti ją pasiimti. Ji matė, kad dukros plaukai buvo išrauti, mėlynių nesimatė, bet jos pirmą dieną neišryškėja. Važiavo į ligoninę, nes E. skaudėjo galvą. Iš ligoninės juos pasiėmė draugė, A. V. į ligoninę nebuvo atvykęs. Po šių įvykių jos dukra grįžo gyventi pas ją ir pas A. V. nebegrįžo. Ji datos neprisimena, rugsėjo mėnesį, A. V. paskambino dukrai ir pareikalavo perleisti jam vaiką už pinigus. Ji viską girdėjo, nes sėdėjo šalia. A. V. dažnai pas jas lauždavosi. Pastoviai jis domofoną sulaužydavo. Kartą paskambino į duris, ji atidarė. Už durų stovėjo du vyrai – A. V. ir kažkoks nepažįstamas vyras. A. V. turėjo įrašymo įrangą. Šalia jo buvo dviejų metrų ūgio vyras, kaip paskui paaiškėjo, buvo antstolis. Ji jų neįleido į namus. Visada atvykus A. V. jos dukra eidavo su juo pasikalbėti sakydama, kad eina nuraminti žvėries. Taip buvo ir šį kartą. Jis sakė, kad E. gyva nevaikščios. Buvo mėnuo, kai kasdien ateidavo. Pas juos veikia domofono skambutis, kai A. V. užlauždavo domofoną, skambutis pažadindavo vaiką. Kartą vietoj E. ji kalbėjo su A. V.. Pokalbis baigėsi jo pasakymu, kad E. nuims galvą. Kartą A. V. buvo pas juos bute, įsileido, nes jis vis tiek turi teisę pamatyti vaiką. Atėjęs jis landžiojo po sekciją ir tikrino daiktus. Kitą dieną jis patykojo E. prie laiptinės durų ir liepė pasirašyti raštą. E. paskambino domofonu, ji įleido į laiptinę. Jos lipo į viršų, jis iš paskos. Jos su dukra įėjo į butą, paprašė palaukti laiptinėje. Atėjo kitas žmogus, kuris sakiniu liepė pasirašyti. Joms nesutikus kilo konfliktas. A. V. užspaudė juos virtuvėje, pradėjo gąsdinti, jo judesiai buvo kaip bandito. E. norėjo įrašyti, kas vyksta. A. viską filmavo. Ji išėjo iš virtuvės sakydama, kad kviečia policiją. A. užsidegė išgirdęs, kad bus kviečiama policija. Jai išėjus iš virtuvės išgirdo „Nefilmuos niekas čia“ ir išgirdo smūgį, atsisukus pamatė nukritusią dukrą. Tuomet A. V. labai greitai išbėgo iš buto. E. buvo praskelta lūpa, išjudinti du dantys. Dėl šio įvykio dukra parašė pareiškimą. Medikai pas juos į butą buvo kviesti du kartus. Vieną kartą buvo atvykęs vienas medikas. E. išėjo jo pasitikti. Kažkur ketvirtame aukšte susitiko juos ir paaiškėjo, kad jiems A. V. psichiatrinę brigadą iškvietė. Kitą kartą atvažiavo automobilis su trimis brigados darbuotojais, kurie apie valandą intensyviai brovėsi į jų butą. Durų jiems neatidarė, nes jie jų nekvietė. Šitiems medikams policiją iškvietė, nes buvo keistas medikų brovimasis pas jas. Jos akivaizdoje A. V. pasakė, kad užmuš, galvą nuims. Tai sakė daugybę kartų, tiksliai negali įvardinti. Lankymaisi prasidėjo po anūkės gimimo, kai dukra grįžo pas ją gyventi. Vaikščiojimai baigėsi kai jis išsikraustė į užsienį. Paskutinį kartą jis atvyko kai jau jam buvo uždrausta artintis prie jo dukros, datos tiksliai negali pasakyti. Vaikščiojimai truko apie 7-9 mėnesius. A. V. jos dukrą prisiviliojo išvykti į Izraelį. Jis moka labai įtaigiai kalbėti. Jis pasakė, kad vaikui reikia jūros, senelių. Dukra išvažiavo dėl vaiko. Deja, kelionė atgal buvo apkartusi. 2011 m. dukra paskambinusi pasakė, kad A. labai piktas, liepė palikti vaiką ir išeiti vienai, vaiko neleido pasiimti. Ji prašė iškviesti policiją, nes A. buvo piktas, nevaldomas, ji bijojo dėl savo gyvybės. Ji kartais paskambindavo A. V. namo valytojai, paklausdavo, kodėl tarp A. V. ir dukros kyla konfliktai. Ji pasakė, kad A. V. labai sunkaus būdo. Ji įvykius ir anksčiau ir dabar gerai atsimena. Tyrėja rašydama konkrečiai jos žodžių nerašė. Ji perskaitė tuos paaiškinimus, jie buvo teisingi. Jai sunku buvo tyrėjai viską pasakyti. Tą kartą, kai A. V. buvo jos bute, smūgį E. girdėjo, o atsisukusi pamatė A. V. pakeltomis rankomis ir nugriuvusią dukrą. Ji į gydytojus Žalgirio gatvėje kreipėsi tą patį vakarą. Nežino, ar ji važiavo pas teismo medikus. Jei jai kas neleistų pamatyti dukros, pirma elgtųsi normaliai, o ne kaip A. V.. Kad buvo išrauti E. plaukai, ji pamatė jos rankose, jų buvo ir automobilyje. Ekspertams jų nepateikė. Konfliktus matė ir jos sesuo M. S..

Liudytoja M. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog E. G. yra jos sesers V. G. duktė. A. V. ji nėra mačiusi, apie jį girdėjusi iš sesers. 2012-03-13 ji atvažiavo pas seserį į svečius. Prasidėjo skambučiai į telefoną. Iš pradžių jie buvo reti, paskui dažnėjo. Sesuo paaiškino, kad čia skambina A. V., jis ir anksčiau skambindavo. Jis turi planą paimti E. vaiką, bijo, kad vyrai neateitų pasiimti vaiko. Apie 21 val. į duris paskambino A. V.. E. durų neatidarė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, su jais E. kalbėjo laiptinėje. Policijai išvykus, per virtuvės langą pamatė, kad atvyko greitosios pagalbos automobilis. Ji išbėgo į laiptų aikštelę, matė kaip atvyko 3 stambūs vyrai su vaistų lagaminais. Jie skambino į duris beldė, sakė, kad įsileistų, nes kvietė. Ji išsigando, paskui jie ją klausinėjo, ką ji ten veikia. 2012-03-13 medikai skambino toliau, vienas skambino mobiliuoju telefonu, sakė, kad ji stovi šalia, keistai atrodo. Vėliau jie paklausė, ar bute gyvena „mergička“. Ji sakė, kad gyvena šeima. Vienas vyras nusileido į apačią, o du liko. Jie kalbėjo, kad duris reikia laužti. Neatidarius durų, vyrai nuėjo prie automobilio, kalbėjo telefonu, grįžę prie buto durų vėl be perstojo skambino į duris. Tada iš 4 aukšto atėjo kaimynė su sūnumi. Medikai aiškino, kad juos kvietė. Vienas iš medikų dar pasiskambino ir baigęs pokalbį pasakė, kad buto šeimininkė iškvietė policiją. Tuomet visi vyrai pasišalino. Konfliktų ji asmeniškai nematė. Jos medikų nekvietė, nesirgo, todėl jų neįsileido.

Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos anūkas. Nukentėjusiąją ji žino, bet nėra mačiusi, kad jos anūkas būtų mušęs nukentėjusiąją. Kiek ji žino, kiek ten buvo, nematė jokių incidentų. Jų geri santykiai buvo. Apie tai, kad buvo atvykusi policija, nieko nežino. Ji dažniau matydavo nukentėjusiąją ir anūką kartu, dažnai pas ją atvykdavo. Jie visada gražiai elgdavosi. Praėjusiais Naujaisiais metais jos anūkas atėjo pasveikinti senelio su jos anūke E.. Ji nubėgo žaisti su žaislais. Staiga įbėgo nepažįstama moteris ir pradėjo šaukti. Buvo tarp anūko ir jos konfliktas. Po to buvo iškviesta policija. Ji nukentėjusiąją žino apie 3-4 metus. Ji blogas žmogus, mėgsta išgerti, „rankas palaidyti“. Ji yra trenkusi jo anūkui. Negali pasakyti, kiek tokių konfliktų yra mačiusi. Per Naujuosius metus taip pat buvo atėjusi kita moteris, lygtai nukentėjusiosios motina. Ji negali pasakyti, kada Evelina „rankas paleido“. Buvo kažkokia šventė, ji buvo išgėrusi. Ji iš šiaip trenkė jos anūkui. E. G. jai niekada nesiskundė dėl anūko polinkio į narkotikus. Ji buvo atvykusi pamatyti naujagimės. Namuose buvo mama. Neatsiprašinėjo, kad turi blogą anūką. Ji nežino, ar jos anūkas turi psichinių ligų, ar vartoja narkotines medžiagas. Ji žino, kad jos anūkas teistas. Nežino už ką, jai nelabai įdomu. E. G. į ją nesikreipė jokios pagalbos. Ji nežino, ar A. V. jos akivaizdoje yra naudojęs smurtą, mano, kad ne. Negali pasakyti, ar anūkas psichiatrijos ligoninėje gulėjo. Jos giminėje psichinių ligų nėra pasitaikę. V. A. yra jos dukra. Nežino, kad ji kreipėsi į policiją dėl prieš ją A. V. panaudoto smurto. R. V. yra jos dukra, jų santykiai geri.

Liudytojas S. C. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad A. V. yra jo draugas. E. G. yra A. V. sugyventinė. E. G. pažįsta tiek, kiek A. V. ją pažįsta. Jų santykiai jam pasirodė keisti. Ji labai skyrėsi nuo kitų A. V. moterų. Pastebėjo, kad nukentėjusioji nesveikai geria. Jam teko su jais gyventi viename nuomojamame bute Izraelyje. E. G. atvažiavo su vaiku, vaiko daiktų visiškai nepasiėmė. Jis nematė, kad A. V. naudotų smurtą prieš E. G.. Yra matęs, kaip E. G. provokavo A. V.. Ji rado kažkieno batelį ir pakėlė skandalą. Viskas vos į muštynes nevirto. A. V. ir E. G. retkarčiais pykdavosi, pykčius provokuodavo E. G., A. V. visada sėdėdavo prie kompiuterio savo kabinete. A. V. jis pažįsta apie 10 metų. Manau, kad A. V. neturi psichikos problemų ir ar vartoja narkotines medžiagas. Nežino, ar E. G. vartoja narkotines medžiagas, mano, kad ji turi psichinių problemų, bet jis nėra gydytojas. Jis yra girdėjęs apie Birutės g. esančiuose A. V. namuose buvusį konfliktą. Jiems būnat Izraelyje, matė, kaip atėjo E. G. ir patenkinta pareiškė, kad ją A. V. sumušė. Bet sumušimų jis nematė. E. G. kaltinamąjį šantažuoja, prašo pinigų. Tai galimybės matyti vaiką pardavimas. E. G. elgesys jam pasirodė neadekvatus. Nesiorientuodavo, dažnai gerdavo. Konfliktai 2011-2012 metais prasidėjo jiems tik susipažinus. Jis nežino, kas pradėdavo konfliktus. Neišeina jiems kartu gyventi. Su A. V. jis bendrauju periodiškai. Nebuvo tokio meto, kai A. su E. nekonfliktuodavo. Konfliktai kildavo dėl visko: nuo ne tos padėtos lėkštės iki bet ko. A. V. jo draugas, jis negali pasakyti, kas pradėdavo konfliktuoti. Jie bandė A. V. įtikinti, kad nebendrautų su E. G..

Liudytojas L. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios neprisimena. Jei kažkas buvo parašyta tarnybiniame pranešime, prašau juo vadovautis. Pagarsinus liudytojo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, jog parašyta teisingai, nieko daugiau pasakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. paaiškino, jog 2011-10-06 apie 22.10 buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), buvęs vyras laužiasi į butą. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir paskambinus domofonu į 20 butą, juos į laiptinę įleido moteris. Lipant laiptais į 5 aukštą, tarp ketvirto ir penkto aukštu, sutiko vyriškį. Vyriškas iškarto pasakė, kad jie greičiausiai atvyko, dėl jo. Tuomet vyriškis prisistatė A. V. ir paaiškino, kad jo sugyventinė E. G. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, su kuria jie turi dukra. Taip pat A. V. minėjo, kad E. G. neduoda pasimatyti jam su vaiku. A. V. sakė, kad jis buvo komandiruotėje atvežė lauktuvių vaikui. A. V. turėjo su savimi daugiau negu vieną krepšį. Kiek tiksliai jis turėjo su savimi krepšių, nepamena. Norėdami patikslinti situaciją jie paskambino į 20 butą. Buto duris atidarė moteris kuri prisistatė E. G.. E. G. pasiteiravo, kas nutiko, pstaroji paaiškino, kad buvęs sugyventinis laužėsi į butą ir grasino. E. G. parašė pareiškimą. Bendraujant su E. G. ir su A. V., tarp jų konflikto jiems dalyvaujant nebuvo, jie buvo blaivūs. E. G. buvo susijaudinusi, tačiau jokio neadekvataus jos elgesio jis neįžvelgė. Bendraujant su A. V., jis irgi buvo susijaudinęs, tačiau elgėsi adekvačiai ir dalyvaujant policijos pareigūnams E. G. negrasino, prašė pasimatyti su vaiku. A. V. sakė, kad su E. bendravo telefonu ir sakė, kad ten yra tik jo prašymai pasimatyti su vaiku. Tačiau jis telefono žinučių nežiūrėjo, kadangi tai ne jo darbas. Iš E. G. buvo paimtas pareiškimas, kurį kartu su A. V. pristatė į 6 PK. 2012-01-25 apie 21.10 val., dirbant su vyr. patruliu E. V., buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), negali išprašyti asmens. Nuvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi E. G., kuri paaiškino, kad A. V. ją prie jos namo laiptinės pasitiko kalbėjosi. Vėliau, kaip aiškino E. G., A. V. pas ją į butą įsiveržė. Tarp jos ir A. V. įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu jai sudavė į veidą. Tačiau jiems atvykus pas E. G. i butą, jokių grumtynių požymiu nebuvo, nesimatė, kad būtu apgadintos durys ir baldai, taip pat nematė jokių išorinių sumušimo žymių ant E. G. veido. Jiems atvykus A. V. nei bute, nei laiptinėje, nebuvo, pasak E. G. jis pasišalino kai ji kvietė policijos pareigūnus. E. G. pristatė pareiškimą, kurį jie pristatė į 6 PK (t. 2, b. l. 52).

Liudytojas K. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nelabai prisimenu įvykių. Buvo iškvietimas, kad prieš moterį smurtaujama, ji laikoma uždaryta. Budėtojas iškvietė daugiau pareigūnų. Užėjus į vidų A. V. elgėsi ramiai, nukentėjusiosios moters kaltinimus neigė. Jis paaiškino, kad buvo žodinis konfliktas, nukentėjusioji buvo agresyvi, jis ją tik laikė už rankų. Jis juos nusivedė į rūsį parodyti ten esančius ginklus. Jie visi buvo perdaryti į netinkančius naudoti, pateikė dokumentus. Taip pat parodė dujinį ginklą, jis buvo neužtaisytas, įgytas ir laikomas legaliai. Nukentėjusioji sakė, kad prieš ją buvo naudotas smurtas. Akivaizdžių žymių nebuvo. Įvykio vietoje buvo medikai. Nukentėjusioji jiems atvykus buvo gatvėje. Buvo atvykusi greitoji pagalba. Nukentėjusioji pasakojo, kad ją tampė už plaukų ir mušė. Konkrečiau jis negali pasakyti. Apie psichologinį smurtą negali pasakyti. Ji nesakė, kad rodė ginklą, tik sakė, kad jai grasino. Nukentėjusioji buvo patyrusi šoką, prie jos buvo medikai, apklausti jos nebuvo galimybės. Jis negali pasakyti apie tampymą už plaukų. Įvykį prisiminė, nes jis buvo nestandartinis – buvo pranešimas, kad asmuo laikomas įkaitu. Medikai sakė, kad nukentėjusiąja pasirūpins. Jie jų net į automobilį neįleido. Neprisimena, kad medikai būtų minėję sužalojimus. Paprastai, jei medikai ką nors apie sužalojimus pasako, jie užsirašo. Išrautų plaukų nerodė, bet minėjo, kad tampė už rankų ir kažką minėjo apie plaukus. Abi pusės minėjo rankas. Nukentėjusioji sakė, kad ją laikė už rankų ir mušė, o kaltinamasis sakė, kad laikė už rankų. Jis mėlynių nematė. Jei būtų matęs, būtų tai pažymėjęs. Jis neprisimena, ar jiems atvykus langai buvo atidaryti. Durys buvo atidarytos. A. V. paaiškino, kad turi ginklų. Neveikiantys buvo rūsyje, o dujinis buvo automobilyje. Svetainėje buvo vaiko žaislų. A. V. aprodė patalpas, paaiškino, kur kilo konfliktas. Kraujo, duženų ar kitų grumtynių pėdsakų nebuvo. Nukentėjusioji jiems atvykus jau buvo rami. Buvo šiek tiek susijaudinusi. Jie moters negali apžiūrėti. Apžiūrą palieka medikams. Vizualiai mėlynių nematė. Paprastai ką nors pamatę pažymi.

Liudytojas M. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios neprisimena. Pagarsinus K. A. tarnybinį pranešimą, liudytojas paaiškino, kad kai privažiavo, jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Automobilyje buvo moteris su vaiku. Prisimena, kad pas kaltinamąjį ant sienos buvo ginklų. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo sužalota. Prisimena, kad buvo su chalatu. Jie atvyko, kai kiti kolegos jau buvo atvykę. Negali pasakyti, ar buvo laikomi įkaitai.

Liudytojas E. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nukentėjusiosios neprisimenu, o A. V. pavardė jam negirdėta. Iki 2012 metų kovo pabaigos jis dirbo policijos pareigūnu. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas nurodė, jog tarnybinis pranešimas surašytas teisingai, bet dabar neprisimena, ar matė nukentėjusiosios praskeltą lūpą. Konflikto jis nematė, iš nukentėjusiosios žodžių surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytoja A. Ž. teismino nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji yra Vilniaus miesto 6 PK Kriminalinės policijos tyrėja, 2012 m. buvo tyrėja. Nukentėjusiosios neprisimena, A. V. pavardė jai nežinoma. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytoja nurodė prisimenanti, kad buvo toks įvykis, prisimena, kad rado laiptinėje sėdintį vyrą. Jai atrodo, kad jis buvo arba girtas, arba agresyvus. Ji neprisimena, ką nukentėjusioji aiškino. Vyras sakė, kad nori pasimatyti su vaiku. Jai nepatiko jo elgesys. Neprisimena, ką A. V. sakė apie nukentėjusiąją. Neprisimena, ar A. V. grasino nukentėjusiajai. Mūsų darbe tokių atvejų labai dažnai pasitaiko.

2011-08-19 specialisto išvadoje Nr. G2602/11(01) konstatuota, kad E. G. nustatyti išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje, kurių padarymo laiką nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 26, 27).

2011-10-10 specialisto išvadoje Nr. G3020/11(01) konstatuota, kad E. G. 2011-08-19 apžiūros metu nustatyti du išrautų plaukų plotai viršugalvio srityje, kurie susidarę tempiant už plaukų. Sužalojimų padarymo laiką tiksliai nustatyti negalima, tačiau neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykdyti 2011-08-15. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui (t. 1, b. l. 35, 36).

2012-02-20 specialisto išvadoje Nr. G416/12(01) konstatuota, jog E. G. padaryta muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kliniškai nustatytas 31, 41 dantų sumušimas, pasireiškęs dantų paslankumu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai nukentėjusios nurodytu laiku, t. y. 2012-01-25. E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 103, 104).

2011-08-29 specialisto išvadoje Nr. G2691/11(01) konstatuota, kad E. G. 2011-01-28 nustatyta retroamnioninė (šalia vaisiaus pūslės) hematoma. Nustatant šios hematomos kilmę bei laiką, tikslinga paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, įtraukiant specialistą gydytoją akušerį-ginekologą (t. 1, b. l. 30, 31)

2012-05-25 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-371 konstatuota, kad 1995 m. A. V. atlikta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. Jos metu diagnozuotas asmenybės sutrikimas – isterinė psichopatija, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. V. elgesys būdingas nurodytai asmenybės patologijai ir skirti naują ekspertizę nėra pagrindo (t. 6, b. l. 76).

2011-08-16 įvykio vietos protokole užfiksuota, jog iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), paimtos 6 pažymos apie laikomus netinkamus naudoti ginklus (t. 1, b. l. 7-19).

2013-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje nustatyta, jog E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su motina E. G. ir 2 metams apribota tėvo A. V. valdžia jos atžvilgiu (t. 3, b. l. 178-186).

Dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiosios E. G. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę ypač konfliktiški santykiai. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusiojo elgėsi itin priešiškai, parodymus tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji davė itin emocingai, vienas kitą kaltino narkotinių medžiagų vartojimu, psichinės būsenos nestabilumu ir pan. Šiuo metu teisme tarp jų yra nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tačiau nepaisant to, byloje esantys įrodymai, o būtent specialisto išvados (t. 1, b. l. 26, 27, 35, 36) patvirtina E. G. žodžius apie tai, jog 2011-08-15 jai buvo išrauti plaukai nuo viršugalvio tempiant ją už plaukų. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuoto nukentėjusiajai E. G. padaryto kūno sužalojimo pobūdis ir mechanizmas bei jo lokalizacija (du išrautų plaukų plotai viršugalvio srityje, kurie susidarę tempiant už plaukų), atitinka nukentėjusiosios E. G. parodymus apie jos atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. G. parodymais šioje dalyje. Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, jog neatmestina galimybė, jog sužalojimas padarytas 2011-08-15, nors tikslios datos ir neįmanoma nustatyti. Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dar iš vakaro jai E. skundėsi, kad ją sumušė, visą kūną skauda. Ji matė, kad dukros plaukai buvo išrauti, mėlynių nesimatė, bet jos pirmą dieną neišryškėja. Policijos pareigūnas K. A. nurodė, jog buvo atvykęs į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, teigė buvusi sumušta, kažką minėjo apie plaukus, jis sužalojimo žymių ant jos nematė. Kad tą dieną įvyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, patvirtino ir pats A. V., tačiau neigė griebęs ją už plaukų ir sudavęs jai smūgius. Anot A. V., jis tik sugriebė nukentėjusiajai už rankos ir ją stipriai patempė. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas A. V. parodymus, toje dalyje, jog jis už plaukų E. G. netempė, vertina kritiškai, kaip neatitinkančius kitų bylos duomenų ir jais nesivadovauja.

Kita vertus, E. G. duotus parodymus apie tai, jog A. V. trenkė jai tris kartus į galvą, spardė kojomis, smūgiuojant į kaukolę jai praskelta niekur nebuvo, bet A. V. ranka sutino, teismas taip pat vertina kritiškai. Specialistai atlikę E. G. apžiūrą nenustatė kokių nors kitokių, išskyrus išrautus plaukus, sužalojimų ant E. G. kūno, būdingų suduodant kumščiais ar spardant. Teismas tokius parodymus vertina kaip neįtikinamus ir nelogiškus, nes smūgiuojant tokiu būdu, jog sutinsta smūgiuojančiojo ranka, spardant kojomis, labiau tikėtina, jog liks žymės ant nukentėjusiojo kūno. Be to, vertinant liudytojos V. G. parodymus, kuri yra nukentėjusiosios mama, taip pat kyla pagrįstų abejonių, nes ji nurodė, kad dukra iš vakaro jau skundėsi, jog sumušta ir jai skauda visas kūnas, tačiau kitą dieną, kai buvo išpešti plaukai – 2011-08-15, jokių sumušimų ir mėlynių ji nematė. Ir nors V. G. nurodė, jog mėlynės išryškėja tik vėliau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. G. teismo medicinos eksperto buvo apžiūrėta 2011-08-19 ir jokių išorinių sužalojimų, išskyrus išrautus plaukus nenustatė. Esant tokiai situacija, teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai duomenų teigti, jog A. V. sudavė E. G. kumščiais ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį ir spyrė kojomis ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas. Vien neįtikinami E. G. paaiškinimai apie smūgių jai sudavimą, vertinant juos konfliktiškų santykių su A. V. kontekste, nėra pakankami konstatavimui, jog smūgiai rankomis ir kojomis buvo suduoti. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės iš kaltinimo A. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, šalintinos.

E. G. teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nurodė, jog 2012-01-25 vakare į butą įsiveržė A. V. ir konflikto metu jai kumščiu sudavė į veidą, praskėlė lūpą, sustūmė dantis. E. G. į gydymo įstaigą kreipėsi tą patį vakarą ir buvo apžiūrėta. Į teismo medicinos ekspertą kreipėsi 2015-02-20. Teismo medicinos specialisto išvadoje, apžiūrėjus E. G. lūpą ir ištyrus dokumentus, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas nukentėjusiajai E. G. padaryto kūno sužalojimo pobūdis ir mechanizmas bei jo lokalizacija (muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje), atitinka nukentėjusiosios E. G. parodymus apie jos atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. G. parodymais šioje dalyje. Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog A. V. sudavė E. G. į veidą. Nors ji paties smūgio nematė, matė nukritusią E. G.. Policijos pareigūnas E. V. tarnybiniame pranešime užfiksavo, jog E. G. nurodė, kad A. V. įsiveržė į jos butą, įvyko konfliktas, kurio metu A. V. trenkė jai kumščiu į veidą ir praskėlė lūpą, iki policijos atvykimo A. V. pasišalino, o pareiškėja į medicinos įstaigą kreipsis pati. A. V. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog 2012-01-25 jis buvo pas E. G. namie, jį įleido jos mama, jie aptarinėjo taikos sutartį, bet jis E. G. nesudavė. Visgi ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė kitokias aplinkybes, kad jis atvažiavo pas E. G. ir jie susitiko prie laiptinės. E. G. paklausė, ko jis nori ir ar ją seka. Jis ėjo kartu su ja, nes norėjo pasimatyti su vaiku. Tuo metu laiptais nusileido E. G. mama, kuri paėmė ją už rankos ir nusivedė į namus. Jis ėjo iš paskos. Tačiau E. G. uždarė duris ir jo neįleido. Jis pasibeldė. Tada E. G. jį įleido. Jis pamatęs, kad E. G. susinervavusi, pradėjo tai filmuoti telefonu. Jis stovėjo koridoriuje ir matė, kad E. G. mama paėmė jo vaiką ant rankų. Jis supo mergaitę staigiais judesiai kartais net pamesdama ją į orą. Jis išsigando, kad vaikas mėtomas. Jis jai pasakė, kad padėtų vaiką atgal. Vaiko ji nepadėjo ir pradėjo šaukti ant jo. E. G. bandė griebdama atimti iš jo telefoną. Tuo metu jos mama griebė jį už šaliko. Jis rankomis laikė už šaliko ir neatidavė savo telefono. E. G. mama nutraukė šaliką ir jis išbėgo pro duris. E. G. jis kumščiu į veidą nesudavė (t. 6, b. l. 45, 46). Tačiau teismas A. V. parodymus toje dalyje, kad jis nesudavė smūgio kumščiu E. G. vertina kritiškai, kaip neatitinkančių kitų byloje esančių duomenų ir jai nesivadovauja.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai dviem atvejais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. V. veiksmai abiem atvejais teisingai kvalifikuoti kaip baigti nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, tinkamai pritaikyta nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 140 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo iki 2013-07-13).

Bausmės skyrimas

Šioje byloje kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 2 nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė dar būdamas neteistas, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Nustatydamas viešųjų darbų dydį, teismas atsižvelgia, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, tačiau dirba, iš specialisto išvados matyti, jog A. V. yra nustatytas asmenybės sutrikimas – isterinė psichopatija, nėra duomenų apie jo kitokio pobūdžio psichikos sutrikimus, jo elgesys yra būdingas turimai asmenybės patologijai – isterinei psichopatija, dėl to atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 6, b. l. 76). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. V., todėl kaltinamajam skirtinos viešųjų darbų bausmės dydis artimesnis galim skirti bausmės vidurkiui.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje

A. V. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, jog jis sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą:

2011-08-15 apie 14.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje įžeidinėjo sugyventinę E. G., teigdamas, kad ji yra psichiškai nestabili ir negali rūpintis jų bendru vaiku, gim. 2011-08-08, ir grasino ją sužaloti indeliu, o jai bandant pabėgti į namo 2 aukštą pas vaiką, ją nusivijo;

2011-08-16 apie 10.42 val. neišleido sugyventinės E. G. su jų bendru vaiku iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), grasindamas atimti vaiką ir nušauti ją bei jai artimus žmones, todėl jai teko kviesti policiją;

2011-09-04 apie 20.11 val. bandė prieš buvusios sugyventinės E. G. valią patekti į jos tėvų butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji buvo apsistojusi su jų bendru vaiku, todėl jai teko kviesti policiją;

2011-09-08 apie 10.30 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų grasino susidorojimu buvusiai sugyventinei E. G., kuri buvo bute, ir reikalavo atiduoti jų bendrą vaiką, todėl jai teko kviesti policiją;

2011-10-06 apie 22.30 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų grasino nužudyti buvusią sugyventinę E. G., kuri buvo bute, bandė prieš jos valią patekti į butą, kad neva pasimatytų su jų bendru vaiku, ir reikalavo atiduoti jų bendrą vaiką, todėl jai teko kviesti policiją, o prie policijos pareigūnų ją įžeidinėjo vadindamas alkoholike ir prostitute, sakydamas, kad ji yra nestabilios psichikos;

2011-12-29 apie 23 val., bendraudamas telefonu, grasino susidorojimu buvusiai sugyventinei E. G., kuri buvo bute (duomenys neskelbtini), ir reikalavo atiduoti jų bendrą vaiką, o jai atsisakius, grasino, kad vaiką atims, o ji gulės psichiatrijos ligoninėje ir gyva nevaikščios, kad pasamdys žmones, kurie ją išprievartaus, kad sužlugdys ją internete, taip pat grasino, kad pasamdys žmones, kurie susidoros su jos motina ir broliu, gyvenančiu užsienyje;

2012-01-16 apie 20 val. prie buto (duomenys neskelbtini), durų grasino susidorojimu buvusiai sugyventinei E. G., kuri buvo bute, todėl jai teko kviesti policiją;

2012-01-17 apie 10.30 val., bendraudamas telefonu, grasino buvusiai sugyventinei E. G., kuri buvo bute (duomenys neskelbtini), kad ją nužudys;

2012-01-17 apie 10.51 val. iškvietė buvusiai sugyventinei E. G., kuri buvo bute (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos psich. brigadą, melagingai teigdamas, kad sutrikęs jos elgesys, todėl jai teko kviesti policiją;

2012-03-13 apie 21.37 val. iškvietė buvusiai sugyventinei E. G., kuri buvo bute (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos psich. brigadą, melagingai teigdamas, kad jai psichikos sutrikimai, todėl jai teko kviesti policiją,

dėl ko E. G. nuo 2011-08-15 iki 2012-03-13 bijojo dėl savo ir savo artimųjų gyvybės ir sveikatos, kadangi jau buvo patyrusi jo smurtą.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės yra grindžiama vien tik nukentėjusiosios E. G. parodymais, kurie nėra patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis. A. V. neneigė, jog jis ateidavo pas E. G. prie namų, prašydavosi įleidžiamas, norėdavo pasimatyti su savo vaiku, tačiau E. G. jam to daryti neleido. A. V. taip pat patvirtino, jog buvo iškvietęs ir medicininę pagalbą į E. G. butą, nes pagal garsus iš už durų manė, jog E. G. sutrikusi psichinė sveikata. Tačiau A. V. teigia, jog negrasino E. G. žudyti ar kitaip jos žaloti. Pašalinti tokių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų galimybės nėra. Kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, A. V. ir E. G. buvo sugyventiniai nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, turi bendrą vaiką, dėl kurio ir vyko daugelis konfliktų, net iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį formuluočių matyti, jog daugelis grasinimų susiję su kaltinamojo noru pasimatyti su vaiku. Praktiškai nei vienas inkriminuojamo grasinimo atvejis nėra patvirtinamas kitų asmenų parodymais. Šiuo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta civilinis procesas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. E. G. pakviesti liudytojai – V. G. ir M. S., neigiamai apibūdino A. V., kaip smurtautoją. A. V. pakviesti liudytojai – L. V. ir S. C., nurodė priešingai, jog A. V. nėra smurtautojas, o nukentėjusioji E. G. yra nestabili ir konfliktiška. Konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios tęsėsi ilgą laiką, tačiau kaip matyti ne be priežasties – A. V. nebuvo leidžiama matytis su vaiku, o nukentėjusiojo ir kaltinamosios santykiai yra itin konfliktiški. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Pažymėtina ir tai, kad grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog praėjus porai metų po kaltinime nurodyto paskutinio bauginimo veiksmo 2012-03-13, nukentėjusioji su kaltinamuoju bei savo vaiku buvo išvykę į Rygą, du kartus buvo išvykę į Izraelį, kur gyvena kaltinamojo giminės, ten leido laiką, kas rodo, jog nukentėjusioji realiai kaltinamojo nebijojo, nors tokioje svetimoje nukentėjusiajai aplinkoje, ji turėtų jaustis ypač pažeidžiama, juo labiau su savo mažamečiu vaiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. G. pareiškime policijai yra teigusi, kad A. V. grasina pagrobti vaiką ir jį išsivežti į užsienį (t. 2, b. l. 6). Teismo manymu, tokios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam A. V. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo kaltinamajam inkriminuotus apsilankymus pas E. G., telefoninius skambučius ir medikų kvietimus, jo išsakytas frazes, nors ir itin emocionalias, laikyti realiais grasinimais tiek BK 145 straipsnio 1 dalies, tiek 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar kaltinamasis A. V. sistemingai baugino E. G. naudodamas psichinę prievartą, o visos abejones turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms A. V. išteisintinas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

Teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusioji, tiek ir jos gynėja nurodė, jog neprašo iš A. V. priteisti žalos atlyginimo, todėl laikytina, jog nukentėjusioji atsisakė nuo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 14481 € civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 10,85 € civilinį ieškinį už E. G. gydymą (t. 3, b. l. 107). Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi dėl A. V. veiksmų E. G. buvo suteiktos medicininės paslaugos (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

A. F. teismo posėdžio metu nurodė, jog dujinis pistoletas jam nereikalingas, jis jo susigrąžinti nepageidauja, leidimo laikyti ginklą taip pat nepateikė. Dujinis pistoletas IŽ-79-9T Nr. 0633718497, saugomas Vilniaus apskrities VPK ginklų saugykloje (t. 6, 32, 33), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 straipsnis) ir sunaikintinas.

2012-03-26 A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinė plokštelė su A. V. ir E. G. pateikta vaizdine medžiaga paliktina saugoti prie bylos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokatės R. Narbutienės pateikto pinigų priėmimo kvito, nukentėjusioji E. G. advokatei sumokėjo 250 € už atstovavimą. Advokatė atstovavo nukentėjusiąją daugiau nei dešimtyje teismo posėdžių. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos jai turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13) bei jį nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą 2011-08-15 E. G. – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą 2012-01-25 E. G. – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant A. V. per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. V. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 10,85 € patirtos turtinės žalos už E. G. gydymą.

Priteisti iš A. V. 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios E. G. naudai.

Dujinį pistoletą IŽ-79-9T Nr. 0633718497, saugomą Vilniaus apskrities VPK ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą