Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-790-113/2012

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendžio, kuriuo H. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas H. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2011-04-07 iki 2011-04-08 (dvi dienos).

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas H. S. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. B. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 str., 68 str., H. S. dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai A. B. iš nuteistojo H. S. priteisė 2 336 Lt (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus) patirtai turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis 2011 m. balandžio 7 d. apie 13.45 val. Sodų g. 3-čiojo namo kieme, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir važiuodamas atbulas automobilio galiniu buferiu partrenkė važiuojamąja namo kiemo dalimi einančią pėsčiąją A. B. Pastarajai nukritus, H. S., vairuodamas automobilį ir juo važiuodamas atbulas, du kartus pervažiavo gulinčią A. B., kuriai dėl minėto įvykio buvo padarytas galvos ir krūtinės sumušimas su odos nubrozdinimais nosies, skruostų srityje, dešinės pusės II-III, VI šonkaulių lūžimai, dešinės mentės lūžimas, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, dešinio kelio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu H. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu“, 34 punkto reikalavimus „Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“ ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. S. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, jį pakeisti taip: jo padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pažeidus Kelių eismo taisyklių 34 p. panaikinti, kadangi jo veiksmuose nenustatyta šio taisyklių punktų pažeidimo sudėtis; nukentėjusiosios A. B. 2 336 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka, kadangi civilinis ieškinys nėra pagrįstas leistinais įrodymais; nukentėjusiosios A. B. 20 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažinti iki 1 000 Lt; panaikinti papildomą bausmę draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms; panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones ir į bausmės laiką įskaityti 1 metų terminą, kuriuo jau buvo atimta teisė vairuoti; paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką pagal BK 75 str. sumažinti iki 6 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo H. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas prašo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nei vieno pagrindo, numatyto BPK 326 str. 1 d. 4 p., dėl kurio reikėtų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka tikrinantis apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių ir nuosprendžių pagrįstumą bei teisėtumą, nagrinėjamu klausimu priima BPK numatytus procesinius sprendimus, ir neinicijuoja skundžiamus sprendimus priėmusių teisėjų drausminės atsakomybės klausimų nagrinėjimo (teisėjų drausminės atsakomybės klausimų sprendimą reglamentuoja ne BPK, o Teismų įstatymas). Dėl, apelianto manymu, netinkamo teisėjos elgesio apeliantas turi teisę inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teisėjai „Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų“ 15-20 p. nustatyta tvarka. Tuo tarpu apelianto išdėstyti argumentai galimai sudarytų pagrindą baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos drausminei (administracinei) atsakomybei įvertinti, bet ne apeliacine tvarka tikrinanti apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą.

Dėl Henriko S.iaus padarytos veikos kvalifikavimo

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą neturi jokio pagrindo abejoti, kad jis, H. S., padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 str. 2 d. Byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti jo kalte.

KET 14. punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <<...>>.

Byloje esantis Asmens blaivumo testas patvirtina, kad H. S. 2011-04-07 13.54 val. nustatytas 3,06 promilių girtumas (b. l. 43, t. 1). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 476/11(03) patvirtina, kad H. S. kraujyje rasta 3,05 promilės etilo alkoholio. Kraujo paėmimo laikas: 2011-04-07 14.25 val. (b. l. 41, t. 1).

Taip pat pažymėtina, jog pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė tos aplinkybės, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus (b. l. 50-51, t. 1; b. l. 67-68, t. 2). Be to, šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų V. M., K. B., A. T. ir A. G., nukentėjusiosios A. B. parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas. Taigi bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog H. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Nuteistojo gynėjas buvo pateikęs prašymą dėl kompleksinės medicininės-trasologinės ekspertizės paskyrimo. Tačiau toks nuteistojo gynėjo prašymas buvo visiškai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad jis buvo pagrįstai netenkintas (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu). Pažymėtina, kad Pagal BPK 208 straipsnio nuostatą ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė yra skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Veikiantis BPK nenustato būtinosios ekspertizės skyrimo atvejų, todėl ekspertizės nepaskyrimas savaime nėra joks nuteistojo ar kito proceso dalyvio teisių pažeidimas. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes.

Ekspertizės paskyrimas yra vienas iš daugelio ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, kurių pagalba teisėjas ar teismas paveda atlikti specialų tyrimą. Nusikaltimams, numatytiems BK 281 straipsnyje, ištirti paprastai skiriamos autotechninės ekspertizės, tačiau įstatymai nenumato, kad tokios ekspertizės yra būtinos visose bylose. Sprendžiant kaltės klausimą, reikia atsižvelgti ne tik į technines, bet ir į realias galimybes, elementarius logikos dėsnius, taip pat negalima ignoruoti nustatytų kitų akivaizdžių aplinkybių.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio 2012 m. gegužės 14 d. protokolo matyti, kad nuteistojo gynėjas prašė skirti kompleksinę medicininę-trasologinę ekspertizę, siekiant nustatyti pėsčiosios (nukentėjusiosios) ėjimo kryptį, transporto priemonės judėjimo kryptį ir aplinkybės kaip eismo dalyviai susidūrė susidariusioje eismo situacijoje. Pirmosios instancijos teismas prašymą skirti kompleksinę medicininę-trasologinę ekspertizę išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 270 straipsnio reikalavimų. Teismas apsvarstė gynėjo prašymą ir protokoline nutartimi jį atmetė, pripažino, kad tokio prašymo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, į dalį gynėjo suformuluotų klausimų jau yra atsakyta specialisto išvadomis (b. l. 74, t. 2). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.

Visa bylos medžiaga (paties nuteistojo H. S., liudytojų V. M., K. B., A. T. ir A. G., nukentėjusiosios A. B. parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas) nepaneigiamai įrodo, kad apeliantas nukentėjusiąją partrenkė važiuodamas atbuline eiga. O tai prieštarauja imperatyviai KET nuostatai – Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. Todėl aplinkybė, iš kurios pusės, kokia kryptimi ėjo nukentėjusi ir kt., šiuo atveju neturi jokios įtakos vertinant H. S. veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą.

Abejoti tuo, kad nuteistasis H. S., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir važiuodamas iš namo kiemo atbulas nedavė kelio pėsčiajai A. B., automobilio galine dalimi partrenkė ją, po ko šiai nukritus, atbulas du kartus pervažiavo gulinčią nukentėjusiąją, dėl ko jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad BPK 62 str. 1 d. numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neskundė, todėl dėl visų anksčiau išvardytų motyvų nėra jokio pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai prieš nuteistąjį naudojo neleistinus procesinius veiksmus ar priemones.

Atsižvelgiant į tai, visi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius jo parodymus, kurie buvo gauti jam esant neblaiviam ir blogos sveikatos būklės, tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iškviestas jo pasirinktas advokatas, be to, buvo reikalaujama atsisakyti advokato už tai, jog bus paleistas į laisvę, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti papildomą bausmę – draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms; panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones ir į bausmės laiką įskaityti 1 metų terminą, kuriuo jau buvo atimta teisė vairuoti; paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką pagal BK 75 str. sumažinti iki 6 mėnesių.

Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju asmuo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Tačiau nusikaltimas padarytas, šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teisėjų kolegija vertindama pirmosios instancijos teismo paskirta bausmę negali nepažymėti to, kad apeliantas transporto priemonę vairavo būdamas itin apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip minėta, jam buvo nustatytas net 3,06 promilių girtumas. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad nuteistasis taip demonstravo visišką abejingumą eismo bei kitų asmenų saugumui.

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad važiuodamas atbulas automobilio galiniu buferiu partrenkė važiuojamąja namo kiemo dalimi einančią nukentėjusiąją, o pastarajai nukritus, H. S., vairuodamas automobilį ir juo važiuodamas atbulas, du kartus pervažiavo gulinčią A. B. Tai yra nuteistasis pajutęs smūgį nesustojo, iš automobilio neišlipo, bet atsainiai vėl pajudėjo su transporto priemone. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarynių, t. y. sunkesnio nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto ar net gyvybės atėmimo.

Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis H. S. elgėsi itin rizikingai, visiškai ignoruodamas ne tik elementarias Kelių eismo taisykles, bet ir visuotiniai priimtinas elementarias žmoniškąsias elgesio normas. Todėl galima teigti, kad jis sąmoningai ignoravo tą faktą, kad tokiais savo veiksmais kelia tiesioginį pavojų aplinkinių sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad BK 281 str. 2 d. sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Dėl anksčiau išvardytų motyvų darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajam pagrįstai parinko griežčiausią straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšį. Apylinkės teismas įvertino tai, kad apeliantas yra teisiamas pirmą kartą, yra pensininkas, jam nustatytas neįgalumas ir skirdamas bausmę atsižvelgė į tai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad H. S. nors ir pripažino patį įvykį ir dabar jo neneigia, tačiau tai neleidžia laikyti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes jis nesutinka su įvykio teisiniu vertinimu bei su tuo, kad yra pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 34 p. reikalavimus. Taigi nuteistajam buvo pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė (1 metai), kuri savo dydžiu yra mažesnė už straipsnio sankcijos vidurkį. Todėl manyti, jog paskirta bausmė yra per griežta, nėra jokio pagrindo.

Vienas iš apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų yra sumažinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką pagal BK 75 str. iki 6 mėnesių. Tačiau toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį taip pat atmeta.

BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 str. 1 d.).

Esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, net ir esant formaliems BK 75 straipsnyje numatytiems, bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams, bausmės vykdymas neprivalo būti atidėtas. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012).

Taigi apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant H. S. realaus laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes apeliantui pagrįstai nustatė vidutinės trukmės paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas savo trukme yra optimalus, siekiant paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimo.

Apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. B. padarytą turtinę žalą.

Apeliantas prašo panaikinti nustatytą draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegija daro išvada, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į apelianto amžių (gim. „(duomenys neskelbtini)“), socialinę padėtį (pensininkas, nedirbantis, neįgalus, vedęs). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina mažiausiai varžančia nuteistojo teisės bei laisves. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, nors galėjo paskirti ir kelias. Todėl šis apelianto reikalavimas taip pat atmestinas.

Apylinkės teismas vadovaudamasis BK 67 str., 68 str., nuteistajam H. S. 2 metams uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuteistasis prašo panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones ir į bausmės laiką įskaityti 1 metų terminą, kuriuo jau buvo atimta teisė vairuoti.

Teisėjų kolegija tokį apelianto reikalavimą laiko nepagrįstu ir net nelogišku, kadangi toks reikalavimas vien savo prasme yra prieštaringas. Kadangi vienu ir tuo pačiu yra prašoma panaikinti teismo nustatytą draudimą, iš kitos pusės į šios bausmės (draudimo) laiką įskaičiuoti 1 metų terminą, kuriuo jau buvo atimta teisė vairuoti. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar yra pagrindas panaikinti nustatytą draudimą 2 metus vairuoti transporto priemones.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 1-2 dalys).

Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismai, spręsdami uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, atsižvelgia į prevencinį baudžiamojo poveikio priemonės tikslą.

Dėl anksčiau išvardytų motyvų (nuteistojo itin rizikingas elgesys, pasireiškęs visišku Kelių eismo taisyklių ignoravimu; pajutęs smūgį nuteistasis nesustojo, iš automobilio neišlipo, bet vėl pajudėjo su transporto priemone; nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis) teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju nuteistajam uždraudimas naudotis specialiąja teise nustatytas visiškai pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo paskirtas H. S. baudžiamojo poveikio priemonės terminas, apskaičiuojant pagal minimalaus ir maksimalaus termino sumą, yra lygus vidurkiui ir šis terminas santykinai atitinka ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Todėl nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra optimalus.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniame skunde, kaip minėta, suformuluoti tokie reikalavimai: nukentėjusiosios A. B. 2 336 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka, kadangi civilinis ieškinys nėra pagrįstas leistinais įrodymais; nukentėjusiosios A. B. 20 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažinti iki 1 000 Lt.

BPK 115 str. reglamentuotas civilinio ieškinio išsprendimas.

Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju civilinei ieškovei pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nėra jokio pagrindo. Byloje esantys duomenys leidžia labai tiksliai ir detaliai įvertinti nukentėjusiajai padarytą turtinės žalos dydį. Apelianto teiginys, kad civilinis ieškinys nėra pagrįstas leistinais įrodymais, yra nepagrįstas.

Nukentėjusioji A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (patikslintą), kuriuo prašė priteisti iš H. S. 2 336 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 16-28, t. 2). Nukentėjusioji patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai nepataisomai sugadintas odinis paltas su lapės kailio apykakle – 500 Lt, megztinis – 75 Lt, sijonas – 95 Lt, auliniai batai: 200 Lt. Šie rūbai tapo netinkami naudojimui, nes buvo suplėšyti, sukruvinti, purvini, juos reikėjo išmesti. Padaryta 870 Lt žala. Sudaužytas mobilusis telefonas „Nokia C1“ – 185 Lt. Vaistai (pagal pridedamą priedą) – 455 Lt. Įtvaras – 71 Lt. Transporto išlaidas – kelionės į Klaipėdos universitetą ligoninę 12 kartų – 233 Lt. Vaistams pagal pridedamą priedą išleido 532 Lt (b. l. 16, t. 2).

Teismas priteisdamas turtinę žalą nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo ne tik parblokšta ant žemės, bet kaltinamasis nekart ant šios užvažiavo automobiliu, akivaizdu, jog dėl minėtų veiksmų buvo sugadinta nukentėjusiosios apranga, sudužo telefonas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šiais apylinkės teismo argumentais. Be to, nukentėjusioji A. B. pateikė rašytinius įrodymus, jog pas gydytojus Klaipėdoje važiavo automobiliu, patyrė išlaidų degalams, pirko vaistus, mokėjo už įtvarą, todėl jai visiškai pagrįstai buvo priteista 2 336 Lt dydžio turtinę žala.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusioji teismui pateikė konkrečius duomenis, patvirtinančius patirtą turtinę žalą, t. y. Išrašai iš medicininių dokumentų, pirktų medikamentų kvitų kopijos, degalų įsigijimo kvitų kopijos (b. l. 26-30, t. 1; b. l. 18-28, t. 2). Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad nukentėjusioji po patirto įvykio VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento įstaigoje stacionare gydėsi du kartus, t. y. 2011-07-27 iki 2011-07-30 ir nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18. Be to, jei reikėjo automobiliu važiuoti pas gydytojus į Klaipėdą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos išlaidos medikamentams bei kurui yra pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš nuteistojo. Konstatuotina, jog pareikštame patikslintame ieškinyje patirtos išlaidos nurodytos pakankamai detaliai, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad viena negali vaikščioti, nes jaučia didelį silpnumą, svaigsta galva, negali pasilenkti, todėl į gydymo įstaigas ją nuveža ir palydi giminaičiai. Ją pastoviai persekioja baimės jausmas, sutriko miegas, todėl dabar vartoja migdomuosius vaistus. Artimiausiu metu gydytojai jai rekomenduoja tęsti gydymą reabilitacinėje ligoninėje, jai rekomenduojami masažai, nes negali pakelti dešinės rankos, jos beveik nevaldo (b. l. 16-17, t. 2).

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iš nuteistojo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą patikslinto ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau kaltinamasis dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajai sukėlė šiukščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, vairuodamas neblaivus, nukentėjusiajai padaryti nesunkūs kūno sužalojimai. Įvertindamas nukentėjusiosios amžių, apylinkės teismas pažymėjo, jog natūralu, kad sužalojimų pasekmes ji jaučia iki šiol bei po įvykio jaučia baimę, bijo viena vaikščioti.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais ir jų nebeatkartoja. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju nukentėjusiajai buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos ir krūtinės sumušimas su odos nubrozdinimais nosies, skruostų srityje, dešinės pusės II-III, VI šonkaulių lūžimais, dešinės mentės lūžimas, odos nubrozdinimai abiejuose plaštakose, dešinio kelio srityje (b. l. 19-20, t. 1). Atsižvelgdama į tai, kad šiuos sužalojimus nukentėjusioji patyrė būdama vyresnė nei 70 metų amžiaus, teisėjų kolegija sprendžia, jog tokio amžiaus asmeniui patirti sužalojimus palieka gilesnius pėdsakus (tiek fizinius, tiek psichologinius), be to, tokio amžiaus žmogaus organizmui yra sunkiau atlaikyti anksčiau minėtus sukeltus padarinius.

Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo H. S. apeliacinį skundą atmesti.