- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- eI-2441-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00422-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovei advokato padėjėjai R. V., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras arba atsakovas) 2017 m. sausio 20 d. sprendimą „Dėl pateiktų raštų/skundų“ Nr. (1.1.4)S-609.
Skunde paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016-06-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016 įpareigojo VĮ Registro centro Vilniaus filialą Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo pastatas), buvusiu savininku įrašyti A. O., nuosavybės įgijimo pagrindu nurodant (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Detalizavo, kad remiantis notaro patvirtinta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi A. G. pardavė A. O. ½ dalį medinio gyvenamojo namo su mansarda, turinčio 85,47 kv. m. bendro naudingojo ploto, tarp jų 64,25 kv. m. gyvenamojo ploto ir ½ dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį K. G. pardavė A. O. 17/100 dalių medinio gyvenamojo namo, turinčio 85,47 kv. m. bendro naudingojo ploto, tarp jų 64,25 kv. m. gyvenamojo ploto, ir 1/6 dalį, iš jam priklausiusios 18/36 dalies ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos sutartys buvo registruotos Vilniaus tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Taigi, pareiškėja daro išvadą, kad pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis A. O. įgijo atitinkamai ½ ir 1/6 dalis (iš viso 21/26 dalys) ginčo pastato. Tačiau iš 2016-12-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ji sužinojo, kad VĮ Registrų centras, remiantis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016, įregistravo A. O. nuosavybės teisę tik į 19/36 dalį ginčo pastato. Nesutikdama su tokiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, pareiškėja 2016-12-05 ir 2017-01-03 raštais kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė teisingai, kaip nurodyta pirminiuose pirkimo pardavimo dokumentuose, įregistruoti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ ir 1/6 dalis A. O. vardu. VĮ Registrų centras 2017-01-20 rašte Nr. (1.1.4)S-609 nurodė, kad dėl A. O. nuosavybės teisių į 19/36 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalies yra priimtas Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-36-804/2014, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1336-823/2015 paliktas nepakeistas. VĮ Registrų centras taip pat pažymėjo, jog Trakų rajono apylinkės teismas minėtu sprendimu konstatavo, jog pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ūkio pastato dalių savininku buvo įregistruotas A. O. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-01-09 duomenimis, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. A. O. įregistruota į šio pastato 19/36 dalis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016, A. A. - į 5/36 dalis, remiantis (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. - į 1/3 dalį pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras pažymėjo, jog tokie duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės įregistruotos į visą ūkio pastatą, kas sudaro 100 proc.
Pareiškėja mano, kad VĮ Registrų centras, klaidingai vertindamas Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-36-804/2014, A. O. įregistravo nuosavybes teises tik į 19/36 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-804/2014 buvo pripažintas negaliojančiu Elektrėnų sav. 1-ojo notarų biuro notarės (duomenys neskelbtini) R. M. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas po K. G. mirties į 19/36 dalis ūkinio pastato 111 p., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., bei panaikinta teisinė registracija R. M. vardu į 19/36 dalis šio ūkinio pastato. Tačiau pareiškėja akcentuoja, kad minėtu teismo sprendimu nėra nuspręsta, jog A. O. priklauso tik 19/36 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, Trakų rajono apylinkės teismas šiame sprendime nurodė, jog A. O. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo atitinkamai ½ ir 1/6 dalis ginčo pastato. Tačiau šiuo metu Nekilnojamojo turto registre A. O. nuosavybės teise yra įregistruota tik 19/36 dalių ūkinio pastato.
Pareiškėja taip pat kategoriškai nesutinka ir su VĮ „Registrų centras“ 2017-01-20 atsakyme Nr. (1.1.4)S-609 išdėstytu teiginiu, kad į 19/36 dalių ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. O. nuosavybės teisės įregistruotos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimą. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas šiame sprendime nustatė, jog A. O. nuosavybės teisę į dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-804/2014 pagrindu. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja daro išvadą, jog VĮ Registrų centras netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016, A. O. nuosavybės teisę įregistruodamas tik į 19/36 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas I, psl. 1-8).
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad VĮ Registrų centras 2017-01-20 A. A. parengtu atsakymu, įformintu raštu Nr. (1.1.4)s-609, išsamiai išdėstė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pateikė duomenis, kokiu pagrindu ir kokiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotos konkrečios dalys į šį ūkio pastatą, nurodė, koks jų teisinis statusas, suteikė informaciją, kokiu būdu esami registro duomenys gali būti keičiami nekilnojamojo turto registre. Mano, kad šis individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams.
Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai, kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka atlieka šių teisės aktų įgaliotas subjektas – teritorinis registratorius. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas yra skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Atsakovo teigimu, A. A. aiškaus reikalavimo išnagrinėti išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka konkretų teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą kaip galimai nepagrįstą ir neteisėtą nereiškė. Atsižvelgiant į tai, Centrinis registratorius teritorinio registratoriaus atliktų registravimo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimą Nr. I-2-437/2016, nevertino ir atitinkamai nepriėmė nei vieno iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyto sprendimo (el. byla, tomas I, psl. 49-50).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja A. A. palaikė skundo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2017-01-20 sprendimą „Dėl pateiktų raštų/skundų“ Nr. (1.1.4)S-609 ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė taip pat palaikė skundo reikalavimą. Be to, kas išdėstyta skunde, patikslino, kad 2016-12-05 ir 2017-01-03 pareiškėja kreipėsi tiek į teritorinį registratorių, tiek į VĮ Registrų centrą. Atsakymą pareiškėja gavo tik iš VĮ Registrų centro. Teritorinio registratoriaus neveikimo nagrinėjant 2016-12-05 ir 2017-01-03 prašymus pareiškėja neginčijo. Mano, kad pareiškėja šiuo atveju neturėjo laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Skundžiamame atsakyme VĮ Registrų centras atsakė į visus pareiškėjos prašymuose iškeltus klausimus, nurodė priežastis, kodėl nėra registruojamos A. O. nuosavybės teisės į 21/36 dalių ginčo pastato. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl R. M. nuosavybės teise priklausančių dalių ginčo pastato. Išsprendus šį ginčą, paaiškės, kokių veiksmų turės imtis pareiškėja toliau, siekdama įteisinti A. O. nuosavybę į 21/36 dalis ginčo pastato. Pareiškėjos atstovė taip pat teismo prašė priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėja A. A. 2016-12-05 kreipėsi į VĮ Registrų centro vadovą ir VĮ registrų centro Vilniaus filialo direktorių dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016 ir 2016-10-04 nutarties vykdymo. Kreipimesi pareiškėja reiškė nesutikimą su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus nurodytais duomenimis, pagal kuriuos A. O. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 19/36 dalių nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad remiantis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. O. įgijo nuosavybėn iš viso 21/36 dalį ūkio pastato su stogu, adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas I, psl. 53).
A. A. 2017-01-03 dar kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro vadovą ir VĮ registrų centro Vilniaus filialo direktorių dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtų ½ ir 1/6 dalių įregistravimo A. O. vardu. Šiame rašte pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad A. O. iš A. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo ½ dalį, o (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio reg, Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1/6 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinio teismas 2016-06-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016 įpareigojo šių dokumentų pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į minėtą turtą A. O. vardu, tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų arba jie neteisėtai panaikinti apie tai, kad A. O. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią jis įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio reg, Nr.(duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašė teisingai, kaip yra nurodyta pirminiuose pirkimo-pardavimo dokumentuose, įregistruoti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ ir 1/6 dalis, esančio (duomenys neskelbtini) A. O. vardu (el. byla, tomas I, psl. 51-52).
VĮ Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjos 2016-12-05 ir 2017-01-03 prašymus, 2017-01-20 rašte Nr. (1.1.4)s-609 nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-01-09 duomenimis, ūkio pastatas 111p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise. A. O. įregistruota į šio pastato 19/36 dalis (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016, pareiškėjai - į 5/36 dalis, remiantis 2011-09-09 dovanojimo sutartimi Nr. JK-226 ir R. M. - į 1/3 dalį pagal 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3011. Tokie duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės įregistruotos į visą ūkio pastatą, kas sudaro šimtą procentų. Centrinis registratorius taip pat išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys keičiami įstatyme numatytų dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Įregistravimo teisiniai pagrindai, tai yra dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, kuriais remiantis šios teisės yra registruojamos nekilnojamojo turto registre, išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumento, kuris būtų įstatyme numatytas teisinis pagrindas įregistruotos nuosavybės teisės dalies pakeitimui, pareiškėja nėra pateikusi. Taip pat pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta teisinės registracijos įrašų teisingumo prezumpcija, nurodanti, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (el. byla, tomas I, psl. 38).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie A. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad šiam asmeniui priklauso 21/36 dalis šio ūkio pastato pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo metu Nekilnojamojo turo registre yra įrašyti duomenys apie tai, kad minėtam asmeniui priklauso tik 19/36 dalių ginčo ūkinio pastato.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytoją sudaro: 1) centrinis padalinys – centrinis registratorius; 2) teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnį, Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytas funkcijas. Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 str.).
Įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro įrašas apie A. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 19/36 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantis nuo 2016-08-03, atliktas remiantis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016, kuriuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas įpareigotas įregistruoti šio asmens daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą remiantis aukščiau nurodytomis pirkimo-pardavimo sutartimis (el. byla, tomas I, psl. 42-44).
Pareiškėja mano, kad minėto teismo sprendimo pagrindu atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre yra neteisingas, nes pagal minėtas pirkimo-pardavimo sutartis A. O. nuosavybės teise priklauso ne 19/36, o 21/36 dalis ginčo ūkinio pastato.
Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pagal šio straipsnio 2 d., techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Teritorinis registratorius, atsisakęs tenkinti prašymą, jį padavusiam asmeniui turi raštu pranešti atsisakymo motyvus (Įstatymo 33 str. 3 d.). Teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 33 str. 4 d. ).
Įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą.
Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, asmuo, manydamas, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti klaidingi duomenys, turi teisę kreiptis į teritorinį registratorių juos ištaisyti. Tuo atveju, jeigu teritorinis registratorius priima sprendimą netenkinti prašymo ištaisyti duomenis, toks sprendimas gali būti skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o nesutinkant ir su pastarosios išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimu - administraciniam teismui.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dėl netinkamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimo vykdymo ir, jos nuomone, neteisingų duomenų Nekilnojamojo turto registre apie A. O. tenkančias dalis ginčo pastato kreipėsi tiek į teritorinį, tiek į Centrinį registratorius. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad teritorinis registratorius jokio sprendimo dėl pareiškėjos 2016-12-05 ir 2017-01-03 prašymų nėra priėmęs. Teritorinio registratoriaus neveikimo pareiškėja Centriniam registratoriui neskundė. Esant šiai faktinei situacijai, darytina išvada, kad nesant teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl neteisingų Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo Centrinis registratorius pareiškėjos 2016-12-05 ir 2017-01-05 prašymus pagrįstai nagrinėjo ne Įstatymo 32 straipsnyje, o Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje taip pat pripažino, kad į VĮ Registrų centrą pareiškėja kreipėsi ne kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Ginčijamame sprendime VĮ Registrų centras išsamiai išdėstė 2016-12-05 ir 2017-01-05 prašymų nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, t. y. nurodė ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, jų valdomas nekilnojamojo daikto dalis ir dokumentus, kurių pagrindu padaryti įrašai apie nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, teisę pakeisti, tikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal Įstatymą turi teritorinis registratorius. Centrinis registratorius šiuo atveju nerevizavo teritorinio registratoriaus veiksmų dėl duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir jokio valinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymuose nurodytų reikalavimų nepriėmė, o tik išaiškino pareiškėjai Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų keitimo tvarką. Skundžiamas atsakovo atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, pateiktas laikantis šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Panaikinti šį atsakovo atsakymą pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tuo atveju, jei sprendimas priimtas jos naudai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas, kadangi sprendimas priimtas ne jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjos A. A. skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesi nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.