Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Linos Lomonienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2020 m. lapkričio 5 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje:

1.1. J. A. kaltinama tuo, kad, dirbdama (duomenys neskelbti), veikdama kartu su bendrininku K. A., (duomenys neskelbti), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis ir laiku, (duomenys neskelbti), lauko rūkomajame, (duomenys neskelbti) automobilyje Skoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengė ir panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus specialiosios technikos (pasiklausymo) įrenginius, skirtus informacijai apie (duomenys neskelbti) bei joje dirbančius asmenis rinkti, taip neteisėtai rinko informaciją apie D. S., K. R. ir kitų (duomenys neskelbti) dirbančių asmenų privatų gyvenimą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 295 straipsnyje, 167 straipsnio 1 dalyje.

1.2. K. A. kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su bendrininke J. A., dirbančia (duomenys neskelbti), (duomenys neskelbti), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis ir laiku, (duomenys neskelbti), lauko rūkomajame, (duomenys neskelbti) automobilyje Skoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengė ir panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus specialiosios technikos įrenginius, skirtus informacijai apie (duomenys neskelbti) bei joje dirbančius asmenis rinkti, taip neteisėtai rinko informaciją apie D. S., K. R. ir kitų (duomenys neskelbti) dirbančių asmenų privatų gyvenimą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 295 straipsnyje, 167 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, K. A. kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 20 d., apie 15.45 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbti), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką-(duomenys neskelbti) metu sudavė nukentėjusiajam D. S. smūgį kumščiu į veidą, taip sukeldamas D. S. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota teisiamajam posėdžiui, o prokurorė įpareigota kuo skubiau patikslinti kaltinimą, jame nurodant visus nukentėjusiuosius.

3. Prokurorė 2021 m. kovo 8 d., 2022 m. gruodžio 13 d. posėdžių metu pateikė prašymus dėl kaltinimo pakeitimo. Tokius prašymus šioje byloje yra pateikę ir nukentėjusieji D. S., V. S., gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis.

4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi tenkintas prokurorės 2022 m. gruodžio 13 d. prašymas papildyti kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir papildyti kaltinimą J. A. nauju kaltinimu pagal BK 168 straipsnio 1 dalį; taip pat tenkintas advokato A. Šukaičio pateiktas prašymas ir baudžiamoji bylą perduota prokurorei dėl papildomo ikiteisminio tyrimo atlikimo bei galutinio kaltinimo pateikimo, nustatant 6 mėnesių (skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo) terminą papildomam ikiteisminiam tyrimui atlikti.

5. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog J. A. ir K. A. pareikštame kaltinime nėra įvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo renkama informacija apie kiekvieno iš nukentėjusiųjų darbinę veiklą bei asmeninį gyvenimą, kokie nukentėjusiųjų duomenys yra laikomi asmeniniais, neviešinamais duomenimis, t. y., kas yra nusikalstamos veikos objektas. Teismas pažymėjo, kad kaltinime, be kita ko, nurodoma, kad J. A. ir K. A. rinko informaciją ir apie kitų (duomenys neskelbti) darbuotojų darbinę veiklą ir privatų gyvenimą, tačiau teismui nesuprantama, kas konkrečiai yra kiti nukentėjusieji. Taip pat skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusieji D. S. ir K. R. pareiškė atitinkamus prašymus dėl naujų įrodymų ištyrimo ir savo prašymą motyvavo tuo, kad yra pagrįstų įtarimų, jog J. A. rinkti asmeninę informaciją padėjo ne tik kaltinamasis K. A., tačiau ir kiti (duomenys neskelbti), o būtent – liudytojų statuse apklaustos G. M. ir I. M..

6. Skundu aukštesniajam teismui prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėjimui. Skundas grindžiamas šiais esminiais teisiniais argumentais:

1.1. Skundžiamos nutarties 31 punkte nurodyta, kad teismas priėmė prokurorės 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktą prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, tačiau įžanginėje skundžiamos nutarties dalyje jau nurodyta, kad teismas nutartį priėmė tik dėl prokurorės prašymo pakeisti ir papildyti kaltinimą J. A. naujomis, esminėmis aplinkybėmis ir nauja veika pagal BK 168 straipsnio 1 dalį. Rezoliucine skundžiamos nutarties dalimi taip pat nutarta tenkinti prokurorės prašymą tik dėl kaltinamosios J. A. kaltinimo papildymo, tuo tarpu dėl prokurorės prašyme išdėstyto kaltinimo papildymo kitam kaltinamajam – K. A. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė, todėl neaišku, ar teismas priėmė sprendimą (jeigu taip, kokį) dėl prokurorės prašymo dalies, susijusios su K. A..

1.2. 2020 m. spalio 9 d. prokuratūroje buvo gautas nukentėjusiojo K. R. skundas, kuriuo nukentėjusysis, susipažinęs su bylos medžiaga, prašė atlikti papildomus veiksmus, t. y. išsiaiškinti, kokiu būdu jo privačių telefoninių pokalbių su kitais asmenimis įrašai atsidūrė J. A. ir K. A. kompiuteryje, kaip pas juos atsidūrė trys jo paties mobiliojo telefono diktofonu padaryti įrašai. Buvo prašoma nustatyti, ar I. M. su G. M. nėra prisidėjusios prie J. ir K. A. veiksmų renkant informaciją apie jį. Minimas K. R. prašymas išnagrinėtas ir atmestas prokuroro 2020 m. spalio 16 d. nutarimu. Toks prokuroro sprendimas priimtas įvertinus byloje tuo metu surinktus duomenis, atsižvelgus, kad įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus bei paaiškinti apie jų kompiuteryje rastus garso įrašus atsisakė. K. R. jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, paaiškinęs, kad nesuprato kokiu būdu jo privačių telefoninių pokalbių su kitais asmenimis įrašai atsidūrė pas įtariamuosius. Įtarimai I. M. ir G. M. bendrininkavus su J. A. ir K. A. atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nepateikti atsižvelgus ir į tai, kad I. M. ir G. M. visą laiką neigė prie savęs turėjusios kokį nors pasiklausymo įrenginį ir kaip nors padėjusios tokiu įrenginiu rinkti informaciją kitiems asmenims. Šios pozicijos I. M. ir G. M. laikėsi ir nagrinėjant bylą teisme. Sprendimas neteikti įtarimų I. M. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas ir įvertinus pasiklausymo įrenginio pagalba gautų garso įrašų turinį. K. R. prokuroro pateiktame atsakyme buvo išaiškinta, kad tokių duomenų gavus vėliau, pvz. bylos nagrinėjimo teisme metu, suinteresuotiems asmenims pateikus skundus, nėra užkirstas kelias pradėti naujus ikiteisminius tyrimus minėtų asmenų atžvilgiu. Akivaizdu, kad perduodant bylą teismui, kaltinamajame akte aprašyti tik tie garso įrašų failai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, pasiliekant galimybę dėl K. R. telefoninių pokalbių įrašų pasisakyti ir juos ištirti teisme, jeigu paaiškėtų, kad K. ir J. A. juos gavo neteisėtu būdu. Tuo labiau, kad tarp šių garso failų nebuvo rastas K. R. asmeninio pokalbio įrašas, kurį J. A. davė pasiklausyti kolegoms T. J. ir G. M..

1.3. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pats teismas pripažino, jog kaltinamasis aktas iš esmės atitinka kaltinamojo akto reikalavimus ir bylą perdavė nagrinėti į teisiamąjį posėdį. Teismas ta pačia nutartimi įpareigojo prokurorę kuo skubiau, iki bylos nagrinėjimo pradžios, patikslinti kaltinimą, nes į kaltinimą nebuvo įtraukti visi asmenys, pripažinti nukentėjusiais, ką prokurorė ir padarė. Kitoje dalyje kaltinimas tuo metu nebuvo keistas, nes įrodymų tyrimas dar nebuvo pradėtas ir nebuvo gauta jokios naujos, kaltinimui reikšmingos informacijos. Be to, minėtoje nutartyje teismas nenurodė jokių kitų kaltinamojo akto trūkumų (kurie minimi skundžiamos nutarties 33, 42, 43, 46 punktuose – nusikalstamų veikų padarymo laiko, vietos, būdo, padarinių, nusikalstamos veikos dalyko ir objekto, kaltinime nurodytos formuluotės, kad be nukentėjusiais pripažintų asmenų, informacija neteisėtai buvo renkama ir apie kitų (duomenys neskelbti) dirbančių asmenų darbinę veiklą bei privatų gyvenimą). Tai leidžia daryti išvadą, jog teismui perduodant bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį, kaltinimas buvo aiškus.

1.4. J. A., duodama parodymus teismo posėdyje, nurodė, kad kelis kartus (duomenys neskelbti) rado paliktą K. R. mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo neužrakintas, todėl, be K. R. žinios ir sutikimo, persikėlė jame buvusią informaciją į savo darbinį kompiuterį, paskui įsirašė į laikmeną ir parsinešė ją namo. Tuos įrašus išklausė sutuoktinis K. A., padarė jai vieno telefoninio pokalbio ištrauką, kurią atsiuntė jai ir ji tą pokalbio ištrauką davė paklausyti bendradarbiams. Dėl garso įrašų, padarytų (duomenys neskelbti) kabinete ir tarnybiniame automobilyje, kaltinamoji nurodė, kad kelis kartus automobilyje ir kelis kartus kabinete rado kažkokį įrenginį, kurį parsinešė namo, išsikėlė iš jo garso įrašų failus, paskui vėl padėjo ten, kur buvo radusi, ir taip padarė kelis kartus, niekam nematant. Kaltinamasis K. A. patvirtino žmonos parodymus, nurodė jai padėjęs atidaryti failus, tvarkęs garso įrašų failus specialios programėlė pagalba, kad būtų nuimtas triukšmas ir pan. Kaltinamieji nurodė, kad ne jie rinko informaciją apie kitus asmenis, o D. S. ir K. R. sekė juos, kėlė grėsmę jų šeimai. Įrodymų tyrimo metu paaiškėjus aukščiau paminėtai informacijai, buvo nutarta prieš įrodymų tyrimo pabaigą teikti teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamiesiems.

1.5. Byla teisme nagrinėta 31 teismo posėdyje. Per visus šiuos posėdžius kaltinimą palaikiusi prokurorė nebuvo kokiu nors būdu teismo informuota, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą, nors kai kurios kaltinimo formuluotės, kurios skundžiamoje nutartyje vertinamos kaip neaiškios, nesikeitė nuo pirminio kaltinamojo akto formuluočių. Pažymėtina, kad po to, kai 2021 m. kovo 8 d. vykusio posėdžio metu teismas atmetė advokato A. Šukaičio prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kitų tokio pobūdžio prašymų, pastabų iš kaltinamųjų ir jų gynėjo pusės nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. ir K. A. nenurodė, kad nesupranta, kuo yra įtariami. Kaltinamieji neišsakė nesupratimo kaltinimo formuluotėmis ir tada, kai davė parodymus teismui tiriant įrodymus. Viso įrodymų tyrimo metu kaltinamieji aktyviai naudojosi savo teisėmis, numatytomis baudžiamajame įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas turėjo objektyviai ir kritiškai įvertinti gynėjo A. Šukaičio poziciją ir 2022 m. gruodžio 13 d. posėdžio metu išdėstytus teiginius apie kaltinimų neaiškumą vertinti kaip pasirinktą gynybos poziciją.

1.6. Skundžiamos nutarties 42, 43, 46 punktuose teismas nurodė, ką laiko kaltinimo trūkumais dalyje dėl abiejų kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, tačiau kaltinimuose yra nurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas. Abiejuose kaltinimuose faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teisme metu surinktais duomenimis. Nurodytas konkretus laikotarpis, kada nusikalstamos veikos buvo padarytos: (duomenys neskelbti), vieta: (duomenys neskelbti), nusikalstamų veikų padarymo būdas: kaltinamieji J. A. ir K. A., veikdami kaip bendrininkai, įrengė ir panaudojo specialiosios (pasiklausymo) technikos priemones, be to J. A. dar slapta, radusi telefoną, be K. R. žinios, persikėlė į savo laikmenas jo telefone buvusią informaciją. Konkretus technikos įrenginys, kuriuo buvo renkama ir fiksuojama informacija, nerastas, todėl tikslesnių jo parametrų nurodyti nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės kaltinime sukonkretinti, kada konkrečiai buvo įrengtas (padėtas) pasiklausymo įrenginys skirtingomis dienomis, kuris iš bendrininkų tą dieną jį padėjo. Tam buvo išnaudotos visos ikiteisminio tyrimo galimybės. Iš bylos duomenų matyti, kad privati asmenų informacija ir informacija apie (duomenys neskelbti) darbuotojų tarnybinę veiklą buvo renkama per pasiklausymo įrenginį, padėtą automobilyje, kabinete ar rūkomajame. Todėl vienu kartu, vienu įrenginiu, informacija buvo renkama ne apie kiekvieną asmenį atskirai, o apie visus asmenis, kurie lankėsi tame objekte ir kalbėjo. Todėl teismo pastaba, kad kaltinime nedetalizuota kokiais konkrečiais veiksmais buvo renkama informacija apie kiekvieną iš nukentėjusiųjų, neatitinka įvykio situacijos, todėl negali būti ir nurodyta. Dėl kaltinimo formuluotės, jog J. A. ir K. A. rinko informaciją ,,ir apie kitų“ (duomenys neskelbti) darbuotojų darbinę veiklą ir privatų gyvenimą, papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti nereikia, nes visi asmenys, kurių asmeniniai ir darbiniai pokalbiai buvo neteisėtai surinkti (duomenys neskelbti), yra nustatyti. Tai yra: R. S., T. J., A. V., G. K., A. R., E. M., G. M., I. M., J. J., A. Š., R. P., R. L., G. Ž., G. P., A. D., S. K.. Šie asmenys buvo apklausti teisme, nurodė jiems žinomas aplinkybes, susijusias su pas kaltinamuosius rastais garso įrašais, kuriuose girdimi jų balsai. Informacija apie juos, jų veiklą (duomenys neskelbti) institucijoje, buvo įrašyta neteisėtai, todėl nors šie asmenys ir nesijaučia kaip nors nukentėję, prokurorės nuomone ši aplinkybė yra svarbi kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus pagal BK 295 straipsnį.

1.7. Nutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kas trukdo teismui nagrinėjamoje byloje savarankiškai nuspręsti dėl įrodymų vertinimo ir savo iniciatyva patikslinti nurodytos veikos faktines aplinkybes ar pašalinti jas iš kaltinimo, esant manymui, kad tai reikalinga priimant nuosprendį.

1.8. Iš rezoliucinės nutarties dalies matyti, kad teismas nutarė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl papildomo ikiteisminio tyrimo atlikimo bei galutinio kaltinimo pateikimo, o ne dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ar padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl, perduodamas bylą prokurorui šiuo pagrindu, teismas pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas.

1.9. Nutarties 25, 26, 27, 28, 29, 30, 47, 48, 51 punktuose pasisakoma apie teismo pareigą ir teisę motyvuota nutartimi iš karto, vos paaiškėjus, nagrinėjimo teisme metu, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, apie tai pranešti prokurorui, kaip numatyta BPK 257 straipsnio 1 dalyje. Tačiau šioje byloje teismas tokio sprendimo nepriėmė, nes rezoliucinėje dalyje net nenurodyta, jog Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui pranešama apie kokią nors galimai G. M. ir I. M. padarytą nusikalstamą veiką.

2. Atsiliepimu į skundą kaltinamoji J. A. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria tenkintas prokurorės 2022 m. gruodžio 13 d. prašymas papildyti kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir papildyti kaltinimą J. A. nauju kaltinimu pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą, taip pat nušalinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją L. Lomonienę nuo ikiteisminio tyrimo ir kitų procesinių veiksmų bei dalyvavimo procese. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais teisiniais argumentais:

2.1. Prokurorė, galimai tenkindama nukentėjusiojo D. S. interesus, nusikalstamos veikos pradžios datą išplėtė, nurodydama laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 20 d., kai tuo tarpu suformuotame kaltinime bei pirmame jo pakeitime laikėsi pozicijos, kad nusikalstama veika buvo atlikta nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. spalio 20 d. Argumentų, faktinių įrodymų ir kitų duomenų prokurorė, tikslindama kaltinimą, nepateikė bei, atlikdama tokį veiksmą, rėmėsi tik užgautomis nukentėjusiojo D. S. ambicijomis po išaiškėjusių jo ir J. A. asmeninių santykių.

2.2. Kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, daugelis faktų prokurorei tarsi nežinomi, nors pati yra pateikusi juos su didele apimtimi kratos metu surinktos medžiagos iš kaltinamųjų asmeninio gyvenimo iki J. A. darbo (duomenys neskelbti), kuri, panašu, buvo surinkta D. S. iniciatyva.

2.3. Prokurorė šiame ikiteisminiame tyrime galimai neatliko valstybinio kaltintojo veiksmų. Panašu, kad jai privatus interesas buvo svarbesnis už teisingą bylos išnagrinėjimą, įvardinant, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo. Teismo posėdžio metu pateikus faktinius duomenis, kad nusikalstamą veiką galimai atliko ir kiti asmenys, pavyzdžiui, D. S. ir K. R., prokurorė atsakė, kad kaltinama J. A., kas akivaizdžiai įrodo prokurorės suinteresuotumą tenkinti privatų interesą, užgautas ambicijas bei prokurorės šališkumą. Prokurorė kaltinimuose nurodo, kad J. A. dirbo (duomenys neskelbti) (duomenys neskelbti), tačiau ji šiose pareigose dirbo (duomenys neskelbti). Prokurorė į šiuos oficialius ir faktinius duomenis nekreipė dėmesio, tuo suformuluodama netikslų kaltinimą bei sudarydama kliūtis kaltinamiesiems pasinaudoti teise gintis nuo kaltinimo, kuris nuo pat pradžių buvo neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė, vis tikslindama kaltinimą, nepateikia pagrįstų argumentų, manytina, kad iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymas lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą.

2.4. Bylos nagrinėjimo ir prokurorės pateiktų įrodymų tyrimo metu buvo išklausyta daug garso įrašų, kuriuose fiksuota tyla, muzika ir kiti su kaltinimu nesusiję dalykai, kas tik įrodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nerūpestingai, galimai sąmoningai visiems bylos dalyviams ikiteisminio tyrimo metu užduodant klausimus, susijusius su siekiamais gauti atsakymais.

2.5. Prokurorė galimai negebėjo tinkamai ištirti visos kratos metu paimtos medžiagos arba, kitaip tariant, surinktą medžiagą galimai reikėjo pritaikyti D. S. ir K. R. interesams. Ne tik kaltinimas, bet ir jame esanti visa medžiaga yra gremėzdiška, neleidžianti suprasti, kuo J. A. ir K. A. yra kaltinami. Pažymėtina, kad net ir skunde prokurorė pateikia faktinių duomenų neatitinkančią informaciją, nurodydama, jog kaltinamieji tarėsi dėl susitikimo (duomenys neskelbti) po darbo valandų, ieškojo geresnės vietos automobilyje. Prokurorės šališkumą rodo ir tai, kad ji teisina K. R., kuris prisipažino, kad darė įrašus.

2.6. Teismas, turėdamas plačias teises, negali savarankiškai nuspręsti, kurie įrodymai yra vertingi, o kurie – atmestini. Be to, proceso dalyviai nesupranta, ką reiškia kaltinime nurodyta frazė „ir kitų“.

3. Skundas tenkinamas.

Dėl prokurorės skundo

4. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

5. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiama nutartimi priėmė prokurorės prašymą papildyti kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau kartu ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorei dėl papildomo ikiteisminio tyrimo atlikimo bei galutinio kaltinimo suformulavimo.

6. Sutinkant su prokurorės skundo argumentais, atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas perduoti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui gali būti priimamas tik esant prokuroro prašymui (BPK 254 straipsnio 3 dalis), o nagrinėjamu atveju tokio prašymo valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. Lomonienė nėra pateikusi, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu bylą perdavė prokurorei visiškai nepagrįstai.

7. Pastarąjį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad egzistuoja pagrįsti įtarimai, jog šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas galimai padarė ne tik kaltinamieji, bet tame galimai dalyvavo ir liudytojų statuse teisme apklausti asmenys – G. M. ir I. M..

8. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju pagal byloje surašytą kaltinamąjį aktą teismui perduoti tik J. A. ir K. A., todėl teismas ir bylą privalo nagrinėti tik šių kaltinamųjų atžvilgiu. Minėta, kad pagal BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatą byla gali būti perduota prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą tik tada, kai to prašo pats prokuroras, o nagrinėjamu atveju prokurorė to neprašė.

9. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad versiją, jog apie galimą G. M. ir I. M. dalyvavimą nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme dar ikiteisminio tyrimo metu kėlė ir K. R., 2020 m. spalio 12 d. pateikdamas prokurorei prašymą pareikšti įtarimus ir I. M. bei G. M. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 295 straipsnį. Šį prašymą prokurorė 2020 m. spalio 16 d. nutarimu, kuris nėra panaikintas, atmetė. Tai reiškia, kad aptariamu klausimu prokurorė savo nuomonę yra išreiškusi ir, nagrinėjant bylą teisme jos nepakeitė. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, įžvelgdamas, kad, jo manymu, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme galimai dalyvavo ir kiti asmenys, dėl kurių baudžiamoji byla kaltinamuoju aktu nebuvo perduota nagrinėti teismui, ir šiuo pagrindu grąžindamas bylą prokurorei, priėmė sprendimą aiškiai peržengdamas jam įstatymo suteiktos kompetencijos ribas.

10. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme riboms.

11. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad J. A. ir K. A. pareikštu kaltinimu nėra įvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo renkama informacija apie kiekvieno iš nukentėjusiųjų darbinę veiklą bei asmeninį gyvenimą, kokie nukentėjusiųjų duomenys yra laikomi asmeniniais, neviešinamais duomenimis. Analogiškos versijos yra keliamos ir kaltinamosios J. A. atsiliepime į prokurorės skundą, teigiant, kad jai ir K. A. pareikštas kaltinimas yra abstraktus. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinimuose (pirminiame ir pakeistuose) J. A. ir K. A. yra nurodytos visos jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybės – šių veikų padarymo laikotarpis ((duomenys neskelbti)), vieta (duomenys neskelbtini) padarymo būdas (specialios, tačiau konkrečiai nenustatytos, pasiklausymo technikos įrengimas ir panaudojimas; K. R. mobiliojo ryšio telefone buvusios informacijos panaudojimas be jo žinios). Šių aplinkybių aprašymas atitinka kaltinamiesiems inkriminuotose BK normose numatytus nusikalstamų veikų požymius, todėl BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai nėra pažeisti.

13. Vien tai, kad šiuose kaltinimuose nėra nurodytos tam tikros nusikalstamų veikų detalės, ką akcentuoja tiek apylinkės teismas, tiek kaltinamoji J. A. savo atsiliepime į prokurorės skundą, šiuo atveju nėra pakankama priežastis perduoti bylą prokurorei, kadangi, pirmiausia, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad patikslintuose kaltinimuose nenurodytos kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios, prokurorės vertinimu, yra nurodytos tiek, kiek jos yra nustatytos, o, be to, bylą nagrinėjantis teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. jis negali apsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų faktinių duomenų patikrinimu, bet prireikus turi tirti ir naujus įrodymus, o padaręs išvadą, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, pats teismas, vykdydamas BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimą, apie tai privalo pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Taip pat teismas, padaręs išvadą, jog byloje nebuvo atlikti tam tikri, jo nuomone, būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, turi pareigą pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis nuostatomis ir atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

14. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodomi nustatyti trūkumai (neaiškios ir neištirtos bylos aplinkybės), nėra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisme, juo labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad, kaip teisingai nurodoma prokurorės skunde, bylos nagrinėjimas teisme trunka ilgiau, nei dvejus metus, tačiau iki šiol teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo akto trūkumų, kas iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bylą perduoti prokurorei yra visiškai formalus. Kartu pažymėtina, kad prokurorė, teikdama prašymus dėl kaltinimo pakeitimo, realizuoja savo teisę, jai garantuojamą BPK 256 straipsnio 1 dalyje, ir tokie procesiniai veiksmai šioje byloje negali būti laikomi begaliniu kaltinimų keitimu, kaip tai nurodoma skundžiamoje nutartyje, o, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės (BPK 256 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

15. Apibendrindamas aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą sprendimą. Kaip ir buvo paminėta pirmiau, baudžiamoji byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą, o šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikinama.

Dėl J. A. prašymo nušalinti prokurorę

16. Atsiliepimu į skundą kaltinamoji J. A. prašo nušalinti prokurorę nuo dalyvavimo procese, nes ji buvo šališka, ignoravo bylai svarbias aplinkybes, taip pat, anot kaltinamosios, prokurorė yra suinteresuota tenkinti privatų D. S. interesą.

17. Pagal BPK 440 straipsnio 2 dalį, suinteresuoti asmenys, gavę pranešimą apie skundą dėl apylinkės teismo nutarties, turi teisę pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, taip pat pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus.

18. Ši teisės norma yra BPK X dalyje, kuri reglamentuoja žemesnių teismų nutarčių apskundimo ir tokių skundų nagrinėjimo tvarką ir proceso dalyviai šioje proceso stadijoje turi teisę pareikšti nušalinimus skundą nagrinėjančiam teismui (teisėjui).

19. Šiuo atveju prokurorė L. Lomonienė aukštesniam teismui pateikė skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties pasinaudodama jai įstatymo suteikta tokia teise, todėl nėra jokio pagrindo tokio prokurorės veiksmo laikyti kaip rodančio jos šališkumą ir šiuo pagrindu ją nušalinti.

20. Kaip matyti iš kaltinamosios atsiliepime nurodytų prokurorės nušalinimo motyvų, ši aplinkybė grindžiama prokurorės užimta pozicija nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl šis klausimas gali būti tik ten ir sprendžiamas, BPK 59 straipsnio tvarka priimant atitinkamą neskundžiamą nutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro funkcijos baudžiamajame procese ir jų atlikimas, jei nėra konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį nušalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.